Kaip skaudu prarasti tikrą draugą

Kaip skaudu prarasti tikrą draugą Liūdnas

Seniai seniai, už šešių m*žalų upių, už šešių vėmalų pievų, už šešių spermos jūrų, ant š*do kalno gyveno karalius Hičas, šeštasis šių vietovių valdovas. Kadangi gyveno jis vienas, tai peršasi išvada, kad jis draugų neturėjo. Kadangi draugų jis neturėjo, tai peršasi išvada, kad žaidė jis su savimi. Na bet užteks, mielieji vaikučiai, apie tas išvadas. Laiką karalius leisdavo linksmai: plaukiodavo upėje, degindavosi pievoje, statydavo naują kalną, o kai to linksmo laiko likdavo gręždavo valdovas skyles žemėje, į kurias vėliau pirštus kaišiodavo (per klaidą turėjo jis jų ne vieną). Jums tikriausiai įdomu, kuo jis maitinosi…, taigi, tai ne jūsų suš*ktas reikalas. Vieną kartą, žiūrėdamas į savo atvaizdą spermos jūroje Hičas spaudėsi spuogus, kurie ant jo veido atsirado neatsitiktinai, tačiau kaip - niekas nežinojo. Taigi spaudėsi spaudėsi karalius spuogus, kol nepastebėjo kažkokio keisto padaro. Mūsų drąsusis valdovas iškart nubėgo slėptis į krūmus, nes baisiausiai išsigando, juk jūs turėtumėte suprasti, kad jis manė tik vienas esąs ant šio svieto. Bet kiek vėliau, po kelių metų, jis pagaliau nusprendė išlįsti iš krūmų ir susipažinti su keistuoju atvykėliu. Apuostęs svetimšalio užpakalį karalius pasijautė apsinešęs kaip nuo kanapių, kurios kaimyninėje karalystėje augo. Nuo to laiko Hičas labai susidraugavo su nepažįstamuoju (jį vadinsim Členmantu, nes toks yra jo tikrasis vardas) ir uostė jo subinę keturis kart į dieną. Valdovas suprato, kad leistas linksmas laikas be Členmanto visai nebuvo linksmas ir dėl to naktimis tarpukojo plaukus rovėsi. Vieną kartą (na dar kitą) Hičas pamatė, kaip Členmantas nuogas iš upės išnyro. Mūsų sumanusis valdovas niekaip negalėjo suprasti, kodėl toje vietoje kur pas jį penis kabarojo, pas Členmantą ramunės žydėjo. Priėjęs prie pat karalius nuodugniau ištyrė geriausiojo draugo gėlyną. Nuskynęs visas ramunes Hičas kažkokią skylę pastebėjo. Pabandęs savo vieną iš pirštų į tą skylę sugrūsti valdovas pajuto tikrą euforiją (mūsų laikais dar orgazmu vadinama). Nuo tada jis daugiau skylių žemėje negręždavo, o tik Členmanto tarpukoju tenkinosi. Sakau jums, mano mielieji vaikučiai, būtent taip ir atsirado seksas. Nuo to laiko karalius Členmantą pavadino Skylučiuku, nes manė, kad toks vardas jam labiau tinka (matot, vaikai, tais laikais niekas nežinojo, kad bobų yra šiame plačiajame pasaulyje, dėl to tokius vardus ir duodavo). Bėgo metai, Hičas visai suseno, pasidarė senas perdyla. Jis vis dažniau tingėjo uostyti draugo užpakalį ar kištį pirštą į jo skylę. Skylučiukas dėl to labai pyko ir naktį sapnuodavo šlapius sapnus per kuriuos aptaškydavo namų sienas, kurias valdovas vėliau liepdavo jam išlaižyti. Pabodo toks gyvenimas mūsų mylimajam Skylučiukui ir vieną naktį, per pilnatį, jis nušoko nuo š*do kalno ir ikritęs į spermos jūrą prigėrė. Kitą rytą, Hičas pamatęs bangų į krantą atneštą draugo lavoną pradėjo smaukyti iš nevilties. Ir vėl liko jis gyventi vienas, tačiau šįkart viskas buvo ne taip…

oi kaip niuriai cia siandien Nekaltas

gera, bet liūdna istorija Juokiasi

na ce neber ir ka jau bebasakyt Gerai

Visai nieko Cha cha

vulgaru Nekaltas

Liūdnas

Neblogas tox Šypsena

Ankstesni buwo geresni… Girtas

Sunku be draugu, gerai, kad mazu Hiciuku neatsirado nuo pirstu, kur nereikia kaisiojimo…

Px, nuo vaikystės adult channel’i turiu, tai nesiskundžiu draugų trūkumu, o Hičiukų tai yra keletas… Kietas

ar teva panasus ??? O kaip rankos treniruotos, nuo adult chanel ziurejimo ???

Dešinė atvirkščiai proporcingą kairiajai Šypsena

labai skaudu bet ka padarysi givenimas tesiasi

net nejuokinga

Svarbiausia, kad vaiku rankos butu tokios pacios uzgrudintos kaip ir tevo, kad galetu ir velaiu tokius nuostabius tekstus rinkti Taip

Nu dabar paverkiam visi! As pirmas - UHUHUHUHUHUHUHU Liūdnas Liūdnas

Treniruoji rankas? Šypsena

liudnoka biski bet gerai