Ar verta gyventi?

Ar verta gyventi?

Skaitau P.Coellho “Veronika ryztasi mirti”. Mergina isivaizduoja savo ateiti: kol jauna, ji dirbs, vakare eis i kluba, susiras vaikina 1 nakciai, savaitgaliais lankys tevus, po kiek laiko istekes, pripras prie vyro, kai pajus, kad ima vienas kitam atsibosti, susilauks vaiku, gyvens toliau tik del ju ir viena diena supras, kad visos dienos panasios viena i kita, tik visko nutraukti jau nebera jegu. Gyvenimas lb daznai buna banalus ir tuscias. Jei jis tokiu tampa, ar verta ji testi? Ar pateisinama savizudybe ‘is abejingumo’?

Labai banalus ir tuščias gyvenimas kitą dieną gali toks jau nebebūti.

o jei jis vis tesiasi ir nesimato pagerejimo. zmogus negali numatyti ateities, tad ar galima mirti laikyti “isjungimo mygtuku” - nera lb blogai, bet egzistuoti nebeliko noro?

Sutinku kartajs gywenimas toks buna… Kartajs skaudu, nuobodu, banalu… Bet zhudytis? Nesuprantu shito. Tu atejai i pasauli ir tokia galimybe pasitajko tik wiena karta. Manau turetum pasinaudoti shia proga ir gywenti gywenima Beje perskajtyk iki galo “Veronika ryzhtasi mirti” ir suprasi gywenimo prasme ir ne tik… Nuostabi knyga…

“Veronika” skaitau jau ne pirma karta, o zudytis irgi nesiruosiu, tiesiog iskilo tokia mintis, ar mes galim patys nuspresti, kada “jau baigta”. ir jei negalim, tai kodel? kodel gyventi privalom???

Jeigu nesugebi bent kartais buti laimingas/a tai cia jau niekas nepades. O jei sugebi vadinas verta, o del ko verta tada ir susigalvoji. Mirkt

zhinoma neverta Ne

Lengviausias budas, gyvenima pabaigt savizudybe. Cia kiekvienas gali ta padaryt, bet kam? Reikia dziaugtis kad gyveni kad ir kaip gyventum, kad ir kas butu atsitike. Gyvenimas aina i prieki ir negali nuspet kas bus toliau, gal viena akimirka atrodo kad tuscias ir nieko nevertas, bet nezinia kaip jis atrodys ryt, poryt ar po metu. Niekas nezino sito…

pabandyk Šypsenakai nusivilsi nesekmingom savizhudybem, pradesi vertint mirti ir laikyt ja vertybe Šypsena nevisad taip lengva numirt kaip atrodo Ne

Gyvenimui turi viska ko reikia, kad butum laimingas. Tixliau SAVE, kad galetum pasiekt tai ko nori. Gyveni nuobodziai nes taip nori. Jei tu uzdarai save tokiam egzistencijos rate , kad tau CIA neidomu, tai jau tikrai nusizudzius nebus lengviau.

Manau, kad gyventi verta. Liudesys, nesekmes, kasdienybe tai yra lyg isbandymai kurie vistiek po kiek laiko praeis ir prasides nuostabios akimirkos, kuriomis tu dziaugsies ir busi laiminga/s del to, kad gyveni si gyvenima. Jei manai, kad visas tas blogis nepraeis, tai klysti, nes viskam ateina savas laikas. O siaip reikia dziaugtis kiekviena gyvenimo akimirka, nes ka tu gali zinot kada viskas pasibaigs Angelas

jai gimiai Taiptai ir gyvent reikia Taip Labas

pasiduoti yra lengveusia Angelaso kovoti ir gyventi toleu jau sunkeu Taip aplink mus buvo yra ir bus visko ir jejgu mes pradetume zudytis del kiekvienos nepasisekusios dienos ar yvykiu taj butu… Kandaas manau kad gyvenima rejkia gyventi visa kiek tik galim ir jej jau jis pasidaro zeurej prastas…mes turime kovoti ir kibtis y prieki visajs ymanomajs budajs Taip~ Žvaigždė~ Kietas~ Tūsas

nors ir tektu zudyti?

Gerai,tik reikia labai pasistengti. O savižudybė,manau,aplamai retai kada pateisinama.

nepripazhinti savyzhudybes tai lygu nesiskaityti su paskutiniu mirusiojo noru Piktas

O kaip ją galima pripažinti arba nepripažinti?Galima tik pateisint arba ne.Aš nepateisinu.

Hmz… O koks skirtumas ar tu pats ir anksciau save nuzudysi ar tai padarys senatve tik veliau???

Žinoma, kad verta. Nebūkim tokiais savanaudžiais, jei negyvename dėl savęs - gyvenkime dėl kitų. Mamos, draugo, o jei tokių nėra, tai Afrikoj dar badas neišnykęs Cha cha padėkime jiems.