labas visiems. labai noriu isgirsti nuomones ir apie patirti zmoniu, kurie namuose laiko kastruota/sterilizuota augintini. ju elgsena pries ir po operacijos. galbut tai nieko baisaus, bet musu laukia tokia operacija ir man kyla nerima kelianciu minciu. ar suo nepasidarys meme po "velyku" netekimo ir t.t. musu situacija tokia, kad operacija labai rekomenduojama, nes musu sunelis serga epilepsija, bet vistik neramu kaip viskas bus po to... tai gal kas gali pasidalinti savo patirtim, nuraminti arba papasakoti kokiu blogybiu tiketis. aciu!!!
siandien istverem operacija. reakcija i narkoze labai ne kokia, bet kai suo visai atsigaus, tikimes pagerejimo)) o kaip su ta elgsena ir visais kitais niuansais papasakosiu veliau, nes dabar dar anksti ka nors suptrasti...
Išvis siūlau visiems sterilizatoriams išsikastruoti kad susitvarkytumėte. O ką? Akivaizdi nauda - nei ant sienų šlapinsites, būsit ištikimi ir teisingi piliečiai sveikais smegenais.
Asmenybės žudimas visa tai... nu ir kas kad išsprendžia tam tikras problemas.
Gal dreseravimas irgi keičia asmenybę, taip giliai nesigilinsiu, bet tai bent jau yra naturalus augintinio pasirinkimas.
Stalaktitas rašė: Išvis siūlau visiems sterilizatoriams išsikastruoti kad susitvarkytumėte. O ką? Akivaizdi nauda - nei ant sienų šlapinsites, būsit ištikimi ir teisingi piliečiai sveikais smegenais.
Asmenybės žudimas visa tai... nu ir kas kad išsprendžia tam tikras problemas.
Gal dreseravimas irgi keičia asmenybę, taip giliai nesigilinsiu, bet tai bent jau yra naturalus augintinio pasirinkimas.
Nori šuns, katės... vat ir augink. IMHO
Vaje, tikrai, geriau reikėjo leisti mano 8 metų kalei numirti nuo vėžio. Ką aš padariau, prieš metus sunaikinau jos asmenybę? Tik kažkodėl ji taip negalvoja, yra linksma ir žaisminga, akivaizdžiai geriau jaučiasi.
Šios temos autorė irgi turbūt neturėtų net bandyti prailginti savo sergančio šuns gyvenimo, gi asmenybę sunaikins, geriau tegu sau šuo stresuoja, tegu sau būna tie priepuoliai, tai labai reikalinga jo asmenybei.
Stalaktitas rašė: Išvis siūlau visiems sterilizatoriams išsikastruoti kad susitvarkytumėte. O ką? Akivaizdi nauda - nei ant sienų šlapinsites, būsit ištikimi ir teisingi piliečiai sveikais smegenais.
Asmenybės žudimas visa tai... nu ir kas kad išsprendžia tam tikras problemas.
Gal dreseravimas irgi keičia asmenybę, taip giliai nesigilinsiu, bet tai bent jau yra naturalus augintinio pasirinkimas.
Nori šuns, katės... vat ir augink. IMHO
Vaje, tikrai, geriau reikėjo leisti mano 8 metų kalei numirti nuo vėžio. Ką aš padariau, prieš metus sunaikinau jos asmenybę? Tik kažkodėl ji taip negalvoja, yra linksma ir žaisminga, akivaizdžiai geriau jaučiasi.
Šios temos autorė irgi turbūt neturėtų net bandyti prailginti savo sergančio šuns gyvenimo, gi asmenybę sunaikins, geriau tegu sau šuo stresuoja, tegu sau būna tie priepuoliai, tai labai reikalinga jo asmenybei.
aš nekalbu apie gyvybės grėsmės atveju darytas operacijas (net abortus), aš kalbu apie kastracijas tam kad nemyštu/neinkštu.
nemanau, kad kas perka arba priglaudzia suni ar tai kate del to, kad neinkstu, nelotu, nemiauksetu ir nesipintu po kojom... daugiau ar maziau sterilizacija/kastracija daroma del to, kad tai kai kuriais atvejais kelia sveikatos sutrikimu ar kazka panasaus...galu gale, pateisinu sterilizacija/kastracija del to,kad gatvese butu kuo maziau beglobiu, benamiu "asmenybiu" su pasirinkimo laisve ir toliau plesti "asmenybiu" rata...
lini rašė: nemanau, kad kas perka arba priglaudzia suni ar tai kate del to, kad neinkstu, nelotu, nemiauksetu ir nesipintu po kojom... daugiau ar maziau sterilizacija/kastracija daroma del to, kad tai kai kuriais atvejais kelia sveikatos sutrikimu ar kazka panasaus...
galu gale, pateisinu sterilizacija/kastracija del to,kad gatvese butu kuo maziau beglobiu, benamiu "asmenybiu" su pasirinkimo laisve ir toliau plesti "asmenybiu" rata...
o sterelizaciją tam kad būtų kuo mažiau benamių vaikų?
gal kaip bausme uz tai, kad savo vaikus ismeta i gatve ir butu galima taikyti sterilizacija/kastracija...(realiai, jei negali pasirupinti gyvybe, kuria pats suteiki, tai gal ir nereiktu tureti galimybes ta gyvybe suteikti)... bet ne as teisybes ir dorybes sergetoja, ne man ir spresti, o ir tema sukurta ne apie tai. jai kam nuo to pasidarys geriau, tai galiu pasakyti, kad man labai gaila, kad teko imtis tokiu krastutiniu priemoniu gelbstint savo augintinio gyvybe. ilgai buvo sprendizma uz ir pries, tik kai tenka rintis tarp gyvybes ir mirties, kartais priimami ir ne patys mieliausi sprendimai...
lini rašė: gal kaip bausme uz tai, kad savo vaikus ismeta i gatve ir butu galima taikyti sterilizacija/kastracija...(realiai, jei negali pasirupinti gyvybe, kuria pats suteiki, tai gal ir nereiktu tureti galimybes ta gyvybe suteikti)... bet ne as teisybes ir dorybes sergetoja, ne man ir spresti, o ir tema sukurta ne apie tai. jai kam nuo to pasidarys geriau, tai galiu pasakyti, kad man labai gaila, kad teko imtis tokiu krastutiniu priemoniu gelbstint savo augintinio gyvybe. ilgai buvo sprendizma uz ir pries, tik kai tenka rintis tarp gyvybes ir mirties, kartais priimami ir ne patys mieliausi sprendimai...
tiesą pasakius mano žinutė buvo antrai temoje pasisakiusiai. yra būtini dalykai, o yra tokie su kuriais galima sugyventi ne lengviausiu pasirenkimu.
Stalaktitas rašė: tiesą pasakius mano žinutė buvo antrai temoje pasisakiusiai. yra būtini dalykai, o yra tokie su kuriais galima sugyventi ne lengviausiu pasirenkimu.
net kai nėra grėsmės gyvybei, kartais geriau sterilizuot/kastruot, nedaug apie tai nusimanau, bet mačiau šunų, kurių veisti neketina, o tie kaip apsėsti hormonų beveik visą laiką...gyvūnai nesuvokia to kaip "asmenybės" sumenkinimo, tiesiog netenka tam tikrų instinktų ir dėl to jiem nepasidaro liūdna ar apmaudu, aišku niekas negali pilnai suprasti, ką jie po to jaučia, bet nesuvienodinkit gyvūno ir žmogaus.
Be to, ausies kampučiu girdėjau(nesu tikra), kad kastruotiem šunim ir senatvėj mažiau ligų prikimba(bent tikimybė kažkiek tokia)...
Temos autorei:
mano šuo kastruotas, taip pat buvome priversti aplinkybių. Šuo jaunas - 2 metų, jei nereikėtų, nedaryčiau to vien dėl pačios narkozės, nepatiko ji ir mum bet rezultatais nesiskundžiu, šuo pasidarė šiek tiek ramesnis, brandesnis(operacija daryta prieš keletą mėn.), nors ne faktas, kad tai ne šiaip brendimas...nei storėjimas(aš tvirtai įsitikinus, kad tai 99% priklauso nuo šeimininko, ar leis šuniui nutukti), nei koks pasyvumas nepasireiškė. Dėl kalyčių - tai patirties tik tiek teturiu, kad draugės jaunutė kalytė visiškai nepasikeitė po operacijos, o dėl rujų problemos neliko nei šeimininkei, nei šunei
labai aciu topanga ir kitiems uz palaikyma. labai noretusi, kad kuo maziau prireiktu tokiu operaciju visiems gyveuneliams. tikiuosi si tema pravers ir kitiems, kurie sprendzia sita klausima, uz ar pries tokia operacija. o apie savo augintini, man dar anksti kalbeti, pakito ar ne jo elgsena. bet ateity butinai parasysiu kaip sekasi gyventi toliau, ar labai buvo sugadinta "asmenybe" ir kiek tai mum padejo sumazinti epilepsijos priepoliu...kol kas tikimes geriausiu rezultatu. aciu!!!
lini rašė: gal kaip bausme uz tai, kad savo vaikus ismeta i gatve ir butu galima taikyti sterilizacija/kastracija...(realiai, jei negali pasirupinti gyvybe, kuria pats suteiki, tai gal ir nereiktu tureti galimybes ta gyvybe suteikti)... bet ne as teisybes ir dorybes sergetoja, ne man ir spresti, o ir tema sukurta ne apie tai. jai kam nuo to pasidarys geriau, tai galiu pasakyti, kad man labai gaila, kad teko imtis tokiu krastutiniu priemoniu gelbstint savo augintinio gyvybe. ilgai buvo sprendizma uz ir pries, tik kai tenka rintis tarp gyvybes ir mirties, kartais priimami ir ne patys mieliausi sprendimai...
tiesą pasakius mano žinutė buvo antrai temoje pasisakiusiai. yra būtini dalykai, o yra tokie su kuriais galima sugyventi ne lengviausiu pasirenkimu.
O tu ir kaciukus ar suniukus gyvus uzkasti gal galetum, kai nebutu kur ju det?
įdomiai jūs čia kalbat, kad kastracija/sterilizacija yra drastiška operacija, asmenybės naikinimas ir t.t.
sterilizuotas gyvūnas kaip tik jaučiasi geriau, jam nereikia nuolat nervintis, kaip čia atlikti dauginimosi funkciją, kuri, beje, gyvūnams malonumo neteikia, kaip ir motinystė. tada toks gyvūnas ne tik ilgiau gyvena, bet:
a. dingsta rizika, kad jis dings/papuls po automobiliu/bus patelės šeimininko pribaigtas "pašaukus gamtai"
b. taip pat jis nebeįsivelia į pjautynes
c. nereikia "lipti sienomis" jei gamtos šauksmas nepatenkinamas
gyvūno asmenybė pasikeičia nebent tiek, kad jis nebenori daugintis, nustoja žymėtis, tampa laimingesnis ir žaismingesnis.
na, o jei jums asmenybė = dauginimosi funkcija, tai nebeturiu argumentų.
beje, mėgėjams daryti logikos klaidas ir tapatint žmones su gyvūnais: taip, ir žmonėms atliekamos sterilizacijos procedūros. Lietuvoj dar neįteisintos, bet galit pasiskaityt internete. beje, jei kokiai moteriai dėl vėžio pašalina gimdą ir/ar kiaušides (kastracijos analogija), manote, pasikeičia jos asmenybė?
Prieš dvejus metus priglaudėm rastą vyresnę katė (iš pradžių tikėjomės, kad ji pasiklydus ir šeimininkai atsiras, kadangi buvo tikrai ne benamė, iškart suprato "namų taisykles", matėsi, kad žmonių auginta. Deja "šeimininkai" neatsirado...)
Vėliau paaiškėjo, kad priglaudėm ne vieną katė, o jau kačiukų besilaukiančią. Po vados ją sterilizavom, kadangi dažnai vykstam į sodą, kur yra kitų katinų, ir mūsiškė neišvangiamai būtų su jais susidūrusi, o skelbimų, siūlančių dovanojamus kačiukus, internete ir taip daug... Po narkozės, kaip jau buvo minėta, kokią parą katė buvo labai vangi, tačiau vėliau atsigavo ir... jokių neigiamų pasekmių "asmenybei" nebuvo. Katė tokia pat žaisminga, judri, subalansavus tinkamą mitybą, svorio prieaugio taip pat nebuvo.
po operacijos praejo jau beveik 2 savaites ir tikrai noreciau pasidziaugi tuo, kad ryzomes tai operacijai. drasiai galiu pasakyti, kad suo kasdien darosi laimingesnis. isejes i lauka pasivaikscioti nekaukia uzuodes kokia kalyte, kaip budavo anksciau, o draugauja, zaidzia, demesi sutelkia i mane))ir seip guvesnis palikes. nera ir jokio suagresivejimo, piktumo kitu sunu atzvilgiu. po operacijos epilepsijos priepoliu dar nebuvo, nors "pagal grafika" jau turejom sulaukti traukuliu... taigi, kol kas viskas tik i gera. pranesiu kaip seksis toliau. dabar tenka pastebeti tik teigiamus rezultatus po operacijos.
O ar po mašina pašokti nebandė dėl "atimto vyriškumo" ir "asmenybės sužlugdymo"? Atsiprašau, šiek tiek sarkazmo ir juodo jumoro, gal ankstesnių postų autorius užsuks pasidomėti smagu, kad padėjo - net jei nevisai ir priepuolių visgi pasitaikys, bet bent jau tada gal rečiau, tpfu tpfu tpfu, dideliausios sveikatos jum
lini rašė: labas visiems. labai noriu isgirsti nuomones ir apie patirti zmoniu, kurie namuose laiko kastruota/sterilizuota augintini. ju elgsena pries ir po operacijos. galbut tai nieko baisaus, bet musu laukia tokia operacija ir man kyla nerima kelianciu minciu. ar suo nepasidarys meme po "velyku" netekimo ir t.t. musu situacija tokia, kad operacija labai rekomenduojama, nes musu sunelis serga epilepsija, bet vistik neramu kaip viskas bus po to... tai gal kas gali pasidalinti savo patirtim, nuraminti arba papasakoti kokiu blogybiu tiketis. aciu!!!
Mes saviškį taip pat kastravom. Galiu pasidžiaugt kad dabar epilepsijos priepuoliai pasikartoja porą kart į metus, kai prieš kastraciją vos ne kiekvieną savaitę būdavo..charakteris nepsikeitė, tik tapo ramesnis,gal paklusnesnis,nėra tokio beprotiško veržimosi prie kiekvieno šuns sutikto kieme, na ir reikia normuot maistą kad nestorėtų.
Savąją labradoro mix kastravau ~6mėn. dar prieš pirmą rują (daug domėjausi tuo ir radau daugiau + tame nei -). Ir ką galiu pasakyti - labai prieraiši, labai klusni, labai žaisminga kalė. O jau 4 metai tuoj. Bent nuo vieno dalyko aš ją apsaugojau - senatvėje nusikamuot nuo gimdos vėžio.
tai va, po suniuko kastracijos praejo beveik 2 menesiai. pagerejimo, kas liecia epilepsijos priepolius nera. priepoliu nesumazejo ir jie nepasidare silpnesni. nezinau ar verta laukti pagerejimo ateity... bet labai noreciau (( o i suns savijauta ir elgesio pakitimus tai galiu atsiliepti teigiamai. suo pasidare klusnesnis, isejas i lauka nebekaukia prie kiekvienos balutes, kuria paliko rujojanti kalyte, bet visiskai susidomijimo nera prarades. manau taip geriau ir jam paciam, nebesikankina taip))
Mano namuose atsirado dar vienas katinėlis ir dėl to išaiškėjo mano didžiojo potraukis į pedofiliją. Gal kas susidūrę su tokiu dalyku? Ar kastracija padėtų? Didąiajam katinui 4 metai tuojau sueis, kieme lankosi visą laiką, iki šiol bent jau nepastebėtas toks jo potraukis
Maniškis katinas savaitę laiko po sterilizacijos pabuvo kaip ne savas, pirmas dienas iš vis bijojo viso pasaulio, o po to vėl toks pats meilus ir judrus buvo kaip ankščiau. Nežinau, ar čia veterinarai geri, ar mano katinui pasisekė https://www.greitojizirafa.lt/straipsniai/sterilizacija-katems-ir-suni ms/
Temą
2009 03 03 d. 20:37 pradėjo
)) o kaip su ta elgsena ir visais kitais niuansais papasakosiu veliau, nes dabar dar anksti ka nors suptrasti...
...gyvūnai nesuvokia to kaip "asmenybės" sumenkinimo, tiesiog netenka tam tikrų instinktų ir dėl to jiem nepasidaro liūdna ar apmaudu, aišku niekas negali pilnai suprasti, ką jie po to jaučia, bet nesuvienodinkit gyvūno ir žmogaus.
bet rezultatais nesiskundžiu, šuo pasidarė šiek tiek ramesnis, brandesnis(operacija daryta prieš keletą mėn.), nors ne faktas, kad tai ne šiaip brendimas...nei storėjimas(aš tvirtai įsitikinus, kad tai 99% priklauso nuo šeimininko, ar leis šuniui nutukti), nei koks pasyvumas nepasireiškė.
(( o i suns savijauta ir elgesio pakitimus tai galiu atsiliepti teigiamai. suo pasidare klusnesnis, isejas i lauka nebekaukia prie kiekvienos balutes, kuria paliko rujojanti kalyte, bet visiskai susidomijimo nera prarades. manau taip geriau ir jam paciam, nebesikankina taip
