asmenybe, tai igimta ar igyta?
ar imanoma is silpno zmogaus, tokio zmogaus kuris tiki viskuo, padaryti zmogu, kuris pasitiki savimi, siekia savo tikslo, zino ko nori is gyvenimo, jaucia po savo kojom zeme, na tiesiog tapti stipri asmenybe?
Tiesą sakant, iš šios formuluotės supratau tik tiek, kad čia kažkas apie papus…
matomai “pavarges” rasei ? apie ka cia tu?
Papai… mmm…
aiskiau?
Su laiku viskas įmanoma, bet taip nepaimsi ir nepadarysi… Reik kad tas žmogus pats to norėtų O gal jam ir taip gerai, gal jis nenori iniciatyvos…
ir igimta,ir igyta,ir nuperkama dar
neimanoma
Įmanoma, bet tam reikia kažką daryt
Įmanoma, bet tas žmogus turi pats labai pasistengti. Tikiu posakiu, kad dvidešimties esame tokie, kokius mus sukuria Dievas, o trisdešimties tokie, kokius patys save sukuriame.
jeij toks būtum ,klausymų nekiltų… v naše vremia každyj tretyj geroj BG
prie ko cia papai
to klausimo neprofesoriai dar iki siol neissiaiskino, tad ko noret is musu parastu zmogeliuku…
tai, kad cia yra labai nepaprastu zmogeliuku…
asmenybe susiformuoja, o ne gimsta ar igijama, manyciau taip…
Dalis asmenybes paveldima, o kita dalis yra igyjama Zmogus visada gali kazkiek pasikeisti, tai gal nebus pokyciai 180 laipsniu, bet bus, tik reikia to labai noreti ir stengtis
igimta man atrodo
zinoma, kad galima, patirtis, ypac neigiama, puikiai suformuluoja nauja poziuri i gyvenima, per naujo vertini savo poelgius, ju pasekmes.