Ar yra valios laisvė?
Vienoje senovinėje maldoje sakoma: “Dieve! Duok man jėgų savo gyvenime pakeisti tai, ką galiu pakeisti, duok man vyriškumo priimti tai, kas ne mano valioje pakeisti, ir duok man išminties atskirti vieną nuo kito”. Kam būtent savo gyvenime mes galime daryti įtaką? Ar pakanka mums skirtos veiksmų laisvės tam, kad keistume savo gyvenimą ir likimą? Kodėl žmogus natūraliu keliu, iš prigimties negauna šio supratimo? Nepaisant to, kad mūsų prigimties esmė yra tingumas ir sveikas egoizmas (noras maksimaliai gauti minimaliai stengiantis), kodėl mes, skirtingai nei gyvūnai, elgiamės neapgalvotai ir neefektyviai? Galbūt mes veikiame ten, kur viskas užprogramuota iš anksto ir mūsų dalyvavimas turi būti kur kas pasyvesnis? Galbūt daugeliu gyvenimo atvejų “šaukštai jau po pietų”, o mes manome, kad įvykių eiga priklauso nuo mūsų? Galbūt mums apskritai reikia pertvarkyti savo gyvenimą ir nežiūrėti į jį taip, tartum mes kažką sprendžiame? Gal leisti jam tekėti sava vaga, o patiems atsiriboti ir veikti tiktai tose sferose, kurios pasiduoda mūsų įtakai? Neapgalvotai elgiasi vaikai, nes jie vystosi (taip yra gamtos sutvarkyta) nesąmoningai arba veikiami instinktų. Suaugęs žmogus užsibrėžia tikslą, ir noras jį pasiekti suteikia jam energijos judėti tikslo link. Akivaizdu, kad siekdami tikslo mes klaidingai nustatome būtent savo galimybių ribas. Tai reiškia, kad mes norime pasiekti tai, kas neįtikėtina, arba pakeisti tai, kas mums nepavaldu. Gamta neduoda mums informacijos apie tai, kurie mūsų veiksmai iš tiesų laisvi, o kurie tiktai laisvės iliuzija. Gamta leidžia mums klysti – tiek kiekvienam žmogui, tiek ir visai žmonijai. Jos tikslas – kad mes nusiviltume savo gebėjimu kažką pakeisti šiame gyvenime, pakeisti save pačius, kad pasijustume visiškai pasimetę, neturėtume krypties, nežinodami “kaip toliau gyventi?”. Ir tada, stabtelėję, galėtume nustatyti, kam iš tikrųjų mes galime daryti įtaką. kabbalah.info/litakab/freedom.htm
o gal tuomet sulipkime atgal i medzius, rankiokime vabaliukus vienas kitam is kailio ir kabedami ant uodegu eskime bananus?
jeigu jautiesi laisvas, vadinasi laisve yra. as simple as that.
As kaip tik manau, jog bent jau dauguma dalyku priklauso nuo paties zmogaus. Kodel vieni gyvena geriau, o kiti prasciau (ne vien turtine prasme). Todel, kad pirmieji ideda pastangu. O kiti tiesiog atsiseda ir dejuoja. Visada gali rinktis 
Sakai, pati gamta mus riboja? Nesutinku 
Teko truputi gilintis i neurofiziologija. Patikek manim, gamta kaip tik mums suteike n galimybiu 
Tik pasinaudok jomis
zmogus visada turi galimybe rintis bent is dvieju pasirinkumu. visada!!! taciau tokia galimybe zmogaus dazniausiai netenkina, zmogui neuztanka dvieju galimybiu. ir laisves samprata yra iskreipta. sv augustinas sake “mylek ir daryk ka nori”
Išanalizavę žmogaus veiksmus, mes pastebėsime, kad jie visi neišvengiami ir buvo atlikti verčiant aplinkybėms. Juk vidinė žmogaus prigimtis ir išorinės aplinkybės priverčia žmogų veikti pagal jame esantį elgesio algoritmą. Nes gamta patalpino mus tarp malonumo ir kančios. Ir neturime mes valios laisvės rinktis kančią ar atstumti malonumą.
Na jei tu neturi, nekalbek uz visus 
. Valia vis gi galima isugdyti, galbut tenka paaukot kazka uz tai, bet jei jau isugdai, nemanau, kad po to gailetis tenka del vieno ar kito prarasto dalyko. viskas kada nors baigiasi, o mes tik rankames sprendimus, pagal musu suvokiama ir ivertinta galia, kuri itakota aplinkos.
determinizmas?
Kalba eina apie PASIRINKIMO laisve. Ar gali kas pasirinkti tai kas yra nenaudinga - kas nenesa naudos nei dabar, nei kada nors ateityje? Ta linkme net mastyti neimanoma. Visos “gamtos suteiktos galimybes” besalygiskai privercia elgtis tik Siekiant sau naudos.
Reikia tik labai noreti, pasistengti ir galeti 
Is tiesu laisvas busi tuomet, kai aplinka tau nedarys jokios itakos.
Galbut taip ir atrodo taciau is tikro mes renkames. Renkames arba laime arba kancia, ir musu veiksmai balansuoja tarp to. Kartais kenciam kartais bunam laimingi. Ir sokinejam nuo vieno prie kito. O tas plaukimas pasroviui tai galbut ir priarteja prie to, kad kai nesitiki nei gero nei blogo viskas vyksta taip kaip turetu vykti. Kita vertus kazkoks tikslas turetu buti ir vesti mus kazkur. Ir tas kazkur turetu but laime.
tai visgi gal apie altruizma kalba eina ?
o prie ko cia altruizmas? 
altruizmas neatsiejamas nuo egoizmo, nes jei darai gera kitam gera ir tau paciam.
nezinau, nezinau, tai ir klausiu, o pagrinda dave tai sitam klausimas, kad visgi kalba eian apie pasirinkima ir butent SAVO noru igyvendinima ( jei ne tai dar karta perskaitysiu viska 
), ta prasme renkiesi visad, kas tau geriau, apie kita negalvoji, tad taip isejo, kad i galva sove tokia mintys, kad sunku pasirinkt del kito geroves o ne del savo. o tam reikiA tikrai VALIOS.
Sakykim klausimas stovi dar giliau - Ar gali zmogus pasirinkti NORUS ir MINTIS? Ar norai ir troskimai patys kazkokiu budu “isibrauna” ir diktuoja mums musu elgsena kiekviename gyvenymo momente. Kaip jie atiranda, is kur ateina, ar mes savo valia galime bent kiek itakoti ju turini ir seka???
Kas lemia mūsų malonumus? Maža to, kad mes neturime laisvo pasirinkimo, nesirenkame patys ir malonumo pobūdžio. Tai vyksta ne mūsų laisva valia ir noru. Mes nesirenkame mados, gyvenimo būdo, pomėgių, maisto ir panašiai – visa tai “pasirenkame”, priklausomai nuo supančios visuomenės norų ir skonio. Ir ne geriausios jos dalies, o daugumos. Mums juk patogiau elgtis paprastai, niekuo savęs neapsunkinant, tačiau visą mūsų gyvenimą kausto visuomenės sąlygojamas skonis ir manieros, kurie tampa elgesio ir gyvenimo taisyklėmis. O jeigu taip, tai sakykite, kur gi mūsų laisvė? Ir jei taip, tai, pasirodo, nėra mums nei atlygio, nei bausmės už mūsų veiksmus. Ir visgi, kodėl kiekvienas jaučiasi individu? Ką kiekvienas iš mūsų turi ypatingo? Kokią savo savybę mes vis dėlto galime laisvai keisti? Jeigu ji egzistuoja, mes būtinai turime ją išskirti iš visų kitų savybių, vystyti tik ją, nes likusios nori nenori bus realizuotos. kabbalah.info/litakab/freedom.htm
Be abejo nesirinksim patys, kol musu taip vadinama samone neatsiskirs nuo kuno ir nebereiks tenkinti jo igeidziu. Iki tol mes ( musu samones) pilnos laisves neturesim, bet vat cia ir prasideda, kad ir tarkim kabala , kuri bando suvest galus, siais klausimais. Vis gi, mes vartojom ir vartosim, tai ka mes apciuopiam, o samonei visgi kiek suprantu reikia vartoti “ano pasaulio energija” - jausmus. simple. …iskyla klausimas, galbut nelabai i tema. Jei kabala tarkim nevertina fizinio pasaulio, tai kodel blogai yra kada mes tarkim griaunam kazka? ar apie tai joje rasoma nors kiek, ar ka nors panasaus?
Kabala labai vertina si pasauli. Tai vienintele vieta, kur imanoma ideti pastangas zengiant per abejones ir netikruma. Cia galima isvystiti savyje savybe kuri vadinasi Tikejimas. Auksciau musu pasaulio, atsiveria Zinojimas. Siame pasaulyje neimanoma kazko sugriauti ar pastatyti. Sis pasaulis tai apribojimas 5-se juslese, uztamsinimas iki iliuzijos, kada atrodo, kad “Dievo nera”. Vyksmas vyksta auksciau musu jutimo lygio ir mes cia matome, jauciame, tik pasekmes, lyg seselius. Nors savo zemiskose jausmuose isgyvename dalyvavima daugelyje procesu ir vadiname tai gyvenimu. Blogis ar geris, statymas ar griovimas cia, yra tik musu vertinimo rezultatas. Cia zmogus turi ismokti jausti savo artima ir myleti ji kaip save pati. Tam tikslui, is esmes ir yra duoti mums Laikas, Erdve ir viskas kas juose, materialus pasaulis - Didele zaidimu aikstele.