Yra tokių sričių, kuriose darbo sąlygos yra kur kas sudėtingesnės ir reikalaujančios specialaus pasiruošimo. Daug kas galvoja, kad tokius darbus dirbantys žmonės yra savižudžiai, bet visgi kiekvienas individas turi skirtingą baimės jausmą ir ribas. Pavyzdžiui vienas geras pažystamas (aukštalipys) be jokių skrupulų gali aukštesniame negu 50 metrų bokšte ar konstrukcijoje stovėti ant platformos, ant kurios vos telpa pėdos, o artimiausias variantas, už kurio galima laikytis yra keletu metrų žemiau... Taigi bendra situacija - visiškai nėra už ko prisirišti, o tokiame aukšte praktiškai vėjas niekada nebūna toks koks ant žemės... Tai visgi kas irgi mėgsta žaisti su mirtim?
Žaidimas nelygus žaidimams... Branginu tiek savo, tiek kitų gyvybę, tad tokį tavo pažįstamo elgesį pavadinčiau noru pasirodyti arba paprasčiausiu išsikalinėjimu... pasisekė vieną kartą, pasisekė antrą... kitą kart nepasiseks, pūstels vėjas ir ate Pats dirbu stogdengiu, aišku ne tokiuose aukščiuose kaip tavo pažįstamas, bet užtenka ir 10m, kai lipi ant stogo su skardos lapu ir pūsteli vėjas... pasijauti gan "smagiai"
nu jis šiaip profas... aišku ir žmogus amžiuje... nu bet dėl bandymo pasirodyti tai nelabai tas tikėtina... visi žino ką jis sugeba... galbūt tiesiog visiškai nėra baimės... bet juk būt visiškai be baimės ne tik nesveika bet ir gyvybei kur kas pavojingiau negu lipt nebijant...
Keletas mano minčių apie ypač pavojingas, neprotingos rizikos sąlygas. Kiek kainuoja žmogaus gyvybė?
Tingintiem skaityti pasakysiu kainą iš karto- mažiau nei milijoną. Kartais ir kelis šimtus tūkstančių. Netikite? Be reikalo:
kai kada dėl technologinių ypatumų (tiksliau dėl "nuostolių", kai reikia laikinai sustabdyti nepertraukiamo proceso cechą) "neišeina" nutraukti energijos tiekimo, stabdyti pačio cecho, bet būtinai reikia suremontuoti įrangą, nes jau susenus ir pan. Tenka užsimerkti prieš pavojus, ir darbus atlikti, kai jokios oficialios taisyklės to neleidžia, ir rizikuoti gyvybėmis, kartais ir ne vieno žmogaus iš karto (taip gyvybės kaina krenta dar labiau), kad padaryti taip reikalingą darbą. Bet, neduok dieve, atsitinka kas nors- oi kiek visokių tikrintojų, prokurorų, teismų sulauki ir liksi kaltas (jei gyvas), tapsi tiesiog atpirkimo ožiu. Kaltų juk reikia rasti, tik vat pamirštama, kad nuostolių nebuvo- cechas nesustabdytas. Bet niekas nepasamdo to pačio advokato iš to sutaupyto milijono, kad apsiginti nuo biurokratinių skėrių- klerkų įvairių tarnybų. Juk tai irgi nuostolis.
Už kiek parduodi savo gyvybę?