undine radzeviciute "Strekaza"
kazkodel man atrodo kad visdelto turime kazkoki kita poziuri i gyvenima pamatyti kad patys galetume viska vertinti racionaliai…butent tokios knygos ir privercia pamastyti ar teisingai viska matai savyje…
Fantaskika…Knyga, kuri vercia ir juoktis ir verkti…Knyga, kuria norisi skaityti ne viena karta…Ar cia man vienai taip?
ar niekas neskaitet sios knygos?
Skaiciau 
bet tai buvo senokai, kai ji tik pasirode 
atsimenu, kad patiko, bet apie ka-nepasakyciau 
buna 
sugebejimas juoktis is saves ir is sio pasaulio beprotybes. Fantastika. Suvalgiau vienu prisedimu 
Maniau, kad bus išpeikta už vienodumą ir nuobodumą, bet, deja, ‘fantastika’ ir visa kita. Ir kas joje tokio fantastiško? Pats žiūrinėjau ją, skaitinėjau. Visas turinys ir mintis tilptų į vieną sakinį: Jūs visi tokie idiotai, o aš tokia šauni. Bet seksasirmiestiško šlamšto pilni knygynai. Ir žmonės perka. Patys ne ką prastesnius veikalus parašytumėt, jei būtumėt tokie pasipūtę ir ‘pavargę nuo aplinkos ir kvailų žmonių’. O kodėl ir neperskaičius ne vieną kartą, kai šimto ar kiek puslapių tiktai. Jau geriau Sagan. Nors ką čia lygint kažkokią ‘atsibudusią’ rašytoją, kuri tesugeba šaipytis ir Sagan. O kur dar jos sparnuotoji frazė: ‘Aš nerašau darbininkų klasei’. Be komentarų.
o as manau kad cia ir yra visa esme…genialumas paprastume…
Tegul Jums būna esmė paprastume, bet ką tokia knyga duoda? ‘Ironišką’ pakrizenimą ir aroganciją?
Būtent, skaityti tokią knygą tokia pati nauda, kaip žiūrėti televizorių. Prisėdi tuščia galva ir nueini ne ką pilnesne.