Ar tėvai įvaikintam vaikui turi pasakyti tiesą? Kaip tai padaryti, kad per daug netraumuoti vaiko?
Nežinau ar tokia tema jau buvo, bet man pasidarė įdomi jūsų nuomonė.
Jau daug metų mes su sese žinom, kad esam įvaikintos, tačiau kai paklausiam tėvų, jie tai neigia, nors puikiausiai žino, kad tiesą mes žinom. Giminės irgi žino, tačiau visi tai neigia.
Nezinau… jauciu jei tokia situacija butu nesakyciau. Nebent jei vaikas/vaikai butu ivaikinti didesni ir patys tai zinotu. O jei jau reikalas prispirtu, tai suzinotu tik tada. Zinoma sita naujiena gali isgirsti is kitu, bet paprasciau paaiskinti, kad jiems buvo nesakoma todel, kad nesijaustu vienisi ir kad buvo mylimi kaip savi vaikai, o ne kaip ivaikinti.
…jojo, geriausiu atveju tai suzinoje vaikai raso zinutes biteje, o gali ir sienom lipti ir dar ka pridirbti
Taip.
Savęs prie vaikų jau tikrai nepriskirčiau, nes pati turiu beveik 2-jų metų sūnų ir esu ištekėjusi. Sesuo taip pat ištekėjusi ir taip pat turi vaiką, tik 6 mėn.
O jei tėvai nerodo jokios meilės tam įvaikintam vaikui? Kaip tada elgtis?
Aš pati sužinojau iš pašalinių žmonių ir galiausiai, tai patvirtino pusseserė. Kai paklausiu tėvų, tai jie arba neigia ir tvirtina, kad taip nėra, arba nusuka pokalbį kita tema. Nors aš 100% žinau, kad jie mums ne tėvai.
Pati manau, kad reiktų pasakyti.
Štai dar vienas pavyzdys: mano motinos (netikros) brolis taip pat turi įsivaikinęs berniuką, kuriam jau 16 - 17m. Jie jam pasakė ir kaip tik jų santykiai tik pagerėjo.
manau kad turetu.
nes kai meluojama prisidengiant "grazios seimos iliuzija", vaikai labai nusivilia kai burbulas subliuksta. tada isivaizduoja, kad artimieji jiems visa laika melavo.
arba kai kas nors is pasalies nuvemia kokioj paauglystej, tai irgi skaudu buna.
todel geriau lai vaikas zino tiesa, ir is iteviu jaucia meile.
kaip 'nerodo meilės"?
o jūs su seserim tikros seserys ar abi skirtingų biologinių tėvų?
aš pasakyčiau.
Nu nezinau nezinau… cia vienu metu tokius atvejus demonstravo per nomedos laida (zinoma, kad tai ne rodiklis, bet). Man istrigo tokios istorijos, kad vaikai zinodami, kad juos ivaikino, truputi siuo klausimu paterorizuoja itevius… tipo jus man ne tevai ir galiu daryti ka noriu. TIe savo ruoztu… tu negeras, nes nesi mano vaikas, ne mano genai,… o dar blogiau atiduosime laikinai i vaiku namus perauklejimui … TAi blyn, jei jau isivaikinai, tai ir esi atsakingas!.. tai jau tavo vaikas su visomis bedomis ir rupesciais… nu bet cia jau kaikuriu zmoniu moralines normos.
CIa vienu metu buvo neblogas budas spresti seimos finansines problemas paimant globoti vaika is vaiku namu… tai is vis tokiu dalyku netoleruoju ir nesuprantu kaip tai yra leidziama…
aš manyčiau, kad tėvai turėtų pasakyti tiesą
Va tai ir nerodo. Sesuo buvo lepunele, o as turejau atkenteti uz visas sesers isdaigas. Ji pridirbdavo problemu, o kalte suversdavo man. Mes su sese irgi nesam seses. Visa laika motina ant manes danti griezia ir linki, kad tik blogai man butu. Ojei sesikei reikia kokios pagalbos, tai butinai pasdes.
Gal nuskambejo kaip pavydas, bet realiai jokio pavydo nera. Man tai dzin kokia jinai yra, bet faktas tas, kad viena buvo mylima, o kita - ne!
Visiskai sutinku su tavo nuomone. Na, savo tevu terorizuoti tuo dalyku tai tikrai nesiruosiu. Nematau prasmes
Pykciausia yra tai, kad ir tevai ir gimines zino, jog mes su sese zinome tiesa, taciau ir toliau tai atkakliai neigia. Ka tokiu atveju daryti?
Bandyti kalbetis su giminemis? Ner sansu! Visi dangstys tevus!
Neisizeisk… tikrai netaikiau tau to asmeniskai… tik taip pasitaiko, tiek is iteviu, tiek is ivaikiu puses. Pati turiu isesere… tik situacija visai kita. Ji pas mus apsigyveno jau paaugle, o as buvau tik 3 metu. Ir realiai tai mano tikra pussesere. Santykiai su mano tevais jos puikus… nes mus mylejo vienodai… viskas po lygiai ir t.t. Dabar ji daug geriau sutaria su mano mama, nei as… gal, kad as uzdaresne. Bet cia jau laiminga istorija, o buna visai kitaip.
Taip
Manau, kad turėtų pasakyti.
O tavo vietoje siūlau to tiesiog nesureikšminti. Ypač, kada tu tai žinai. Na ką tie jų žodžiai pakeistų - juk realiai situacija vis tiek liktų ta pati… pripažink…
Tiesiog gal yra kokia nors informacija ar praeitis, kuri yra jiems gal nemaloni, gal jie nenori to prisiminti. Juk klausimu "ar jūs edsate mano tėvai?" tikriausiai neapsiribosi ir klausinėsi toliau? O tada pradėjus reikės pasakoti viską… O galbūt jie tave myli kaip savo tikrą vaiką ir laiko tokiu ir nori kad tu juos laikytum tėvais todėl iš principo atmeta kalbas apie kitus tėvus…
Pvz. pažįstu pora savo draugų šeimų. Abi turi vaisingumo problemų. Viena įsivaikino paliktą vaikuti tik jam gimus, kiti ruošiasi tai padaryti. Abeji puikūs žmonės ir labai vaikus myli… Ir žinau, kad vaikui netrūktų pas juos laimingos vaikystės… Pirmieji į vaiką ir žiūri kaip į savo…
Na, mano aplinkoje tokiu seimu nera, bet as manau, kad turetu pasakyti, man rodos is pradziu su tuo lengviau susigyventi, negu veliau staiga suzinojus tokia naujiena 
.
Aš už atvirą ir sąžiningą bendravimą su vaikais. Pastebėjau, kad mano vaikas (6 m. tikras, beje 
) labai natūraliai suvokia kad ir neypač malonią info, pvz., artimo žmogaus mirtis ar to, kad jo pusbrolis neturi tėčio. Mano nuomone, tėvai neturėtų turėti paslapčių nuo savo vaikų, tik reikia tinkamai ir jiems suprantamai mokėti pasakyti - nepateikiant to kaip nenatūralaus ar ypatingos svarbos reikalo, pabrėžiant pozityvią jo pusę .