Kaip išlaisvinti kūrybiškumą?
Šiame amžiuje, brangiausias ir paklausiausias dalykas tapo - geros idėjos. Kad ir kokioje srityje bedirbtum, besimokytum - daugelis su tuo susiduria kasdien… Kaip sukurti įdomesnę reklaminę kompaniją, kaip sukurti visiškai naują rinkoje produktą, kokia turėtų būti mano knygos pagrindinė idėja, kad ji būtų įdomi žmonėms ir pan. Aš norėčiau padiskutuoti apie tai, kokiais būdais būtų galima lavinti žmonių kūrybiškumą, padėti sau ir kitiems atsiskleisti, skatinti išlipti iš tam tikrų standartų, formų ir pan.? Vaikams kurti yra paprasta, jie dar nebijo fantazuoti, nusikalbėti ir t.t… Todėl tokie spalvoti ir įdomūs jų kūriniai 
. Skirtingai suaugusiejie jau žino “kad tai yra kvaila”, bijo nusišnekėti, žino tam tikras taisykles, pagal kurias sudėstytas pasaulis ir neduok dieve joms nusižengsi… Žinau, kad šitoje temoje sulauksiu mažai rimtų diskutuotojų, bet prašyčiau tie kurie visai neturi ką pasakyti, geriau, kad išvis nelystų. Tebūnie bus keli, bet tie - kurių reikia 
Taigi, laukiu labai Jūsų pasiūlymų ir minčių 
prisigert? 
beje, tai vienas iš būdų 
Ne kartą esu girdėjusi, kad įdomių projektų užuomazgos yra užgimusios pjankių metu
labai rimtas pasiūlymas…
mes (musų kompanija) kažkada panašiu klausimu dirbom su psichologais. Jie mus testavo, kiek mes esame “sugadinti” aplinkos . Ir iš tų visų testų užduočių įsiminiau vieną, kuri yra labai paprasta, bet kartu labai daug nusakanti apie žmogaus kūrybiškumą. Pasakė pirmą galvoje užkritusį žodį, tarkim - “laikraštis”. Ir per pora minučių reikia sugalvoti kuo daugiau jo panaudojimo būdų Iš tiesų buvo įdomu, kad atsirado tokių, kas jį panaudotų kone 40 įvairiais būdais, o kiti sugalvojo tik pora. Nes juk laikraštis yra laikraštis Jį reikia skaityti Nu dar išgalvojo, kad galima laužui sukurti panaudoti
Kuribiskuma daznai skatina patekimas i tau neiprasta situacija. Pvz. kaip parduoti ledus Antarktidoje? Pamastymai, kaip produktas/paslauga, su kuria dirbi kiekviena diena, atrodytu, jei butu pritaikyta kitoje situacijoje. Taip pat ieskojimas altenatyviu produkto/paslaugos pritaikymu vietu ar budu. Taip pat kuribyskumas gimsta is poreikio. Velykom puosiam berzo sakeles plunksnomis, bet mano vyras yra alergiskas, berzo ziedadulkem, as galvoju, kad geriausia mums butu plastikines, berzo imitacijos sakeles. Pirmas zingsnis:issiaiskint ar jau kas tokias gamina, jei ne, antras zingsnis: uzsakyti. Kitas poreikis: nusipirkau sepeti, kuriuo valau nuo masinos sniega. Kad nuvalyti nuo stogo turiu gerai pasistiebti, poreikis: sepetys su ilgesniu kotu. Turiu pakartoti du zingsnius, kuriuos aprasiau virsuje. Kurybiskumas, dar ir izvelgimas to, ko neizvelgia kiti, nors tai ir savaime suprantama. Vaikai MAno trimetes dukros komentaras, pamacius pieno paketa: mama sitas pienas is karves ar is parduotuves?
Užsiimk joga
sormland, ačiū už pasidalijimą patirtimi Visai neseniai skaičiau “Marketingas ir idėjos” žurnale apie naują paslaugą Lietuvoje “Pyptonas”. Atrodo sugalvojo kažkas, kažkokią nesamonę, o pažiūrėkite - kaip tai tapo populiaru… 
Atrodos būtume sėkmingai gyvenę ir be to šimtą metų, bet kažkas sugebėjo įtikinti, jog tai - geras dalykas Iš tikrųjų tai taip, idėjos kartais gimsta tiesiog iš kasdienybės. Mes visai neseniai diskutavom su draugais, kad niekas nepadaro Vilniuje kavinės, kur būtų galima laisvai ateiti su gyvūnais, kas užsienyje yra labai populiaru. O iš kur tai gimsta - iš to, kad pats turi šunį, išeini pasivaikščioti su juo po senamiestį, nori išgerti kavos, bet negali… 
Ir tavo pasakyta labai teisinga mintis, kad kartais savo minčių objektą labai gerai iškelti į kitą erdvę Pažvelgti į tą pačią problemą iš viršaus, o ne iš šono ir pan. Prisiminiau labai elementarų pavyzdį. Kažkada savo namuose visai netyčia, pasiėmus kėde atsisėdau į priešingą kampą, nei yra nuolatinė mano sėdėjimo vieta. Sėdžiu ir galvoju - negi čia mano namai? Iš šito kampo jie taip įdomiai ir visai kitaip atrodo Tai tiek…
prisigėrimo (išgėrimo) ar apsirūkymo idėjas kaip įkvėpimo šaltinius atmetu. čia tas pats, kas prisigėrus eiti meilės į kabaką ieškoti. girta meilė, girta kūryba, girtos idėjos. be to, man gaila žmonių, kurie yra tiek užspausti, kad tik išgėrę gali atsipalaiduoti ir pafantazuoti. būdų laisvinti savo kūrybiškumą apstu, tik reik žinoti, ar tikrai yra ką laisvinti. ir nežinau, gal sakysite, kad per gerai apie save galvoju, bet 40 būdų, kaip panaudoti laikraštį - nu yomayo, sugalvočiau!
aš nesakau, kad kūrybiškumo skatinimas, lavinimas ir panašūs “tonizuojantys” reikalai yra blogas dalykas… tačiau manau, kad ta tikroji ir grynoji kūryba, idėjos gimimas turėtų būti natūralus iš vidinio asmenybės pasaulio išplaukiantis dalykas… man atrodo kad tada ta idėja yra daug savitesnė, gilesnė, galų gale įdomesnė… aš sutinku, kad šiandieninėje visuomenėje laisvas kūrybiškumas yra deficitinė žmogaus savybė, turint omenyje tai, jog mes aplink matome kaip klesti minčių “plagijatizmas” kartojimasis… kad ir ta pati muzika… jeigu yra nesutinkančių, tuomet aš galiu paklausti: kiek laisvas ir kūrybingas yra dainų atlikėjas 60-tu metų gėlių vaikų hitą permetęs ant siuolaikinio kompiuterinio bumčiko? ir visi kaip pablūdę klausosi 
kaži ko??? ogi tos senos dainos motyvo, pasakysiu jums, o ne įkyraus ir monotoniško kalimo į galvą… sušnekėjau čia kaip pensininkas, visai nepopuliariai, bet mano galva taip yra… o kad nenukrypčiau per daug į šoną, pasakysiu tiek: kūrybiškumą skatinti, lavinti, išjudinti reikia, bet pagalvokime, kaip surasti tą ribą iki kurios tas skatinimas nėra prievartinis…? sakyčiau galbūt reikėtų sužadinti tą užmigusį poreikį kurti, o jau tada jis plėtotųsi savaime…? kaip tą padaryti, kad šiandienos vaikas ar žmogus kūrybos procese nepradėtų kopijuoti tų šablonų ir formų…? man tai yra mįslė Išimtis: žmogus turintis įgimtų, genialių kūrybinių savybių, kitaip tariant tikras talentas (genijus)… bet tokių - tik vienetai…
manau, kad reikia ismokinti juos nebijoti nusishneketi, pakvailiot. taip pat ju fantazija galima skatinti sudominant menu, ar dar geriau kokia nors meno rusimi, pavyzddziui daile, tapyba. parodyti kad tapyti galima netik teptuku, bet ir shukomis ir kitais neiprastais dalykais. svarbiausia-sudominti. bent jau mano tokia nuomone;>
dėl alkoholio, tai matai - viskas suprantama. Išgeri, atispalaiduoji, pili viską kas ant liežuvio… Pati gi žinai, kiek menininkų be alkoholio nieko ir nesukurdavo gero Aišku jau gaila tokių žmonių, kurie tik taip sugeba išlaisvinti save. Krizenu, tai pat manau, kad savyje mes turime viską, tik to patys nežinome, nes mus taip auklėjo aplinka. Pati neseniai po daugelio metų atsistojau prie molberto, be galo norėjau truputį patapyti… Ir staiga suvokiu, kad nežinau ką tapyti. Nes aš taip gražiai nenutapysiu kaip mano mėgstami dailininkai, o į negražų savo pačios tapytą paveikslą net nenorėsiu žiūrėti… Staiga pas mane įsijungia sveikas protas, racionalumas ir užgožia vaizduotę. Štai apie ką aš ir noriu pakalbėti - kaip to išvengti? kaip atsiriboti nuo proto ir pasiduoti fantazijai? Sakai yra šimtai būdų, tai pasidalink bent keletą iš jų Dėl laikraščių, aš irgi daug prigalvojau. Po to pratimo net sugalvojau savo namuose, vieną sieną japoniškais laikraščiais išsitapetuoti 
šioje temoje, bet ir ne tik šioje, o apskritai gyvenime, santykiuose, darbe, laisvalaikyje ir dvasinėse paieškose žmonės susiduria su ta pačiaproblema - protas užgožia intuiciją/širdį/polėkį/įkvėpimą… kaip tai pavadinsite, jūsų reikalas. žmogus yra protinga būtybė, galinti išmokti, kad protas nevadovautų širdžiai. kitaip sakant, atkirskite savo protui “ne tavo reikalas!”. Protas turi stebėti ir padėti realizuoti, o ne kenkti, spausti ar nepagrįstai kritikuoti. kaip tą žmogus pasieks - čia jau jo sąmonės platumo ir metodų įvairumo reikalas. kažkas minėjo jogą, kažkam gal padeda kokie nors tibetietiški pratimai ar new age religija, trečiam užtenka vonioj su druska pagulėti ir gerai išsimiegoti, ketvirtas turi labai daug keliauti, aktyviai gyventi ir patirti nuolatinius emocinius sukrėtimus (gerus ar blogus), penktam užtenka šunį po mišką pavedžioti, na o likusiems prisgerti.
man, pvz, reikia asmeniškumo. aš negaliu pasiimti klimtą interpretuoti vien dėl to, kad man patinka jo dekoratyvumas. ‘‘patinka’’ man nėr argumentas. man gal kakoti į kaimyno kiemą patinka kaip čia paaiškinus tą asmeniškumą? kažkokia individuali, labai reikšminga emocija. ir tada viskas išsilaisvina. jeigu būčiau buvus poetė ir sistema būtų liepus apie leniną kurti, turbūt pasikorus būčiau. man gi jis nieko nereiškia.
Reikia zaisti priesybiu zaidima. Tiesiog priesgyniauti iprastoms morales normoms, sprukti is standartu ir remu. Svarbiausia, nebijoti. Eksperimentuoti. As, pvz, nebijau .
Nieko naujo nepasakiau , bet man atrodo taip paprasta viskas , net sunku patiket, kad kazkam tai yra problema 
.
Na cia sakyciau i dvi dalis galima skirti ta islaisvinima: pirma - toj srity kurioj dirbi reikia maksimaliai isugdyt savo techines galimybes, kad igudziu stoka netrukdytu kurybiskumui. Na cia galima iskaityt ir bendra tobulinima saves, na kad ir knygu skaityma. antra - tai fantazijos laisves ugdymas, na sakyciau paprasciausiai kuo daugiau svajoti, svajoti nesiremiant jokiomis ribomis. Leisti sau viska, pamirsti normas. Cia galbut vienas populiariausiu skatinimo budu jau paminetas alkoholis. Taciau manau kad cia jis turi but su saiku, nes jo perteklius nuves tiesiog ne i kurybishkuma o i bukuma.
Skaityti, domėtis… :] plėst akiratį…ieškoti savęs mėginant siekti tikslo - lavinti kūrybiškumą
Kūryba iš niekur neatsiranda. Tai išsiveržia iš žmogaus vidaus. Todėl arba kuri, arba ne. jei užpuolė kūrybinė krizė, pakeisk aplinką, tačiau vienas žmogus pasakė: “kai kuriems kūrybinė krizė visą gyvenimą, kitaip jie vadinami nekūrybingais”.