Keletas klausimeliu mamytems
Labai idomu buti suzinoti ish esamu mamychiu kiek laiko jos "sedejo" namie su vaikeliais,
ar maitino juos krutimi (ir ar labaij krutys "susigadina" po to?). Ogal dabar jau nebe
na kaip chia pasakius "prestizas" (na gal ne tas zodis tinka, bet gal supratot ka turiu omeny)
auginti vaikeli pachiai ir maitinti ji? Ir dar ka manote apie visus tuos dalinius nuskausminimus i
stubura kai gimdai. Ar jie nekenkia? o gal vaikas ne toks brangus, kai be skausmo ateina i shi pasauli?
-aite rašė:
Labai idomu buti suzinoti ish esamu mamychiu kiek laiko jos "sedejo" namie su vaikeliais,
ar maitino juos krutimi (ir ar labaij krutys "susigadina" po to?). Ogal dabar jau nebe
na kaip chia pasakius "prestizas" (na gal ne tas zodis tinka, bet gal supratot ka turiu omeny)
auginti vaikeli pachiai ir maitinti ji? Ir dar ka manote apie visus tuos dalinius nuskausminimus i
stubura kai gimdai. Ar jie nekenkia? o gal vaikas ne toks brangus, kai be skausmo ateina i shi pasauli?
- Sėdėjau iki metukų, dabar va jau savaitė kaip dirbu.
- Krūtų forma ""susigadina"" nuo hormonų pokyčių nėštumo-maitinimo metu, taip, kad jei ir nemaitinsi visai, tai forma vistiek pakis. Daug lemia genai ir be abejo priežiūra (labai geras kremas GUAM krūtinei, bet naudoti tik nustojus maitinti)
3.Dėl prestižo, tai dabar kaip tik toks ""maitinimo krūtimi"" bumas, manau, kad atvirkščiai, tos kurios negali maitinti pačios jaučia moralinį spaudimą: kokia tu motina ir pan. (čia aš su tuo nesutinku, bet taip yra…) - Mano nuomone - augink ir maitink pati, kol galėsi (fiziškai, materialiai).
- Apie nuskausminimus buvo anksčiau tema. Nu o dėl vaiko brangumo, tai čia perlenkei. Mano dukra gimė natūraliai, be nuskausminimų, bet viskas truko tik 2,5 val., ir skaudėjo tikrai ne taip kaip įsivaizdavau, tai ką dabar aš jau vaiką mažiau mylėsiu.
O tarp kitko, kodėl toks susidomėjimas, gal gandras atskrenda ar koks vaikučių ""išpardavimas""??
Na su veikeliais neisedejau nei metu. Ka ten metu, viena sulauke 11 men, kitai dar ir iki ju pritruko. Mne verte gyvenimas. Kai auginau pirmaja, tai dar ir studijavau. Sunku man budavo sulakstyti i paskaitas dukra palikus kokiai nors kaimynei studentei. O vasara issikeleme is studentu bendrabucio, nebebuvo kam nasarnai palkti, teko eiti dirbti, kad galeciau aukle pasisamdyti. Mokslus juk reikejo bagti, o akademiniu imti visai nenorejau, su savais grupiokais mokytis lengviau… Antra auginau jau su aukle. tai kai didzioji isejo i darzeli, kazkaip tapo nelogiska dar menesi ar pusantro trints 2 moteriskutem su vienu vaikeliu. aukle buvo gea, nenorejau prarasti, tai pati isejau i darbeli…
Maitinau rgi ne taip jau ilgai. Didzioji pati nesiteike traukti, tai 8 men darbavausi su pietraukiu, o artejant sesijai uzbagiau si varga. Kvaila buvau, paklausiau patarimu… Nei as per tas sesijas nervnausi, nei ka, galejau dar iki rudens patempti… Mazoji valge iki 6,5 ar 7,5 men (jau netasimenu), po to pati atsisake… Na krutys kaip krutys, nebuvo jos idealios ir anksciau, o po maitinimu tai dar ir pamazejo…
Gimdziau be nuskausminimo. Lyg ir i visus klausimus atsakiau…
Na, man jie tie "malonumai" seniai praeityje. As pati maitinau krutimi, deja, kadangi tuo pat metu dar ir mokiausi, tai pienas greitai dingo. Labai labai gaila. Mamos pienas vaikui-aukso vertes, o ir mamai zymiai paprasciau, kai visada virtuvele "prie saves". Kadangi, mano krutys nedideles, tai po zindymo jos dar labiau sumazejo. Ka gi, belieka tik guostis, kad niekas "nenutyso"…
O gimdziau naturaliai - ilgokai ir sunkiai, todel, jei yra galimybe nusiskausminti - tai ir reikia tuo pasinaudoti, kam cia save kamuoti, ir taip gimus vaikeliui mamai nelengva. Nuskausminimas ir meile vaikui - visai nesusije dalykai.
As pati, kaip jau minejau, buvau studente, kai gimdziau, ir pagimdziau "tarp sesiju", neemiau atostogu. Buvo labai sunku. Jei yra galimybe, mano manymu, reiketu vaikiuka paauginti iki 2 metu. Tik kad sunku siais laikais tiek "istempti", be to, pati matau is pavyzdziu, kad daugumai moteru, pasedejus metus namie, nejuokais pradeda "vaziuoti stogas".
Tai tokia mano nuomone 
-aite rašė:
Visokios tokios mintys kamuoja. Arba kai jau turi pilve ta dziaugsma ish kur gali suzinoti, kad jis sveikas gims> Tai ka ir kankintis visus tuos menesius?Ir kaip tas mintis ishvyti ish galvos?Mano vyrusas sako, pamatysi, visas tavo entuziazmas dings, kai prades rytais pykinti, skaudeti nugara ir etc. Atseit imsiu zirsti burbti ir etc. Bet as kontrargumentuoju, kad jei vaikas laukiamas ir norima visus tuos nepatogumus lengviau ishketi…
Viskas bus gerai. O juk ne visas ir pykina (manęs nepykino), ne visoms skauda nugarą (man skaudėjo šlaunis užpakalinėj pusėj, vaikiuks kažkokį nervą užspaudęs buvo ). O dėl zirzimo ir burbimo, tai juk ne Tau nuo to blogiau, o kitiems… Tau 
ir kad gandras atneštų 
.
aciu uz nuomones
manes, pvz, per visa nestuma nei karto nesupykino, jauciausi visa laika puikiai. Dirbau iki 7,5 menesio, galejau ir ilgiau, taciau nusprendziau patinginiauti be to plius mokiausi; dekretinese vaiksciojau iki 36 savaites i baseina, be to dabar dar baigineju (4 kursas) mokslus, rasau diplomini.
iki kol kaklelis atsidare iki 8 cm., buvau be nuskausminimo, (kita karta butinau gimdysiu tik su nuskausminimu, nematau prasmes kenteti ir nera jokio rysio tarp patirto skausmo ir jauciamos meiles vaikui)taciau teko skubiai isvezti i operacine cezariui (vaikelis gime su virkstele aplink kakla).
suneliui dabar 3,5 savaites, maitinu pati ir kaifuoju, labai ilgesiuos siu akimirku ateityje. Planuoju maitinti per vasara ir visai nerupi kas ten su tom mano krutim atsitiks, be to, nu kas ten gali atsitikti?
I darba planuoju gristi rudeni, kai vaikeliui bus 5 menesiai.
svarbiausia negalvoti kad bus sunku, komplikacijos, nesveikas vaikelis ir kitokiu baisybiu, reikia tausoti ir saugoti save. nestumas na, bent jau iki 8-9 menesio teiks dziaugsma (pirmi spyriai, zagsejimas, oi, jau pasiilgau) - ir tuomet viskas bus gerai.
as irgi bijojau, ypac to laiko kai teks palikti darba ir aktyvu gyvenima, taciau be reikalo, kazkaip naturaliai viso to dabar tiek nereikia. be to, labai svarbus vyro palaikymas, ir isleidimas "pasiganyti".
o kada grizti i darba, manau kiekviena turi apsispresti individualiai - kas vos 2 menesius isbuna, kitos, ziurek visus 3 metus laimingos augina. as, pvz., metu neisnaudosiu, nes buvau "aktyviste", po kurio laiko itariu vel atsiras poreikis save realizuoti ne tik suneliui, ir nemanau, kad del to busiu blogesne mama.
sekmes apsisprendime
Na tas nesciosos pykinmas nebutinai turi baigts vemimu. Pykindavo mane daznokai, ne tk rytais, bet nei karto nesu vemusi.
As pradejau dirbti kaip mano dukrytei suejo metukai ir visai nesigailiu.
Maitinau tris menesius kad ir kaip norejau maitinti ilgiau bet pienas baigesi.As manau kad maitinti krutimi yra ne tik mada kaip kazkas minejo bet ir sveikiau ,ir pigiau, ir patogiau. nerkeikia naktim keltis ir sildyti ar tarkim kur isvaziuoji i gamta tai pienas visada vietoj.
Ka gamta sukure to ir neatimkim nes manau ir dvasinis rysys su vaikeliu stipresnis.
Lizekas su taure, negalima jo smerkti gal jis viengungis arba jo zmona prasciau atrodo uz taure. 
vyrukas su neistariama pavarde…