Ar yra galimybė panaikint šuns baimę sprogimo garsams?

Ar yra galimybė panaikint šuns baimę sprogimo garsams?

Šuniukui jau septyneri metai, ir kiekvienais metais prieš šventes vis ta pati problema… Jis bijo tu visokių bombioškių sprogimo garso. Šitą žinome ir stengiamės ryte kuo anksčiau vesti į lauką, bet ka daryt vakare? Juk jos sproginėja bet kada, rytais truputį ramiau. Bet šiais metais išvis baisu. Jis vargšiukas net bijo eiti į lauką, netgi išeit pro duris. Jei eini su pavadėliu tai jį turi tempti ir tada jis lauke nieko nepadaro ir tik sulaukęs momento “pridirba” laiptinėje. Ką darysi nebedaug laiko liko kol čia sproginės, bet gal yra kokių galimybių, gal ką žinote, kaip panaikint šią jo baimę? Nustebęs

Dėkui už atsakymus.
ŠuoKatė

Baimė šūviui, tai 90 proc. įgimtas šuns psichikos trūkumas, šunis bijančius šūvio draudžiama veisti, nes tai rodo nestabilią psichiką. Deja, tai visam gyvenimui.

apie likusius 10 nuošimčių.

Prie fejerverkų sprogimų galima įpratinti.

Tam labai tinka fejerverkų audio įrašas, kuris namuose leidžiamas kaip fonas ir palaipsniui garsinamas. Taipogi reikia šeimininko kantrybės. Daug kantrybės. To nepadarysite per savaitę ar dvi.

Šis metodas yra patikrintas.

Jei temos autorius netingi, tegul pasinaudoja paieška, apie tai yra buve nemažai kalbėta. Gal ras tinkamos informacijos.

O man atrodo, kad pratint reikejo…
Juk paukstsunius tai pratina prie suvio garso… Abejoju, ar cia psichikos sutrikimas… Nors per 7 metus kaip ir priprast turejo…Nekaltas

baime tikrai neirodo kad suo issigimes ar dar koks nenormalus. Musu skalike bombiozkiu irgi bijo bet medzioklej suviu-ne. Anksciau turejau dobere-tikrai drasi buvo ir aikstelej ir gyvenime dirbo super, bet kai jai buvo 5 men po pilvu sprogo tokia viena, nuo to laiko baisiai bijojo ir petardu ir kitu panasiu velniu!!! Taip

[quote]baime tikrai neirodo kad suo issigimes ar dar koks nenormalus
[/quote]
ir aš manau, kad natūralu bijoti tokio stipraus ir staigaus garso, o medžioklinius visus lengvai pripratina (na, antraip jis ne medžioklinis)

Svarbiausia, kai suo bijo nepulti jo guosti, apkabinti ir pan. Taip skatinamas jo elgesys - noras isvengti garsu, inkstimas, zodziu, baime. Elgtis reikia lyg niekur ir ignoruoti ji. Tai nera ziauru. Tai lyg sakytum, nera cia ko bijoti.

Jis to nebijojo, bet brolis per vienus naujus metus išsivedė į lauką, ir nuo to lauko bijoNustebęs

Niu žinote tevai tikrai lepina ir guodzia, mes su broliu ne taip… Per naujus ji uzdarome i toleta, ten apsisysioja. O jei nera namie nieko pats ilenda i spinta, kad uzuostu kvapus zmoniu.

Ne visada. Kai kurie šunys ne tik bijo, jiems pasidaro labai bloga. Pasunkėja kvėpavimas, sutrinka širdies veikla, juos netgi gali ištikti širdies smūgis. Tokiems reikia ne tik paguodos, bet ir galimybės pasislėpti, ir netgi raminančių vaistų.

O apie pratinimą… Nei vieno iš savo šunų nepratinau, ir nei vienas niekad nebijojo nei fejerverkų, nei medžioklinio šautuvo šūvių. Tačiau vis tiek stengiuosi nevesti jų į lauką per patį šaudymo piką, ir švenčių laikotarpiu jokiu būdu nepaleidžiu nuo pavadėlio. Nes kokia bebūtų stipri nervų sistema - ilgalaikis triukšmas ją vis tiek išvargina, o dar visada gali atsirasti idiotas, kuris tyčia numes petardą tiesiai į šunį.

Ne visada. Kai kurie šunys ne tik bijo, jiems pasidaro labai bloga. Pasunkėja kvėpavimas, sutrinka širdies veikla, juos netgi gali ištikti širdies smūgis. Tokiems reikia ne tik paguodos, bet ir galimybės pasislėpti, ir netgi raminančių vaistų.

O apie pratinimą… Nei vieno iš savo šunų nepratinau, ir nei vienas niekad nebijojo nei fejerverkų, nei medžioklinio šautuvo šūvių. Tačiau vis tiek stengiuosi nevesti jų į lauką per patį šaudymo piką, ir švenčių laikotarpiu jokiu būdu nepaleidžiu nuo pavadėlio. Nes kokia bebūtų stipri nervų sistema - ilgalaikis triukšmas ją vis tiek išvargina, o dar visada gali atsirasti idiotas, kuris tyčia numes petardą tiesiai į šunį.

[/quote]

sutinku, mums taip ir padare. Beje, ne per Naujus o siaip sau. Bet bent jau mano dobere kai viena nakti sove i ora kad ja nubaidyt, atsoko nuo zmogaus, bet nuo manes nepasitrauke, o liko "prie kojos"-manau kad bijoti normalu, visai kas kita panika, kai suniui kila problemu su nervais ir net sokas buna sitoj situacijoj manau reiktu kaip tik suni raminti, kad jam butu ramai kad esi salia ir gali ji nuraminti. Kaip bebutu sunys laiko mus savo seimos nariais ir kaip ir priimta seimoj laukia palaikymo ir paramos

Baimė fejerverkams dažniausiai nėra įgimtas dalykas. Ji gali atsirasti, jei fejerverkas sprogsta arti šuns, ypač, jei šuo dar jaunas. Pratinti reikia Eolo_arfos pasiūlytu būdu - namie. Ir jokiu būdu neguosti šuns, jei šuo nori nulįsti kur pasislėpti - tegul taip daro. Jis turi turėti ramų kampelį, kur galėtų prabūti. Raminti šuns nereikia - reikia elgtis taip, lyg nieko nebūtų nutikę. Po kelių dienų (ar savaičių - žiūrint, kaip seksis), galima šunį pasikviesti pas save (normaliu ramiu ar džiugiu tonu - taip kaip visada kvieti šunį) ir paskatinti jį žaisliuku ar skanuku. Kai namie pripras, ir lauke bus lengviau.

maniskei buvo pirmi nauji metai, tai issigando, nesuprato kas darosi… tai as labai didele klaida padariau, guodziau ja, kasiau nugaraPaplepėkim Siaip lauke pavieniu sprogimu nebijojo, bet ta nakti,issigando Liūdnas

o musu tai kai glostai nusiramina ir bent jau nebega i vonia, bet drasiai dreba su mumis prie teliko Cha cha

Jei guodi ir ramini, tai šuniui tik sustiprini įspūdį, kad kažkas negerai. Jei šeimininkai nekreipia dėmesio į fejerverkų garsus ir leidžia šuniui pačiam pasirinkti, kur būti, šuo po kurio laiko ima galvoti, kad gal nieko tokio ir nėra, jei gaujos vadai ramūs. Taip kad po kurio laiko ir į vonią slėptis nebėgs. O jei pradžioj bėga - nieko tokio. Leiskit šuniui pačiam daryti sprendimus.

Pernai pas mus Airijoje per fejerverkų sezoną (kuris pats ilgiausias būna per Helovyną) buvo didžiulis straipsnis apie šunų reakciją į fejerverkus. Ten, be kita ko, buvo parašyta, kad tuo metu dažnai pavažiuoja stogas specialios paskirties šunims (aklųjų vedliams ir pan.). O tokie šunys tai jau tikrai patikrinami prieš veisimą ne tik dėl sveikatos, bet ir psichikos ir įvairių įgimtų fobijų. O po fejerverkų daug tokių šunų tampa nebetinkami darbui. Ir nukenčia žmonės - aklieji ir invalidai, kurie lieka be pagalbininkų, nes tokio šuns parengimas užima ne tik daug laiko, bet ir kainuoja daug.

šį savaitgalį, per kažkurią lietuvišką TV laidą apie gyvūnus rodys, kaip pripratinti šunį prie tų garsų…

ir su tokiais ale pratinimais tu tik gali dar daugiau paveikti suns psichika, jam geriau yra nieko negirdeti kas vyksta laukia kai saudo. girdejau yra kazkokie aparatai kurie jungiasi i rozete ir skleidzia kazkokias bangas kurios glusina suni tam kad negirdetu tu fejerverku. manau pats geriausias dalykas. butent ant svenciu pasijungiai ta aparata ir suo ramutelis !

nebejuokaukit su tuo suns pripratinimu!!! mes suns irgi nepuolem guosti iskart ir pan., nekreipem demesio i fejerverkus tipo kad suo neissigastu, pratinom prie to garso iraso. gyvenam anglijoje, lapkricio pradzioje vyksta nerealus fejerverku festivaliai. tad isvykom ju pasiziureti. grizom namo po kokiu 30min. radom suni apsimyzusi ir net apsisikusi, ko gyvenime namie nera dares. jis buvo sumises, jo sirdies veikla sutriko, truko oro, negalejo stabiliai kviepuoti, jausmas kad tuoj uzdus. visas purtejo ir drebejo. jau fejerverku nebesaude, praejus valandai, suo pradejo normaliai kviepuoti. bet drebejo dar gal kokias pora valandu. is po tokiu fejerverku, suo tapo labai jautrus, menkiausias trakstelejimas namuose ir jis vis loja ir loja, kol nepamato kas sutraskino duru rankenele ar pan. naktys bemieges.