xxxxxxxxxxxxxxx
2 Maja lenkiu pries tave savo raudona galva
grazu tik galetumete kaip sakant autorius parasyti…
"Mano sirdis plaka savo vilnimis…
pasaulio pakranteje…
ir deda ten savo parasa…
su asarom ir zodziais…
“As mylejau tave”…
"Jie uzdega savo lempas ir gieda…
savo paciu zodzius savo sventovese…
Bet pauksciai gieda tavo varda…
Tavo paties ryto sviesoj…
Nes tavo vardas …
MEILE…"
"Kad meile gali pralaimeti…
to mes negalime priimti kaip tiesos…"
"Taigi, kas yra meile? Vejelis, snarantis rozese,
ne, geltona zaltvykste, tvykciojanti kraujyje.
Meile - tai pragariska muzika, sokdinanti net
seniu sirdis. Ji lyg skaistaziede, issiskleidzianti
nakciai atejus, ir lyg pluke, susiglaudzianti nuo
menkiausio dvelktelejimo ir mirstanti, jeigu ja
paliesi…
Stai kas yra meile.
Ji gali prazudyti zmogu, vel pastatyti ji ant
koju ir is naujo su purvais sumaisyti; siandien
ji gali myleti mane, rytoj tave, poryt kita - stai
kokia ji nepastovi. Bet ji gali laikytis kaip
neduztamas antspaudas ir degti negesdama ligi
mirties valandos, nes ji amzina. Tai kas gi yra
meile?
O, meile - tai kaip vasaros naktis su zvaigzdetu
dangum ir kvapia zeme. Bet kodel gi ji gainioja
jaunikaiti nuosaliais takais ir neduoda ramybes
seniui jo vienisam kambary? Ak, meile pavercia
zmogaus sirdi zydinciu sodu ir purvinu siukslynu,
vesliu ir begedisku sodu, kuriame suverstos
paslaptingos ir bjaurios atmatos.
Ar ne ji liepia vienuoliui selinti nakti
i uzdarytus sodus ir zvalgytis pro langus
i mieganciuosius? Ar ne ji varo is proto vienuole
ir maiso galva princesei? Ji lenkia karaliaus galva
ligi zemes, taip, kad jo plaukai sluoja kelio
dulkes, ir snibzda begediskus zodzius, ir juokiasi,
ir kaisioja liezuvi.
Tai tokia meile.
Ne, ne, juk ji esanti ir visai kitokia, ir jos
nesulyginsi su nieku pasaulyje…" /K.Hamsumas/
Pripratimas - antras prigimimas, pripratai prie Akelos, teks priprasti ir prie kritiko
zmones visada man sako daryk taip daryk anaip…nifiga as taip nedarysiu…
savo zodzius as dovanosiu tau mano vienintele…kai tu atsirasi kazkur priemanes…
Ar chebra pykstas dėl eilučių,
Ar dėl nuomonių skirtingų?
Bendrauja kaip kuris išmokęs
Ir baikit žmonės šitas šmotkes.
Jei ką žmogus eilėm parašo -
Nereikia baisiai pavydėt.
Gali privesti jį prie ašarų,
O gali tekt ir į kapus lydėt. 
Nenoriu. Pripratau prie AKELOS.
lenkiu as savo sena zila galva pries jumi…
Jo gaila akela, kad veltai svaistai savo talenta. Galetai kokia poemele ar kazka panasiai kaip "DžIULIETAS IR ROMEJA" parasyti
Maja, vel zolyte piktnaudziauji?
Man Akelos nekaltybes nereikia. As savo turiu… O va dabar baigsiu darba ir busiu n e p a d o r i…eeee…tik nezinau nuo ko pradeti
Visiems IKIKIKIIIII
Tos Akelos svajones taip skaiscios ir tyros,
Kad ju beveik nesimato,
Visai ne mergina, bet siek tiek ir ne vyras
Kaip puodelis treciakart uzplikytos arbatos
Taip ir but jam gerai, jei nebutu taip pilka
Jei nebutu zmoniu, ne visu, kai kuriu,
Ir gyventu Akela sau Vienishas vilkas
Kaip koks piktzaizdzis,vienas tarp tyru tyliu.
Bet Akela, nebuk kaip Ladenas
Kur tik savo religijai nori
Tiktai laisves, galybes, pasaulio be sienu
Iki to tiek nedaug- isszudyt, kas nedori.
Dar neaisku visai, kas geriau, kas blogai,
Paskaityk geriau pasakas, kur skaito vaikai.
Kaip vilkas suede svaruoli parshiuka,
O ne slykstu, neskanu , nesvaru blogiuka
O man gerai su savo nesvariom ir realiom svajonem
Geriausias oras- dargana:!)!
Eeee…kaip neidomu, o as jau galvojau, kad p o e t e s a s!!!
Nifiga nieko neaisku. Kas per Kamasutra ?
kamasutra?..deje jos kaip tik cia ir ner…
Ji Tavo mintyse, Tavo svajonese, Tavo pilkoj kasdienybej. Ji ir begalinis didelis noras papildyti sia patarimu knygele…
mano svajones daug skaistesnes nei kai kuriu zmoniu gyvenimas…