Werner Herzog filmai
Nematau susidomejimo sia tema, bet tikiuosi, kad kas nors ir paskaitote (gal murmis cia uzsuks). Vakar ziurejau "FITZCARRALDO" SKALVIJOJE, kur dar bus parodyti 2 seansai nuo 20 val. (baigiasi 22.30val.). Ispudis tikrai didziulis, kaip sakytumete – nerealus filmas! Mieli vilnieciai, pasinaudokite reta proga regeti TIKRA KINA, o ne holivudini surogata. Baisiausiai nustebciau, jei pareikstumete – fe, nuzingsniavau i Totoriu, Ozo ,etc. g-ve ir pasiemiau videotekoje. Tokiu dalyku ten nebuna! O ar daug HERZOGO filmu matete per TV?
Po tokios izangos tureciau imti perpasakoti filma. Bet as ne MARIJUS GRADAUSKAS – turinio perpasakojimo cempionas Lietuvoje, kurio perskaicius kad ir pacio intelektualiausio dabar demonstruojamo "dogminio" filmo "SVENTE" aprasyma, gali suzinoti ne tik kokie herojai ka snekejo prie baliaus stalo, bet kuris is ju ir pyrstelejo, jei tik butu tai ekrane. (Esu isiutes ant "Respublikos" vado V.TOMKAUS – kodel pravardziuojate MARIJU ir ryskiai prirasote prie jo pavardes "Kino kritikas" – juk kritiku tai daug ant svieto yra, o toks unikalis "TURINIO PERPASAKOTOJAS" – tai vienas!). Oi, hebrantai, atleiskit – "ziauriai" nuklydau…
Taigi, nelisiu ne i savo sferas ir siek tiek palyginsiu sita filma su kitais Jusu matytais. Didelis "F-aldo" gabalas primena garsuji F.F.COPPOLA darba "APOCOLYPSE NOW", t.y. laivo plaukimo upe per dziungles epizodas. Apie joki kopijavima cia ir kalbos nera, as tik apie ispudi. Be, abejo, kada 1982m Herzogas kure "FITZCARRALDO", jis, aisku, buvo mates 1979m. Apokalypse. Cia as taip sau. Kur kas saunesnis palyginimas gaunasi su visu regetu "TITANIC", nes ir cia 2/3 filmo veiksmo sukasi didziausiame tame regione regetame laive, kuris netgi patenka i stichija! Ogi palyginimas iseina paprastas – kiek kartu JAMES CAMERON turejo filmui daugiau babkiu uz WERNWER HERZOG, tiek kartu ir prastesnis jo filmas gavosi! Matematiskai tai juk vadinasi "atvirksciai proporcinga". Logiska.
Na, su mano pajuokavimais tikrai pasigincykite, bet su viena salyga – reikia pasiziureti ta WERNER HERZOG "FITZCARRALDO"….
Ir kiek besigincytumete, sutiksite, kad nesinaudojant dabartinais kompiuteriu privalumais, su tu metu technika, laukineje Peru dziungliu aplinkoje padaryti TAIP filma yra tikrai NEREALU. Tiesa, kaip visai neseniai sukurtame dokumentiniame filme "Mano geriausias priesas", kuriame rodomi ir "F-ALDO" filmavimo sunkumai, ta laiva "TAMPE ZEME IS TIKRUJU" (gal tik ne tiek daug). Kas ziures filma, supras apie ka as cia dabar…
Kaip tik tokiu paraginimu ir reiketu siam kinomanu forumui.
Flag, Jus 100-a kartu teisus del viso to, ka parasete. Tiesa, Oscaru Herzogas negauna ir ,manau, negaus, jei kurs tokius filmus - ten kiti kriterijai. Blogiausia, kad pagal anuos kriterijus privalo gyventi visas likes pasaulis…
O Tavo pamatyti filmai yra tik vieni is daugelio. Jeigu dar Klaipedoje rodytu, butinai nepraleisk "Agire, Dievo rustybe" bei kartu su juo rodoma nauja dokumentini filma - prisiminima apie Agires "kertini akmeni", "personalini HERZOGO aktoriu" ir "drauga" KLAUS KINSKI.
a.a. K.Kinski - velnisko charakterio (tikraja to zodzio prasme) aktorius, gebejes fenomenaliai persikunyti i personazus, taciau del beveik neimanomo valdyti temperamento, su retu kino kureju tegalejes dirbti. Vienu is ju ir buvo absoliuciai su niekuo nelygintinas WERNER HERZOG. Filme "Agire, Dievo rustybe" rodoma isprotejusio misionieriaus "perversmas" kokiose tai Peru dziungliu gentyse, kada tie laukiniai ima garbinti KINSKIO vaidinama personaza kaip Dieva, ir sis elgiasi atitinkamai. Dokumentiniame filme butent ir rodoma, kokiu "prajovu" krete filmavimo metu tas nepazabojamas KLAUSAS. Pvz.: prarades kantrybe ir bet kokia vilti suvaldyti "pamisusi" aktoriu, rezisierius Herzogas nukreipe ilgavamzdi i ji ir sureke:
- jeigu nesusitvarkysi, as tave nusausiu!!!
KINSKI realiai persigando ir nieko kito Peru dziunglese nesumaste, kaip imti sukauti
- POLICIJA! POLICIJA!
Sitokius epizodus (o kaip sunku buvo filmuoti toli nuo civilizacijos rodo "Mano mylimiausias priesas"- pasakojo perpildytoje Lietuvos k/t saleje pats HERZOGAS - kaip reta paprastas ir siltas zmogus. Sugebejome gauti pazada, kad naujausia filma apie egzistavusi ikikariniais laikais lenku galiuna Nenugalimasis jis butina atvez pristatyti i Lietuva. Ir buvo Vilniuje jis tik todel, kad dali sio filmo cia ir filmavo…
O gal dar kita savaite parodys kitus filmus, ypac didziai garsia Herzogo ekranizacija "NOSFERATU" su ypac tinkancia K.KINSKI personalizuota vaidyba. Sunkiai kas berastu didingesniu filmu vampyru, maniaku, kitokiu siaubunu tema, negu sis. Gal but kino istorikai si sedevra rasytu net auksciau negu STENLEY KUBRICK "SVYTEJIMAS"!
Ka gi, 2002-04-27 LIETUVOS k/t tiems, kas "neuzsikase" geru oru, darzais,jazzfestivaliais 15 val. didziule KINO SVENTE - Lietuvon parodyti naujaji savo filma NENUGALIMASIS atvyksta didysis vokieciu kino autorius WERNER HERZOG . Prisiminus jo filmus, bei viesejima pernyksciame KINO PAVASARYJE., like tik labai shilti prisiminimai. Retai buna tokis betarpiškas bendravimas su tukstantine Lietuvos k/t ziurovu minia. Ir vienintelis atvejis, kuri asmeniskai esu regejes, kada kalbamasi su ziurovais pusvalandi pries seansa, ir tiek, kiek jie pageidauja po seanso .
Kiek teko regeti, dazniausiai "vakaro kaltininkai", pvz. ka tik INGEBORGA DAPKUNAITE, "paziba" pries ekrana iki filmo demonstravimo - kurgi zvaigzde lauks, kol parodys filma. Ir reikia tik susimastyti, kalbu ne apie INGEBORGOS lygio izymybe, W. HERZOG - pasauline kino meno ZVAIGZDE, kuri zino bent kiek papruses kino megejes bet kuriame pasaulio taske!
Geros perziuros!
Prasau, papasakokite ispudzius. Man gi atsirado galimybe pirma karta pabuvoti KAUNAS JAZZ - teks aukoti NENUGALIMAJI
Apmaudu, kad neatsirado nei vieno Bangoje, buvusio siame susitikime su vadinamuoju vienu garsiausiu nepriklausomu kino rezisieriumi <img border=0 src=“i/xsmiles/smile7.gif” alt=“Liūdna”>
Jis jau 14-os zinojo, kad kurs filmus. Net yra nugvelbes kino kamera tam reikalui.
Dabartiniame susitikime su vilniaus ziurovais jis pasake nauja bajeri is savo biografijos. Viena jau aprasiau zinuteje nr.2.
Pasirodo, sis labai solidzios, inteligentiskos isvaizdos dabar jau 60-imtmetis METRAS yra suvalges dali savo bato! Tai jis padare, noredamas itikinti dvejojanti savo jauna kolega-rezisieriu. Tiesa, pries tai jis ta bata isvire su darzoovemis 
Panasiai, matyt, atrode, kaip CARLIE CHAPLIN savo klasikineje AUKSO KARSHTLIGEJE , pamenate?
Dabar likusi bato dalis yra KALIFORNIJOJE ilieta i stikla 
Manau, prie kitu Holivudo izimybiu suvenyru.
Be to, WERNER HERZOG, pripazindamas, jog nedaro didelio skirtumo, ar aktorius profesionalas, ar niekada nevaidines ir teigdamas, kad skirsto tik i talentingus ir netalentingus aktorius, teigia, jog yra hipnotizaves savo tuos aktorius del reikiamo rezultato 
Gaila, kad kas tai negerai yra su NENUGALIMUOJU : VOKIETIJOS KRITIKAI IVERTINO FILMA, KAIP BLOGIAUSIA DESHIMTMECIO FILMA VOKIETIJOJE!!
W.Herzogas teigia, kad arshi kritika ji tik "sukoncentruoja" buti geresniam…
Toliau 7md spausdina vokiečio aktoriaus Mario Adorf prisiminimus apie Herzogo Fickaraldo filmavimą.
Pagaliau paaiškėjo, kur dingo iš filmo žinomas praeityje JAV aktorius JASON ROBBARDS, bei populiarusis "riedantis akmuo" MICK JAGER. Paskaitykite.
Pateiksiu porą mane ypač sudominusių vietų:
"Poryt filmuosime sceną medyje, ant jame įrengtos platformos. Herzogas parodė man gal 30 m aukščio džiunglių milžiną. Indėnai padirbo kopėčias - visi skersiniai surišti lianomis. Beveik pačioje viršūnėje įrengta 4x4 m dydžio platforma. Herzogas apjuosė mane apsaugine virve, ir mudu abu užlipome aukštyn. Ten jis man išdidžiai parodė iš tokio aukščio matomas abi upes. Viena svarbiausių priežasčių filmuoti čia buvo ta, kad akivaizdžiai skyrėsi abiejų upių vandens spalva. Per gūbrį iš netinkamos navigacijai upės laivas turėjo būti pervilktas į kitą. Heraklio žygio vertos pastangos. Vilkti tris šimtus tonų sveriančią "Molly Aidą 2" buvo pasitelkti penki tūkstančiai indėnų.
Herzogas vylėsi, kad šis nepaprastas nuotykis pateks į kino istoriją. Pasiteiravau jį, kam gi bus įdomu žiūrėti, kaip ekrane daugmaž 10 cm/val. greičiu juda tas laivas. Paprastai tokiais atvejais filmuojami modeliai. Bet įprasti dalykai jam, žinoma, atrodė atgrasūs. Atkreipiau jo dėmesį ir į tai, kad skirtingų spalvų upes nuo platformos nufilmuoti būsią labai sunku. Šitą sudėtingą sceną kuo puikiausiai būtų galima nufilmuoti už poros kilometrų nuo Ikitoso, prie vieno Amazonės linkio, ir šitaip sutaupyti šimtus tūkstančių dolerių. Prisipažinsiu, jaučiau šiokį tokį malonumą, badydamas Herzogo nosį į tokias akivaizdžias žioplystes. Manau, jis mielai būtų išmetęs mane iš to medžio, tik aš dar buvau jam reikalingas."
"Dabar jau susivokiau, ko siekia Herzogas šia scena medžio viršūnėje. Kartą jis jau buvo įaudrinęs kino pasaulį su plaustais filme "Agirė". Ekrane - kaukianti ir staugianti upė (gal ir ten Urubamba?), kuria iš tolo artėja plaustai. Žiūrovas tiesiog laukia, kada jie ištikš į uolas, ir klausia savęs, ar ant plaustų apskritai gali būti koks nors žmogus. Tada išvysta judančias figūras, žavisi gyvybe rizikuojančiais sielininkais. Visą tą laiką kameros akis neatsiplėšia nuo plaustų. Kaipgi įmanoma visa tai nufilmuoti? - stebisi žiūrovas. O plaustams dar labiau priartėjus, iš nuostabos akys tiesiog iššoka ant kaktos: čia gi tikri aktoriai! Žiūrovas atpažįsta ir Klausą Kinski, ir storulį Peterį Berlingą. Fantastiška! Toji scena įėjo į naujojo vokiečių kino istoriją. Čia kinas tapo jau nebe apsimetinėjimu ar iliuzija. Herzogas niekad nedvejojo sudarydamas savo bendradarbiams išties pavojingas situacijas, tikrai, kartais jis netgi išdrįsdavo rizikuoti jų gyvybe.
Tad ir "Fickaralde" buvo siekiama panašaus efekto, nors mes jautėmės nepalyginti saugesni nei anie sielininkai. Įspūdingai turėjo atrodyti jau vien iš sraigtasparnio nufilmuotos džiunglės ir prie žiūrovo vis artėjantis džiunglių milžinas. O tuomet jau atpažįstami ir aktoriai - Robardsas, Jaggeris, Adorfas! Efektas veikia tik tuomet, kai nėra jokio montažo, kurį žiūrovas atpažintų. Tuomet scena pasidarytų banali. Nebeliktų nei tikros baimės, nei tikros įtampo".
Ką gi, malonumą skaityti Mario Adorf dienoraštį, pasirodo, mums suteikė šaunusis publicistas-germanistas, rašytojas, matosi, neabejingas kinui, aktyvus visuomenės stebėtojas ir, priartėjęs prie 55-ių, sugebėjęs tapti tėveliu ( mama-studentiško amžiaus) JURGIS KUNČINAS BRAVISSIMO!!!
Taigi, dar pora citatų iš dienoraščio:
"…ir pridūriau, kad su aktoriais jis niekad nesiskaitęs, kad visuomet pasirodydavę ne drauge su aktoriais, o vieno Wernerio Herzogo kurti filmai. Jei aktoriai nebūtų įžymybės, jis jų suvis atsižadėtų. Pakanka prisiminti, sakiau, kaip jis pasielgė su Bruno S., viską iš jo išsunkęs. Sutrikusios psichikos pakuotoją iš vienos Berlyno įmonės, Bruno S., Herzogas pasirinko pagrindiniams dviejų savo filmų vaidmenims. Su juo triumfavo Kanuose, tada išvijo lauk į ankstesnį vargą ir skurdą. Bruno S., pareiškė Herzogas, buvęs toks beprotiškai įtikinamas ir įtikinamai beprotiškas, kad jam nebūtų prilygęs joks aktorius. Dėl šito būtų galima ginčytis, pasakiau, aš irgi būčiau suvaidinęs beprotį Bruno. Filmas nėra realybė, jis iliuzija ir aktoriai čia tik aktoriai, o ne žudikai ar silpnapročiai. Nebūtina būti tikru kvailiu. Man esanti nepriimtina beatodairiška, netgi sadistiška Herzogo filmų darymo maniera. Nėra tokio filmo, kuris pa- teisintų netgi šuns žūtį, ką jau kalbėti apie žmogaus, nors tas žmogus ir vaidintų save patį. Taip norėjau priminti Herzogui žodžius, kuriuos jis sykį pasakė Mickui, - pasitaikius progai jam, girdi, visai neprošal būtų nusižudyti."
""Fickaraldas" taip ir liko vienintelis pradėtas ir nebaigtas filmas mano karjeroje.
P.S. "Fickaraldas", žinia, susilaukė didžiulės sėkmės. Kinski personažas - šiaudaplaukis, visiškai nerealistinis, jokių ribų nepripažįstantis velnio apsėstasis. Šitaip suvaidinti, aišku, tegalėjo tik jis vienas. Suprantama, kad net 5 000 indėnų (iš tikrųjų jų buvo mažiau) neįstengė pervilkti per gūbrį to laivo. Teko kviestis pagalbon vilkikus, kad būtų matyti, kaip juda laivas. Tikėtina, kad statant filmą pakako ir nelaimingų atsitikimų, ir lėktuvo katastrofų, ir lavonų, visko ten būta.
Po metų San Sebastjano kino festivalyje už "Fickaraldą" Herzogas buvo apdovanotas specialiu Katalikų filmų biuro prizu. "
Praleidusiems ankstesnes dalis, galiu atsiųsti e-mail su prikabintu šio dienoraščio word doc.
Peskaiciau, bet vistiek nesuprantu ka reishkia aktoriu hipnotizavimas. Neva tai geriau vaidina. Ar subtilumo daugiau, o gal meno ir intelektualumo? 
Jonas Ūbis:
"Vienas svarbiausių žmonių Wernerio Herzogo gyvenime buvo Klausas Kinskis (1926–1991). Jų bendradarbiavimas prasidėjo 1972-aisiais filmu "Agirė, Dievo rūstybė". Tada Kinskis jau buvo gana žinomas teatro aktorius, vaidinęs Davido Leano ir Sergio Leone’s filmuose. Kino sluoksniuose jo reputacija atrodė abejotina. Skandalistas, erotomanas, provokatorius, švaistūnas Kinskis visada kėlė didelius reikalavimus, jis net atsisakė vaidinti Federico Fellini filme, nes gavo geriau apmokamų pasiūlymų. Beje, ir trečdalis "Agirės…" biudžeto buvo Kinskio honoraras.
Kinskis gimė Sopote kaip Klausas Günteris Karlas Nakrzynskis. Jo tėvas buvo vaistininkas, mama – pastoriaus duktė, šeima skurdo. Mažasis Klausas vagiliavo. Vėliau jis sakydavo, kad vaikystėje neturėjo net lovos, nors tikėti viskuo, ką jis sakė, neverta. Kinskio autobiografiją "Aš noriu meilės!" kadaise bandžiau skaityti, bet neprisiverčiau pabaigti. Tiesa, leidėjai knygos pradžioje riebiomis juodomis raidėmis perspėjo, kad paliko tekstą nepakeistą net ten, kur autorius akivaizdžiai peržengia priimtas normas, nes toks buvo jo reikalavimas. Bet normų peržengimas ne visada pateisinamas, ypač kai rašoma apie intymius dalykus ar apie vaikus, kuriuos Kinskis pavadino Fiodoro Dostojevskio romanų veikėjų vardais.
Kinskis nusifilmavo penkiuose Herzogo filmuose, nors visą tą laiką aktoriaus ir režisieriaus santykiai buvo sudėtingi. Aktorius ne kartą bandė pabėgti iš filmavimo aikštelės, t.y. iš džiunglių, terorizavo filmavimo grupę, dievagojosi, kad niekad nedirbs su Herzogu, daug šūkavo ir visaip darė gyvenimą nepakeliamą. Po Kinskio mirties Herzogas sukūrė apie jį dokumentinį filmą iškalbingu pavadinimu "Mano mylimas priešas". Ten jis ir paaiškino, kodėl Kinskis jam toks svarbus. Esą Herzogas pamatė antikarinį László Benedeko filmą "Vaikai, motina ir generolas" (1955), kuriame Kinskis vaidina leitenantą, vadovaujantį sušaudymams. Vienoje scenoje jo herojus užmiega sėdėdamas už stalo ir, pasak Herzogo, tai, kaip jis suvaidino pabudimą, nulėmė pasirinkimą.
1982 m. pasirodęs "Fickaraldas" (LRT Plius, 26 d. 21 val.) – pats sudėtingiausias ir, ko gero, svarbiausias Herzogo filmas. Jame galima aptikti visus Herzogo siužetus, temas, režisūros ypatybes. Filmas laikomas gražiausiu kino himnu žmogaus beprotystei ir siekiui įgyvendinti svajonę. Veiksmas perkelia į XX a. pradžios Peru. Airių inžinierius, kurį vietiniai indėnai vadina Fickaraldu, yra didžiulis operos gerbėjas. Jis gali nukeliauti tūkstančius kilometrų Amazone ir jos intakais, kad pasiklausytų Enrico Caruso. Visas Fickaraldo gyvenimas Lotynų Amerikoje – nesibaigiančios nesėkmės: nepavyko pastatyti kelio per Andus, ledo fabriko. Tačiau Fickaraldo melomanija pavirsta gigantomanija: jis nusprendžia pastatyti operą džiunglių glūdumoje ir pakviesti ten Caruso. Kad surinktų visam tam pinigų, jis išsinuomoja kaučiuko plantaciją. Patekti į ją nelengva – nėra kelių, tik upės. Fickaraldas nusprendžia kartu su indėnais pervilkti laivą iš vienos upės į kitą per kalno viršūnę. Atrodytų, beprotiška idėja sėkmingai įgyvendinama. Tačiau Fickaraldas nesuvokia indėnų mentaliteto. Jiems ir laivas, ir Fickaraldas yra galimybė sutramdyti upės slenksčius "valdančius" demonus. Naktį jie perkerta laivo grandinę… Beje, Kinskio personažas turėjo savo prototipą, Peru "kaučiuko baroną" Carlosą Femina Fitzcarraldo Lopezą.
"Fickaraldo" gamyba truko 12 metų, filmavimas – ketverius. Laivo perkėlimo scenoje, kurioje dalyvavo 1200 indėnų, nebuvo naudojami jokie specialieji efektai. Herzogas siekė, kad žiūrovai fiziškai suvoktų ir patirtų, kas vyksta kadre. Tai suteikė filmui beveik dokumentinio autentiškumo. Vokiečių kino kritikė Monika Steinhauser 1982 m. rašė: "Herzogo pabėgimas į džiungles ir noras ten kurti filmą primena beprotišką Fickaraldo poelgį. Tai, ką Herzogas, metaforiškai iškeldamas Parsifalio motyvą, kalba apie savo personažą, galėtų apibūdinti ir jį patį: "Štai jis, vyras, kilnumo liudininkas. Didis gestas iš scenos pasiekia jį lyg ietis.""
JONAS ŪBIS:
"Werneris Herzogas nemėgsta savo filmų skirstyti į vaidybinius ir dokumentinius. Pasak jo, tai visada tam tikras tiesos ir prasimanymo koliažas. Šį apibūdinimą galima pritaikyti ir jo filmų aktoriams. Kitaip nei Holivudo režisieriai, vertinantys aktoriaus sugebėjimą persikūnyti į personažą, Herzogas saugo aktorių natūralumą, nori, kad į filmą jie atsineštų savo gyvenimo patirties, asmenybės bruožų. Herzogas naudoja daug gudrybių, kartais sulaukiančių net pasmerkimo. Vokiečių intelektualai iki šiol jam negali atleisti, kad kurdamas filosofinę parabolę "Stiklo širdis" (LRT Plius, 19 d. 21 val.) apie meno ir civilizacijos trapumą jis naudojo hipnozę. Kartu su garsiu psichologu Herzogas atrinko labiausiai paklūstančius hipnozei žmones, o vėliau ir pats panardindavo į šią būseną beveik visus ir kiekvienoje scenoje duodavo atitinkamas užduotis. Rezultatas – mistiška atmosfera, turinti pabrėžti, kad visi filmo veikėjai yra lyg somnambulai, netikėtos iš pasąmonės ištrauktos replikos, kurių pavydėtų net Davidas Lynchas. Kad ir tokia: "Kodėl negalime išgerti mėnulio? Kodėl jam nėra specialaus indo?" Pats režisierius pavadino taikytą hipnozę "ypatinga stilizacijos forma".
"Stiklo širdies" siužetas beveik pasakiškas: mažame Bavarijos kaimelyje, garsėjančiame savo stiklo gaminiais, mirė vienintelis meistras, žinantis rubino spalvos stiklo gamybos paslaptį. Kaimas ir fabriko savininkai apimti nevilties, bandymai rasti stiklo receptą sukelia tragiškų įvykių seką, o "miško pranašas" skelbia apie pasaulio pabaigą. Bet esą pasibaigus visuotiniam karui bus naujas pasaulis. Filmo pabaigoje tampa akivaizdu, kad visi filmo veikėjai yra bepročiai. Jie pakerėti meno, kurio receptas prarastas, matyt, jau visiems laikams. Todėl ir filmo pavadinimas daugiasluoksnis: viena vertus, kalbama apie "stiklo širdį", apie stiklo gamybos (taip pat ir meno) paslaptis, bet palaipsniui atsiveria ir kita prasmė, nes Herzogas kalba apie vidinę būseną, kuri yra permatoma ir kurią režisierius norėjo vizualizuoti ne viename savo filme. Pasak jo, tai "neįtikėtinai jautri ir trapi vidinė būsena, lyg ledas".
"Stiklo širdimi" be galo žavėjosi filosofas Gilles’is Deleuze’as. Herzogo filme jis matė alchemijos patirties atitikmenį ir teigė, kad filme "manipuliavimas jusliniu ir intelektualiu žiūrovo įsitraukimu… sukelia sąmonės slinktis", o žiūrint filmą atsirandantis transas "stingdo linijinį laiko suvokimą", jį keičia trukmės pojūtis."
JONAS ŪBIS:
Wernerio Herzogo filmas "Kasparas Hauzeris. Kiekvienas už save ir Dievas prieš visus" (LRT Plius, 12 d. 21 val.). "Europos vaiku" pramintas jaunuolis Kasparas Hauseris buvo rastas Niurnbergo gatvėje 1828-aisiais. Jis beveik nemokėjo kalbėti ir vaikščioti. Po penkerių metų jaunuolį nužudė. Nepaisant Bavarijos karaliaus paskirto atlygio, nei vaikino kilmės, nei jo tikrojo vardo, nei žudiko nepavyko nustatyti. Iš Kasparo prisiminimų nuotrupų pavyko sužinoti, kad trejų ar ketverių metų jis buvo uždarytas į požemio kamerą, prirakintas grandinėmis, kur visiškai vienas gyveno iki šešiolikos metų. Jis matė vienintelį žmogų, kuris atnešdavo maisto. Tas žmogus kartą jį ištraukė į paviršių, pamokė vaikščioti ir paliko miesto viduryje. Žmonės kalbėjo, o prie jų prisijungė ir dalis istorikų, kad Kasparas – pagrobtas Badeno kunigaikštystės sosto paveldėtojas. Iki šiol tiksliai nežinoma, kas buvo tas Kasparas Hauseris.
Herzogas mėgsta mįsles, bet prisimindamas, kaip kūrė filmą, sakė, kad jį mažiausiai domino Kasparo paslaptis. Pasak Herzogo, filmas pasakoja apie tai, ką su mumis daro civilizacija, kaip ji tvirkina ir naikina mus, versdama šokti pagal aplinkinių dūdelę. Herzogas mano, kad viską, kas jo herojuje spontaniška, sistemingai naikina miesčionių aplinka. Kino teoretikas Thomas Elsaesseris rašė, kad "Kasparas Hauseris – centrinė ir Herzogo, ir Naujojo vokiečių kino figūra. Ne tik kaip vieno garsiausių filmų herojus, bet ir kaip kompleksinis psichoanalitinis motyvas. Tai fantazija apie atskirtį, benamystę, neapibrėžtą požiūrį į visas socializacijos formas, seksualinę tapatybę ir suaugimą; filmas apie pastangas išgyventi, kartu turint ir gero tėvo pakaitalą, ir blogo tėvo įvaizdį."
Herzogo filmuose dažnai vaidina neprofesionalūs aktoriai. Kasparą suvaidino Bruno S. Vaikystėje motina prostitutė ji mušė, beveik apkurtusį berniuką atidavė į prieglaudą protiškai atsilikusiems vaikams. Bruno S. dvidešimt trejus metus praleido psichiatrinėse gydyklose, prieglaudose, nepilnamečių kolonijose. Apie save jis kalbėjo trečiuoju asmeniu, prastai įsimindavo tekstą, bet kiekvienoje situacijoje išlikdavo savimi. Šito ir reikėjo Herzogui, nes Bruno S. veide atsispindėjo tiesa, kurios neįmanoma suvaidinti.
2022
Šeštadieniais, LRTplius 21.00 val. rodys bene 5 pačius garsiausius WERNER HERZOG filmus.
JONAS ŪBIS pristato:
"Werneris Herzogas – ypatingas kūrėjas. Jį domina kitaip, aštriau ar atsiečiau suvokiantys tikrovę žmonės, egzistuojantys visuomenės paraštėse. Todėl Herzogo filmuose (vaidybiniuose ir dokumentiniuose) visada daug egzotikos, įvairių tautų tikėjimų, kultų, bet režisierius niekad neapsiriboja tik etnografija. Jis gimė 1942 m. Miunchene, o užaugo mažame Bavarijos kaimelyje, į kurį mama su vaikais pabėgo nuo sąjungininkų bombardavimų. Tačiau tikintys, kad Herzogą suformavo tik kaimas, klysta. Jo tėvai buvo mokslininkai biologai, senelis ir prosenelis – garsūs archeologai. Apie pasaulį mažasis Herzogas iš pradžių žinojo nedaug ir ilgai kalbėjo tik tarmiškai, pirmąjį filmą (apie Tarzaną) pamatė būdamas dvylikos (kai grįžo į Miuncheną), o keturiolikos pradėjo keliauti po Vokietiją pėstute arba dviračiu, kuriuo numynė net į Paryžių, kad pasikalbėtų su Sinematekoje bilietus pardavinėjančia Lotte Eisner – pirmąja vokiečių kino ekspresionizmo metraštininke. Telefonu jis pirmąkart pasinaudojo septyniolikos. Tada parašė ir kino scenarijų, kuris buvo priimtas į gamybą, bet filmavimas baigėsi paaiškėjus, kad autorius – nepilnametis. Baigęs mokyklą, Herzogas Miunchene pradėjo studijuoti istoriją, literatūrą ir teatrą. Dirbo atsitiktinius darbus. Pirmąjį filmą sukūrė 1962 metais.
LRT Plius pradeda Herzogo filmų retrospektyvą. "Agirė, Dievo rūstybė" (6 d. 21 val.) – pirmasis didelis (režisierius jį vadina "komerciniu") Herzogo filmas. 1972-aisiais susuktas už 350 tūkstančių dolerių, jis išgarsino režisierių pasaulyje. Filmo herojus – su realybe ryšį prarandantis ispanų konkistadoras Lope de Aguirre (beje, egzistavo iš tikrųjų ir tapo ne tik šio filmo herojumi). Kartu su ginkluotu būriu 1560 m. Agirė leidžiasi ieškoti auksinio miesto Eldorado. Šiame filme yra visa tai, su kuo pirmiausia asocijuojasi Herzogo kūryba, – apimtas beprotiškos svajonės veikėjas, jį vaidinantis Klausas Kinskis, džiunglės, dokumentinė filmavimo maniera.
"Agirė, Dievo rūstybė" kurtas ekstremaliomis sąlygomis Peru džiunglėse. Filmavimo grupę kankino nepakeliamas karštis ir drėgmė bei nesibaigiantys režisieriaus ir Kinskio ginčai. Tačiau pastarieji, matyt, ir padėjo režisieriui atskleisti su pasauliu konfliktuojančią asmenybę ekstremaliose situacijose, išgauti kraštutines emocijas. Agirė ketina Amazonės džiunglėse ne tik rasti mitinį Eldoradą, bet ir įkurti idealią valstybę, kurioje gyventų nauji žmonės. Kinskio Agirė – tai savo paties sukurtų mitų apsėstas žmogus. Tačiau stichija, kurią jis norėjo priversti paklusti, atima Agirės tikėjimą savo galia ir idée fixe."
ko tuo tolyn tuo daune vis labiau nusisnek 
nelabai
:C
visos išsižiojusios