Kalbu ne apie zurnalistikos darba. Tiesiog musu darbe jau pries du metus vadovai isigijo diktofona nuo galimu telefoniniu nesutarimu - na bent jau jie taip aiskina. Kartais gyvenime buna tokios situacijos, kad tave visagalintieji virsininkai spaudzia i kampa, kad isguiti is darbo "savo noru" ir tada kyla mintis tureti si daikciuka. Kaip ir priekabiavimo atvejais. Ar salia visu kitu daiktu - telefo, akiniu ir pan. dar reiktu nesiotis ir diktofona rankineje? Klausimas padiktuotas gyvenimo. Kartais atrodo tik taip galime apginti savo zodi. Ar nea?
Prieš porą dienų turėjom avariją. Kalbant su "mentu" (pareigūnu niekaip jo nepavadinčiau), vyras bet kurią sekundę buvo pasiruošęs įjungt telefone esantį diktofoną. Tiesa, neprireikė-pradinius įžeidinėjimus pražioplinom, o po mano klausimo, kas jam suteikė teisę tyčiotis, aprimo. Dabar ruošiamės pirkt normalų diktofoną-daiktas, tikrai vertas dėmesio.
Manau, kad gindama savo teises kitu būdu ir neįrodytum, kad buvai paprasyta palikti darbą savo noru. Kaip kad ir priekabiavimo atvejais visada reikia turėti įrodymus.
O šiais laikais, kai reikia pasitikėti žmonėmis diktofonas praverčia ir kitose situacijose. Buvusi kolegė buvo namie spintoj palikusi diktofoną įsitikinti, kad auklė su vaiku elgiasi gražiai ir padoriai, nes yra turėjusi karčios patirties Garso kokybė sakė tikrai gera.
Siuolaikiniai skaitmeniniai diktofonai - tikrai geras. daiktas. Jautriai ima, ilgas irasymo laikas. Turi funkcija isijungti nuo balso, taip kad tusciai tylos neirasineja. Vienas pazystamas naudojo auklei patikrint
Taip pat noreciau ispeti, kad diktofonai imontuoti i delninius kompiuterius, mobiliuosius telefonus ir panasiai, deja, tokiems bajeriams netinka. Reikia imti butent diktofona kaip prietaisa.
Tiesiog daugeli net nepagristu logika isakymu gaunu zodiniu budu ir kai paprasiau tuos nurodymus iforminti rastiskai - mandagiu tonu be izeidinejimu - buvau isplusta ir buvo pasakytas pareiskimas-grasinimas, tuomet trenkta durimis - kaip stampu. Va tokiais atvejais manau butu gerai tureti irodymu…
Tiesiog jei sugalvotu atleisti noreciau iseiti su gera iseitine.
Arba kai reks eilini karta, kad nesupratau jo zodziu, pateikciau sia informacija jam pasiklausyti. nes vakar grynai kalta likau, kad jis pries savaite kalbejo atvirksciai. O as nepatikrinau jo teiginiu ir klaidu.
nelabai suprantu. na pasiklausys jis ir ka. kas toliau. teisme tokie irodymai- ne irodymai, nes gauti neteisetai. nzn kokia cia to diktofono nauda sia prasme. pritariu kitu nuomonei, kad naudinga nebent del saves[pvz su aukle ir pan.]
Na nebezinau kaip ji dar galima maziau isiutinti, kai pareikalavau uzsakymus daryti rastu, o jis to nesuprato, nes pirma - jis virsininkas ir visi jo zodziai aukso vertes, antra - kaip galiu palikti irodymu, kad jis gali klysti. Tuomet seke "logiskas" staugimas - grasinimas ir duru trenkimas. Po to atejo ir pasake, kad as ji pati isprovakavau. Manau, kad jis apgalvociau elgtusi, kai zinotu, kad visada galima pateikti jo elgesio irodymu, tuo labiau, kad tai jam priimtinas budas, nes pats megsta itarineti kitus visais nebutais dalykais. O visu pirma kenkimu jam. Tai priemone sudrausminimui. Nenoriu buti pykcio zaibolaidziu anymore. O kitos kalbos jis nemoka.
Dar vienas gyvenimo atvejis, kuriame teko pabuvoti tiesiognis uzklausimas ar permiegosiu su ex-sefu arba rasau pareiskima. Kiek girdejau seksualinio priekabiavimo bylose ta informacija veiksminga. Ar nea? Kodel as netekau savo “moralinio” atlyginimo tik del to, kad manes niekas negalejo apginti?
Kazkodel visi tavo virsininkai serga spermointoksikoze.
Diktofona gali naudoti legaliai. T.y. ateina virskininkas duoti CU (cennyje ukazakija), o tu issitrauki diktofona ir pareiski:
Kadangi jus rastu nenorit surasyti ka reikia padaryti, o po to kyla ivairiu nesusipratimu, kad as pamirsau ar ne taip supratau, tai imones klestejimo labui tikriausiai busit nieko pries, jei uzsirasysiu ka man sakot.
O man kitokia mintis kilo…jei visa laika kyla nesutarimai, kas kam ka sake, nuolat reikia kazka irodinet net iki tokio lygio, kad turi nesiotis diktofona,be viso sito dar ir bijot, kad ismes/atleis be "iseitiniu" ar del to kad su kazkuo "nepermiegojai", gal reikia susimastyt ar is vis ten verta dirbt ir iseit kol neismete?
Ta mintis jau seniai sukasi galvoje. Ta kryptimi ir judama. Tiesiog cia ne kas-kam pasake, o kilus konfliktui visada nugali tas, kas virsesnis - ta prasme virsininkas - kai nera jokio logisko argumento - pagrindinis yra valdzia. Norint sumazinti ta itampa reikia dirbti kartu, o ne ieskoti kaltu. Ir pripazinti savo klaidas. Tiesiog zodziai kaip zvirbliai islekia. Reikia kartais ir pamastyti ka sakai, o ne zeminti kita zmogu. Truksta tolerancijos.