Jean-Pierre Jeunet "Un long dimanche de fiancailles" (Ilgos sužadėtuvės)
Un long dimanche de fiancailles - A Very Long Engagement - Ilgos sužadėtuvės** Režisierius: Jean-Pierre Jeunet Vaidina: Audrey Tautou, Gaspard Ulliel, Dominique Pinon, Jodie Foster, Chantal Neuwirth Žanras: Romantinė drama Sukurta:**Prancūzija (2004)Trukmė: 2 val. 14 min Originalo kalba: prancūzų Sukurtas pagal populiarų prancūzų romaną “Ilgos sužadėtuvės”, filmas nukelia į Prancūziją, į I-o Pasaulinio karo pabaigą. Tai nuostabi dviejų jaunų įsimylėjėlių, Matildos ir Manecho, istorija Dar visai jaunučiai sužadėtiniai Matilda ir Manechas buvo priversti isšsiskirti tuomet, kai Manechas buvo pašauktas kovoti prancūzų fronto linijose. Praėjus kiek laiko, Matildą pasiekia gandai, kad jos sužadėtiniui ir dar keturiems kareiviams buvo paskirta mirties bausmė po to, kai jie bandė pabėgti iš apkasų. Atsisakydama patikėti, kad jos mylimasis mirė, Matilda leidžiasi į nepaprastą kelionę, kad pati sužinotų tiesą. Nė sekundei nepaliaujanti tikėti, jaudinanti, o kartais šiek tiek komiška Matilda atskleidžia netikėtas ir itin paslaptingas Manecho ir keturių kareivių žūties aplinkybes. Praskleidus paslapties šydą pasirodo, jog Matildos sužadėtinis Manechas yra vienas iš penkių prancūzų kareivių, kurie, kaip pasakojama, buvo prakeikti ir nubausti ypatinga bausme. Karo lauko teismas jų nepakorė, bet išvarė i niekeno žemę, kad jie beginkliai žūtų nuo atviros priešų ugnies. Ir jie tikriausiai žuvo. O gal vis dėlto ne? Nenuilstančios Matildos paieškos leidžia mums pažinti ne tik nenugalimą meilės jėgą, bet ir žmogiškos prigimties paslaptis bei karo absurdiškumą. Audrey Tautou apie savo heroję: “Man labai patinka Matildos ryžtingumas. Kuo daugiau žmonės jai sako, kad Manecho paieškos yra beviltiškos, tuo labiau ji tiki savimi ir dar ryžtingiau tęsia savo kelionę. Štai nuostabi citata iš knygos: “Ji sako sau, kad jei siūlas jos neatves pas Manecha, tebūnie, bet tuomet ji galės ramiai pasikarti”. Viso filmavimo metu šią citatą nešiojau širdyje. Ji veikdavo man nuotaiką, įkvėpdavo rimtį ir net vienatvės poreikį. Be jokios abejonės, tai pirmas kartas, kai mano personažas taip veikiė mano pačios nuotaikas ir elgesį.” Pristatymas (trailer’is):movies.yahoo.com/shop?d=hv&id=1808580388&cf=trailer& ;intl=usPremjera Lietuvoje: 2005-02-18
tik vieno nesuprantu: kodel prancuzu filmo pavadinimas rashomas anglishkai 
todel, kad jis oficialiai taip in LT pristatomas…
aishku 
(tik vis tiek neaishku: gal distributoriai ji bando prastumi, kaip holyvūdo filma 
)
kas ten juos supaisys? as mielai temos antrasteje buciau parasiusi ir originalu filmo pavadinima, bet pamaniau, labai jau ilga tirada gausis…
Labai labai patiko ir knyga ir filmas 
Nemachiau blogo Jeunet filmo…na nebent Alien:Resurection truputi skystokas. Machiau pas rusu piratus jau DVD yra, reiks nusipirkti
“Ilgos sužadėtuvės” buvo nominuotos – rekordiniam Cezario - prancūziškojo “Oskaro” nominacijų skaičiui – išviso net 12-oje nominacijų! Filmas nominuotas geriausios aktorės, geriausios antrojo plano aktorės, geriausio režisieriaus, geriausio prancūzų metų filmo, geriausio scenarijaus, geriausio operatoriaus, geriausio montažo, geriausio dailininko, geriausios muzikos, geriausio garso, geriausių kostiumų, metų atradimo (akt. Gaspard Ulliel) kategorijose. ispudinga 
Kritikų atsiliepimai: NEPAPRASTAI GRAŽUS. Vienas įspūdingiausių pastarųjų metų filmas. Nuostabi Audrey Tautou vaidyba. Puikus filmas".Jonathan Ross / “Film” *** “NUOSTABUS"Philip French / “The Observer”*** Puikus kino pavyzdys”.James Christopher / “The Times”*** “Išradingas ir lyriškas, džiugiai prieštaringas: karo draskoma romantiška komedija”.Ian Nathan / “Empire”*** “Audrey Tautou nuostabi… Ją palaiko ir puiki aktorių komanda”.Johnny Vaughan / “The Sun”** “Nuostabus, užburiantis ir ilgam prikaustantis dėmesį”.Nick Lstley / “Maxim”*** “Romantiškas, sąmojingas… geriausias šiuolaikinio kino pavyzdys”.Jason Solomon / “The Observer”*** “Geriausias metų filmas. Absoliuti kino režisūros viršūnė”.Richard Edwards, “Hotdog”*** "Kino stebuklas"Richard Corliss / “Time Magazine”
ooooooooo… mmmmmm… 
Vakar ji maciau. Begant titrams, o veliau ir uzgesus ekranui, nenorejau sakyti nieko. [Tik tyliai pasiuliau arbatos…] Nuostabus filmas. Jeunet, Tautou, apskritai - europinis kinas… Tai stebuklas, pritariu. Jį butinai reikia pamatyti. Visiems. Kas megsta tikra, gera, grynaveisli kina.
man patiko . labai labai… ; )
Ką gi, pasakysiu ir prieštaraujančią entuziazmui nuomonę. Filmas sukėlė stipriai dviprasmiškus jausmus. Jean-Pierre Jeunet - filmų kūrėjas, kurio pamatęs apie 1992m Delikatesus, tapau jo gerbėju. Tiesa, po to buvęs “Prarastų vaikų miestas” - akivaizdžiai silpnesnis, bet nieko… Tačiau, ne šis režisierius buvo pagrindinis stimulas pulti gerų penktadieninių premjerų sukūryje būtent į šį filmą. Sébastien Japrisot - va, kas man iki šiol garantavo kokybę! Mano mokykliniame amžiuje negalėjome nieko doro skaityti iš nuotykių literatūros lietuviškai, kaip tik seriją Drąsiųjų keliai. Kartą perskaitęs šio rašytojo detektyvą, jį iš karto ir įsidėmėjau kaip vieną iš kiečiausių kriminalinio žanro autorių, kuriuos buvau skaitęs. Ir kada žymiai vėliau pamačiau prancūzų detektyvinius filmus pagal šio plunksnos virtuozo scenarijus, filmai man tapo žanro etalonais. Kaip tik žinomasis CHARLES BRONSON, suvaidinęs vienos iš kultūringiausių Europos šalių kine porą vaidmenų (“Keleivis lietuje” [Rider on the rain,1968] bei “Lik sveikas, drauge” [Farewell,friend,1969] galėjo įsirašyti savo biografijoje INTELEKTUALŲJĮ KINĄ kaip riebų pliusą, skirtingai negu kol kas tuo negalintys pasigirti jo šiuolaikiniai analogai (Lungrenas, van Damme). Arba nuostabus filmas “Kiškio bėgimas laukais” (angl.And Hope to Die, 1972m) su praėjusiais metais pagarsėjusios Lietuvoje šeimos iškiliausiu atstovu Jean-Louis Trintignant’u. Filmai - kažkas nuostabaus nuotykiniame žanre. Ir štai, prieš porą metų mirusio rašytojo tarsi atminimui išleistos Ilgos sužadėtuvės Jean-Pierre Jeunet triūsia maniera, kuri jam atnešė didžiausią sėkmę - “Amelija”. Literatūros ekranizavimas, kada diktorius už ekrano skaito knygą, o režisierius TĄ RODO vaizdu, retai atneša sėkmę. Toks jau gyvenimo balansas - knygą reikia skaityti, o filmą - rodyti. Jeigu knyga “skaitoma vaizdais”, retai kada gaunasi teigiamas rezultatas. Ir režisieriui filmo įžanga, nė neabejoju, nesigavo. Po to, pasakojimui perėjus į gryną “Amelijos” pasakojimo stilių, t.y. veikėjai veikia kaip ir “normaliame”, įprastame kine, tačiau nuolat balsas už kadro viską, kas darosi aiškina, pristato, komentuoja, man buvo stipriai neįdomu! Kas nepaprastai šilta ir miela išėjo “Amelijoje”, tai čia, manau, nepasiteisino. Visų pirma, dėl iškilaus prancūzų detektyvininko Japrizot minties struktūros prardimo. Juo pirmojoje valandoje nė nekvepėjo, o ROMANTINIŲ MEILĖS ISTORIJŲ, šis rašytojas niekada nekūrė. Jo stichija - paslaptis. O šitą stichiją režisierius išmainė į, nors ir didžiai niūrų, bet romantizmą. Sakau, gavosi išskydęs rezultatas. Ekranizacija prieštarauja liteeratūrai! Laimei, po daugiau kaip valandos, rašytojo talentas, manau, guldo ant menčių režisieriaus norą rodyti vien niūrų romantizmą. Akivaizdžiai Audrey Tautou herojė “persiverčia” nuo jos tyro meilės jausmo link detektyvinės fabulos. Filmas kaip mat tampa GERESNIU. Abu kūrėjai lyg susitapatina viename žanre. Baigiama neabejotinai įdomiomis “gaidomis”. Reziumė: Ekranizuojant Sebastijaną Japrisot buvo klaida naudoti “Amelijos” kino kalbą, nors ir įvilktą į liūdną ir dramatinį foną. Režisierius privalėjo kurti ne tragiškai romantinę istoriją, o aiškų žanriškai detektyvinį filmą. Neabejoju, jog būtų buvę geriau… Pasakiau savo nuomonę. Jeigu jums “nesipjauna” žanrai, novelės pasakojimo būdas (balsas už kadro skaito tekstą, ir nuolat aiškinama, kas darosi ekrane!) ir filmas patinka - ką gi, tikrai nesiginčysiu. Tiesiog, kada detektyvas pagal Japrisot buvo įvilktas į romantizuotą meilės istoriją (“Keleivis lietuje” ), man liko neišdildomas įspūdis. Dabar gi, - dviprasmiškas…
Mačiau anonsą. Turėtų būt Eisiu.
**
**
gal reiks nulekt paziuret 
Geras filmas.
geras filmas
Vedančioji LT kritikė įžvelgia tą patį, ką ir aš: režisieriui svarbiau už viską stilius. Tik ji į tai žiūri kaip į teigiamybę, aš - kaip neigiamybę: culture.lt/7md/?leid_id=649&kas=straipsnis&st_id=38 19
Man irgi visai patiko. Tik jei ne tie slykstus vaizdai is karo butu visai super. Bet juos atperka siaip nerealiai grazus vaizdeliai