sakyti - nesakyti?
žiauru
vaikas augino žiurkėną. mylėjo jį labai, nors anas kartais neištvėręs tų kasdieninių niurkymų ir pirštan grybšteldavo, ir į saują kakų padarydavo (lialka tokiu atveju persigandęs sviesdavo peliuką atgal į narvą ir dvi dienas tik pro narvelio grotas stebėdavo). tai va, pacukai, kaip žinia, neilgai tegyvena, ėmė ir nudvėsė jis vaikui pasakėm, kad pabėgo pas mamytę ar kažką panašaus, nes kažkaip galvojom dar per mažas aiškinti, kas nutiko (beveik 4 metai jaunuoliui). bet, va, dabar vėl… parsitempė katiną… nupiepusį tokį, kad visai gali būti, jog ir tas nusibaigs neilgai trukus katiną vėl ir paniurko, ir už uodegos patampo, ir paglosto - myli . tai sakau paklausiu, jei kašakui galas ateitų, ar vėl “pabėgimą” pripaišyti, ar gražiai imti ir aiškinti, kad katinukas nukeliavo į dangų, ar biologiškai kaip nors?
pasakyk,kad “graziai,biologiskai pabego i dangu”… o jei rimtai,tai jis juk gyvas,kam anksciau laiko laidot… priziurekit ir gyvens kaciukas savo devynis gyvenimus
Sakyčiau jaunuoliui jau tuoj bus pats laikas sužinoti, ką reiškia “duoti dūbą”.
pasakyk,kad “graziai,biologiskai pabego i dangu”… o jei rimtai,tai jis juk gyvas,kam anksciau laiko laidot… priziurekit ir gyvens kaciukas savo devynis gyvenimus aš tai sakau, nuo šiol tegul augina tik ilgamečius gyvūnėlius, tą peliuką iki šiol atsimena ir visiems sutiktiems pasakoja, kaip jis pats atsirakino narvelį ir pabėgo pas mamytę tačiau kačiukas jau kas kitą, be to ir vaikas vyresnis, aiškinti kažkaip kitaip gal reiks.
gali būti. tik, va, svarstau kaip čia viską paaiškinti reiks jis ir taip smalsus labai, reiks vartytis kažkaip
Gal pirma isaiskink kaip reikia su gyvunais elgtis,tada nereiks galvoti apie paaiskinima kai gala gaus gyvunas
tamstos žiniai žiurkėnai gyvena apie 2 metus, mūsiškis apie 3 pragyveno. klausimas, beje, buvo kitoks.
Nelabai kompetetinga tuo klausimu, bet manau, kad reiketu… Nezinau, o jam nekyla klausimai, kodel tas peliuka pas mama isejo, o ji paliko? Nors kita vertus, as pamenu, pati maza kai buvau, ejau per miska ir pamaciau eziuka ir kilo klausimai kur jo mama, o po to dar verkti baisiausiai pradejau, kad jis vienisas ir t.t…
As pasakyciau kad ufonautai pagrobe o jei rimtai tai manau pasakele apie Dieva butu pats tas
Reikia vaikui normaliai ir svelniai paaiskinti, kur tas jo padarelis dingo Pasakaite apie dangu butu pats tas tokiam amziui Galesit dar akrtais su juo kartu pamojuot ziurkeniukui Gi apie visus mirusiuosius nesakysit vaikui, kad pas mama pabego
kyla, pasakėm, kad pasiilgo mamytės, tai sekundėlę pagalvojo, palinksėjo ir nuėjęs žaisti užsimiršo, tik dabar karts nuo karto pas draugus ar knygoj kokioj peliuką pamatęs vis rodo - va, ir aš tokį turėjau, pas mamytę išėjo . labai, rodos, nesielvartauja
na, jis daugmaž, kas tas Dievas šiokį tokį supratimą turi (ar bent jau apsimeta ), nes kažkada pamatęs pas močiutę kryželį, paklausinėjo kaip priklauso
tai va, kad kol kas nebuvo tokios rimtos situacijos(ir ačiū Dievui), kad prireiktų aiškinti apie mirusiuosius, o paprastai pradėti šneką atidėliojam.
Na, vis tiek pirmas kartas kazkada tures buti… Jei jau kyla tokie klausimai, tai gal jau dabar ir laikas jam?
Na matai, butent dabar pradeti aiskinti tokia svelnia forma ir reikia Dabar dar visiskai nesupras, kas ta mirtis yra, tik susitaikys su tuo, kad gyvunelio nera salia, o galvodamas, kad jis kazkur danguje, nesijaus vienisas Nes paskui galit vaikui dideli soka ivaryt, kai pasakysit “mire. nera” …
…jau geriau ta kashaka priziureti,bo paskui parsitems koki sabaka,ar dar koki gala… kuris kazkodel vis ilgai neisgyvena ir vis tiek tex aiskint taip ir taip
na, apie žiurkėną jau nieko nebesakysim - tebūnie, pas mamą jis tačiau gal, kad supratimą kažkokį turėtų, jau ir reiktų užsiminti, kas vyksta, kai žmogus ar gyvūnėlis palieka. manau, sunku nebus, vaikas protingas, turi lakią fantaziją, supratingas, net nustebau, kad neverkė, kai jo pelytė “pabėgo”.
tai jis jau dabar užsimena apie “mažyyyytį mažyyytį šuniuką” (suprask, jis bus toks “mažyyytis”, kad net jo nesimatys ir netrukdys ). aiškinau, kad galimybių nėra, kad jiems priežiūros daug skirti reikia, laiko ir pan, tai taip atsidūsta ir po kurio laiko pamiršta. jis čia toks gyvūnų mylėtojas pas mus, tik kartais pamiršta, kad su gyvūnėliais ne tik žaisti reikia