Didieji a š e r i a i plaukioja savais takais
pagal paskutinį pataisymą, dabar jau leidžiama ant negyvos žuvies gabalelių žvejot
Cia turbut kaip kam, nes tikrai geriau pagaut bent kazka, nei vien tikejimu gyvent. Vasara dar suprantu , kai silta gera, gali kiausus ant saulytes degint ir laukt tos vieninteles dideles zuvies. Bet ziema, vien tik tikejimu diena istvert sunkoka. Tada tikrai geriau eit bent maziuku padusint.
Fed, kiek siemet didesniu eseriuku pagavai ? As sestadieni pusiau netiketai uzklydau ant tokio akmeninio kaip ir sekliau (apie 10-14 metru). Ten 2 dedes su avizelem eme eserius, kai kurie is ju visai neblogi buvo. Sedau salia su blizge, spejau ir as kazkiek pasigaut, paskui dar spejau balansyra imerkt, paimt didziausia tos dienos. O paskui kaip nueeme tai nueme , dedes sedi su avizu sistemom (po 3 avizas) ir jiem kimba po viena kita tam tikrais laiko intervalais, o as salia lakstau, nei blizges jiem nei balanso visai nereikia. Pradedu daryt isvadas, kad ne bzilgem ir balansais reikia eserius zvejot
aš kitaip perfrazuosiu: daug geriau per žūklę sugaut vieną-du po 300-400g ir tikėtis kilinio, nei primušt trisdešimt-keturiasdešimt nykštukinių…
man emimo riba 300-400gr, mazesnius paleidziu. O kadangi Neptunas siemet (kaip beje ir pernai) dovanoja kilinius ešerius, tai mažesnius paleidziu augti.Ir kitus gediju, kai mažus bando namo neštis. Tegul juk auga. Daug maloniau viena kilini istraukti nei 100 degtukiniu
Nu sitas 1,4kg , o sausi panasiai ape 10vnt pagavau +/- 1kg
Kokį valą dėt? balansyras su pavadėliu ar be? vasarą ešeriai geriau ima sukrę kai be pavadėlio. aišku jei lydeka, tada viso gero… 
Su blizge man tik sprindiniai. Bet visada prie dugno bandydavau - reiks keist taktiką 
rebiatos, gal kas zinote kaip siemt kliovas lūšiuose? ar teko sugaut rimtesni eseriuka vasario - kovo menesiais ?
Ciancios reik klaust, jis ten daznai gaudo 
Merky dabar upetaki daug lengviau pagaut nei ešerį. Šalčioj dar įmanoma suviliot, bet tik nedidelius. Ir kaip neišnyks, kai elektrikai taip megsta šalčią.
Salcia,Verseka… mano vaikystes upes… 
Rankas , kojas maza butu issukinet pagavus 
P.S Nors tuo met(~1975m) irgi geras siknius buvau: upetakius slieku gaudydavau 
atsimeni Gin kokia Verseka buvo gerą desėtką metų atgal, puskilis ešerys, taparas ar upėtakis - neretas svečias, o kap lydekos ant kilbukų eidavo, bracty moj 
tep tep, svolaciai berazumiai Daržininkų km. alchašai, degint jų kluonus su visom elektrifikacijos apararūrom 
Matosi, kad tikras Lietuvis, sekmes zvejyboj palinkejai 
Kur jus tik tokiu ir randat 
, siemet didesnio kaip 100gr. nepagaves 
Nors ešerys “lydi” mus visą gyvenimą, tačiau dažniausiai tik tie vidutiniokai - “uknoliniai”. O pasigauti dičkį - galiūną, pavyksta toli gražu ne kiekvienam. Ešerys, nors ir pats mažiausias, visų pirma plėšrūnas. Visi žinome, kad jis stengiasi pagriebti viską, kas juda ir ką galima apžioti.Jei vandens augaluose, prie pat paviršiaus sukinėjasi aukšlės, saulažuvės ir kitas mailius - čia pat plaukinėja ir ešerių būreliai. Kad ir būdami tokie rajūs, ešeriai auga labai lėtai. Jei kuris sveria pusantro kilogramo ar net daugiau - tai žinome - kad iš jo bendraamžių vargu kas bėra likęs gyvas. Nors būreliuose plauko įvairaus dydžio ešeriai, tačiau sveriančių daugiau kaip 1 kg tarp jų pasitaiko labai retai. Aišku - kuo didesnės žuvys - tuo mažesnis būrys. Stamboki ešeriai gyvena grupėmis: maždaug po tris-keturis, rečiau po penkis-šešis, o labai dideli dažniausiai sukinėjasi vieniši ir ežeruose dairosi didesnės gelmės, Taigi kodėl didžiųjų ešerių nebūna tose vietose, kur plaukioja ir medžioja mažieji ir vidutiniai jų šeimos atstovai? Kodėl didžiųjų ešerių buveinę iš pirmo karto surasti beveik neįmanoma, nors ir žvejojame labai atsargiai ir sumaniai 
oho kokia pamokele 
Cia pats sugalvojai,ar nucopynai is kur nors
nu ir ką tau atsakyt 
nublia grazi tema pradeta 
, nu nesusikit sitos bent jau