Vaikino/Merginos supažindinimas su uošviais
as tai uosviu su savo merginom nepazindinu ir jums nerekomenduoju, nes jiems gali kilt klausimas, o ka zmona (ju dukra) veikia
neprisimenu, kaip su jo tevais susipazinau.labai naturaliai viskas ivyko, nebuvo specialiu ceremoniju. sutariam, drisiu pasakyt, labai gerai. oficialiai esu ‘pristatyta’ visai giminei. siaip jo tevus sveikinu gimtadienio, kitu svenciu proga, kartais kartu vaziuojam i druskininkus etc. o jis su mano tevais irgi kazkaip normaliai susipazino. buvo pas mane, laukem mano tevu, kad galetumem pasisveikint ir isvaziuot. nu ir susipazino. ir jie bled pora valandu snekejosi, o as laukiau 
mano tevai su mano berniuku irgi gerai sutaria, mano berniukas su mano teciu pakankamai daznai daug kur kartu vaziuoja, masina abudu tvarko, padeda man vasara zole pjaut ir etc.
pamenu, kaip pirma karta klausiau, ar galiu nakvoti pas ji. tetis tik nudelbe akis zemyn ir sako: ‘vaikai, tik pagarbos vienas kitam’.
nors kas per daug, tas nesveika. nelendu jo tevam i akis, ir stengiuosi, kad jis per daznai manuju nematytu, kad neatsirastu trintis ir nesikabinetu.
ps.draugaujam beveik 2m.
kadangi tiek mano tevai, tiek mano 
tevai gyvena skirtingose salyse nei mes abu, tai buvo lengva 
pradejom kalbet jiem apie savo antras puses bekalbant telefonu, o jau kai susiruosem kelionem namo (katras i savo salis), pasakem tevam, kad griztam abu
ir viskas!
tai,kad ner cia ko bijoti…wiskas labai paprasta…labai paprastai supazindindavau…tik paciai budawo nedrasu…kai tekdawo su tewais pazindintis…
Su mama susipažinau tiesiog eilinį kartą svečiuodamasi pas jį. Su sese taip pat ;] Tėvo kol kas nepažįstu, bet gal irgi greitu laiku susipažinsiu 
~ O jis mano tėvų nepažįsta, nes kažkaip kiek būnam kartu, tai visai kitoj Vilniaus pusėj nei aš gyvenu
nei aš, nei mano vaikinas vienas kito tėvų nepažįstam. nemanau, kad tai yra labai svarbu. na, mano tėvai apie vaikiną žino, tačiau kokia situacija pas jį, tai nesidomėjau. vienąkart mačiau jo tėvus, bet tik tiek… 
Man tai yra labai svarbu. Per šventes su norim būt kartu, taigi turim kažkiek laiko skirti kartu ir mano ir jo šeimoms. Labai dažnai pas jį būnu, bendrauju su šeima - Tiesiog ją galima jau pavadinti mano antrąją šeima, nes tiek aš prie jų, tiek jie prie manęs labai prisirišo ir priprato 
. O ir išsiskyrimas (Neduok Dieve) būtų dar sunkesnis, nes pagalvoju kad labai prisirišau prie tų žmonių, o ir draugystę tai padaro brandesne.
~
sveikinu nuoširdžiai tave su tokiais santykiais.. sėkmės ir kuo didesnės meilės..