VERSLINĖS ŽVEJYBOS TAISYKLĖS - projektas

VERSLINĖS ŽVEJYBOS TAISYKLĖS - projektas

kad si projekta renge ne Megejiskos zukles pletros taryba. Kol kas dar net nezinau kas ji renge, atsiunte mokslininkas is Klaipedos universiteto ir paprase, kad i pirmadieni vyksianti sio projekto svarstymo susirinkima atvyktu kas nors is itakingesniu zveju megeju atstovu. Deja niekas apie sio projekto rengima negirdejo, Megejiskos pletros tarybai nebuvo pristatytas sis projektas, apskritai, siuo klausimus viskas buvo tylu ramu, ila is maiso islindo tik siandien vakare. PROJEKTAS VERSLINĖS ŽVEJYBOS LIETUVOS ŽUVININKYSTĖS VIDAUS VANDENS TELKINIUOSE TAISYKLĖS I. BENDROJI DALIS 1. Verslinės žvejybos Lietuvos žuvininkystės vidaus vandens telkiniuose taisyklės (toliau- Taisyklės) galioja visuose Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse, taip pat kitoje respublikos teritorijoje, kiek tai susiję su Taisyklių reikalavimais. Privačiuose vandens telkiniuose Taisyklės taikomos tiek kiek tai numatyta Žvejybos privačiuose vandens telkiniuose taisyklėse. 2. Šios Taisyklės nustato verslinės žvejybos įrankius, būdus ir tvarką, juridinių ir fizinių asmenų (toliau - žuvų išteklių naudotojų) vykdančių verslinę žvejybą teises ir pareigas. 3. Verslinė žvejyba (toliau - žvejyba) vykdoma tik tuose vidaus vandens telkiniuose (toliau- telkiniuose), kuriuose Aplinkos ministerija nustato žvejybos limitus. Žvejybos limitai bei kvotos neišnuomotuose telkiniuose žuvų išteklių naudotojams paskirstomi Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka. 4. Teisė žvejoti žuvų išteklių naudotojams suteikiama išduodant žvejybos leidimus. Žuvų išteklių naudotojai šia teise naudojasi nustatytais terminais ir tvarka, pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus. Leidimuose nurodomas žuvų išteklių naudotojas, žvejybos vietos, laikas, įrankiai bei kitos sąlygos, o leidimuose žvejybai neišnuomotuose telkiniuose nurodomos ir žuvų išteklių atkūrimo bei išsaugojimo sąlygos. Leidimus žvejybai išduoda Aplinkos ministerijos atitinkamo regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – RAAD), kurio teritorijoje yra atitinkamas vandens telkinys. 5. Išnaudojus nustatytą atitinkamos žuvų rūšies sugavimo limitą (kvotą), jų specializuota žvejyba nutraukiama. Sugautų žuvų kiekiai nustatyta tvarka įrašomi į žvejybos žurnalą. Žvejojant kitų rūšių žuvis, tų rūšių, kurių limitų (kvotų) žuvų išteklių naudotojas neturėjo arba išnaudojo, priegauda negali viršyti 5% laimikio svorio. 6. Žuvų priegauda skaičiuojama: 6.1. žvejojant statomaisiais žvejybos įrankiais, inkaruojamais dreifiniais tinklais ir ūdomis (kabliukais): - Kuršių mariose - po kiekvieno žvejybos įrankių eilės patikrinimo; - kituose vandens telkiniuoses – po paskutinio įrankio patikrinimo; 6.2. žvejojant dreifiniais ir plukdomaisiais įrankiais – po kiekvieno įrankio plukdymo; 6.3. žvejojant traukiamaisiais žvejybos įrankiais – po kiekvienos valkšnos. II. SĄVOKOS 7. Pagrindinės šiose Taisyklėse naudojamos sąvokos: 7.1. menkaverčių rūšių žuvys – žuvys, kurioms nenustatyti žalos atlyginimo įkainiai; 7.2. žuvų priegauda – saugomų rūšių žuvų ar žuvų, kurių žvejyba ribojama dalis žvejybos laimikyje, išreikšta procentais; 7.3. saugomų rūšių žuvys – žuvys, kurios yra mažesnės negu nustatyto verslinio dydžio arba kurių žvejyba visiškai ar tuo metu, tose vietose, arba tokiais įrankiais yra draudžiama; 7.4. specializuota žvejyba - jei kurios nors rūšies žuvys sudaro virš 50% bendro laimikio svorio; 7.5. šiurkštus pažeidimas - tai žvejyba naudojant uždraustus įrankius ir būdus, žvejyba draudžiamose vietose, taip pat draudžiamu metu, gaudymas žuvų, kurių žvejyba uždrausta, žvejyba be leidimo ar limito (kvotos) arba jį viršijus 10 %, žvejybos žurnalo nepildymas arba įrašų klastojimas, arba kitoks žvejybos taisyklių pažeidimas, padaręs žymią žalą žuvų ištekliams; 7.6. vertingų rūšių žuvys - žuvys, už kurių neteisėtą sunaikinimą ar sugavimą nustatyti žalos atlyginimo įkainiai; 7.7. žuvys – visų rūšių žuvys, nėgės, vėžiagyviai, moliuskai ir kiti vandens bestuburiai. III. ŽVEJYBOS REGLAMENTAVIMAS 8. Žvejybos reglamentavimo priemones, vadovaujantis mokslinių tyrimų duomenimis, nustato Aplinkos ministerija. 9. Taisyklėse nustatyti žvejybos apribojimai galioja tiek pirmą, tiek paskutinę termino dieną. 10. Uždraustu laiku ir uždraustose vietose Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka gali būti leidžiama žvejoti ungurius, stintas, upines nėges, o taip pat gaudyti dygles, pūgžlius, aukšles, stinteles ir kitas nevertingų rūšių žuvis. 11. Draudžiama verslinė žvejyba ištisus metus vandens telkiniuose, kuriuose nenustatyti žvejybos limitai. 12. RAAD turi teisę: 12.1. atimti teisę vykdyti verslinę žvejybą iki dvejų metų žuvų išteklių naudotojui šiurkščiai pažeidus Taisykles ar leidimo sąlygas; 12.2. suderinęs su Aplinkos ministerija, nustatyti šias žvejybos reglamentavimo priemones, įrašant jas į žvejybos leidimą: 12.2.1. paankstinti arba pavėlinti žvejybos draudimo terminus iki 15 dienų, priklausomai nuo hidrometeorologinių sąlygų, atsižvelgiant į tą telkinį tyrinėjančios mokslinės institucijos rekomendacijas; 12.2.2. atsižvelgiant į hidrometeorologines sąlygas ar siekiant išvengti negyvybingų žuvų priegaudos nustatyti kitokį nei numatyta Taisyklėse žvejybos įrankių tikrinimo režimą; 12.2.3. nesant galimybių išvengti didesnės nei nustatyta Taisyklėse priegaudos laikinai apriboti žvejybą tam tikrose vietose; 12.2.4. prasidėjus žuvų dusimui, siekiant likviduoti epizootiją ar kitais ypatingais atvejais leisti žvejoti nesilaikant draudžiamojo žvejybos laiko ir žuvų verslinio dydžio; 12.2.5. nurodyti pakelti gaudyklių katilus Kuršių mariose. IV. ŽUVŲ IŠTEKLIŲ NAUDOTOJŲ PAREIGOS 14. Žuvų išteklių naudotojai privalo: 14.1. turėti žvejybos vietoje žvejybos leidimą ir žvejoti jame nurodytose vietose, laiku, įrankiais bei laikytis kitų leidimo sąlygų; 14.2. turėti žvejybos vietoje žvejybos žurnalą, pildyti jį laikantis Aplinkos ministerijos patvirtintų šio žurnalo išdavimo ir pildymo taisyklių; 14.3. žvejoti neviršijant žvejybos kvotos, išskyrus šių Taisyklių 5 punkte nurodytus atvejus; 14.4. vykdyti nustatytas žuvų išteklių atkūrimo bei išsaugojimo sąlygas, Taisyklių bei kitų žvejybą ir žuvų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus; 14.5. nustatyta tvarka ženklinti žvejybos įrankius ir žvejybos įrankių pastatymo vietas; 14.6. tikrinti statomuosius tinklaičius ir ūdas kiekvieną dieną, ungurines gaudykles, žvejojant ungurius upėse, jų ištakose ir protakose – pagal savo poreikį, nepaliekant šių žvejybos įrankių be priežiūros, kitus statomuosius žvejybos įrankius - kas antrą dieną (išskyrus atvejus kai to padaryti neįmanoma dėl nepalankių hidrometeorologinių sąlygų bei 12.2.2 punkte nurodytais atvejais), gyvybingas saugomų rūšių žuvis paleidžiant atgal į telkinį; 14.7. palaikyti švarą žvejybos įrankių išėmimo vietose, žuvų iškrovimo prieplaukose, laivų stovėjimo vietose (uostuose) ir laivuose; 14.8. pervežant ar realizuojant laimikį išduoti pervežėjui ar pirkėjui (gavėjui) pervežimo (realizavimo) dokumentus. Laimikio realizavimo dokumentų kopijas saugoti ne mažiau kaip 1 metus; 14.9. vykdyti sugautų žuvų apskaitą rūšimis atskiriems vandens telkiniams bei žūklės įrankių tipams ir nustatytais terminais bei forma teikti duomenis RAAD; 14.10. racionaliai naudoti ir saugoti žuvų išteklius. Paaiškėjus, kad aplinkai gresia pavojus, imtis priemonių, kad būtų jo išvengta, o atsiradus žalingiems padariniams, neatidėliotinai imtis priemonių jiems pašalinti ir informuoti RAAD; 14.11. nekliudomai įleisti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnus į žvejybos vietas, laivus ir kitas plaukiojimo priemones, priėmimo punktus, sandėlius, privačias teritorijas ir jose esančius objektus (statinius, įrenginius, patalpas, ir kt.), žvejybos įrankių, būdų ir sugautos žuvies patikrinimui. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams pareikalavus, išimti jiems priklausančius vandenyje esančius žvejybos įrankius patikrinimui, leisti nustatyta tvarka atlikti transporto priemonių, asmens ir daiktų apžiūrą; 14.12. aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams, vykdantiems tarnybines užduotis, suteikti galimybę nemokamai naudotis pakeleivingais laivais ir kitomis transporto priemonėmis; 14.13. aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams pareikalavus, pateikti žvejybos leidimą, žvejybos žurnalą, žuvų realizavimo bei kitus su žvejyba susijusius dokumentus, suteikti galimybę daryti išrašus ar kopijuoti šiuos dokumentus; 14.14. sudaryti visas sąlygas, būtinas aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei vykdyti, ir paklusti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisėtiems reikalavimams; 14.15. atlyginti savo neteisėtais veiksmais žuvų ištekliams ar aplinkai padarytą žalą; 14.16. apie žvejybos laiką ne vėliau kaip prieš parą pranešti arba pateikti žvejybos grafiką atitinkamo regiono aplinkos apsaugos departamento atitinkamo rajono agentūrai; 14.17. sudaryti sąlygas tame vandens telkinyje mokslinius tyrimus atliekantiems asmenims atlikti laimikio tyrimus, neturinčius žymios įtakos žuvų kokybei ir nekliudant verslinės žvejybos; 14.18. vykdyti kitus teisėtus Vyriausybės įgaliotų institucijų bei pareigūnų reikalavimus. 15. Draudžiama: 15.1. žvejoti neturint leidimo bei žuvų sugavimo limitų (kvotų) (žuvų kurių žvejyba limituota), arba juos išnaudojus (išskyrus 5 punkte nurodytus atvejus). Limitas (kvota) nelaikomas viršytu, jeigu iki paskutinio įrankių patikrinimo sugautas žuvų kiekis buvo mažesnis už nustatytą limitą (kvotą); 15.2 išnaudojus atitinkamos žuvų rūšies kvotą (limitą) – žvejoti su tai žuvų rūšiai naudojamais specializuotais žvejybos įrankiais; 15.3. žvejoti iš laivų, valčių ir kitų plaukiojimo priemonių, kurios neregistruotos nustatyta tvarka arba neturi ant borto ryškių numerių (pavadinimų); 15.4. įrašyti į žvejybos žurnalą ne visą žuvų laimikį arba neteisingai nurodyti jame kitus duomenis apie žvejybą; 15.5. priimant (perduodant) žuvų laimikį, keisti žuvų rūšių pavadinimus arba visai nenurodyti rūšies; 15.6. pateikti ataskaitas apie sugautas žuvis, neteisingai nurodant jose žuvų rūšis, kiekius, žvejybos vietą ir būdą ar kitus duomenis apie žvejybą; 15.7. žvejoti - už žvejybą atsakingiems asmenims bei kitiems, nuolat (ne trumpiau kaip pusei metų) žvejybiniuose padaliniuose įdarbintiems, asmenims žvejybos vietoje, su savimi neturintiems žvejo verslininko bilieto; 15.8. pardavinėti žuvis neturint jų teisėtą įsigijimą įrodančių dokumentų. Asmuo, įsigyjęs žuvis, privalo pagrįsti jų teisėtą įsigijimą; 15.9. žvejoti neblaiviems (0,4 promilės ir daugiau) ar apsvaigusiems nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų. 15.10. plaukioti plaukiojimo priemonėmis pažeidžiant nustatytas aplinkosaugos sąlygas bei kitus reikalavimus, žvejybinėms plaukiojimo priemonėms sustoti vietose, kuriose draudžiama verslinė žvejyba, išskyrus sustojimus prie kaimų, uostuose, o taip pat būtinais atvejais (rūkas, avarija, audra ir kt.); 15.11. perkelti iš vandens telkinių, kuriuose nustatyti parazitinių ar infekcinių susirgimų židiniai, į kitus vandens telkinius žvejybos įrankius, plaukiojimo priemones, žuvų laikymui skirtą įrangą bei inventorių, prieš tai neatlikus jų dezinfekcijos. V. DRAUDŽIAMI ŽVEJYBOS ĮRANKIAI IR BŪDAI 16. Draudžiama: 16.1. be Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos leidimo gaminti, parduoti, įsigyti arba laikyti žvejybos įrankius (išskyrus tinklinius žvejybos įrankius), kuriais žvejoti draudžia šios Taisyklės; 16.2. žvejoti su daugiau įrankių, naudoti žvejyboje kitokio tipo, akytumo ar ilgesnius įrankius negu nurodyta leidime; 16.3. naudoti žvejyboje sprogstančias, nuodingas ir narkotines medžiagas, elektros srovę, duriamuosius, smogiamuosius, užkabinamuosius gaudymo įrankius bei kitus žvejybos įrankius, neišvardintus Taisyklių 6 ir 18 punktuose; 16.4. būti su žvejybos įrankiais, kurių naudojimas tame vandens telkinyje (jo dalyje) arba tuo metu uždraustas, arba su sprogstamosiomis medžiagomis vandens telkinyje arba jo pakrantėje (iki 50 m atstumu nuo vandens), išskyrus atvejus, kai tokie įrankiai ar medžiagos transportuojami bendro naudojimo keliais; 16.5. naudoti žvejybos įrankius, pažeidžiant Aplinkos ministerijos nustatytą žvejybos įrankių ženklinimo tvarką; 16.6. užtverti žūklės įrankiais daugiau kaip 2/3 upės ar protakos pločio (laisvas nuo žūklės įrankių turi likti vagos farvateris), vienu metu užmesti traukiamuosius tinklus iš priešingų pusių surakintinai. Reikalavimas dėl upių ir protakų užtvėrimo draudimo netaikomas migruojančių ungurių žvejybai; 16.7. išdėstyti žvejybos įrankius šachmatine tvarka mažesniu kaip 1/3 ilgiausio žūklės įrankio ilgio atstumu arba arčiau kaip 100 m vienas nuo kito (išskyrus įrankių išdėstymą Kuršių mariose ir migruojančių ungurių žvejybos metu upėje, jos ištakoje arba protakoje). 17.Draudžiama žvejoti: 17.1. traukiamaisiais tinklais, kurių jungiamosios dalies ilgis viršija trečdalį sparno ilgio; 17.2. tralais, poriniais traukiamaisiais tinklais bei kitais įrankiais tralavimo būdu; 17.3. traukiamaisiais tinklais - ilgesniais kaip 500 m. 18. Draudžiama žvejoti įrankiais, kurių akių dydis neatitinka šių išmatavimų: 18.1.traukiamųjų tinklų ir gaudyklių, naudojamų specializuotai žvejybai: Žuvies rūšis Žvejybos įrankio pavadinimas Akių dydis (mm) maišas jungiamoji dalis sparnai Stintelių, aukšlių, pūgžlių, nėgių Nėginė gaudyklė, traukiamas tinklas 5 10 12(14*) Stintų, strimėlių Stintinė gaudyklė, traukiamas tinklas 12 14 16 Seliavų traukiamas tinklas 16 18 20 Ungurių Ungurinė gaudyklė 16 (20*) 16(24*) 18(30*) Kuojų, ešerių, plakių, ožkų ir kitų įvairių žuvų Ežerinė gaudyklė, traukiamas tinklas 24 28 32 Karšių, starkių, lydekų, vėgėlių Stambiaakė gaudyklė (varta), traukiamas tinklas 30 36 40 18.2. Statomų ir dreifinių tinklaičių naudojamų specializuotai žvejybai: Žuvies rūšis Akių dydis (mm) aukšlių, stintelių 10 stintų strimėlių 16 (20*) seliavų 18 kuojų, ešerių, plakių 28 (40-45*) vėgėlių, lydekų, salačių 50 karšių, starkių 65 (70*) Tinklų akių dydis matuojamas vadovaujantis Europos komisijos 2003 m. sausio 24 d. reglamentu (EB) Nr. 129/2003 nustatančiu išsamias žvejybos tinklų akių dydžio ir gijų storio nustatymo taisykles. *pažymėta tinklų akių dydis žvejybai Kuršių mariose, Dusios ir Metelio ežeruose. VI. VERSLINIAI ŽUVŲ DYDŽIAI, DRAUDŽIAMOS GAUDYTI ŽUVŲ RŪŠYS, PRIEGAUDA 19. Draudžiama žvejoti, priiminėti, iškrauti, perdirbti ir laikyti žuvis ir vėžius, kurios neapdorotos yra trumpesnės kaip (cm): Žuvies rūšis Žuvies ilgis ( l ), cm Žuvies ilgis (L), cm šamas 70 75 salatis 45 52 vėgėlė 45 49 ūsorius 40 47 starkis 40 46 ungurys 45 lydeka 35 (45*) 45 (50*) meknė 40 45 sykas 32 36 kiršlys 30 35 upėtakis 30 34 karšis 29 35 ožka 28 32 žiobris 26 30 lynas 25 30 karosas 18 22 upinė plekšnė 18 21 seliava 16 19 kuoja 15 18 raudė 15 18 ešerys 15 18 Plačiažnyplis arba siauražnyplis vėžys 10 Žuvies dydis ( l ) nustatomas matuojant nuo snukio pradžios iki uodegos vidurinių spindulių pagrindo. Žuvies dydis (L) nustatomas matuojant nuo snukio pradžios iki uodegos peleko galo. Žuvis yra verslinio dydžio, jei jos ilgis atitinka arba viršija bet kurį ( l ) ar (L) dydį. Matuojant pasūdytą, džiovintą, rūkytą, vytintą žuvį, verslinis dydis mažinamas 4%. Vėžys matuojamas nuo snukio pradžios iki uodegos plokštelės galo. * Pažymėtas žuvų verslinis dydis Kuršių mariose. 20. Draudžiama specializuota žiobrių ir sykų žvejyba. 21. Draudžiama gaudyti atskirų rūšių žuvis šiais laikotarpiais: 22.1. šlakius ir į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas žuvis - ištisus metus; 22.2. lydekas - nuo vasario 1 d. iki gegužės 1 d.; 22.3. vėžius - nuo spalio 15 d. iki liepos 15 d. 23. Jeigu neverslinio dydžio žuvų sužvejojama daugiau negu leidžiama Taisyklėmis ar sužvejojama žuvų rūšių, įrašytų į Lietuvos Raudonąją Knygą arba žuvų, kurių žvejyba tuo metu uždrausta, šios žuvys turi būti gyvos ir netraumuotos išleidžiamos atgal į vandenį ir žvejyba toje vietoje laikinai nutraukiama pakeičiant žvejybos vietą. Negyvybingų tokių žuvų kiekiai užfiksuojami žvejybos žurnale ir apie tai tą pačią dieną informuojama RAAD atitinkama agentūra. Tokios žuvys perduodamos arba realizuojamos atskirai, užpildant atskirus dokumentus. 24. Laimikiai, kuriuose negyvų neverslinio dydžio žuvų yra daugiau negu leidžiama Taisyklėmis ar yra saugomų rūšių žuvų ir tai nepažymėta žvejybos žurnale arba nebuvo įvykdyti kiti 23 punkto reikalavimai, paimami nepriklausomai nuo to, kur jie randami (vežant iš žvejybos vietos, priėmimo punkte, žuvų perdirbimo įmonėje ir t.t.) ir naudojami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. 25. Saugomų rūšių žuvų priegauda nustatoma pagal saugomų rūšių žuvų kiekio santykį su bendru sugautų vertingų rūšių žuvų kiekiu, išreikštą procentais. 26. Leidžiama neverslinio dydžio žuvų priegauda laimikyje pagal skaičių (po kiekvieno žvejybos įrankių, o Kuršių mariose - po kiekvieno žvejybos įrankių eilės patikrinimo): 26.1. žvejojant tinklaičiais ir kabliukais - ne daugiau kaip10 % ; 26.2. žvejojant traukiamaisiais tinklais - ne daugiau kaip 8 %; 26.3. žvejojant gaudyklėmis - ne daugiau kaip 5 %; 26.4. ungurių, turinčių nuo 35 iki 44 cm dydį (imtinai), ne daugiau kaip 10% nuo visų sugautų ungurių skaičiaus. Unguriai, mažesni kaip 35 cm, turi būti nedelsiant gyvi paleidžiami į tą patį vandens telkinį. Šio punkto nuostatos netaikomos Taisyklių 28.3 ir 29.3 atvejais. VII. ŽVEJYBOS REŽIMAS VIDAUS VANDENS TELKINIUOSE (IŠSKYRUS KURŠIŲ MARIAS) 27. Draudžiama žvejyba ištisus metus: 27.1 vidaus vandenų kelių farvaterių ribose navigacijos sezono metu, išskyrus žvejybą traukiamaisiais tinklais ir plukdomaisiais tinklaičiais Nemune; 27.2. Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose: Krokų lankos ežere, Duobelės sąsiauryje Upaitėje, Perkase, Upės uoste, Atmatoje, Skirvytėje, visose atšakose ir protakose tarp Skirvytės ir Atmatos (išskyrus migruojančių stintų žvejybą Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka). 28. Draudžiama žvejyba visuose telkiniuose nuo nuo balandžio 1 d. iki birželio 15 d., išskyrus: 28.1. Kuršių marias; 28.2. verslinio dydžio ungurių žvejybą ungurinėmis gaudyklėmis ežeruose ir vandens talpyklose; 28.3. visų dydžių migruojančių ungurių žvejybą ungurinėmis gaudyklėmis Aplinkos ministerijos patvirtintose žvejybos vietose bei išnuomotose upėse, jų ištakose ir protakose. Dvi viena šalia kitos (ne toliau kaip 50 m atstumu) pastatytos gaudyklės laikomos viena gaudykle. 28.4. ungurių žvejybą ūdomis, masalui naudojant žuvelę, kuri leidžiama nuo gegužės 10 d. iki gegužės 31 d.; 28.5. upines nėges jų migracijos metu bučiukais Šventosios (Baltijos jūra) upėje (Kretingos r. ir Palangos mieste, išskyrus 500 m atkarpą nuo žiočių) ir Nemune (Šilutės r.). Vykdyti specializuotą upinių nėgių žvejybą Nemune (Šilutės r.) gali tik juridiniai asmenys, gavę žvejybos kvotas šiame telkinyje; 29. Papildomai draudžiama žvejyba šiais laikotarpiais: 29.1. seliaviniuose vandens telkiniuose ir nuo lapkričio 1 d. iki gruodžio 31 d. Rudeninio draudimo metu pagal RAAD leidimą šiuose vandens telkiniuose galima žvejoti gaudyklėmis ir statomais tinklaičiais, kurių akies dydis ne mažesnis kaip 28 mm., o seliaviniuose ežeruose, kuriuose gyvena sykai - ne mažesnis kaip 65 mm; 29.2. lašišinėse ir potencialiai lašišinėse upėse (pagal aplinkos ministro 2002-07-10 įsakymu Nr. 362 “Dėl vandens telkinių suskirstymo” (Žin., 2002, Nr. 81- 3509) patvirtintus sąrašus) - nuo spalio 1 d. iki lapkričio 30 d.; 29.3. ungurių žvejyba ungurinėmis gaudyklėmis Aplinkos ministerijos patvirtintose žvejybos vietose bei išnuomotose upėse, jų ištakose ir protakose nuo birželio 15 iki rugsėjo 1 d. ir nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d., taip pat žvejyba rudenį upėse, kuriomis migruoja ar neršia lašišinės žuvys. 29.4. Nemune žemiau Kauno popieriaus fabriko - nuo rugsėjo 15 d. iki spalio 31 d. 29.5. Kauno mariose: 29.5.1. lydekas - nuo vasario 1 d. iki gegužės 1 d.; 29.5.2. specializuota karšių verslinė žvejyba - nuo balandžio 1 d. iki rugpjūčio 31 d.; 29.5.3. nuo balandžio 1 d. iki liepos 1 d.: - Biliūno ir Rumšiškių įlankose; - Strėvos žiotyse bei 500 m atstumu nuo jų žemyn ir aukščiau jų iki Ručkakiemio gyvenvietės; - Lapainios upės žiotyse bei 500 m atstumu aukštyn ir 100 m atstumu žemyn nuo jų; - nuo Darsūniškio iki Verknės upės žiočių; - 400 m zonoje apie Dabintos pusiasalį; 29.6. Kruonio HAE aukštutiniame baseine - nuo balandžio 1 d. iki rugsėjo 1 d. Žvejojančios įmonės konkretų žvejybos laiką ir vietą privalo suderinti su Kruonio HAE administracija. 30. Specializuota stintų žvejyba jų migracijos metu Nemuno žemupyje vykdoma aplinkos ministro 2002 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 534 “Dėl stintų žvejybos vietų ir įrankių” (Žin., 2002, Nr. 102-4578) nustatytose vietose bei nustatytais įrankiais. Sugautos stintos įskaitomos į Kuršių marioms nustatytą šių žuvų sugavimo limitą. Atsižvelgus į mokslinių tyrimų rekomendacijas, Klaipėdos RAAD sprendimu, prasidėjus masiniam stintų nerštui, jų žvejyba draudžiama. Stintų žvejybos Nemuno žemupyje metu į žvejybos įrankius pakliuvusios kitos leidžiamos gaudyti vertingų rūšių žuvys įskaitomos į Nemuno žemupiui (Šilutės r. savivaldybės teritorijoje)nustatytą bendrą žuvų sugavimo limitą. 31. Žvejojant tinklaičiais, žiobrių priegauda negali viršyti 5% sugautų žuvų skaičiaus; 32. Draudžiama: 32.1. Kauno mariose: 32.1.1. specializuota starkių, lydekų, salačių ir lynų verslinė žvejyba; 32.1.2. per pirmąjį ketvirtį sugauti daugiau kaip 25% metinio karšių limito; 32.1.3. žvejyba praėjus valandai nuo saulės patekėjimo pirmą poilsio ar švenčių dieną bei ištisą parą kitomis švenčių dienomis. Verslinė žvejyba pradedama likus valandai iki saulės nusileidimo paskutinę poilsio ar švenčių dieną ir bet kuriuo laiku darbo dienomis. Šis punktas negalioja žvejojant ant ledo 32.1.4. žvejyba nuo Kauno HE iki Žiegždrių, 200 m atstumu nuo kranto ir nuo Verknės upės žiočių iki Naravų gyvenvietės (Prienų r.); 32.2. ežeruose nuo spalio 1 d. iki gruodžio 1 d. žvejoti priekrantėse statomaisiais tinklaičiais baidant žuvis; 32.3. Aiseto ežere gaudyti seliavas mažesnio nei 24 mm akytumo traukiamuoju tinklu ir mažesnio nei 28 mm akytumo statomaisiais tinklaičiais. 33. Karpių, peledžių, ungurių bei menkaverčių rūšių žuvų žvejyba nelimituojama ir į bendrą sugavimo limitą jos neįskaitomos. 34. Aukštaitijos nacionalinio parko vandens telkiniuose žvejojama Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. 35. Gaudant ungurius, kitų negyvų vertingų žuvų (tarp jų ir verslinio dydžio) negali būti daugiau kaip 10 % bendro sugautų žuvų skaičiaus. Gyvos vertingų rūšių žuvys turi būti paleistos atgal į tą patį vandens telkinį. 36. Žvejojant Kauno mariose, lydekų, salačių ir lynų priegauda (kiekvienos rūšies atskirai) negali būti didesnė kaip 5% bendro vertingų rūšių žuvų laimikio svorio, starkių - 15% bendro vertingų rūšių žuvų laimikio svorio. VIII. ŽVEJYBOS REŽIMAS KURŠIŲ MARIOSE 37. Draudžiama žvejyba ištisus metus: 37.1. Kuršių mariose tarp Atmatos kairiojo kranto ir Skirvytės farvaterio mažesniu kaip 2 km atstumu nuo kranto ir Kniaupo įlankoje (į kranto pusę nuo linijos Ventės rago švyturys - kairysis Atmatos krantas). Draudžiamoje zonoje tarp kairiojo Atmatos kranto ir Skirvytės, ne mažesniu kaip 1 km atstumu nuo kranto, leidžiama žvejoti 70 mm statomaisiais tinklaičiais ir gaudyklėmis nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d.; 37.2. Kuršių marių Klaipėdos sąsiauryje - nuo šiaurinio molo iki 15 žūklės baro šiaurinės ribos. 38. Draudžiama žvejoti visose mariose: 38.1. statomaisiais tinklaičiais - nuo balandžio 20 d. iki rugpjūčio 31 d.; 38.2. traukiamaisiais tinklais - nuo balandžio 20 d. iki rugpjūčio 31 d.; 38.3. stambiaakėmis gaudyklėmis (vartomis) - nuo balandžio 20 d. iki liepos 15 d.; 38.4. ungurinėmis gaudyklėmis - nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d., išskyrus 25-31 žvejybos barus, kuriuose žvejyba šiais įrankiais draudžiama nuo spalio 1 d. iki kovo 31 d., ir Ežios seklumą (koordinates ), kur šiomis gaudyklėmis draudžiama žvejoti nuo spalio 1 d. iki liepos 15 d.; 38.5. nėginėmis gaudyklėmis – nuo rugsėjo 15 d. iki gruodžio 1 d.; 38.6. dreifiniais tinklais - nuo sausio 1 d. iki spalio 31 d.; 38.7. 40-45 mm akytumo statomaisiais tinklaičiais nuo spalio 1 d. iki spalio 15 d. 39. Draudžiama žvejoti: 39.1. statomaisiais tinklaičiais 2 kilometrų atstumu nuo rytinio Kuršių marių kranto tarp Klaipėdos ir Skirvytės - nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 31d.; 39.2. statomaisiais tinklaičiais sujungtais į ilgesnes kaip 400 m linijas ar išdėstytais taip, kad atstumas tarp linijų būtų mažesni kaip 200 m. Bendras, pastatytų į vieną liniją, tinklaičių ilgis neturi viršyti 1000 m; 39.3. gaudyklėmis, ilgesnėmis kaip 100 m arba išdėstant jas taip, kad atstumai tarp jų linijoje būtų mažesni kaip 100 m ir atstumai tarp linijų - 300 m; 39.4. dreifiniais tinklais mažesnio kaip 70 mm akytumo; 39.5. žvejoti ungurius kabliukais jaukui naudojant sliekus; 39.6. po neršto grįžtančias stintas. 40. Žvejoti dreifiniais tinklais leidžiama tik naudojant valtis ir vieną žvejybinį botą; 41. Žvejyba traukiamais tinklais leidžiama tik šviesiu paros metu. Žvejybą leidžiama užbaigti ir saulei nusileidus, bet ne ilgiau kaip 12 val. nuo saulės patekėjimo. Žvejybos pabaiga laikoma, kai traukiamas tinklas yra sustabdytas, o jo sparnai surinkti į valtis. 42. Žuvų neršto metu Klaipėdos RAAD nurodymu gaudyklių katilai turi būti pakelti ir jos nenaudojamos. 43. Sugauti gyvybingi žiobriai turi būti nedelsiant paleisti. Žiobrių priegauda statomuose tinklaičiuose negali viršyti 20%, traukiamuose tinkluose - 8%, gaudyklėse - 5% sugautų vertingų rūšių žuvų skaičiaus. Jei žiobrių priegauda yra didesnė, žvejyba turi būti nedelsiant nutraukta ir apie tai tą pačią dieną turi būti pranešta Klaipėdos RAAD aplinkos apsaugos agentūrai, išdavusiai leidimą žvejybai. Žvejybą šiais įrankiais leidžiama vėl pradėti ne anksčiau kaip po trijų dienų. 44. Nuo birželio 1 d. leidžiama ungurinėmis gaudyklėmis gaudyti verslinių dydžių karšius, starkius. Sugautos gyvybingos perpelės turi būti nedelsiant paleistos. Negyvybingų perpelių kiekis įrašomas į žvejybos žurnalą (vnt. ir kg.) ir jos perduodamos arba realizuojamos atskirai, užpildant atskirus dokumentus. Jeigu perpelių priegauda yra didesnė nei 10%, apie tai tą pačią dieną turi būti pranešta Aplinkos apsaugos agentūrai, išdavusiai leidimą žvejybai. Kitas verslinių dydžių nedraudžiamas žvejoti žuvis leidžiama gaudyti visą ungurinių gaudyklių naudojimo laikotarpį. 45. Per pirmąjį pusmetį leidžiama sužvejoti ne daugiau kaip 25% bendro metinio karšių ir starkių limito (kvotos). 46. Žvejojant Kuršių mariose bei Nemuno žemupyje, pildomas atskiras žvejybos žurnalas. Draudžiama į šį žvejybos žurnalą daryti įrašus apie žvejybą Baltijos jūros priekrantėje. IX. ATSAKOMYBĖ UŽ TAISYKLIŲ PAŽEIDIMĄ 47. Šias Taisykles pažeidę asmenys atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. 48. Šiurkščiai pažeidus šias Taisykles, aplinkos apsaugos institucijos gali atimti teisę vykdyti verslinę žvejybą iki dvejų metų arba teikti pasiūlymus Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijai dėl žvejybos kvotos sumažinimo iki 50 proc. 49. Asmenys, davę nurodymus arba atlikę veiksmus, kurie sąlygojo šių Taisyklių pažeidimą, laiku nesiėmę priemonių užkirsti kelią pažeidimui, o taip pat atsakingi už žvejybą asmenys traukiami atsakomybėn bendrais pagrindais. 50. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams ar neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams reikalaujant, pažeidėjas privalo išimti iš vandens jo naudotas, pažeidžiant šias Taisykles, žvejybos priemones ir jas bei neteisėtai sugautas žuvis arba įsigytą produkciją savo lėšomis pristatyti į jam nurodomą vietą arba tai atliekama jo sąskaita. 51. Žalą, padarytą neteisėtai sužvejojus, sugavus ar sunaikinus žuvis, pažeidėjai atlygina pagal Vyriausybės patvirtintus įkainius. 52. Žuvys, sugautos pažeidžiant šias Taisykles, nepriklausomai nuo to, kur jos aptiktos, paimamos ir naudojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Lėšos, gautos už realizuotas žuvis, kaupiamos įstatymų nustatyta tvarka ir panaudojamos žuvų išteklių apsaugai bei atkūrimui. 53. Plaukiojimo priemonės ir žvejybos įrankiai, naudoti pažeidžiant Taisykles, gali būti paimami ir konfiskuojami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Nesuprantu, kodėl, pvz., verslininkams ežeruose lydekas draudžiama gaudyti tik nuo balandžio 1 d., o ne nuo vasario 1 d. kaip žvejams-mėgėjams.

nelygybe Piktas kuo jie uz mus geresni?

Jie pavojingesni, nes tinklu aptvėrus lydekų nerštavietę kovo mėnesį galima išgaudyti vos ne visas lydekas.

TaipNes kiekvienam ezere yra kelios vietos kur nersia dauguma to ezero lydeku. PiktasTai kad atrodo teisus Dar321 abejojimas sita komisija.Ir apskritai manau, kad kiekvienam sveiko proto aisku, kad verslininkiska zvejyba reikia vyt is ezeru, tegu gaudo juroj, nes kilometriniais tinklais bet koki ezera per neilga laikotarpi nustekensi.

Nespejau prirasyti, kad si projekta renge ne Megejiskos zukles pletros taryba. Kol kas dar net nezinau kas ji renge, atsiunte mokslininkas is Klaipedos universiteto ir paprase, kad i pirmadieni vyksianti sio projekto svarstymo susirinkima atvyktu kas nors is itakingesniu zveju megeju atstovu. Deja niekas apie sio projekto rengima negirdejo, Megejiskos pletros tarybai nebuvo pristatytas sis projektas, apskritai, siuo klausimus viskas buvo tylu ramu, ila is maiso islindo tik siandien vakare. Piktas

7.5. šiurkštus pažeidimas - tai žvejyba naudojant uždraustus įrankius ir būdus, žvejyba draudžiamose vietose, taip pat draudžiamu metu, gaudymas žuvų, kurių žvejyba uždrausta, žvejyba be leidimo ar limito (kvotos) arba jį viršijus 10 %, žvejybos žurnalo nepildymas arba įrašų klastojimas, arba kitoks žvejybos taisyklių pažeidimas, padaręs žymią žalą žuvų ištekliams; Irgi Ignoruoju(man taip atrodo) del paskutinio:" padaręs žymią žalą žuvų ištekliams;" Turetu but: 7.5. šiurkštus pažeidimas - tai žvejyba naudojant uždraustus įrankius ir būdus, žvejyba draudžiamose vietose, taip pat draudžiamu metu, gaudymas žuvų, kurių žvejyba uždrausta, žvejyba be leidimo ar limito (kvotos) arba jį viršijus 10 %, žvejybos žurnalo nepildymas arba įrašų klastojimas, arba kitoks žvejybos taisyklių pažeidimas. Kitaip jei pas brakusa geras advokatas uzsi3.14si irodinet kad buvo zymi zala.(mano nuomone) ar ne?

Tada atsiprasau, suklydau. Skaiciau darbe pribegomis.Ne taip supratau NekaltasKaltas Gėlė

Nekaltas o kas tada čia ???: 20. Draudžiama specializuota žiobrių ir sykų žvejyba. 21. Draudžiama gaudyti atskirų rūšių žuvis šiais laikotarpiais: 22.1. šlakius ir į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas žuvis - ištisus metus; 22.2. lydekas - nuo vasario 1 d. iki gegužės 1 d.; 22.3. vėžius - nuo spalio 15 d. iki liepos 15 d.

Tai ka vis delto iki geguzes 1.O atrodo zadejo laikinai(ziurint koks pavasaris) Jo… nieko nera pastovesnio uz laikina. Taip

14.11. nekliudomai įleisti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnus į žvejybos vietas, laivus ir kitas plaukiojimo priemones, priėmimo punktus, sandėlius, privačias teritorijas ir jose esančius objektus (statinius, įrenginius, patalpas, ir kt.), žvejybos įrankių, būdų ir sugautos žuvies patikrinimui. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams pareikalavus, išimti jiems priklausančius vandenyje esančius žvejybos įrankius patikrinimui, leisti nustatyta tvarka atlikti transporto priemonių, asmens ir daiktų apžiūrą; 14.12. aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams, vykdantiems tarnybines užduotis, suteikti galimybę nemokamai naudotis pakeleivingais laivais ir kitomis transporto priemonėmis; 14.13. aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams pareikalavus, pateikti žvejybos leidimą, žvejybos žurnalą, žuvų realizavimo bei kitus su žvejyba susijusius dokumentus, suteikti galimybę daryti išrašus ar kopijuoti šiuos dokumentus; 14.14. sudaryti visas sąlygas, būtinas aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei vykdyti, ir paklusti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisėtiems reikalavimams; ??? ??? ??? ar neetatinis GA inspektorius irgi yra “aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas” ??? ??? ???jei ne, tai reikia įtraukti ir juos, nes etatiniai labai jau korumpuoti MirktMan labai keista,kad išvis Jūsų (Rybka) komisija gavo šias taisykles Apakęs Nekaltas Maniau kad Jus jos aplenks Taip - labai jau daug ypač aukštų paregūnų jomis suinteresuoti Mirkt Nekaltas Taip

nelabai ka nutuokiu apie pramonine zukle,labai jau daug cia prirasyta paliksiu rytojuj-pasiskaityneti Pavargęsp.s.tobulu istatymu nebuna -ypac kai kalba eina apie babkes Apakęs

Visko neperskaičiau. Cha cha Bet tada paaiškink, kam reikalingas 29.5.1 punktas. Baisu

Nepainiok MŽT ir šio terminų. Teisingai daro Gerai, kad verslininkams draudimo terminas kiek ilgesnis, nes tada lydekos jau būna išneršusios, bet dar koncentruotai laikosi netoli nerštaviečių.

Gal dar kas gali pasakyti, o kur aprašomi reikalavimai, kaip turi būti pažymėti tinklai? Tai svarbu aiškiai atskirti brakonieriams. Netgi gerai būtų įteisinti teisę pjaustyti brakonieriškus nepažymėtus tinklus. Cha cha

Ezere tai ir pazymetus butu ne nuodeme Cha cha

Čia kažkodėl dubliuojasi draudimas, bet šis išskirtinai Kaunomariui Nekaltas Nežinau

Ne Čia draudimas tinklais, o mums (mėgėjams) Mirkt: 22. Draudžiama žvejoti Kuršių mariose ir vidaus vandens telkiniuose šias žuvis ir vėžius: lydekas (Esox lucius L.) nuo vasario 1 d. iki balandžio 20 dstarkius (Stizostedion lucioperca L.) nuo balandžio 20 d. iki gegužės 20 d. Bet čia kolkas tik projektas, o kaip bus realybėj - bus matyt Nekaltas

Europos sajungoi vidaus vandenyse versline zvejyba nevykdoma,buvo kalbu,kad ir pas mus verslininkams paliks tik kursmares,o kitur uzdraus. Kas girdet apie tai ??? Nežinau