jei gyventume amzinai, manau, suprastume kuo prasmingas dabartinis musu gyvenimas
isivaizduokite, kad galetumete gyventi amzinai, kad zmones nemirtu, ju niekas nenuzudytu. jie tiesiog gyventu amzinai. ar noretumete taip gyventi? as ne. isivaizduoju kiek skausmo butu. negaletum pasakyti “mylesiu tave amzinai” nes kazin ar tai butu imanoma. kiek issiskyrimu, ivairiu nelaimiu…nebutu jokios galimybes pasitraukt. dabar jau zmones pavargsta nuo gyvenimo, ka kalbet jei jau gyventum amzinai. o kaip vaikai? tada pries gimdant reiktu apgalvot laaaaaaaaaabai gerai, nes juk gimdytum amzina zmogu (nesigilinkim i globalines problemas). kaip zmogus gyventu?dabar mes esame priklausomi nuo laiko. tada laikas isnyktu, nebebutu reikalingas. dabar musu gyvenimas tera trumpa atkarpa, kaip liniuote suzymeta padalomis kada ka daryti. ir turi speti viska padaryti iki pabaigos. daznai sakoma kad jei suzinotum kad rytoj mirsi nuveiktum daug dalyku. bet ar taip nera? mes juk gyvenam zinodami, kad mirsim. mokomes, dirbam, auginam vaikus tam, kad spetume viska padaryt iki gyvenimo pabaigos. o jei gyventume amzinai ar elgtumemes taip? greiciausiai ne. todel manau gyvenimas prasmingas tuo, kad jis baigiasi, nes man net kraupu pagalvojus kas butu jei tektu gyvent amzinai. didesnes beprasmybes buti ir negaletu…
Žinoma, iš dalies tau pritariu 
Bet nemanai, kad jei gyventume amžinai, tai pasimokę ir dirbtume amžinai. Nu dėl tų vaikų tai aišku yra atsakomybė, kad nesinori paleist dar vieną kankinį į tokį beprasmį pasaulį. Taip, būtent ribotas laikas padaro šį gyvenimą, tačiau kai kurie žmonės apie tai nesusimąsto ir elgiasi taip, tarsi gyventų amžinai.
Noreciau gyventi amzinai 
apie tai - norėtumėt ar nenorėtumėt gyventi amžinai - yra kita tema: [bite.lt/plius/bendravimas/klubai/2forum.showForumPosts/2340 72.245-=(1655191531](http://www.bite.lt/plius/bendravimas/klubai/2forum.showForumPosts/234072.245-=(1655191531) jei ir čia apie tai pradėsime, tema taps tiesiog analogiška anąjai 
labai jau retas zmogus gyvena lyg gyvendamas amzinai. vien tai kad iki 6 metu eini i darzeli, po to i mokykla, univera, darba, tuokiesi, iki 30 pagimdai vaika ir t.t. jau rodo kad zmogus masto apie savo laikinuma sioje zemeje. labai retas laukia visa gyvenima mylimojo, daugelis paprasciausiai “atejus” laikui sukuria seima. juk beveik visi sako: " reikia linksmintis kol jaunas esi, po to jau bus po laiko"
atsiprasau kad parasiau panasia tema, bet mano tikslas ne apklausti kas noretu gyvent amzinai, o kas ne. na as cia norejau pabandyti parodyti dabartinio musu gyvenimo prasme lyginant su amzinuoju. jei netinka galite trinti 
tavo galioje pakreipti temą ta linkme, kad ji nesikartotų su buvusiąja 
na tai as ir paprasysiu visu cia nerasyti kas noretu gyvent amzinai, o kas ne.
Turėjau galvoj, kad visi kažkur bėga, skuba, o tam kad pažiūrėtų į juos supantį pasaulį nėra laiko. O dėl to darželio, mokyklos, ar dar ko, žmonės ten eina, kad galėtų vėliau dirbti ir turėtų ką valgyti. Aišku, kai kurie tai darydami gal ir galvoja apie kokį tikslą, jei jis susietas su karjera. O vat dėl tokio mąstymo apie vaikus tai ir didėja žmonių populiacija eksponentiškai… Nepyk, bet mano pastebėjimu, labai standartinis požiūris: mokykla, darbas, vaikai, šeima. Manau žmogui reikia kažko daugiau nei tai.
zinoma reikia daugiau, as cia pateikiau toki pavyzdi, kad visi suprastu. na kad ir apie meile kalbama. atejus tam tikram laikui tu jauti kad to reikia, bet ar todel kad to reikia, ar paprasciausiai zmogus bijo numirti nepatires to jausmo? o jei gyventume amzinai butu sunku daryti kokius nors sprendimus, nes ju pasekmes jaustume visa gyvenima t.y. amzinybe. tada tikrai reiktu 9 kartus pamatuot, nes atsakomybe butu milziniska.
Dėl meilės tai nesutinku. Jei nemyli, tai užsinorėjus neįsimylėsi gi. Nors jei žinai, kad gyvensi amžinai, tai ir neskubi. Ta prasme sėdi vietoj ir nepajudini užpakalio, jei pasvajoji apie ką nors, tai pagalvoji suspėsiu, daug laiko yra. Ir toliau sau sėdi. Arba viską patiri ir savaime jau atsibosta viskas. Teisingai supratau? O būtent dėl tos milžiniškos atsakomybės, tai arba žmogus bijai ir pajudėt, arba paprasčiausiai dedi ant visko ir darai bet ką, nes ta atsakomybė kiekvienam žingsnyje vis dėlto užknistų. Žodžiu vienu ar kitu atveju manau, tokia visuomenė neišgyventų ir tai privestų prie žmonijos masinio susinaikinimo. 
puikiai supratai
gyvena amzinai ir nieko nesimoko, taip sis atvejis uzsivadintu, o jei dar ir proto turetu toks zmogus isivaizduokit… 
na taip iseina kad gyventi, zinant kad mirsi visai gerai
labas, as manau, kad mes nors apie tai nemastome, bet paprasciausiai jauciame intuityviai, kad cia esame laikinai…tiksliau sis musu gyvenimas yra laikinas. nes pagal mano filosofija siela yra amzina ir ji keicia pavidalus… todel galima pasakyti mes gyvename amzinai tik ne tame paciame kune… informacija juk islieka, ne veltui tiek zmoniu patiria dejavu…
cia jau kitas klausimas, bet net jei taip yra, mes vis tiek patiriame atsinaujinima.
taip, patiriame. juk tiek daznai girdime: nieko nera amzino- tiktai laikas, prisiminimai ir t.t. bet ir jie nera amzini. kai zmogus mirsta, dingsta ir jo prisiminimai… o laikas, hmm… manau ir jis ne amzinas… kartais toks jausmas, kad jo is viso nera… arba tiesiog pati gyvenima galima ivardyti zmogui skirtu zemej gyventi laiku… o toliau (mirusiojo) laikas nutruksta,
Na tokiu atveju pasikeistu viskas ne tik todel kad “negaletume pasakyti mylesiu tave amzinai”. Is esmes amzinasis gyvenimas tokia forma kaip mes gyvenam priestarauja logikai. Kas neturi pabaigos negali tureti ir pradzios. O siaip tavo ideja teisinga. Mirties suvokimas isvalo prota nuo nereikalingu dalyku, nes labai daznai gyvename visiskai nepagalvodami, kad viskas bet kuriuo metu gali baigtis. O tada neivertiname to ka turim.
vis delto mirtis suteikia gyvenimui prasmes. zinojimas, kad esi cia laikinai padeda ivertinti tai, ka turi, skatina siekti ir suspeti padaryti daug dalyku.