pratybos ziema
moteriški įklotai į batus liuks suain ir nieks nešlamp ir nešal, tik svarbiausei eik ir eik nesustok. P.S. pasiimk daugiau įklotų pakeitimui
Nuo kada Vilna nesugeria prakaito? Jas net vasara deveti gerai, nes jos sugeria prakaita. Tik deti ja reikia prei nuogo kuno.
Pasiimk gerus apatinius, jei ilgai slidinesi nuotrinos tam tikrose kuno vietose gali buti velnishka kancia [gal ir atrodo juokinga, bet tuo metu taip tikrai nera].
Kas del vilnos tai isties ir prakaita normaliai sugeria
siaip pasiimk daugiau siltu kojiniu ir bent pora kartu per diena jas pasikeist, nes kitaip kojines nuo prakaito suslaps ir tikrai koja susals
Gal priesh 9 metus, gal da seniau, kai turejau nelaimes tarnauti ir papulti i mokymus zhiema pirma karta. Nu zhodzhiu ishmete mus poligone tvarkingai su vasarishkai apsirengusius ir vasarishkai nusiteikusius(tada supratau ka jaute vokiechiai zhiema prie stalingrado). temperatura nakti buvo -25. Nu tenais zhinau pagal kazhkokias normas jei tenais temperatura minus kazhkiektai tai visi uzhsiemimai lauke nutraukiami ir t.t. (nu tada galbut taip nebuvo). Tai ish shiltu rubu buvo tik striukes be isegamo pashiltinimo (na shiaip jos skirtos daugiau vasara deveti). Tai mus gelbedavo tik sausos kojos ir spiritas. Bo ishryto kogero ish musu butu rade tik varveklius. Patarimas vienas kad kojines reikia keistis kuomet suprakaituoja kojos. Nu kai jau labai blogai budavo, tai nusimaudavai batus nusishluostydavau, jeigu labai blogai tai ishsitrindavau spiritu, ir i shiltas vilnojines kojines. Vilnojines kojines shiaip kiaurus metus neshiodavome, nes ir kojos nelabai prakaituodavo ir koju niekada nebuvo pritryne. O ish rubu tokiu atveju reikia detis viska ka turi (shilti apatiniai, megztiniai), svarbu kad judesiu nekaustytu ir butu patogu judeti. Nu o jeigu jauti kad karshta ir tuoj tuoj mush prakaitas, geriau nusimti striuke, bo jei suprakaituosi ir paskui teks kur nors guleti tai tada bus visai blogai.
Nu ir atsargai reikia isideti kojiniu, kad ibridus i koki upeli netychiom butu galima pasikeisti. Kadangi turedavom tik viena pora batu, tai mes turedavom politileniniu maishiuku ir jei batai budavo shlapi ar kazhkam pradedavo leisti, tekdavo vilktis maishelius ant koju. Nu o shiaip aishku priklauso kiek laiko trukdavo mokymai, jei tenais pora paru, tai budavo galima pakenteti, tai tokiu atveju daiktu imdavome kuo mazhiau ir nuo shalchio padedavo tiktai judejimas. Nu jeigu jau ilgiau reikedavo, tai zhinoma priversdavo temptis viska, kruvas reikalingu ir visishkai nereikalingu daiktu. Blogiausiai aishku budavo su miegu, shiaip jei ka stengdavomes sugulti po tris (tiksliau sakant sutupti, bo atsigulus galima radikulita pasigauti arba su inkstais atsisveikinti ir dar su kuom nors), nu ir uzhsiklodavome viskuo kuom turedavome, budavo salyginai shilta. jeigu tekdavo miegoti vienam, o kitiems budeti ar pan. Tai atiduodavome savo miegmaishius, striukes ir visa kitatam kuris miega, sukraudavome ant jo viska kad jam butu shilta. O mes budedami stengdavomes nestoveti nejudedami. Beje lengviausiai sushalti yra miegant. Nu ir ikaldavome kartais po 100gr. del shilumos, bet persigerti irgi negerai, bo paskui pradeda atrodyti kad aplinkui labai shilta. Aishku tuo vadai netuoleruodavo ir kratas reguliariai darydavo, bet mes vistiek sugebedavome prasineshti ir apsirupinti. Kai teko Rukloje sedeti ash be jokiu problemu per KPP sugebedavau praneshti ir manes niekas nesustabdydavo, net dokumentu nepatikrindavo. (Nors anot visu tai budavo neimanoma).
sportinė kojinė ir mamos megzta vilnoninė. tada kerzai didesnės nei įparastai išmieros. negalima, kad spaustų. greitai nušals. ant kūno golfas ir megztukas, tada striukė be pašildintojo. nereikia šusti. megztinis geriau nei pašildinimas. šalikas.
mirštinių storų nereikia. kokios jos bebus, jei tovėsi vietoje, rankos šalsa. jei netyčia tektų pagulėti pasaloje, turėk šiltesnius apatinius. gali elastiniu byntų apsivynioti kelius, kad mažiau šaltų.