Autoriaus vaidmens sureikšminimas
Kai skaitote knygą, žiūrite paveikslus, ar šiaip stebite kokį meno kūrinį, ar jums labai svarbu žinoti apie to kūrinio autorių? Ar kada bandote įsivaizduoti, kiek autoriui metų, kaip jis/ji atrodo, ir panašiai? Kodėl? Ar pasikeistų jūsų nuomonė apie meno kūrinį (pvz knygą), jei sužinotumėt, kad jį sukūrė visai ne toks asmuo, kokį įsivaizduojate?
Na, be autoriaus nebūtų ir kūrinio, todėl temos pavadinimas apie autoriaus vaidmenį kiek nelogiškas manyčiau. Šiaip žinoma dažnai prieš skaitydama pasidomiu bent jau minimaliai apie knygą parašiusį autorių arba kartais prieš žiūrėdama filmą - apie režisierių. Kalbant apie knygų autorius, be abejo knygos pasirinkimą dažnai lemia ir turima (gauta) informacija apie jos autorių. Prisipažinsiu, kad dažniau palankiau vertinu vyrų rašytojų knygas. Ko gero tai kvaila, bet moterų rašytojų knygų kartais privengiu ir jų (tikrai ne dėl to, tiesiog atsitiktinumas lemia) mano lentynose ne tiek jau ir daug. Jei autorius, sprendžiant iš jo trumpo gyvenimo aprašymo (jei jį išvis pavyksta gauti ar rasti knygoje), manęs nesudomino, darau prielaidą,kad ir knyga ko gero gali nesudominti. O jei sprendžiant iš pateiktos informacijos autoriaus gyvenimas ar darbas ir kiti kūriniai sudomina - analogiškai ir pats kūrinys. Dėl režisierių tas pats. Dažniausiai ieškai jo filmografijoj žinomų, t.y. girdėtų ar matytų filmų, pagal kuriuos galėtum spręsti apie naujausią jo darbą…
Bet pavyzdžiui, kai įdedi savo kūrinį į internetą, ar šiaip paskelbi kur nors, nors ir trumpą ištrauką, kodėl visi rašo ne nuomonę apie kūrinį, o tokius dalykus: “Kur man rasti autorę?” “Kas žino ką nors apie autorę?” arba “girdėjau, autorė dar mokosi mokykloje, ar tai tiesa???”. Kodėl žmonėms rūpi tokie dalykai?
man autorius labai dideles itakos nedaro… renkantis knyga ar filma, pirmiausia skaitau jos (jo) aprasyma ir ziuriu, ar ji (jis) mane sudomina… aisku, jei to autoriaus ar rezisieriaus darbu esu “ragavusi” anksciau, tai turi tam tikros itakos… jei ankstesni darbai patiko - didele tikimybe, kad knyga ar filma paimsiu ir dar karta, net jei aprasymas nelabai sudomino… jei pirmi darbai nepatiko, nemanau, kad ta pati autoriu pasirinksiu dar karta… 
mane labiau domina pats darbas, o ne jo autorius…
Todėl,kad kūrinio kokybė priklauso nuo autoriaus asmeninių savybių. Juk jis tai išgyveno per savo supratimą ir sukūrė, todėl pagal kūrinį ir sprendžia apie patį autorių, o jei kūrinys įdomus,tai atsiranda toks supratimas,kad ir jo autorius - l.įdomus žmogus
nesvarbus
Autorius ir jo gyvenimas - kurybos kontekstas…taip galima kur kas labiau suprasti jo kurinius, ju prasme ir reiksme 
Kai skaitau kūrinį ir man jis patinka, noriu daugiau (bent kiek ) sužinoti apie autorių, nes iškyla klausimas, koks žmogus galėjo visa tai sukurti. Kartais, jei per literatūros pamoką skaitom kūrinį, ir mokytoja papasakoja daugiau apie autorių, ir tai mane sudomina, tada noriu paskaityti daugiau to autoriaus kūrinių. Juk vis tiek kūryba, kokia ji bebūtų, būna kažkuo susijusi su pačiu autoriumi.Negalima kurti meno nei kiek savęs neįdedant, net jei to siektum.
Pateiksiu keletą kūrinių komentarų iš puslapio delfi.lt. Komentarai apie KŪRINIUS. “Deja, viskas yra didelis sh… O autoriui pasirode kitaip, gal kai narkoze isgaruos jo poziuris pasikeis.” “Idiotai, baikit tuos eilerascius nesamoningus siuntinet. Geriau kurinius siuskit. Tik vienas kurinys tera nax.ui!!! O jus savo meslus siuntinejat. Uzmigt galima.” “Klaikus ir eilėraštukas.Jis mane užmušė savo primityvumu.Autorė(-ius?),matyt,slapta darželyje apgavo savo auklėtoją ir pasinaudojo kompiuteriu.” Kodėl kritikuojant kūrybą, reikia varyti ant autoriaus?
…anksciau man autorius visai nerupejo…na ir dabar jam neteikiu didels reiksmes, taciau jau ne pirma karta save pagaunu…kad po idomaus filmo, sudominusios knygos…as tiesiog kaip pasiutusi bandau surasti info apie autoriu, rezisieriu…pradedu dometis kitais jo kuriniais… 
…
kodėl kritikuojant kūrybą, reikia varyti ant autoriaus? todėl, brangioji, kad mūsų visuomenė tokia. jei nesupratai, nesujaudino, neįstrigo, neužkabino, tai autorius kaltas, nes jo produktas blogas, o ne skaitytojas kvailas ir nepastabus, ką, nežinojai? vartotojiška visuomenė ir tiek. yra tokių skaitytojų grupė, kurie mano, kad viskas, kas jų skaitoma, turi būti parašyta taip, kad jiems patiktų. bet dažniausiai tokiems niekas nepatinka, nes pačių išpuoselėta savimeilė dažnai neleidžia, kad patiktų. kritika yra toks įvairialypis marazmas, kuriuo dažniausiai apsikrėtę tie, kurie negali geriau parašyti/padaryti/sugalvoti. nes kai viename forume realų rašytoją, pasislėpusį po nicku kažkoks prietėlis iš kaimo mokė rašyti… žvengiau susiriesdama. tuo labiau, kad buvau skaičius abiejų jų kūrybą, ir vieno iš jų atveju žodis kūryba turėtų kabutėse būti… antra vertus, kartais įdomu pasidaro, kodėl taip ar kitaip parašė. kai vieno rašytojo paklausiau apie vienintelį man nepatikusį epizodą knygoje - turbūt įsižeidė. gi kūriniai jų vaikai, blemba, o vaikai tėvams visada tobuli. o kartais autorius visai neįdomus - skaitai ir kaifuoji, net nesinori žinoti, kad tai - kažkieno fantazijos vaisius. kad realybėj nėra tokių gatvių, tokių personažų, tokių dialogų, tokių nuotykių. o geram kūriniui juk ir nereikia realybės. man kartais kvaila atrodo, kad kokiam poetui ar rašytojui pasimirojus atsiranda daug specialistų, tyrinėjančių, interpretuojančių, analizuojančių, o vėliau savo galbūt prasimanymus už tikrą pinigą pateikiančių. autorius kūryboje išreiškia savo subjektyvų požiūrį, o specialistai užlipa ant galvos, ta požiūrį perleisdami per savo subjektyvumo prizmę. nesakau, kad nereikia nei biografijų, nei literatūrologų, nei dar kažko - tiesiog nenorėčiau, kad mano kūrybą po mirties kas nors taip rakinėtų.
nesureiksminu autoriaus.
Kitaip buti negali. Jei kalbama apie,pvz,moksline disertacija,autoriaus asmenybe nesvarbi. Svarbus tik pats tekstas. Bet menas-kur kas subjektyvesnis reiskinys. Ir simpatijos/antipatijos autoriaus biografijos detalems,etinem ir estetinem nuostatom neisvengiamai veikia vertintoja.
Kurinio be autoriaus nera ir negali buti. Jei jums skaitant, klausant, ziurint autorius nesvarbus tai tikriausiai jums nelabai svarbus pats kurinys arba jo kokybei neteikiat didelio demesio. KOdel? Geras klausimas Kodel nueje i parduotuve norite nusipirkti daikta gera, kokybiska, garsios firmos, o ne koki made in china?
Pirmoji mano mintis, vos tik paskaičius temą. 
Šiaip autorius yra labai svarbu. Nes tik jis ir tik jis sukūrė, tai ką mes dabar galime įvertinti. O iš esmės, juk neteisinga vertinti vien tik kūrinį, nes tai yra dalis ir autoriaus. Aš suprantu, kad vienas darbas gali būti labiau vykęs, kitas ne. Tai principe tai juk vienas ir tas pats asmuo. Žmogus, kuris įdėjo dalį savęs: jausmų, minčių. tad mano nuomonė kategoriška. 
O čia į temą?
Man šiek tiek reiškia. Pamenu, Sigitą Gedą ar Justiną Marcinkevičių vaizdavausi visai ne taip. Kai pamatai rašytoją, jau keičaiasi santykis su knyga. Galvoji : ką turėjo omenyje taip atrodantis žmogus, rašydamas tokius ar tokius žodžius. Pvz, Allende “Dvasių namus” skaitydama, įsivaizdavau rašytoją sena boba, susivėlusia, didele ir su kupeta vaikų. Pasirodo, ji graži, jaunatviška moteriškaitė. Ir iškart knyga jau kitaip skaitosi.
teskime tema…----------------------- Manau autorius siais laikais, galbut ir senais buvo ir bus svarbus tiems kas kazka nusimano toje srityje…Pamatai paveisla, nieko idomaus ziuri toliau…bet staiga stabteli, juk tai vangogas…aha prisimeni jo biografija, mastymo ipatumus dar kazka darai isvadas ir panasiai.
Zinoma,kad autorius yra svarbus! Zinant daugiau apie autoriaus gyvenima,jo isgyvenimus ir salygas kaip atsirado vienas ar kitas kurinys-atsiveria tikroji kurinio mintis-prasme.Gali autorius zmonems pateikti,tiesiog savo kuryni,su tokia primytivia mintim,kad aiskiau ir but negaletu,o suzinant tam tikrus faktus apie pati kureja,iskart vaizdas pasidaro nebetoks aiskus,atsiskleidzia tikrosios kurynio saknys…