Košmaras Guobų gatvėje
Pertrauka. Atsiklaupęs prašau išmaldos prie įėjimo į valgyklą. Netikėtai mano akiratyje pasirodo giltinė. -Hičai, reikia pasikalbėti. – sako auklėtoja. Atsistojęs pradedu bėgti kiek kojos neša. Tačiau pastangos buvo bevaisės, po kelių kilometrų ji sučiupo mane ir pakėlusi į viršų aprodė vampyriškus dantis. -Penktadienį važiuosim su klase į Estiją, Saaremo salą, kadangi esi valkata mokykla apmokės tau kelionę.- sako ji apžiūrinėdama mano kaklą. Iš džiaugsmo pridariau į kelnes. Penktadieniui išaušus užsidėjau glaudes, akinius nuo saulės ir pasiėmęs gelbėjimosi ratą buvau pasiruošęs vykti. Įlipęs į vėžlį susipažinau su savo klasiokais. Patogiai įsitaisęs atsidariau šprotų dėžutę. -Niekam neduosiu. – sakau keistai į mane spoksantiems bendrakeleiviams. Po kelių mėnesių pagaliau pasiekėme tikslą. Visi pradėjo ropoti prie durų. -Penki mokiniai dingo be žinios.- sako vampyrė vilkdama jų lavonus iš vėžlio. Atsigėręs kelis litrus Baltijos jūros vandens pagaliau prisiminiau kaip čia atsidūriau. Pasigydę kelias savaites ligoninėje patraukėme laikinųjų būstų link -Terre.- sako Kriugeris nusiėmęs skrybėlę ir rodydamas savo žnyplėmis į kažkokį urvą. -Vaikai, čia jūs gyvensite.- sako vampyrė mirkteldama kriugeriui. Pasidalinę urvais sukalbėjome Tėve mūsų ir išgėrę šilto pieno patraukėme gultis. Negalėdamas užmigti verkiau pasiilgęs šiltųjų savo rūsio grindų. Nutariau pasmaukyti ir buvau įkastas uodo į … Ne koks jausmelis… Vidurnaktis. Pasigirdo keista melodija: Viens, du jis ateina tavęs. Trys, keturi užsidaryki duris. Pagalvojau, kad kažkas pasakoja siaubo istorijas prieš miegą, tad nusivalęs kraujuotą pasididžavimą įsidrąsinau ir išėjau iš urvo. Tačiau lauke nieko nebuvo. Grįžęs atgal pastebėjau, kad vieno klasioko nėra. Po kelių minučių vėl išgirdau tą pačią melodiją. Šįkart išėjęs pastebėjau auklėtojos lavoną pasmeigtą ant medžio. Kelias valandas verkiau iš laimės ir negalėjau patikėti, kad ji vis dėlto mirtinga, kad mano kančios pagaliau baigėsi. Staiga išgirdau baisų merginos šauksmą: -Padėkit, prievartauja!! Greitai nubėgau į įvykio vietą ir nuspyręs kažkokį girtą klasioką (vardo nepamenu) baigiau ką jis buvo pradėjęs. Grįžęs į savo urvą pamačiau, kad visi aplinkui guli su peiliais įstrigusiais į kepenis. Sukalbėjęs trumpą maldelę pradėjau knaisiotis po jų daiktus ieškodamas pinigų. Radęs kelis tūkstančius kronų pagaliau pajutau, jog esu pavargęs. Pasidėjęs galvą ant storiausios klasiokės šiknos (buvusios) saldžiai užmigau. Tačiau mano miegus išblaškė vėl ta prakeikta melodija - Viens, du jis ateina tavęs. Trys, keturi užsidaryki duris. Siaubingai susierzinęs išbėgau iš urvo. Prieš save išvydęs Kriugerį piktai sušukau: -Kas nx yra sup… miegų ardytojau? Nieko neatsakęs jis lėtai ėjo prie manęs isteriškai juokdamasis. Pagaliau supratau, kad jie visi mirė ne atsitiktinai. Mane apėmė tokia panika, kad išsigandęs pabezdėjau. Kriugeris kaip mat krito negyvas. Aš jį nužudžiau, nužudžiau, dabar tapsiu populiariausias žmogus mokykloje, galvojau. Tačiau visi buvo nužudyti ir nematė šios akimirkos. Taip ir likau tiesiog Hiču, iš kurio visi tyčiojasi.
neblogi ispudziai 
neblogai
super! 
Geras
Labai gera istorija
Unreal
ZJB
Pakoregavus keleta ‘zodeliu’ gautuosi super pasaka pries miega
jo… 
geras…
liux 
yėėga 
tingiu skaityti… 
Pamokanti istorija