Mėgėjiškos žūklės taisyklės. projektas

Mėgėjiškos žūklės taisyklės. projektas

MĖGĖJIŠKOS ŽŪKLĖS IR ŽUVŲ APSAUGOS TAISYKLĖS projektas I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Mėgėjiškos žūklės ir žuvų apsaugos taisyklės (toliau - Taisyklės) reguliuoja mėgėjišką žvejybą, nustato mėgėjiškos žvejybos objektus, įrankius, būdus, režimą, draudimus, mėgėjiškos žvejybos organizavimo tvarką, reglamentuoja kitą su mėgėjiška žvejyba susijusią veiklą. 2. Šios taisyklės galioja visuose Lietuvos Respublikos valstybiniuose žuvininkystės vandens telkiniuose (toliau - Valstybiniuose vandens telkiniuose), taip pat kitoje šalies teritorijoje, kiek tai susiję su šių taisyklių reikalavimais. 3. Privatiems vandens telkiniams šios taisyklės taikomos tiek, kiek tai nurodyta Aplinkos ministerijos patvirtintose Žvejybos privačiuose vandens telkiniuose taisyklėse. 4. Šių Taisyklių reikalavimų laikymąsi kontroliuoja Regionų aplinkos apsaugos departamentai. II. SĄVOKOS 5. Pagrindinės šiose Taisyklėse naudojamos sąvokos: 5.1.leidimas naudoti žūklės plotą - dokumentas, kuris šio įstatymo nustatyta tvarka suteikia teisę naudoti žuvų išteklius ir organizuoti mėgėjišką žūklę tam tikrame valstybiniame vandens telkinyje; 5.2 mėgėjiška žūklė (mėgėjiška žvejyba) - žuvų gaudymas mėgėjiškos žūklės įrankiais ir būdais laikantis mėgėjiškai žūklei nustatytos tvarkos, sugautų žuvų laikymas ir gabenimas; 5.3. mėgėjiškos žūklės įrankiai – žvejybos įrankiai, nurodyti šių Taisyklių 13 punkte; 5.4. mėgėjiškos žūklės būdas – žvejyba, kai žuvys gaudomos mėgėjiškos žūklės įrankiais, suviliojant jas masalu, bei šiose taisyklėse numatytais kaip leidžiamais tinkliniais žvejybos įrankiais arba šaudomos povandeninės medžioklės šautuvais; 5.5. tinklinė medžiaga – iš siūlų ar kitų gijų nertas gaminys, kuris naudojamas ar gali būti naudojamas verslinės žvejybos įrankiams gaminti; 5.6. tinkliniai ne mėgėjiškos žvejybos įrankiai – tralai, traukiamieji, statomieji bei dreifiniai tinklai, gaudyklės, bradiniai ir kiti verslinėje ar kitoje žvejyboje naudojami tinkliniai įrankiai; 5.7. žūklės ploto naudotojas - fizinis ar juridinis asmuo, pagal leidimą naudoti žūklės plotą naudojantis valstybinį vandens telkinį; 5.8. žuvys – visų rūšių žuvys, nėgės, vėžiagyviai, moliuskai ir kiti vandens bestuburiai; 5.9. žvejas mėgėjas – pilietis, gaudantis žuvis mėgėjiškos žūklės įrankiais ir būdais nustatyta tvarka. III. TEISĖS MĖGĖJIŠKAI ŽŪKLEI SUTEIKIMAS 6. Teisė mėgėjiškai žūklei suteikiama išduodant leidimus arba licencijas mėgėjiškai žūklei. 7. Leidimai mėgėjiškai žūklei išduodami vadovaujantis Aplinkos ministerijos patvirtintomis Žūklės leidimų išdavimo taisyklėmis. 8. Licencijos išduodamos vadovaujantis Aplinkos ministerijos patvirtintomis Licencinės žūklės taisyklėmis. 9. Žvejoti be mėgėjiškos žūklės leidimų, turėdami šią teisę patvirtinančius dokumentus gali: 9.1. žūklės plotų naudotojai – fiziniai asmenys vandens telkiniuose, kuriuose jiems išduoti leidimai naudoti žūklės plotus; 9.2. vandens telkinių nuomininkai – vandens telkiniuose, kuriuos jie išsinuomojo žvejybai; 9.3. vaikai iki 16 metų ir pensininkai – visuose vandens telkiniuose, išskyrus privačius žuvininkystės tvenkinius ir kūdras. 10. Valstybiniuose vandens telkiniuose, neišnuomotuose žvejybai, ir tuose valstybiniuose vandens telkiniuose, į kuriuos neišduoti leidimai naudoti žūklės plotus, žvejoti be mėgėjiškos žūklės leidimų, turėdami šią teisę patvirtinančius dokumentus, gali: 10.1. invalidai; 10.2. asmenys ir jų šeimų nariai, kurių žemė arba miškas, priklausantys nuosavybės teise, ribojasi su vandens telkiniu arba jo pakrantės apsaugos juosta; 10.3. vietiniai gyventojai, gyvenantys kaimuose, esančiuose ne toliau kaip už 1 kilometro nuo vandens telkinio; 10.4.neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai; 10.5.pensininkai; 10.6.vaikai iki 16 metų. IV. MĖGĖJIŠKOS ŽŪKLĖS ĮRANKIAI IR BŪDAI 11. Mėgėjiškos žūklės įrankiai: - muselinė meškerė; - plūdinė meškerė; - spiningas; - skritulys (vėliavėlė, plūduras); - žieminė meškerė; - dugninė (palaidinė) meškerė; - bučiukas ar samtelis vėžiams ar nėgėms gaudyti; - povandeninės medžioklės šautuvas; - tinklinis samtis (žvejybai pagal atskirus leidimus); 12. Mėgėjiškos žūklės būdai: 12.1. žvejyba museline meškere - žvejyba, kai masalas užmetamas naudojant muselinio valo masę ir žuvis suviliojama naudojant dirbtinį ar natūralų masalą; 12.2. žvejyba plūdine meškere – žvejyba, kai masalas užmetamas naudojant plūdės ar svarelio masę. Žvejojant masalas prilaikomas plūdės, kurios keliamoji galia yra didesnė už svarelio masę; 12.3. žvejyba dugnine (palaidine) meškere – žvejyba, kai masalas užmetamas naudojant svarelio masę. Žvejojant masalas ant dugno prilaikomas svareliu, kurio vaidmenį gali atlikti ir jaukinimui skirta šėryklė. Žvejojant dugnine meškere, draudžiama naudoti gumas; 12.4. žvejyba žiemine meškere – žvejyba trumpakočiu meškerykočiu nuo ledo arba iš valties naudojant dirbtinį arba natūralų masalą. Žvejojant žiemine meškere, draudžiama naudoti ne prie masalo pritvirtintus dvišakius ar trišakius kablius; 12.5. spiningavimas – žvejyba dirbtiniu masalu, kai masalas užmetamas naudojant masalo arba svarelio masę, o žuvis suviliojama jo traukimo metu. Svarelis gali būti tvirtinamas tik aukščiau masalo;12.6. velkiavimas – žvejyba dirbtiniu masalu, kai masalas traukiamas paskui plaukiančią valtį, o žuvis suviliojama jo traukimo metu; 12.7. žvejyba skrituliu (vėliavėle, plūduru) – žvejyba naudojant laisvai plaukiojantį ar inkaruotą skritulį, prie kurio pritvirtintas valas su natūraliu masalu. Žvejojant nuo ledo, skritulio pastatymo vieta turi būti pažymėta ryškios spalvos (oranžinės, raudonos, geltonos) vėliavėle ir aiškiai matoma; 12.8. vėžiavimas – vėžių gaudymas vėžiniais bučiukais ar samteliais; 12.9. nėgių žvejyba – nėgių gaudymas nėginiais bučiukais ar samteliais; 12.10. stintų žvejyba – stintų gaudymas tinkliniu samčiu pakėlimo būdu; 12.11. povandeninė žūklė – žuvų šaudymas povandeninės medžioklės šautuvais, žvejui plaukiant ar nardant. V. MĖGĖJIŠKOS ŽŪKLĖS REŽIMAS 13. Žvejas mėgėjas vienu metu gali naudoti ne daugiau kaip 3 skritulius ir 5 bučiukus ar samtelius vėžiams arba nėgėms gaudyti. Bendras vienu metu naudojamų įrankių kabliukų skaičius negali viršyti 7 vienetų. Vienas įrankis gali turėti ne daugiau kaip 3 kabliukus, išskyrus žvejybą Baltijos jūroje, kur kabliukų skaičius vienam įrankiui neribojamas ir Kuršių marias, kur vienas įrankis gali turėti ne daugiau kaip 5 kabliukus. Dvišakis arba trišakis kabliukas laikomas vienu. Ant įrankio negali būti daugiau kaip 2 dvišakiai ar trišakiai kabliukai. Jei prie žvejybos įrankių nėra savininko, įrankius iki jų priklausomybės išsiaiškinimo paima valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai. 14. Per parą leidžiama sugauti ne daugiau kaip po 1 lašišą (Baltijos jūroje), šlakį, šamą, salatį, ne daugiau kaip 3 vnt. margųjų upėtakių, ne daugiau kaip po 5 vnt.: vėgėlių, ūsorių, starkių, sykų, lydekų, kiršlių, žiobrių, šapalų, meknių, ungurių ir nedaugiau kaip 50 vnt. vėžių (išskyrus rainuotuosius ir žymėtuosius vėžius, kurių sugavimo kiekis ir dydis neribojamas). Vieno žvejo sugautų kitų šiame punkte nenurodytų vertingų žuvų (už kurių neteisėtą sugavimą nustatyti žalos atlyginimo įkainiai) bendras svoris neturi būti didesnis kaip 5 kg. Pastarųjų žuvų sugavimo norma neviršyta, jeigu laimikio svoris, neskaitant paskutinės sugautos žuvies svorio, - ne didesnis kaip 5 kg. Į sugavimo normą neįskaitomi plakiai bei nevertingos žuvys (už kurių neteisėtą sugavimą nenustatyti žalos atlyginimo įkainiai). 15. Žuvų apsaugos tikslais ar žūklės ploto naudotojo prašymu Valstybiniuose vandens telkiniuose Aplinkos ministerija arba jos įgaliota institucija gali nustatyti kitokį žvejybos režimą, bei priklausomai nuo hidrometeorologinių sąlygų paankstinti arba pavėlinti žvejybos draudimo terminus iki 15 dienų, nekeičiant bendro draudimo termino. 16. Mėgėjiškos žvejybos varžybos neišnuomotuose Valstybiniuose vandens telkiniuose rengiamos, jas raštu suderinus su vietos savivaldos institucija ir su to regiono aplinkos apsaugos departamentu ar rajono agentūra, kurio kontroliuojamoje teritorijoje yra vandens telkinys (telkiniai). Jeigu vandens telkinys (telkiniai) yra valstybinio parko teritorijoje, papildomai suderinama su parko direkcija. Išnuomotuose vandens telkiniuose ar vandens telkiniuose į kuriuos išduoti leidimai naudoti žūklės plotus mėgėjiškos žvejybos varžybų tvarką nustato nuomininkas ar žūklės ploto naudotojas, suderinęs su atitinkamo regiono aplinkos apsaugos departamentu. Mėgėjiškos žvejybos varžybų metu gali būti netaikomi šių taisyklių 13 ir 14 punktuose nurodyti apribojimai. VI. MASALO GAUDYMAS 17. Žvejams mėgėjams leidžiama gaudyti masalui žuveles bei uodo trūklio lervas vienu tinkliniu samteliu masalui gaudyti, kurio skersmuo - ne didesnis kaip 1 metras, o tinklo akutės - ne didesnės kaip 10 mm. Per parą vienam žvejui leidžiama sugauti ne daugiau kaip 30 vnt. karosų, kuojų, ešerių, ar nevertingų rūšių žuvų taip pat ne daugiau kaip 100 gramų uodo trūklio lervų. Masalą gaudyti leidžiama tik šių Taisyklių III skyriuje nustatyta tvarka įgijus teisę žūklei. VII. DRAUDIMAI 18. Draudžiama be valstybinių aplinkos apsaugos institucijų leidimo: 18.1. veisti, introdukuoti, reintrodukuoti, perkelti į vandens telkinius naujų rūšių žuvis ir vėžius bei gyvūnus įtrauktus į Invazinių Lietuvoje organizmų rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. D1-433 “Dėl invazinių Lietuvoje organizmų rūšių sąrašo patvirtinimo ir kai kurių aplinkos ministro įsakymų pripažinimo netekusiais galios” (Žin., 2004, Nr.130-4677); 18.2. būti vandens telkinyje arba jo pakrantėje (iki 50 m atstumu nuo vandens), išskyrus bendro naudojimo kelius su draudžiamais ar tuo metu toje vietoje draudžiamais žvejybos įrankiais; 18.3. gaminti, realizuoti, įsigyti arba laikyti žvejybos įrankius, kurių naudojimas draudžiamas šiose taisyklėse, išskyrus tinklinius ne mėgėjiškos žvejybos įrankius, kurių gaminimo, realizavimo, įsigijimo ir laikymo tvarką nustato Aplinkos ministerija. 19. Draudžiama ši veikla: 19.1. vandens telkiniuose bei jų apsaugos juostose plauti motorines transporto priemones, tarą ar kitą įrangą nuo kenksmingų medžiagų. 19.2. Važiuoti ar stovėti su motorinėms transporto priemonėms ant vandens telkinių ledo, pakrantės apsaugos juostose, išskyrus aplinkos apsaugos, krašto apsaugos, policijos, žuvivaisos, greitosios pagalbos ir gelbėjimo tarnybų, vykdančių tarnybines funkcijas, žvejybinių organizacijų, turinčių leidimą verslinei žvejybai tame vandens telkinyje, ir mokslinių organizacijų, tiriančių tuos vandens telkinius, telkinių nuomininkų, žūklės plotų naudotojų, jų įgaliotų asmenų bei etatinių darbuotojų, vykdančių vandens telkinių apsaugą, transportą bei specialias rankinio valdymo invalidų vairuojamas mašinas; 19.3. žvejoti be leidimo mėgėjiškai žūklei (išskyrus III Taisyklių skyriuje išvardintus atvejus); 19.4. išimti iš vandens telkinių verslinės žvejybos įrankius ir žuvis iš jų. Asmenys, pastebėję vandens telkinyje uždraustus žvejybos įrankius, neišimdami jų iš vandens, praneša apie tai aplinkos apsaugos pareigūnams; 19.5. naudotis plaukiojimo priemonėmis, pažeidžiant Aplinkos ministerijos nustatytą tvarką; 19.6. pardavinėti bei naudoti kaip masalą žuvis, įtrauktas į Invazinių Lietuvoje organizmų rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. D1-433 “Dėl invazinių Lietuvoje organizmų rūšių sąrašo patvirtinimo ir kai kurių aplinkos ministro įsakymų pripažinimo netekusiais galios” (Žin., 2004, Nr.130-4677) ; 19.7. parduoti ar įsigyti žuvis, neturint jų teisėtą įsigijimą patvirtinančio dokumento. Asmuo, parduodantis ar įsigyjantis šviežias (neapdorotas) žuvis, jei jų yra daugiau nei per parą leidžia sugauti šios Taisyklės, privalo turėti ir, įgaliotiems pareigūnams pareikalavus, pateikti teisėtą jų įsigijimą patvirtinančius dokumentus.19.8. gaudyti žuvis, nesuviliojus jų masalu, o užkabinus kabliuku ar kabliu už bet kurios kūno dalies (išskyrus snukį). Atsitiktinai taip sugautos žuvys turi būti tuoj pat paleistos atgal į tą patį vandens telkinį. 20. Draudžiama žvejoti: 20.1. naudojant elektros energiją, nuodingąsias ar sprogstamąsias medžiagas, šaunamuosius ar pneumatinius ginklus (išskyrus povandeninės medžioklės šautuvus), akvalangus bei kitus autonominio kvėpavimo prietaisus, duriamuosius, užkabinamuosius, tinklinius ne mėgėjiškos žvejybos įrankius bei kitus, šiose taisyklėse nenumatytus kaip leidžiamus, žvejybos įrankius bei ne mėgėjiškos žvejybos būdus; 20.2. plačiažnyplius ir siauražnyplius vėžius kitais žvejybos būdais nei bučiukais ir tinkleliais vėžiams gaudyti; 20.3. povandeninės medžioklės šautuvais iš valties, braidant ar vaikštant pakrantėmis, taip pat vykdyti povandeninę žūklę tamsiu paros metu – nuo saulės nusileidimo iki patekėjimo (vadovaujantis įrašais kalendoriuje) 20.4. specialiaisiais ženklais pažymėtose verslinės žvejybos vietose ir arčiau kaip 50 m atstumu nuo jų;20.5. nuo užtvankų upėse, žuvų praplaukimo takuose ir arčiau kaip 50 m nuo jų; 20.6. Kruonio HAE aukštutiniame baseine, pažeidžiant Kruonio HAE administracijos nustatytą lankymosi Kruonio HAE teritorijoje tvarką. 21. Draudžiama gaudyti: 21.1. Šių rūšių žuvis: - lašišas (Salmo salar L.) (išskyrus Baltijos jūrą); - perpeles (Alosa fallax (Lacepede.); - Ežerinius sykus (Coregonus lavaretus holsatus Thienemann); - skersnukius (Chondrostoma nasus L.); - vijūnus (Misgurnus fossilis L.); - jūrines nėges (Petromyzon marinus L.); - mažąsias nėges (Lampetra planeri Bloch.) ir jų vingilius; - kitus vandenyje gyvenančius į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytus gyvūnus; 21.2. Be licencijų išduodamų Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka: - šlakius (Salmo trutta trutta L.) (išskyrus Baltijos jūrą); - upines nėges (Lampetra fluviatilis L.) ir jų vingilius; 21.3. Mažesnius nei šių dydžių: lašišas (Salmo salar L.) (Baltijos jūroje) 60 cm šamus (Silurus glanis L.) 75 cm šlakius (Salmo trutta trutta L.) 60 cm salačius (Aspius aspius (L.) 52 cm vėgėles (Lota lota (L.): Kuršių mariosekituose telkiniuose 49 cm40 cm menkes (Gadus morhua (L.) 38 cm ūsorius (Barbus barbus (L.) 47 cm starkius (Stizostedion lucioperca (L.) 46 cm lydekas (Esox lucius L.) 45 cm kiršlius (Thymallus thymallus (L.) 29 cm marguosius upėtakius (Salmo trutta fario L.) 30 cm žiobrius (Vimba vimba (L.) 28 cm šapalus (Leuciscus cephalus (L.) 25 cm meknes (Leuciscus idus (L.) 28 cm plačiažnyplius vėžius (Astacus astacus L.) 10 cm siauražnyplius vėžius (Astacus leptodactylus L.) 10 cm Pastaba. Pagautos žuvys ir vėžiai, mažesni negu nustatyta šiame punkte, taip pat žuvys, kurias draudžiama gaudyti, turi būti tuoj pat paleidžiami atgal į tą patį vandens telkinį. Žuvys matuojamos nuo snukio pradžios iki uodegos peleko galo, vėžiai - nuo galvos smaigalio pradžios iki ištiestos uodegos plokštelės galo. 22. Draudžiama žvejoti Kuršių mariose ir vidaus vandens telkiniuose šias žuvis ir vėžius: lydekas (Esox lucius L.) nuo vasario 1 d. iki balandžio 20 d starkius (Stizostedion lucioperca L.) nuo balandžio 20 d. iki gegužės 20 d. kiršlius (Thymallus thymallus L) nuo kovo 1 d. iki balandžio 30 d. marguosius upėtakius (Salmo trutta fario L.) nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. šlakius (Salmo trutta trutta L.) nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d sykus (Coregonus lavaretus L.) nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d plačiažnyplius ir siauražnyplius vėžius nuo spalio 15 d. iki liepos 15 d. 23. Draudžiama žvejoti be nustatyta tvarka išduotų licencijų vidaus vandens telkiniuose šias žuvis: lašišas (Salmo salar L.) ištisus metus šlakius (Salmo trutta trutta L.) ištisus metus žiobrius (Vimba vimba L.) nuo balandžio 20 d. iki birželio 20 d. 24. Draudžiama žvejoti lašišas ir šlakius nuo rugpjūčio 15 d. iki spalio 31 d. mažesniu kaip 0,5 km spinduliu nuo Šventosios upės žiočių ir 0,5 km spinduliu nuo Klaipėdos uosto šiaurinio ir pietinio molų galų Baltijos jūroje;25. Draudžiama žvejoti šiais laikotarpiais ir būdais: 25.1. ištisus metus 1 priede išvardintuose ichtiologiniuose draustiniuose ir masinio žuvų susikaupimo vietose visais mėgėjiškos žvejybos įrankiais ir būdais; 25.2. nuo vasario 1 d. iki balandžio 20 d. naudojant masalui žuvelę, išskyrus Kuršių marias ir 4, 5 ir 6 priede išvardintas upes arba jų atkarpas; 25.3 nuo balandžio 20 d. iki gegužės 20 d. 2 priede išvardintuose vandens telkiniuose - žvejoti plūdine ar dugnine meškerėmis; 25.4 nuo balandžio 20 d. iki birželio 20 d. 3 priede išvardintuose vandens telkiniuose - žvejoti plūdine ar dugnine meškerėmis; 25.5 nuo balandžio 20 d. iki gegužės 20 d. Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiose upėse - spiningauti, velkiauti bei masalui naudojant žuvelę; 25.8. nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. 4 priede išvardintose upėse - visais mėgėjiškos žūklės įrankiais ir būdais; 25.9. nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. 5 priede išvardintose upėse - visais mėgėjiškos žūklės įrankiais ir būdais, išskyrus žūklę nuo kranto museline meškere naudojant dirbtinį masalą; 25.10. nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. 6 priede išvardintose upėse - visais mėgėjiškos žūklės įrankiais ir būdais, išskyrus žūklę nuo kranto museline meškere naudojant dirbtinį masalą, taip pat plūdine ir dugnine meškere naudojant bet kokį masalą, išskyrus gyvą žuvelę ir varlytę; Pastaba. Visi šiame skyriuje nurodyti draudimai galioja tiek pirmą, tiek ir paskutinę nurodyto termino dieną, išskyrus atvejus kai pirma ar paskutinė draudimo diena yra savaitgalis ar valstybinė šventė. VIII. POVANDENINĖS ŽŪKLĖS ORGANIZAVIMO TVARKA 26. Povandeninė žūklė leidžiama šiuose valstybiniuose vandens telkiniuose : Eil.Nr. Vandens telkiniopavadinimas Rajonas Plotasha EžeroNr. Pastabos 1. Asveja Molėtų, Švenčionių 978,2 42-109 povandeninė žūklė leidžiama ežero dalyje nuo Dubingių tilto iki Žingių tilto 2. Aisetas Molėtų 248,3 43-36 3. Baltieji Lakajai Molėtų 699,8 43-118 4. Siesartis Molėtų 503,6 42-57 5. Baluošai Švenčionių 244,9 43-278 6. Žeimenys Švenčionių 436,3 44-2 7. Alaušas Utenos 1071,8 31-24 8. Tauragnas Utenos 503,7 31-140 9. Sartai Rokiškio, Zarasų 1336,8 20-76 10. Antalieptės HE tvenkinys Zarasų 1572,3 11. Zarasas Zarasų 323,4 21-49 12. Akmena Trakų 270,4 57-122 14. Skaistis Trakų 282,0 57-124 15. Lūšiai Ignalinos 390,9 32-91 16. Asalnai Ignalinos 263,5 32-90 17. Šakarvai Ignalinos 77,1 44-1 18. Ūkojas Ignalinos 190,2 31-184 19. Pakasas Ignalinos 146,8 31-164 20. Vištytis Vilkaviškio 39,8 53-30 21. Baltijos jūros priekrantė, išskyrus Pajūrio regioninio parko Plocio rezervatą bei talasaloginį draustinį povandeninė žūklė draudžiama nuo gegužės 1 d. iki liepos 31 d. 27. Nuomininkai ir žūklės plotų naudotojai jų išnuomotuose ežeruose ir tvenkiniuose ar ežeruose ir tvenkiniuose į kuriuos išduoti leidimai naudoti žūklės plotą gali leisti povandeninę žūklę, tai įrašę į leidimo sąlygas. IX. ŽVEJŲ MĖGĖJŲ PAREIGOS 28. Žvejai mėgėjai privalo: 28.1. Laikytis šių Taisyklių, žvejybą ir žuvų apsaugą reglamentuojančių įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų. 28.2. Žvejodami, su savimi turėti nustatytos formos leidimą arba nemokamą žvejybos teisę patvirtinantį dokumentą ir pareikalavus pateikti juos valstybiniams ir neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams, kitų įgaliotų institucijų pareigūnams, vandens telkinių nuomininkams ar savininkams, žūklės ploto naudotojams bei jų įgaliotiems asmenims. Kai žvejojama iš valties, žvejas privalo priplaukti prie kranto, jeigu to pareikalauja inspektorius. X. ATSAKOMYBĖ UŽ TAISYKLIŲ PAŽEIDIMĄ 29. Asmenys, pažeidę šias taisykles, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Žala padaryta neteisėtai žvejojant, sunaikinant, sugaunant žuvis (jų ikrus) ar įsigyjant vertingų rūšių žuvis bei kitus vandens gyvūnus, pažeidėjų atlyginami pagal Vyriausybės nustatytus įkainius. 30. Šiurkštus mėgėjiškos žvejybos taisyklių pažeidimas – tai žvejyba uždraustose vietose arba uždraustu laiku, arba naudojimas šiomis taisyklėmis draudžiamų žvejybos įrankių ar būdų, arba buvimas vandens telkinyje, arba jo pakrantėje su šiomis taisyklėmis draudžiamais įrankiais arba gaudymas žuvų, kurių žvejyba uždrausta. 31. Žuvys, sugautos pažeidžiant šias taisykles, nepriklausomai nuo to, kur jos aptiktos, paimamos teisės aktų nustatyta tvarka. 32. Plaukiojimo priemonės bei žvejybos įrankiai, naudojami pažeidžiant taisykles, gali būti paimami bei konfiskuojami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Sis projektas sukurtas grupes, kuria sudaro keli nariai is MZPT grupes Asmeniskai as dar nedalyvavau nei vieno teises akto ruosime. artimiausiais susirinkimas gruodzio 2 d. Reikia paskubeti sukritikuoti jau parengtus teises aktus. Siame man nuostaba kelia 9 ir 10 punktai. 12.5 irgi keistokas 14. irgi reikalautu didesnio demesio 16. - apsurdas (cia tik mano nuomone) 19.4. reiketu liberalesnio brakonierisku irankiu surinkimo budo Nekaltas

12.5. spiningavimas – žvejyba dirbtiniu masalu, kai masalas užmetamas naudojant masalo arba svarelio masę, o žuvis suviliojama jo traukimo metu. Svarelis gali būti tvirtinamas tik aukščiau masalo BaisuTai kaip mikriku sistemeles su svareliu apacioj, o ir velnias i taisykles netelpa.

Taipneuviazacka gaunasi. ???

Neskaiciau del licendzines zvejybos taisykliu, todel jei cia ezeru nuomininkus apima, tai reikia labiau reglamentuot ju atsakomybe visais ir izuvinimo klausimais. Dar keistas nelegaliu zvejybos irankiu atstumas nuo vandens -50 m Baisu Vat da fuk. UAB “keliu milicija” sustabdo gaidi su elekros aparatu ir negali jo atimt? Marazmas. Cia pavyzdys buvo. Su GA tas pats.

paziurek is kitos puses, tu atostogauji draustinyje, kur uzdrausta zvejyba, o pas tave masinoje, kaip visada guli meskeres, ir tave nubaudzia nes jos arciau ne 50m

o elektros aparatu ir tinklu, neturei teises tureti, nepriklausomai kiek km nuo vandens.

nesamone kad galima per para pagauti tik 1 salati ju tikrai yra daugiau nei upetakiu

cia atsakas i daug graziu rudens nuotrauku bangoje Cha cha

Cia turbut reiktu suprast, kad salatis yra nykstanti zuvu rusis… Na tegu bus ir nykstanti, bet kodel tada taip ir nematau draudimo juos gaudyt nersto metu ???, juk ji toookia reta zuvis Šypsena))) Gal tiesiog, nepagalvojo apie draudima, o is lempos istrauke 1 vnt. Kodel tada upetakiu bus galima 3 vnt. pasiimt, o salaciu tik 1 ? Kodel lydeku 5 vnt.???, juk visi verkia jog ju katastrofiskai sumazejo… Kyla klausimas: ar tie kas tokius skaicius pasiule, bent jau bande ta salati ar upetaki pagaut? Jei bande, tai speju jie padare tokias isvadas: “va droziau upelyje ir pagavau net 5 upetakiukus per diena, o va salaciai tai nyksta- droziau, droziau…” Šypsena)) Gerai, tegu buna nors ir visu rusiu po 1vnt., pagausim- paleisim, bet is kur tie skaiciai paimti?- ar cia tik: susedom, nusprendem…? Gal reiktu pasidomet, kokiuose upeliuose upetakiu yra, be to sarasiuko, nors gal ir gerai: sarase nera, reiskia ir upelyje nera Šypsena))- maziau kas zinos… Vel tas rudeninis draudimas Neryje… Maziau akiu, lengviau lasisa krumuose slept… ir t.t. Isvadu viesai nesakysiu…

Deivisga, deja i tavo klausimus kol kas neturiu atsakymu kokiu pagrindu remiantis priimti sie sprendimai. Bet BUTINAI pasidomesiu.

Kažkoks marazmas ir viskas… Kaip su vobleriais kuriuose jau gamintojas prikabina tris trišakius… Trys skrituliai ApakęsSpiningu svarelis tik viršuje ApakęsSalatis 1 vnt Apakęs , dėl upėtalių irgi norėčiau ginčytis (kas mažiau žalos padaro aš atvažiavęs 1 kartą per mėn ir pagavęs sakykim kad ir 5 vnt, ar tas vietinis kuris gaudys kasdien po 2-3vnt.) Matyt kūrė taisykles tie kurie negaudo ar nesugeba pagauti, tai, kad ir kiti negalėtų, ir masto pievas. Ai susiparinau…Reziume - priskirti mėgėjišką žuklę nusikalstamai vieklai ir uždrausti, va tada ir problemų mažiau būtų.

Vsio normalno - dabar mikriukininkų klubą pervadinsim donkininkų klubu, kaip priklauso pagal naujas taisykles. Cha cha O dar Deivisga atsikalbinėjo, kai vasarą jam siūliau per konfos donkininkų varžybas mikriukais pasišvaistyti. Mirkt

Va cia labai idomu. Per Seimo puslapi nerandu tokiu taisykliu. Tai jos jau patvirtintos, ar ne? Ir jei patvirtintos, ar gali savininkas uzdrausti zvejoti nuosavame ezere? O jei negali, kokia maksimali leidimo kaina?

nera dar tu taisykliu, nes viskas dar tik kurimo stadijoje bet blogiausia tai, jog labai skubama, skubama sukurti poistatyminius aktus ir to pasekoje jau pridaryta lepsusu

Matau, kad pagrindinio punkto tai net nebuvo svarstyta ??? uždrausti verslinę žvejybą vidaus vandenyse!!!Vat priėmus šį punktą - atkristų beveik visų kitų draudimų būtinybė ir žuvies kiekiai labai žymiai padidėtų Taip

deja tu klisti, verslininku yra pora simtu kartu maziau nei megeju, o ir zvejoja jie daugiausiai kursiu mariose, kauno mariose ir didziuosiuose ezeruose. Kai kuriuose rajonuose verslinei zuklei nuomojamas vos vienas kitas ezeras, bet ir tuose rajonuose kazkodel zuvies ne daugiau nei kitur. problema ne vien tik verslininkuose.

“11. Mėgėjiškos žūklės įrankiai: - muselinė meškerė; - plūdinė meškerė; - spiningas; - skritulys (vėliavėlė, plūduras); - žieminė meškerė; - dugninė (palaidinė) meškerė; - bučiukas ar samtelis vėžiams ar nėgėms gaudyti; - povandeninės medžioklės šautuvas; - tinklinis samtis (žvejybai pagal atskirus leidimus); " arba tegul pagal abecele sarasa daro arba nesuprantu principo (ale ytariu) Veee"DRAUDIMAI 19.5. naudotis plaukiojimo priemonėmis, pažeidžiant Aplinkos ministerijos nustatytą tvarką;” siuluciau tiksliau nurodyti-tvarkos pavadinima, kada ir kur patvirtinta. “22. Draudžiama žvejoti Kuršių mariose ir vidaus vandens telkiniuose šias žuvis ir vėžius: lydekas (Esox lucius L.) nuo vasario 1 d. iki balandžio 20 d” Rodos dabar iki geguzes 1-os. Griztam prie balandzio vel? “25.9. nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. 5 priede išvardintose upėse - visais mėgėjiškos žūklės įrankiais ir būdais, išskyrus žūklę nuo kranto museline meškere naudojant dirbtinį masalą; 25.10. nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. 6 priede išvardintose upėse - visais mėgėjiškos žūklės įrankiais ir būdais, išskyrus žūklę nuo kranto museline meškere naudojant dirbtinį masalą, taip pat plūdine ir dugnine meškere naudojant bet kokį masalą, išskyrus gyvą žuvelę ir varlytę;” Ar ne laikas baigti malti s… ??? tiek muselininkas tiek spiningautojas gali sekmingai ZVEJOTI arba NE tas taurasias zuvis nematau priezasciu kodel leidziama viena o draudziama kita? (ale vel įtariu) Kanda

nu nu, mano megstama ezera kapitaliai isseme, o ka su Lakajais padare ir t.t kara - verslininkams Piktas