man kažkada net buvo kilus mintis žmogui, kuris jau gal mėnesį galuojasi rėkdamas, kad nusižudys, nusiųsti savižudybės būdų sąrašą bet…kažkodėl pagalvojau, kad būsiu iškeita ar kur pasiųsta. O rimtam savižudžiui juk tai būtų vos ne pagalba.
pasakyčiau, kad kvailystės čia, tačiau turint omeny, kad savižudybės mūsų krašte ne toks jau retas reiškinys, taip pat turint omeny, kad žudosi ir nepilnamečiai, kitą kartą pagalvočiau prieš mesdama kokią cinišką repliką, nes viena yra, kai graso kažkiek jau gyvenimo matęs žmogus, visai kas kita - kai paauglys, kurį iš pusiausvyros gali išvesti net ir sumautas neapgalvotas internauto komentaras.
Iškart imčiausi priemonių, jei žinočiau, kad tai rimta. Nesu jau tokia nesupratinga.
Mano mama, jei turi virš 30 metų, dar nereiškia, kad yra protinga. Ji dar ne to yra prisakiusi.
na na, ir labai jau idomu kokiu priemoniu tokiems zmonems vieta kur durys be rankenu, nes turi rimtu psichikos sutrikimu o jei rimtai noretu nusizudyt tai neitu ir neskelbtu visam pasauliui o nusizudziusi seniai butu, tip kad gydyt ja reik kad aplinkiniam nervu negadintu savo psichavimu
ar aš klystu, bet juk savižudžiai neretai prieš savižudybę palieka nemažai ženklų, tikėdamiesi, kad kas nors juos sulaikys? tik dažniausiai tų ženklų niekas nepastebi, nes savižudžiai nesižudytų, jei būtų žmonių, kuriems jie rūpi.
gal kurie ir palieka, bet aisku ne visi, esu susidurusi su siuo baisu dalyku, todel ne is oro viska kalbu. Ir, kaip bebutu gaila, dazniausiai nusizudymo priezasties niekas neranda, tai tik vidiniu isgyvenimu padarinys ir pacio zmogaus kalte nemoketi spresti problemu ir ieskoti pagalbos, todel negali gi kiekvieno zmogaus vidaus matyti kiaurai
pasakyk man, ar gali dvylikos - keturiolikos metų paauglys realiai įvertinti savo situaciją ir ryžtis pats ieškoti pagalbos, ypač, jei jis ar ji įsitikinęs, kad niekam jo nereikia ir niekam jis nerūpi (nors tai ir netiesa būtų)?