Ne mano vaikas
Jinai taip ir nesake, bet mintis buvo tokia: kiek meiles jam beskirtum, vistiek jis uzaugs kaip jo tevai, kurie jei jau atsisake greiciausiai buvo arba alkoholikai, arba narkomanai. Ji ir pavyzdi pateike: jos teta buvo isivaikinusi mergaite, o veliau pasigimde savo dukteri. Tai isivaikntoji nebuvo labai protinga ir viso labo pardaveja, o tikroji dukra - medike. Galbut ji is dalies teisi. O gal ir ne…
Na pas mane butu toks isivazduojamas modelis: pagimdzius antra vaika, treciaji panasaus amziaus isivaikinti…
toja rašė:
Aš irgi apie tai pagalvoju. Jei turėčiau namą ir pora savo vaikų, kodėl gi neužauginus dar vieno, kad ir ne savo. Ta prasme Pipa iš serialo "Be namų negerai" buvo man pavyzdys 
zinai, puikus sumanymas…nes be musu vaiku pasaulyje yra ir tokiu, kurie neturi motiniskos meiles, ar yra pasmerkti jos netureti, nes buvo palikti. jeigu manai, kad sugebesi auginti ta vaikeli - tai nuostabus ir didziules pagarbos vertas zingsnis. visa savo gyvenima zinosi, kad padarei nuostabu dalyka, o tie dnr…psichologu teigimu, vaiku formavimuisi i tolesne asmenybe itakos daugiau turi ne paveldeta, bet auklejimo metu igyta informacija. na, zinoma, keblumu gali buti su vaiko sveikata, nes tikrai nezinosi, kas ir kada jo giminej kuo sirgo 
- Aisku, kad nebutinai. Bet kaip praktika rodo dazniausiai jie.
- Mano drauge neziuri i vaika kaip i investicija. Jos nuomone, isivaikinti - tai pagirtinas ir drasus poelgis. Taciau ji nuogastauja, kad jei tas vaikas imtu blogai elgtis - tu jo poelgius vertintum ne taip, kaip savo tikro vaiko. Todel as jai ir sakau: pirma pagimdysiu savo ir ismoksiu buti mama. O tada galesiu mokytis buti mama to, kuris ateis ne is manes, o pas mane.
persidirbes rašė:
- Nebūtinai tik alkoholikai ir narkomanai atsisako vaikų. Kaip manote, kiek yra į bėda pakliuvusių septyniolikmečių?
- Jeigu tavo draugė žiūri į vaiką kaip į investiciją, be abejo, geriau jai nieko neįvaikinti. Aš bijau, kad ji savo vaiko nenurašytų, jeigu jis kartais būtų nepakankamai perspektyvus.
================================
Kadangi apie įsivaikinimą ir aš svarsčiau, tai pareikšiu ir savo nuomonę- visų pirma sveikinu tuos, kurie realiai augina įsivaikintus vaikus, bet pati nesiryžau.Labai daug argumentų ir "prieš" ir "už", bet visgi nugalėjo "prieš"-tai didžiulė atsakomybė už tai , kad užauginsi dorą , gerą žmogų, kad turėtum ramią senatvę ir nereiktų graužtis, kad nuskriaudei savo vaiką, dallindama saldainį pusiau.Žodžiu, egoizmas ir baimė, nes svetimą vaiką auklėt žymiai suniau vien dėl to kad nesavas.
O gal kas nor turi gyvenimisku pavyzdziu? Is seimos, giminiu, kaimynu?
Nežinau, ar į temą bus pavyzdys. Iš giminių viena bevaikė šeima prieš 30 metų nusprendė įsivaikinti vaiką. Nuėjo į vaikų namus, nusprendę, kuris pirmas vaikas prie jų pribėgs, tą ir ims. Pribėgo berniukas, bet pasirodė, kad jis turi dvynę seserį, todėl paėmė abu. Tėvai pakeitė gyvenamąją vietą, darbus - niekas ir nežinojo, apart artimų giminių, kad tai ne jų vaikai. Patys vaikai iki kokių 25 metų irgi nežinojo, kad įvaikinti, dargi mėgo ginčytis, kuris į kurį iš tėvų panašus. Išaugo dori, geri žmonės. Kaip yra dabar (ar jie sužinojo), nežinau. Bet istorija man pasirodė verta dėmesio, kad ją papasakočiau…
Ievalota rase:
O gal kas nor turi gyvenimisku pavyzdziu? Is seimos, giminiu, kaimynu?
Pavyzdys esu as, gyvas ir tikras.
Taip susikloste likimas, kad mano ir brolio(mes pametinukai) tevai atgule i kapus vienas po kito(pirma mama, nepraejus metams - -tetis).
Yra dar nuotrauka: stovim abudu (3ir 4metai) kaip angeliukai rankytes sudeje prie vainikais nukrauto kauburelio…
Mus paeme auginti gimines(mamos tevo brolis su zmona). Jiems tada buvo apie 50m. Du pyplius tokiuose metuose!
Kai as pati tapau mama, supratau, koks tai didvyriskas poelgis!
Jie musu neisivaikino, buvo kaip globejai, patyre is aplinkiniu(gyvenom mazame miestelyje) daug nepelnytu skriaudu, apkalbu ir pan. Bet ZINGSNIS buvo padarytas ir jie nei minutes savo poelgiu nesuabejojo.
Taigi, jei kam subresta tokia mintis ir yra galimybes, darykit, ispildykit savo svajone, nes zmogaus sirdis yra tokia maza, o daro didelius stebuklus!
Turetu pravest kokius nors sociolog. tyrimus apie genu itaka, nes visi apie tai spelioja, o niekas nieko konkretaus nezino.
As pasakojau anksciau apie mergaite, kuria mokytoju pora isivaikino ka tik gimusia dar ligoninej. Tikroji motina buvo ar tai isgerianti, ar alkoholike. Uzaugino ja kaip tikri tevai, ir jinai juos labai mylejo. Gerai mokesi, m-kla baige aukso medaliu (na, gal ir tevukai spusteledavo, kai reikalas budavo).
Vakar kaip tik vel maciau reportaza apie isivaikinancius vokiecius. Zmones 2 metus laukia eilej, ir gauna vaika toki, koki jiems pasiulo ivaikinimo tarnyba, ne taip, kad vaziuoja ir renkasi, koks patinka. Buvo vienas berniukas is Ukrainos, o kiti net is Kolumbijos. Bet velgi nieko konkretaus nepasake, ar genai - tai baubas ar rimta rizika.
Na cia situacija sudetinga, o genus apklatinti lengviausia. Jei vaikas isaugo doras - nuopelnai iteviams, jei ne visai pasiseke - kalti genai…
O juk buna, kad ir normaliu seimu, skirianciu vaikams nemazai demesio, vaikai nuklysta… Ir ne visu alkoholiku vaikai geria, ne visu vagiu - vagia…
O del Armenijos. Man irgi nekiltu klausimas del mano broliu, sesers, vyro brolio, gal net pusseseriu vaiku, jei kas nors nutiktu ju tevams… Matyt, net del grieztumo nekiltu jokiu problemu. Aisku, kazkiek laiko naturaliai vaiko pagaileciau, o po to jis taptu lygus su maniskemis… Juk vaikai turi kriksto tevus ir tam, kad jais pasirupintu, jei kas nors nutinka tevams… Pazistu jauna moteri, kuri augina savo vaikus ir brolio naslaicius.
Tauskalyte, gryna tiesa sakai. Mano tevu kaime viena moterele buvo visiskai prasigerus alkoholike. Su diedais duodavosi del bonkos, vaikai i internata atiduoti. Tik seneliai jais vasara rupindavosi. Dabar jie suauge. Abu, brolis ir sesuo, labai tvarkingai gyvena, negeria ir dar tos savo motinos neuzmirsta.
O kas del svetimu vaiku auginimo sunkumo… Tai kaip kam pasiseks. Man atrodo, kad kaip tik gali but lengviau. Beje, toj vakarykstej laidoj, tai seimos buvo jau turincios savo vaika.
As dabar kaip tik bendrauju su viena moterele, kuri vasara pas save pasikviecia mergaite is Ukrainos. Ji su vyru turi 3 vaikus. Ta mergiote baigineja 9 klases, tai jie aktyviai galvoja apie jos ateiti, kaip ja parsikviest toliau mokytis Prancuzijon.
pazistu dvi seimas (skirtingu kartu), kurie augina (uzaugino) ivaikintus vaikus… Tiems vaikams tai tapo issigelbejimu nuo daugybes naslaitisku problemu - ne daznas tikras vaikas tiek gauna (gavo), kiek jie… tačiau jie yra nepanasus i savo ivaikintojus - isvaizda tai dzin, bet ypac charakateriu, kuris tikrai yra genuose…ir ta pakeisti praktiskai neimanoma… kraujo ryshys yra kraujo ryshys
va butent
na nezinau… man atrodo, jei jau isivaikinai vaika, tai jis yra tavo, o ne "kaip tavo". tada jokiu klausimu neiskyla nei del grieztumo, nei del saldainiu dalijimo…
visa problema tik nesugebejime pripazinti vaiko savu. ir kalbomis apie genus bandomas pateisinti nenoras pamilti svetima vaika…
gaila, bet manau, sprendimą neisivaikinti lietuviams daugiausia lemia aplinkiniu provinciali nuomonė ir apkalbos. tuo parodome, kad esame tokie patys kompleksuoti ir gana siauroko mąstymo zmogeliai.
As sutinki, su ta nuomone, kad informacija yra uzkoduota genuose. Pazystu viena seima , kuri isivaikino. Tevai tvarkingi, issilavine tik ta viena vaika ir augini, taciau uzaugo toks , kad neduok dieve. Jei savas vaikas negeras tai kaltini tik save ir auklejima, okai svetimas negeras, tai paskui visa gyvenima grausies kam paemei auginti.
Visada apie tai svajojau.Ir vistiek kada nors taip padarysiu.Man visiskai nesvarbu ka snekes kiti.Tai juk mano gyvenimas.
Viena vasara,kai atostogavau,salia kambari nuomavosi moteris.Muzikos mokytoja.Ji buvo pasiemusi globoti 5 vaikus.Visus su lengva proto negalia.Kai ji juos pasieme-jai sake,kad nieko gero nebus,bet visgi ji juos augino ir buvo laiminga.
Juk is ju tikrai nei vienas nebus gydytojas…