Klubai ir forumai Klubai ir forumai Klubai ir forumai Klubai ir forumai Klubai ir forumai
Prisijunk: Pamiršau slaptažodį  Užsiregistruoti
Rėmėjai:

Vilniaus dokumentinių filmų festivalis


Tikrinti, ar yra naujų atsakymų temoje

Atsakyti Kitos temos Nauja tema Temą 2004 10 22 d. 11:19 pradėjo  MrFroid, peržiūrėta 15424 k.
Puslapiai: <pirmas 3 4 5 
kertukas
Banginis

Klube: VIP narys

Parašė žinučių: 13196

2016-09-20 12:52 101 žinutė iš 111 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: kertukas Įtraukti kertukas Į adresų knygelę
Seansai "Skalvijoje" (rugsėjo 23–29 d.)

XIII Tarptautinis Vilniaus dokumentinių filmų festivalis

Pagrindinė programa
Europa, ji myli
Europe, she loves
Rež. Jan Gassman
(Šveicarija, Vokietija, 2015, orig. k., angl., liet. subt., 100 min.)
23 d. – 20.40

Europa ties socialinės ir ekonominės krizės riba. Stambiu planu fiksuojamos sujauktos keturių porų vizijos, kasdieniai rūpesčiai, pykčiai, vaikai, daug aistringo sekso. Skirtinguose Europos pakraščiuose gyvenančių porų meilė vienas kitam, fizinė ir emocinė plotmė tampa vieninteliu prieglobsčiu kovoje dėl ateities. Šių porų santykiai – Europos ir jos moterų parabolė. Sevilija, Talinas, Dublinas, Salonikai. (N-18)

Ama-san - jūrų moterys
Ama-san
Rež. Claudia Varejao
(Portugalija, Japonija, Šveicarija, 2016, jap. k., angl., liet. subt., 113 min.)
25 d. – 20.40 Seansą pristatys režisierė Claudia Varejao

Atokiame Japonijos kampelyje gyvena moterų bendruomenė, praktikuojanti senovinę, dabar jau nykstančią, profesiją – į jūrą jos neria ieškoti dumblių ir vėžiagyvių, perlų be papildomos deguonies įrangos, tik tradiciniu būdu galvas apsirišusios skepetaitėmis. Kamera fiksuoja šių mįslingų moterų kasdienybės ritualus: ruošimąsi darbui, nardymą, padžiautus kostiumus, rankšluosčiais apvyniotas galvas, ruošiamą maistą, džiugius santykius, dainavimą. Lėtai banguojantis jų gyvenimas sukuria nepaprastos harmonijos įspūdį, tarytum būtų egzotiškas anachronizmas. (N-13)

Mes esame Kuba
Wir sind Kuba
Rež. Annett Ilijew
(Vokietija, 2015, isp. k., angl., liet. subt., 89 min.)
24 d. – 18.30 Seansą pristatys režisierė Annett Ilijew

Darbininkas ir savamokslis operatorius Andresas septynerius metus kasdien filmavo savo šeimos ir draugų gyvenimą skurdžiame Havanos rajone, o Annett Ilijew slapta iš Kubos išsivežė kalną jo juostų ir sumontavo unikalų, intymų ir gyvą dokumentą, atskleidžiantį paprastų kubiečių gyvenimą. Vienišas tėvas Andresas mažytę filmavimo kamerą kreipia į artimiausią jį supančią aplinką: savo draugus, kaimynystėje gyvenančių disidentų, kovojančių už politinę laisvę, porą, į savo dukrą bei pagyvenusią tetą. Stambiu planu matome, kaip jų gyvenimus veikia kasdieniai vargai dėl būtiniausių poreikių, politinė indoktrinacija, poilsis subkultūroje ir trumpų laimės akimirkų paieškos. (N-16)

Deja vu
Rež. Jon Bang Carlsen
(Danija, 2015, danų k., angl., liet. subt., 85 min.)
25 d. – 18.40, 29 d. – 21.20

Danų režisierius Jonas Bangas Carlsenas savo filmą pradeda mintimi, jog kiekvienas, kuris kada nors naudojosi fotokamera kadre užfiksuoja savo matymą. Pirmąją nuotrauką Carlsenas padarė būdamas devynerių. Kadangi niekas jam nepasakė, kad reikia prasukti juostelę, dvigubame kadre užfiksuotas jis ir tėtis, todėl tėčio atvaizdas atsirado ant Šopeno natų. Nuo tada, kai dovanų gavo pirmąją fotokamerą, Carlsenas į gyvenimą žiūri lyg pro objektyvą.
Naujausiame filme "Deja vu" režisierius apžvelgia visą savo kino kūrybą, kuri neatsiejama nuo jo paties gyvenimo. Filosofiniame autobiografiniame pasakojime atsikartoja tos pačios temos ir motyvai. Ankstesniuose savo filmuose režisierius kaskart sugrįždavo prie bandymo suprasti tėvą, save patį. Atsakymų ieškota ir religijoje. Režisierius pripažįsta, kad visą gyvenimą filmus kūrė mėgindamas tokiu būdu išsivaduoti nuo jį slegiančių įsisenėjusių nuoskaudų.
Filmas "Deja vu", kuriame girdime ramų užkadrinį Carlseno balsą, galime pamatyti ankstesnių filmų fragmentus yra dar vienas režisieriaus mėginimas į gyvenimą ir save pažiūrėti iš naujo. (N-16)

Ukrainos šerifai
Ukrainskie šerifi
Rež. Roman Bondarčuk
(Ukraina, Latvija, Vokietija, 2015, ukr. k., angl., liet. subt., 80 min.)
26 d. – 18.30 Seansą pristatys filmo herojus Viktoras Krivoborodka

Tai tragikomiškas pasakojimas apie dviejų policininkų Viktoro ir Volodios kasdienį darbą atokiame Pietų Ukrainos kaime. Šiuos du atsakingus ir itin žmogiškus vyrus savo pagalbininkais paskyrė kaimo seniūnas Viktoras Maruniakas. Geltonu automobiliu "Lada", papuoštu Ukrainos vėliavėle, šerifai keliauja nuo trobos prie trobos ir visiems kažkuo padeda – ramina kaimyną, kitą paprotina, kad nevalgytų šunų, ieško pasprukusio vagies ir net... atranda lavoną. Kasdienį jų darbą dar pakoreguoja neaiški politininė situacija. Euromaidano išvakarės, pokalbiai su karinės tarnybos siekiančiais išvengti veikėjais. Ir nors kaimo žmonės kartu smagiai šokinėja į eketę, jų pažiūros į besikeičiantį gyvenimą skiriasi. (N-16)

Specialioji programa "Kinas - mano meilė"
Šviesai nykstant
Dying of the Light
Rež. Peter Flynn
(JAV, 2015, angl. k., liet. subt., 93 min.)
23 d. – 17 val., 27 d. – 18.30 Seansą pristatys režisierius Peteris Flynnas

Klausimą, kas geriau – kino juosta ar skaitmeninis formatas – nagrinėja kiti filmai ir straipsniai. O šis dokumentinis filmas yra odė kino juostoms, projektoriamsir nematomiems, projektorinėse dirbančių žmonių gyvenimams. Visi kino mechanikai, kuriuos pamatysite, ne tik vaizdingai paaiškins, koks yra per šimtą dvidešimtkino istorijos metų iš esmės nepakitusio kino projektoriaus veikimo principas, bet ir užlies meilešiai kino rodymo formai, kuri pamažu miršta ir traukiasi į praeitį. (N-13)

Kino keliautojai
The Cinema Travellers
Rež. Shirley Abraham, Amit Madheshiya
(Indija, 2015, hindi k., angl. liet. subt., 96 min.)
24 d. – 16.20 Seansą pristatys režisierius Amitas Madheshiya

Kartą metuose, nuėmus derlių, į atokius Indijos kaimelius žvyrkeliais atrieda ir kino stebuklą vežimais atveža keliaujantys kino teatrai. Dabar, po septynių tokių dešimtmečių, dūlant vežimams, byrant projektoriams bei nykstant kino juostoms, kino žiūrovus vis labiau vilioja skaitmeninės technologijos ir televizija. Indiškame kelio filme išvysite penkerius metus filmuotą entuziastų trijulę, nešančią nuostabią naštą – jie mėgina išsaugoti vieną iš paskutiniųjų pasaulyje keliaujančių kino teatrų. (N-13)

Cinema, mon amour
Rež. Alexandru Belc
(Rumunija, Čekija, 2015, rumun. k., angl. k., liet. subt., 74 min.)
26 d. – 15 val.

Filmas "Cinema, monamour" seka donkichotišką istoriją. Čia liūdnasis riteris yra užkietėjęs sinefilas, kino mechanikas ir kino teatro vadybininkas Viktoras Purice. Jo darbuotojos Cornelia ir Lorana – ištikimos ginklanešės, o Dulsinėja – neremiamas, nešildomas, apšepęs, lankytojų veik nebesulaukiantis kino teatras "Dacia Panoramic Cinema" Rumunijoje. Kasdienėje kovoje dėl Dačios išlikimo pinasi šių trijų didvyrių optimizmas ir kartėlis, nostalgija kino teatrų aukso amžiui ir negailestinga realybė – rauginti agurkai, tinkas, stalo tenisas ir gitaros. Tai yra visas gyvenimas. (N-13)

Kinas: viešas reikalas
Cinema: a public affair
Rež. Tatiana Brandrup
(Vokietija, 2015, rusų k., angl. k., liet. subt., 104 min.)
28 d. – 20.40

Naumas Kleimanas – rusų kino istorikas ir legendinio Eizenšteino archyvo kuratorius, Kino muziejaus Maskvoje steigėjas ir jo ilgametis direktorius, vienas reikšmingiausių gyvųjų Rusijos intelektualų, telkiantis apie save bendruomenę ir padaręs įtaką jaunajai kino kūrėjų kartai. Kinas, Kleimano manymu, yra kelias į tobulesnę visuomenę, nes jis geba žmones paversti piliečiais. Šis filmas fiksuoja jo pastangas išlaikyti Kino muziejuje pradėtas tradicijas, nepaisant to, kad muziejus 2005 m. buvo uždarytas, o jis pats – 2014 m. skandalingai atleistas iš posto, kai Rusijos kultūros ministras į jo vietą paskyrė V. Putino patikėtinį. (N-13)

VDFF programos vaikams
Programa "Mes dešimtmečiai" (67 min.)
24 d. – 12 val.

Keitė ir riedlentė
Skatekeet
Rež. Edward Cook
(Nyderlandai, 2015, liet. įgars., 15 min.)

Keitė – dešimties metų mergaitė. Ji riedlente rieda taip puikiai, kad atkreipia ir berniukų dėmesį – juk mergaitės paprastai tuo neužsiima. Keitės kelyje – įvairiausios nuomonės apie ją, tačiau riedlentės dėl jų ji nemes. (V)

Liūtas ir drąsi pelytė
De leeuw en de dappere muis
Rež. Elsvan Driel
(Nyderlandai, 2014, liet. įgars., 20 min.)

Sirijoje vyksta karas, todėl keletui milijonų vaikų gresia pavojus. Vienai jų – dešimties metų mergaitei Norai – kartu su tėvais, broliais ir sesėm teko bėgti iš šalies. Dabar jie gyvena pabėgėlių stovykloje kaimyninėje Jordanijoje. Nora pasiilgo savo namų ir draugų, tačiau nenusimena – piešia ir siuvinėja, augina katinėlį ir viliasi, kad ateityje laisvoje Sirijoje įkurs mergaičių meno akademiją. (V)

Čikara – sumo imtynininko sūnus
Chikara – sumobryderens søn
Rež. Simon Lereng Wilmont
(Danija, Japonija, 2013, liet. įgars., 32 min.)

Čikara – dešimties metų berniukas japonas, kuris visą vasarą ruošiasi svarbioms sumo imtynių varžyboms. Jis labai talentingas, tačiau ir tikimasi iš jo daug, nes jo tėtis Harumitsu anksčiau buvo profesionalus imtynininkas. Čikara nori, kad tėtis didžiuotųsi juo, tačiau likus keletui savaičių iki varžybų, jis ima abejoti savimi. (V)

Programa "Ir viso pasaulio negana" (72 min.)
25 d. – 13 val.

Šoku tau
Dans for livet
Rež. Erlend E. Mo
(Norvegija, Danija, Švedija, 2015, liet. įgars., 25 min.)

Dvylikametė Vildė nori tapti pirmąja mergaite, dalyvausiančia tradicinių norvegiškų šokių konkurse. Tačiau konkursas nėra didžiausias jos iššūkis. Ji įsitikinusi, kad jos stiprybė ir aistra šokti padės mylimam seneliui laimėti kovą prieš vėžį. (V)

Džiovanis ir vandens baletas
Giovanni en het waterballter
Rež. Astrid Bussink
(Nyderlandai, 2014, liet. įgars., 17 min.)

Dešimtmetis Džiovanis yra vienintelis berniukas maudymosi kostiumėlių, nosies spaustukų, blizgaus makiažo ir klegančių mergaičių pasaulyje. Pastaruosius ketverius metus jis svajoja tapti pirmuoju berniuku, besivaržančiu olandų sinchroninio plaukimo čempionate. Jam liko tik vienas egzaminas, ar jam pavyks? (V)

Varičela
Vaicella
Rež. Viktor Kossakovskij
(Norvegija, Danija, Rusija, Švedija, 2015, liet. įgars., 25 min.)

Septynmetei Polinai ir trylikametei jos seseriai Nastiai baletas yra gyvenimas. Sesutės studijuoja Boriso Eifmano šokio akademijoje Sankt Peterburge. Jaunėlė mokosi iš vyresnės ir labiau patyrusios Nastios, tačiau abi neramiai laukia mokslo metų pabaigoje vyksiančių egzaminų, kai paaiškės, ar jos tęs studijas. (V)

Šaligatvis premjera
Sidewalk
Rež. Julius Dautartas, Skirmantas Pabedinskas
(Lietuva, 2016, liet. k., 45 min.)
29 d. - 20 val. Filmą pristatys jo autoriai.

"Šaligatvis" – filmas apie tai, kas nesustabdomai išnyksta iš mūsų atminties, iš mūsų gyvenimo. Tai filmas apie pareigą sau ir kitiems. Tai filmas apie kasdienybę, senatvę, apie dviejų žmonių meilę ir gyvenimą. Tai filmas apie mus dabartyje ir ateityje. (N-13)

Helenos Treštikovos filmu retrospektyva

Malorė
Mallory
Rež. Helena Treštikova
(Čekija, 2015, čekų k., angl., liet. subt., 97 min.)
24 d. – 14 val. Seansą pristatys kino teoretikas Gabrielis Paletzas

Dar vienas portretas, kurį režisierė kūrė 13 metų. Sūnų pagimdžiusi Malorė, kurios gyvenimas niekad nelepino, nusprendžia sutelkti visas jėgas, kad atsispirtų narkotikams ir išvengtų gyvenimo gatvėje. Jos naują gyvenimą simboliškai pradeda ant tilto sutikta garsi aktorė, paaukojusi jai 2 tūkst. kronų. Tačiau kova tik prasideda. Sudėtinga socialinė situacija, yrantys asmeniniai santykiai, susidūrimai su pareigūnais dažnai ją bloškia atgal į patį dugną. Vis dėlto kiekvieną dieną be narkotikų auganti vidinė moters stiprybė, unikalus humoro jausmas ir karingas rokerės būdas ją stumia pirmyn. (N-16)

Pasmerktas grožis
Zkaza krasou
Rež. Jakub Hejna, Helena Treštikova
(Čekija, 2015, čekų k., angl., liet. subt., 95 min.)
25 d. – 15 val.

Lida Baarova – aktorė, kurios grožis buvo didžiausia jos dovana ir prakeiksmas. Būdama jauna, patraukli mergina, ji greitai tapo ryškiausia 4–5 deš. Čekoslovakijos kino žvaigžde ir žavėjo net pavojingiausius savo epochos vyrus. Tačiau romanas su Trečiojo reicho propagandos ministru Josephu Goebbelsu ją pavertė tautos prieše ir kolaboravimo simboliu.
Režisierė Helena Treštikova paskutiniaisiais aktorės gyvenimo metais nufilmavo atvirą jos išpažintį, kurią nuspalvino archyvine medžiaga ir ištraukomis iš žymiausių jos filmų. Ši destruktyvi meilės istorija, monumentalumu primenanti graikišką tragediją, yra lemtingai susijusi su XX a. Europos istorija ir pateikia išskirtinai atvirą portretą moters, kuriai karjeros viršūnėje pasaulis buvo po kojomis, todėl vėliau sekusi užmarštis ir vienatvė ypač stulbina. (N-16)

Renė
René
Rež. Helena Treštikova
(Čekija, 2008, čekų k., angl., liet. subt., 90 min.)
26 d. – 21 val., 29 d. – 18 val. Seansą pristatys kino kino teoretikė Šarka Slezakova

Dvidešimt kalėjime praleistų metų ir žmogus, kuris vis pradeda iš naujo, klysta, tampa rašytoju bei nepaliauja stebinęs režisierę. 1989 m. Helena Treštikova pradeda filmuoti jaunuolį Renė. Ji seka jo gyvenimo ritmu, kurio didžiąją dalį jis praleidžia kalėjimuose, tik retkarčiais trumpam ištrūkdamas į laisvę. Per šį laikotarpį keičiasi socialinė santvarka, režimai ir valdžios, juos transliuoja celėje esantis televizorius ir apie viską Renė turi savo nuomonę. Prieštaringi ir permainingi režisieriaus ir Renė santykiai atsiskleidžia jo rašomuose laiškuose, kuriuos jis garsiai skaito. T&#345;ešt&#237;kov&#225; praktiškai tampa antruoju filmo personažu. Renė, kuriam režisierė padeda tapti sėkmingu rašytoju, pasirodo besąs lygus, tačiau sudėtingas partneris. Jis griežtai reikalauja dėmesio ir nuolat abejoja jo ir režisierės santykiais, kurie tęsiasi net jam apiplėšus jos butą ir pavogus jos filmavimo kamerą. (N-16)

Katka
Rež. Helena Treštikova
(Čekija, 2009, čekų k., angl., liet. subt., 90 min.)
27 d. – 20.30

Vos devyniolikos metų Katka bando įveikti jau ketverius metus trunkančią priklausomybę nuo narkotikų, vildamasi pagaliau grįžti į normalų gyvenimą. Ji svajoja vieną dieną turėti vaikiną ir sukurti šeimą, tačiau šviesaus rytojaus nematyti.
Filmo režisierė stebi byrantį Katkos gyvenimą: norėdama prasimanyti pinigų, ji vagiliauja, verčiasi prostitucija. Fiziškai ir psichologiškai palūžusios herojės istoriją tik retkarčiais nušviečia viltis ir pažadai pradėti kitokį gyvenimą. Ir nors Katkos troškimas išsivaduoti iš priklausomybės nuoširdus, narkotikai jos nepaleidžia. Ar užsimezgus gyvybei ir artėjant naujam motinystės etapui Katkai pakaks jėgų pasikeisti? 13 metų Prahos skersgatviais Treštikova seka paskui ir gilinasi į moterį, dėl kurios galbūt pereitumėte į kitą gatvės pusę, ir atskleidžia žmogiškąjį jos veidą. (N-16)

Marčela
Marcela
Rež. Helena Treštikova
(Čekija, 2006, čekų k., angl., liet. subt., 82 min.)
28 d. – 18.30 Seansą pristatys kino kino teoretikė Šarka Slezakova

Marčela – paprasta, plačiai besišypsanti, kantri stiliaus muziką mėgstanti čekė. Jos gyvenimas ekrane veriasi per kelis dešimtmečius. Marčelą režisierė filmuoti pradėjo kaip vieną televizinio projekto apie šešių susituokusių porų likimus "Vedybinės istorijos" dalyvių. Tačiau netikėti ir sukrečiantys Marčelos gyvenimo posūkiai – staigi ir mįslinga dukters mirtis, kurią lydėjo Čekijos visuomenės dėmesys ir bandymas palaikyti moterį (jai buvo siunčiami pinigai, rašomi palaikantys laiškai), kabinimasis į gyvenimą dėl antro vaiko – psichiškai neįgalaus sūnaus, vėliau sekęs nervinis išsekimas, vos neprivedęs prie savižudybės, nulėmė šį, vien tik Marčelai dedikuotą pilno metro dokumentinį filmą. Šiuo metu ji gyvena tikėdama šviesesne ateitimi. (N-16)

Audriaus Stonio jubiliejinė filmų retrospektyva

I programa atidarymas (62 min.)
23 d. – 19 val.

Atverti duris ateinančiam
Open the door to him who comes
Rež. Audrius Stonys
(Lietuva, 1989, liet. k., angl. subt., 10 min.)

Debiutinis Audriaus Stonio filmas, kurį sukurti režisieriui atrodė sena ir sunkiai įgyvendinama svajonė. Tėvas Stanislovas jam paliko didžiulį įspūdį: "Vien savo buvimu jis griovė bet kokias to meto nuostatas. Nerakinamos durys jo klėtyje, kur buvo laikomos neįkainojamos vertės relikvijos, knygos. Nerakinama bažnyčia su meno kūriniais. Besąlygiškas pasitikėjimas – galėdavai gyventi, niekas neklausdavo nei vardo, nei pavardės – gyveni ir daliniesi viskuo. Visa tai ne mano vieno sieloje paliko neišdildomą žymę."
Šiuo filmu Stonys įtvirtino savo filmų poetiką: paprastų žmonių filmavimas tampa kinematografine liturgija, atskleidžiančia paslaptingą dvasią, įkvepiančią regimąjį pasaulį. (N-13)

Baltijos kelias
Baltic way
Rež. Audrius Stonys, Arūnas Matelis
(Lietuva, 1990, liet. k., angl. subt., 10 min.)

1989 m. rugpjūčio 23 d. taiki politinė demonstracija "Baltijos kelias" nusidriekė per Lietuvą, Latviją ir Estiją, suformuodama 675,5 km ilgio už rankų susikibusių žmonių grandinę. Režisieriai šiame filme siekė užfiksuoti tai, kas tuo metu jiems atrodė svarbiausia, t. y. atsivėrusios laisvės gūsius. (N-13)

Neregių žemė
The earth of the blind
Rež. Audrius Stonys
(Lietuva, 1992, liet. k., angl. subt., 24 min.)

Audriaus Stonio "Neregių žemė" ženklina naujos lietuvių dokumentinio kino kūrėjų kartos pradžią. Tai pirmas ir vienintelis lietuvių dokumentinis filmas, 1992 m. pripažintas geriausiu dokumentiniu kino kūriniu Europoje ir pelnęs Europos kino akademijos apdovanojimą – "Feliksą". Filmas "Neregių žemė" laikomas lietuvių poetinės dokumentikos, plėtotos sovietmečiu, tęsėju.
Kuo ypatingas neregių pasaulis? Jis kupinas garsų, prisilietimų, kontrastų, įvairių pojūčių, atsirandančių iš susidūrimo su, regis, visai paprastais daiktais. Režisierius atskleidžia ne tik tai, bet, pirmiausia, vidinį neregių pasaulio peizažą, tarsi materializuodamas savo herojų jausmus, troškimus ir vienatvę. Ir, žinoma, šviesos ilgesį. (N-13)

Griuvėsių apaštalas
Apostle of ruins
Rež. Audrius Stonys
(Lietuva, 1993, liet. k., angl. subt., 18 min.)

Gruzinas Aleksandras Oboladzė klajoja po Vilniaus senamiestį, žino kiekvieną senamiesčio kampą, rūsį, kaip niekas kitas. Jis ieško praėjusio laiko, žmonių paliktų daiktų ir kuria iš jų savo pasaulį. Anot režisieriaus, tai turėjo būti filmas apie paskutines šio keisto žmogaus dienas Vilniuje, bet išėjo taip, kad filmas yra apie paskutines jo dienas šioje žemėje – Aleksandras mirė filmo taip ir nepamatęs. (N-13)

II programa (66 min.)
24 d. – 20.30

Antigravitacija
Antigravitation
Rež. Audrius Stonys
(Lietuva, 1995, liet. k., angl. subt., 20 min.)

Atokus Lietuvos kaimas. Namuose sėdi močiutė, seka seną liaudies pasaką. Tuomet pradeda lipti aukštyn kopėčiomis ir atsiduria ant bažnyčios stogo. Jos akimis matome visą kaimą, kuris mainosi kartu su metų laikais. Kaip atrodo pasaulis iš tokių aukštybių? Kas laiko žmogų tarp dangaus ir žemės? (N-13)

Skrajojimai mėlyname lauke
Flying over blue field
Rež. Audrius Stonys, Jolita Zykutė
(Lietuva, 1996, liet. k., angl. subt., 20 min.)

Žmogus vienas su savimi, paties susikonstruotame lėktuve, balansuojantis ant gyvybės ir mirties ribos, kai po kojomis dingsta paskutinė žemės atrama.
Tai filmas apie žmogaus vienatvę begalinėje dangaus erdvėje ir žemėje. (N-13)

Uostas
Harbour
Rež. Audrius Stonys
(Lietuva, 1998, liet. k., angl. subt., 10 min.)

Birštono sanatorijoje vyksta gydomosios procedūros, kurių metų žmonės nardinami į burbulų, purvo vonias, mineralinius vandenis. Jie dainuodami eina ratais, stovi po šalto vandens čiurkšlėm. Kažkas juos maigo, laužo, daužo. Klusnus nuolankumas, keistas sakralinis ritualas, kurį jie pereina tarsi norėdami apsivalyti nuo gyvenimo apnašų. Nuogi, kaip ką tik gimę.
Šis filmas– tyli impresija apie pavargusių žmonių uostą. (N-13)

Viena
Alone
Rež. Audrius Stonys
(Lietuva, 2001, liet. k., angl. subt., 16 min.)

Filmavimo grupė lydi į kalėjimą lankyti motinos vykstančią mergaitę. Tai filmas apie begalinę vaiko vienatvę.
Režisierių jis atvedė prie etinės problemos: kaip arti turi teisę eiti prie žmogaus skausmo? Ir kiek moralus dokumentinis kinas apskritai, manipuliuojantis gyvų žmonių tragedijomis ir skausmu? (N-13)

III programa (75 min.)
25 d. – 17 val.

Tas, kurio nėra
Countdown
Rež. Audrius Stonys
(Lietuva, 2004, liet. k., angl. subt., 45 min.)

Dokumentinis filmas apie kino ir teatro režisierių bei aktorių Augustiną Baltrušaitį, likimo ir susiklosčiusių aplinkybių nugramzdintą į visišką užmarštį. Žmogus, dirbęs su Monika Mironaite ir Artiomu Inozemcevu, sukūręs penkis vaidybinius filmus "Lenfilme", dirbęs su legendiniu kino režisieriumi Grigorijumi Kozincevu, šiuo metu yra visiškame visuomenės užribyje.
Tai filmas apie atminties ribas, apie nenumaldomai bėgančio laiko poveikį ir viltį, stipresnę už laiką. (N-13)

Ūkų ūkai
Uku ukai
Rež. Audrius Stonys
(Lietuva, 2006, liet. k., angl. subt., 30 min.)

Į ūkanas leidžiasi nerimstantys kūnai – senstantys, kovojantys, grublėti, glembantys.
A. Stonio filme, skirtame jo mokytojui režisieriui H. Šablevičiui, bandoma pagauti ir perteikti žmogaus kūno trapumą, neišvengiamą laikinumą, sujungiant fone skambančias instrukcijas meditacijai su poetiška kino forma. (N-13)

Varpas
The bell
Rež. Audrius Stonys
(Lietuva, 2007, liet. k., angl. subt., 56 min.)
26 d. – 17 val.

Sekdama vienos legendos pėdsakais, filmavimo grupė ir narų komanda leidosi paieškų ekspedicijon. Vieno skaidriausio ir paslaptingiausio Lietuvos ežero dugne jau keli šimtmečiai guli paskendęs varpas, atsiliepiantis iš gelmės... (N-13)

Raminas
Ramin
Rež. Audrius Stonys
(Lietuva, 2011, gruz. k., angl., liet. subt., 58 min.)
27 d. – 17 val.

Raminas Lomsadzė, 75 metų gruzinų imtynininkas, kitados per 55 sekundes įveikęs septynis priešininkus, ruošiasi kovai su paskutine ir stipriausia varžove – Vienatve. Vieną ankstyvą rytą jis išsiruošia į tolimą Gruzijos kaimelį ieškoti merginos, kurią mylėjo ir prarado prieš penkiasdešimt metų. (N-13)

Kenotafas
Cenotaph
Rež. Audrius Stonys
(Lietuva, Prancūzija, 2013, liet., vok. k., angl., liet. subt., 62 min.)
28 d. – 17 val.

Po ąžuolo šaknimis guli trys bevardžiai kareiviai. Du rusai ir vokietis. Palaidoti karo metu, naktį, slapta, bijant visų ir visko. Septyniasdešimt metų jie dalijosi viena kapo duobe. Ar išnyko prieš septyniasdešimt metų žmones kausčiusi baimė? Ar dabar, po tiek metų, kareiviams lengva surasti kelią į amžino poilsio vietą? (N-13)

Specialus "Moving Cinema" seansas
28 d. – 15.15

Neregių žemė
The earth of the blind
Rež. Audrius Stonys
(Lietuva, 1992, liet. k., angl. subt., 24 min.)

Skrajojimai mėlyname lauke
Flying over blue field
Rež. Audrius Stonys, Jolita Zykutė
(Lietuva, 1996, liet. k., angl. subt., 20 min.)

Visus retrospektyvos seansus pristatys pats režisierius Audrius Stonys.

Įėjimas su nemokamais bilietais.


kertukas
Banginis

Klube: VIP narys

Parašė žinučių: 13501

2017-08-12 15:23 102 žinutė iš 111 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: kertukas Įtraukti kertukas Į adresų knygelę
2017

Pasimatymai su Tilda Swinton Vilniaus dokumentinių filmų festivalyje

Tilda Swinton yra viena iš nedaugelio aktorių, vertinamų ir populiaraus kino gerbėjų, ir žiūrovų, ieškančių autentikos, gilumo. Jos vaidmenys be galo skirtingi: eksperimentuodama su savo išvaizda, amžiumi, balsu ir net lytimi ši aktorė gali tapti visiškai neatpažįstama.

Ji – ir Baltoji ragana "Narnijos kronikose", ir intelektuali vampyrė Jimo Jarmusho filme, ir pagrindinius moters bei vyro vaidmenis sukūrusi aktorė Virginios Woolf romano "Orlandas" ekranizacijoje. Ir tai tik maža dalis jai charakteringų neįprastų vaidmenų. Ekscentriška aktorė garsėja ir išskirtinėmis pažiūromis, ypatingu gyvenimo būdu, mados, meno, labdaros projektais.

Artėjantis Tarptautinis Vilniaus dokumentinių filmų festivalis (VDFF) šiemet žada atskleisti jos gebėjimų įvairiapusiškumą dar viename lauke – dokumentiniame kine. Specialiojoje programoje "Pasimatymai su Tilda" bus pristatyti 5 dokumentiniai filmai.

"Įdomu tai, kad Tilda Swinton ir dokumentiniame kine neapsiriboja vienu vaidmeniu. Ji ne tik viena iš filmo herojų, ji ir idėjų autorė, režisierė, mąstytoja, intelektualė. Šios asmenybės įvairiapusiškumas stulbinamas. Pagrindinė programos idėja – atskleisti Tildos Swinton "chameleoniškumą", parodyti dar nematytus jos veidus", – sako Vilma Levickaitė, festivalį rengiančio "Skalvijos" kino centro direktorė.

Programos idėją pasiūlė Aleksas Gilaitis, ankstyvojo kino festivalio "Pirmoji banga" sumanytojas. Lankydamasis įvairiuose festivaliuose jis pasakoja atkreipęs dėmesį į kelis dokumentinius filmus, kuriuose girdisi užkadrinis T. Swinton balsas. Paaiškėjo, kad šios aktorės balso tembras ir jo autentiškumas itin vertinamas dokumentikos kūrėjų.

Tilda ir Berlynas

Programą atidarys Cynthia'os Beatt diptikas "Minant kadre" (Cycling The Frame, 1988) ir "Nematomas kadras" (The Invisible Frame, 2009). Jį kuriant itin svarbūs buvo vieta ir laikas. Pirmajame, sukurtame daugiau nei prieš 3 deš., T. Swinton leidžiasi į 160 km kelionę palei Vakarų Berlyno sieną. Antrajame, jau po 2 deš., ir vėl sėda ant dviračio, atkartoja ankstesnį maršrutą, tik sienos nebėra.

Abiejuose filmuose kelionė prasideda nuo garsiųjų Berlyno Brandenburgo vartų, tęsiasi per miestą, jo priemiesčius, palei ežerus ir laukus. T. Swinton vis stabteli pabendrauti su pakeliui sutinkamais žmonėmis, jos reakcijas ir vidinius monologus praturtina cituojami rašytojai ir poetai – Robertas Louisas Stevensonas, Williamas Butleris Yeatsas, Anna Achmatova. Poetinis kelio diptikas tampa įtaigia asmenine vizija vieno svarbiausių XX a. istorinio įvykio atminties, laisvės refleksija.

"Tai metafora apie sienas plačiausia prasme: svarstoma, kokios būna sienos ir kodėl jos statomos. T. Swinton jas taip pat ir griauna – niekada nepagalvotum, kad tokio lygio žvaigždė turi laiko stabtelti, pagulėti ant žolės, pabendrauti su paprastais žmonėmis", – sako V. Levickaitė.

Anonsas: https://www.youtube.com/watch?v=YacABqJSo9w

Tildos akimis: J. Bergerio portretas

Kitas programos filmas, sulaukęs daug dėmesio kino festivaliuose, – dokumentinis esė "Metų laikai Kensi: keturi Johno Bergerio portretai" (The Seasons in Quincy: Four Portraits of J. Berger, 2016), skirtas šiemet mirusiam legendiniam britų meno kritikui ir rašytojui. Jį kuriant Tilda Swinton bendradarbiavo su kino režisieriais Christopheriu Rothu ir Barteku Dziadoszu, filmų prodiuseriu Colinu MacCabe. "Radikalus humanistas", – trumpai J. Bergerį įvardija artima jo drauge buvusi T. Swinton. Pažangios J. Bergerio idėjos kelis dešimtmečius sklido per jo romanus, pjeses, poeziją, TV laidas ir filmus. Labiausiai jį išgarsino eksperimentinis romanas "G" (1972 m. pelnė Bookerio premiją) ir meno kritikos knyga "Matymo būdai" (Ways of Seeing), atskleidžianti, kaip žmonės suvokia ir vertina meną. Ji patenka tarp 20-ties visų laikų įtakingiausių akademinių knygų.

"Matymo būdus" T. Swinton pasakoja menanti dar nuo mokyklos laikų: "Tai, kaip J. Bergeris pažindino mano kartą su meno kontekstu(ais), yra neįkainojama. Jo įtaka mums buvo milžiniška".

T. Swinton ir J. Bergerio draugystė prasidėjo paaiškėjus, kad jie yra gimę tą pačią dieną – lapkričio 5-ąją. Tik juos skiria daugiau nei 30 metų. Tačiau amžiaus skirtumas nė kiek netrukdė draugystei, kurią T. Swinton vadino sielos dvynių draugyste. Jie ne tik bendradarbiavo kurdami meninius projektus, bet ir kartu leisdami laisvalaikį, bendraudami šeimomis.

"Kartais aš galvoju, kad mes buvome susitikę praeitame gyvenime ir , pasižadėjome vienas kitam, kad susitiksime šiame", – sako J. Bergeris T. Swinton filme.

J. Bergeriui buvo arti 90 metų, kai T. Swinton pasiūlė sukurti jo portretą jo paties namuose, Prancūzijos Alpėse. Iš pradžių nufilmuotas trumpas filmas per viešnagę žiemą. Vėliau atsirado kiti trys, apimantys visus metų laikus. Skirtingi Bergerio gyvenimo aspektai siejami su jo idėjomis, kūrybos leitmotyvais. Trumpi asmeniški portretai gali būti žiūrimi ir atskirai, tačiau kartu sukuria intymų daugiasluoksnį asmenybės portretą, išaukština J. Bergerio idėjas ir kūrybą.

Anonsas: https://www.youtube.com/watch?v=BwYeqKaqjtY

Tildos pasakojimai

Kituose dviejuose programos filmuose T. Swinton atsiskleidžia kaip subtili, mokanti išlaikyti dėmesį istorijų pasakotoja. Jos įgarsintas ir prodiusuotas filmas "Laiškai iš Bagdado" (Letters from Baghdad, 2016) – tai Gertrude'os Bell (1868 - 1926) istorija.

Daugybę talentų turėjusi britų keliautoja buvo archeologė, diplomatė, kalbininkė, rašytoja, dar vadinama ir moteriškuoju "Arabijos Lorensu". Mat G. Bell teko ypatingas vaidmuo formuojant politiką Artimuosiuose Rytuose. Jai ypač gelbėjo arabų kultūros ir istorijos išmanymas, kalbų mokėjimas, gebėjimas pelnyti buvusios Osmanų imperijos vadų pagarbą ir pasitikėjimą.

Pasakojimas plėtojamas pačios G. Bell ir jos amžininkų žodžiais, naudojant išlikusių laiškų fragmentus, privačių dienoraščių ištraukas, valstybinius dokumentus, įterpiant niekada prieš tai nerodytą video medžiagą iš 25 archyvų įvairiose pasaulio šalyse.

"Įrašiusios daugiau nei 700 valandų trukmės medžiagos, jautėmės tarsi būtume atradusios išties pranykusį pasaulį", – sakė viena iš filmo režisierių Sabine Krayenbühl.

Anonsas: https://www.youtube.com/watch?v=x0q2Th2Mq3A

"Būti – tai būti susijungusiam", – sakinys iš dokumentinio pasakojimo "Sapnai laidininkai" (Dreams Rewired, 2015) skamba tarsi šiuolaikiška garsiosios Hamleto frazės parafrazė.

Filmo kūrėjai apžvelgia technologijų kaitą nuo 1890-ųjų ir primena, kad mūsų manija technologijoms – nieko naujo. Iš pradžių buvome pametę galvas dėl telefonų, paskui ankstyvojo kino, tada mus užvaldė belaidžio radijo magija ir, galiausiai, – televizija.

"Sapnai laidininkai" jungia ištraukas iš 200 filmų ir kronikų. Jas papildo įžvalgūs T. Swinton komentarai apie mūsų amžiną meilės ir neapykantos santykį su technologijomis.

"Mūsų laikai – absoliutaus susijungimo laikai. Atstumas lygus nuliui. Pasaulis turi naują ritmą", –skelbia T. Swinton monotonišku balsu.

Anonsas: https://www.youtube.com/watch?v=M2E_b8ULRHs
Festivalis vyks Vilniuje rugsėjo 21-spalio 1 d., Klaipėdoje ir Ukmergėje – spalio 6-8 d.
Daugiau informacijos apie festivalį svetainėje: www.vdff.lt


kertukas
Banginis

Klube: VIP narys

Parašė žinučių: 13508

2017-08-17 21:30 103 žinutė iš 111 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: kertukas Įtraukti kertukas Į adresų knygelę
Apie kitus 2017 m. filmus pasakoja rengėjai:

Melancholija, apsėdimai ir nežemiški gyventojai

"Olegas ir keistieji menai" (Oleg y las raras artes) – vienas ryškiausių šių metų festivalio filmų. Vardindama asmeninius favoritus, Skalvijos direktorė Vilma Levickaitė pirmiausiai pamini šį. Filmo herojus – Olegas Karavaičiukas – ikona Rusijoje, tačiau mažai kam žinoma asmenybė užsienyje. Keistuolis laisvamanis, grojantis su stulbinamu užsidegimu. Jo sukurtą muziką galime išgirsti Sergejaus Paradžanovo, Kiros Muratovos filmuose. Muzikanto asmenybė tokia turtinga, kad Rusijoje jo talentui įvardinti atsirado posakis "Olego Karavaičiuko fenomenas", mat žodžiai "muzikas" ir "genijus" buvo per siauri jį apibūdinti.
Jaunas režisierius Andrés Duque'as iš Venesuelos tapo pirmuoju, pelniusiu Olego pasitikėjimą ir sukūrusiu jo portretą kine. A. Duque'as atvyksta pats pristatyti filmo VDFF žiūrovams.

Neeiliniam susitikimui filme "Išlikimo metodas" (To Stay Alive - A Method) kviečia ir menininkų maištininkų duetas – prancūzų provokacijų meistras rašytojas Michelis Houellebecq ir JAV rokeris Iggy Popp. Apie depresiją, psichikos ligas ir jų stigmas filme kalbama šviesiai ir su humoru, viltį teikia menininkų naudojamas "vaistas" – kūryba. Pasakojimas sukurtas pagal M. Houellebecq'o esė "Išlikti gyvam". Ją filme įskaito Iggy Poppas.

Netikėtą jungtį tarp kasdienio gyvenimo ir egzorcizmo tyrinėja "Gelbėk mus nuo pikto" (Liberami) režisierė Federica Di Giacomo. Ji stebi vieną žymiausių egzorcistų Italijoje – nepailstantį tėvą Cataldo, į kurį kreipiasi šimtai dvasines negandas išgyvenančių žmonių. "Egzorcizmo seansas – tarsi paskutinė priemonė tiems, kuriems nepadėjo alternatyvi medicina, psichiatrai ir magai. Tai savotiška visuomenės, kuri ieško greito išgijimo, metafora", – sako autorė.

Kasdienio gyvenimo filosofija

Dokumentinius pasakojimus kuriantys talentingi autoriai turi ypatingą gebėjimą į kasdienį gyvenimą žiūrėti filosofiškai. Toks yra šveicaro Pierre'o-Francois Sauter pasakojimas "Kalabrija" (Calabria), toks yra ir iš Tbilisio kilusio Rati Oneli filmas "Saulės miestas" (City of the Sun).
Pirmajame režisierius fiksuoja, kaip palaikai gabenami iš Šveicarijos į mirusiojo gimtąjį Italijos miestą. Tai kelio filmas, kuris įsimins jautriais, išraiškingais herojais, subtiliu humoru, gebėjimu giliai užčiuopti gyvenimo ir mirties, emigracijos ir savo šaknų praradimo temas.
"Saulės miestas" – kiek niūrus postapokaliptinio tuštėjančio miesto atspindys. Vakarų Gruzijoje esanti Čiatura garsi tuo, kad čia anksčiau buvo iškasama kone pusė visame pasaulyje išgaunamo mangano – gyvybiškai svarbaus metalo. Tačiau dabar gyventojų gerokai mažiau, o gyvenimo sąlygos suprastėjusios. Visgi kasdienė kova už būtį, geresnį gyvenimą ir dvasios tvirtybė į pirmą planą iškelia žmogiškumą ir tikėjimą.

Pasakojimai iš už Atlanto

Į festivalio programą atrinkta ir filmų, kurie pirmiausiai sudomino tema. Tai žinomo amerikiečių režisieriaus Alexo Gibney "Nulinės dienos" (Zero Days). Kibernetinės atakos, saugumas, valstybės paslaptys – filmas intriguoja sužinoti, kas slypi už politikų sprendimų ir neatsakytų klausimų. Kaip teigia A. Gibney, šis filmas – vienas didžiausių jo iššūkių: atsirado tik keli žmonės sutikę prabilti viešai.
Nusikelti į Ameriką siūlo ir lenkų režisierius Piotras Stasikas. Jo filmas "21 x Niujorkas" (21 x Nowy Jork) – tai Niujorkui skirta poema, sukurta 21 herojaus. Kiekvieno jų problemos, troškimai, aistros ir viltys darniai įsipina į bendrąjį šio miesto audinį.


kertukas
Banginis

Klube: VIP narys

Parašė žinučių: 13521

2017-09-04 12:52 104 žinutė iš 111 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: kertukas Įtraukti kertukas Į adresų knygelę
Audrius Stonys apie VDFF retrospektyvą: "A. Pelešiano kūryba su niekuo nesulyginama"

Gyvoji kino legenda. Taip lakoniškai galima pristatyti armėnų dokumentininką Artavazdą Pelešianą, kuris į kino klasikų gretas įrašytas dar 7 deš. Jo filmai skiriasi nuo tradicinės dokumentikos: jiems būdinga neiliustratyviai naudojama muzika ir jo paties sukurtas montažo metodas.

A. Pelešianas buvo ir tebėra ypač vertinamas kitų kino kūrėjų. Vienu iš nedaugelio tikrų genijų jį vadino nežabotos vaizduotės dailininkas ir kino režisierius Sergejus Paradžanovas. A. Pelešiano pėdomis sekantis amerikietis Godfrey Reggio tvirtina: "Mano autoritetas kine – Artavazdas Pelešianas, armėnų dokumentinio kino kūrėjas, genijus. Jei aš įskeliu kibirkštis, tai jis – kamuolinius žaibus".

Armėnų kino režisieriaus kūrybą itin vertina ir lietuvių dokumentininkas Audrius Stonys: "yra režisierių, kurie geba sukurti ištisus pasaulius. Net negali atrasti su kuo juos palyginti – tokie jie saviti. Sergejus Paradžanovas, Artavazdas Pelešianas, Béla Tarras – jie visi tarsi didžiuliai stulpai dykumoje, išradę atskirą kinematografinį pasaulį, savitą kino kalbą. Ji aboliučiai unikali, bet kartu ir universali".
A.Stonys pabrėžia, kad A. Pelešiano kinas – tai nesenstantis kinas: "Metų laikus" gali žiūrėti ir dabar, ir po 50 metų. Ir po 100 metų jie bus žiūrimi lygiai taip pat".

Atrasti A. Pelešianą ir jo kiną kviečia Tarptautinis Vilniaus dokumentinių filmų festivalis (VDFF). Festivalyje bus parodyti šeši jo filmai. Kiekvienas jų – tarsi žmonijos gyvenimo akimirksniai. Tai pasakojimai apie armėnų tautos likimą ("Mes", 1969), gyvūnų pasaulį ("Gyventojai", 1970), piemenų gyvenimą kalnuose ("Metų laikai", 1972), kosmosą žmoguje ("Mūsų amžius, 1983), mikrokosmosą traukinyje ("Pabaiga", 1992), gimimą ("Gyvenimas", 1993).
Režisierius ir kino teoretikas A. Pelešianas gimė 1938 m. Armėnijoje, Giumri mieste. Nuo 1963 m. – VGIK'o (Sąjunginio kinematografijos instituto) studentas. Pirmieji trumpametražiai "Kalnų patrulis", "Žmonių žemė", "Pradžia" sulaukė daugiau nei pripažinimo: filmai buvo užversti prizais, kino kritikai ir teoretikai aptarinėjo unikalų filmų montažą.

A.Pelešiano atrastas ir paties naudotas "distancinio montažo" metodas ypatingas tuo, kad filme naudojami "atraminiai", keliskart atsikartojantys kadrai, santykyje su kitais kadrais jų prasmė ima kisti. A. Pelešiano montažo metodą kino teoretikai dar vadina "intuityviu, dvasiniu", nes iš žiūrovų jis reikalaująs ne mažesnių dvasinių pastangų, nei iš filmo autoriaus. Kiti teigia, kad pasitelkdamas tokį montažą A. Pelešiano filmai primena poeziją. Tai akivaizdu ir skaitant jo filmų scenarijus.
"Montažu aš naikinu montažą", – apie savo metodą sakė armėnų dokumentininkas, savo filmuose neretai naudodavęs archyvinius kadrus.
Pirmą kartą "distancinį montažą" A. Pelešianas išbandė 1969 m. pasirodžiusiame filme "Mes". Jis tapo populiarus išsyk. Po "Mes" sekę "Gyventojai", "Metų laikai" ir "Mūsų amžius" A. Pelešianą pavertė gyvuoju kino klasiku. Pats garsiausias režisieriaus filmas – "Metų laikai". Tai vienas poetiškiausių jo darbų: pasitelkęs to paties pavadinimo Antonio Vivaldi ciklą, naudodamas palėtinimus ir atsikartojimus, triukšmą ir muziką, šviesos ir tamsos žaidimą, režisierius peržengė tradicinės dokumentikos ribas.
Ypač įsimintina "Metų laikų" scena – piemenų su avimis nusileidimas nuo kalnų. Paklaustas, kaip pavyko ją nufilmuoti, A. Pelešianas pasakojo, kad nuo kalnų ritosi kartu su piemenimis: "Filmavimai vyko nuolatiniame judėjime. Tik piemenys rankose laikė avis, o aš laikiau operatorių, kuris savo ruožtu laikė kamerą".

Visa A. Pelešiano filmografija telpa į 4 valandas. Daugelis tai aiškina režisieriaus charakterio ypatumais, kiti tuo, kad jie ir taip viską pasako: įkūnija ne asmenybes, o idėjas, kalba apie amžinybę, apie tai, kas aukščiau žmogaus.
Armėnų dokumentininko kūryba, ypatingai "distancinio montažo" teorija, studijuojama kino mokyklose visame pasaulyje. A. Pelešianas kinui skyrė ir nemažai teorinių darbų, kurie išversti į daugybę kalbų. Jie publikuoti garsioje knygoje "Mano kinas". Ši tapo postūmiu vystytis naujoms kino teorijoms.
Nepaisant A. Pelešiano įvertinimų, pamatyti jo filmus yra sudėtinga. Tokią progą suteikia nebent jo filmų retrospektyvą rengiantys kino festivaliai. Šiemet tokią galimybę siūlantis Vilniaus dokumentinių filmų festivalis dalį filmų parodys iš kino juostos. Seansus pristatys kinotyrininkė, kino ir audiovizualinio meno doktorantė, kino istorijos ir estetikos dėstytoja Marguerite Vappereau (Prancūzija).

Festivalis vyks Vilniuje rugsėjo 21 – spalio 1 d., Klaipėdoje ir Ukmergėje – spalio 6-8 d.
Daugiau informacijos apie festivalį svetainėje: www.vdff.lt.

Oranizatorių info


kertukas
Banginis

Klube: VIP narys

Parašė žinučių: 13531

2017-09-18 20:30 105 žinutė iš 111 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: kertukas Įtraukti kertukas Į adresų knygelę
Štai ir programa.

SKALVIJA (rugsėjo 22–28 d.)

Artavazdo Pelešiano filmų retrospektyva
I programa
22 d. – 17 val. (seansą pristatys kinotyrininkė Marguerite Vappereau), 25 d. – 17.30

Gyventojai
Obitateli
Rež. Artavazd Pelešian
(Baltarusijos TSR, 1970, be teksto, 9 min.)

Panoraminiai migruojančių gyvūnų vaizdai, narvuose besiblaškantys žvėrys. Filmas kupinas laukinio gyvenimo panikos. "Daug žmonių pasijuto suerzinti ar įžeisti mano filmo "Mes". Po šios patirties, aš buvau taip įsiutęs, kad nusprendžiau sukurti filmą apie gyvūnus. Rodydamas gyvūnų elgesį, aš nieko nenuliūdinsiu, tačiau, filmuodamas juos, galiu atskleisti tą patį, ką matau žmonėse", – sako režisierius.

Mes
Menq
Rež. Artavazd Pelešian
(Armėnijos TSR, 1969, be teksto, 27 min.)

Filme rodoma armėnų tauta, atsilaikiusi prieš šalį nualinusias tragedijas – genocidą, okupaciją. Tai žmonės, sugebėję išgyventi didžiausius sunkumus. Muzika, netikėtas montažas – griūvantys kalnai, laidotuvių procesija ir įprastus darbus toliau dirbantys gyventojai – atskleidžia šių kasdienybės herojų gyvenimus.

Metų laikai
Vremena goda
Rež. Artavazd Pelešian
(Armėnijos TSR, 1972, be teksto, 30 min.)

Kartu su operatoriumi Michailu Vartanovu kurtas filmas "Metų laikai" žvelgia į žmogaus ir gamtos darną bei priešpriešą. Režisieriaus žodžiais tariant, šis filmas nėra vien apie metų ar žmonių laikus, tai – filmas apie viską.
(N-13)
---------------------------------
II programa
23 d. – 18.20 (seansą pristatys kinotyrininkė Marguerite Vappereau), 26 d. – 17 val.

Mūsų amžius
Mer dare
Rež. Artavazd Pelešian
(Armėnijos TSR, 1983, be teksto, 50 min.)

Šio filmo ašis – besiruošiančios skrydžiui kosminių stočių įgulos Amerikoje ir SSRS.
Filme žvelgiama į tai, kas verčia žmoniją judėti į priekį. "Mūsų amžius" yra filmas apie mus ir apie mane. Tai kūrinys apie tai, ko aš trokštu, ko trokštame visi – kiekvienas žmogus, žmonija", – sako A. Pelešianas. Beribiams žmogaus troškimams kartais ankštos net kosmoso platybės.

Pabaiga
Verj
Rež. Artavazd Pelešian
(Armėnija, 1992, be teksto, 10 min.)

Keliaujant traukiniu pro akis pralekia kalnai, pievos, ir tik tunelis visus panardina į tamsą. Traukinys – atskiras mikrokosmosas. Važiuodami tais pačiais bėgiais, viena kryptimi traukinio keleiviai gyvena tuo pačiu ritmu, tačiau jie skiriasi tautybėmis, amžiumi, gyvenimo patyrimais, o ir jų kelionės tikslai patys įvairiausi. Kiekvieną kartą traukiniui panirus į tamsą tunelio gale matyti šviesa.

Gyvenimas
Kyanq
Rež. Artavazd Pelešian
(Armėnija, 1993, be teksto, 7 min.)

Didingai skamba muzika. Stambiu planu rodomas giliai alsuojančios moters veidas. Vos kelios minutės, ir pasaulį išvys žmogus. Jaudinantis skausmo ir ekstazės mišinys šiame filme – apie gimimą plačiausia prasme.
(N-13)
----------------------------
Pagrindinė programa

Olegas ir keistieji menai
Oleg y les rares artes
Rež. Andrés Duque
(Ispanija, 2016, orig. k., angl., liet. subt., 1.10)
22 d. – 18.40 (seansą pristatys rež. Andrés Duque), 25 d. – 16 val.

Devyniasdešimtmetį Olegą Karavaičiuką, nerūpestingai apsirengusį, užsimaukšlinusį ryškios spalvos beretę, dažnai galima sutikti slampinėjant Ermitaže arba išgirsti jį ten skambinant Romanovų šeimos rojaliu. Vaikystėje Olegas buvo pristatytas Stalinui kaip fortepijono vunderkindas. Be koncertinio repertuaro, jis kūrė garso takelius filmams, dirbo su Kira Muratova, Sergejumi Paradžanovu. O. Karavaičiukas galėjo muzikuoti garsiausiose koncertų salėse, tačiau po vieno koncerto 1961 m., kuriame jis leido sau lengva ranka paimprovizuoti, KGB pasirūpino, kad jam visiems laikams būtų uždarytos Leningrado filharmonijos bei kitų koncertinių salių durys. (N-13)

Kalabrija
Calabria
Rež. Pierre-Fran&#231;ois Sauter
(Šveicarija, 2016, orig. k., angl., liet. subt., 1.57)
24 d. – 15.30 (seansą pristatys rež. Pierre-Fran&#231;ois Sauter)

Portugalas Jovanis ir serbas José – emigrantai, kartu dirbantys laidojimo biure Šveicarijoje. Skirtingų gyvenimo patirčių, priešingų temperamentų vyrai panašūs tik biuro uniformomis. Mirus Šveicarijoje gyvenančiam italui, Jovanis ir José įpareigoti nuvežti palaikus artimiesiems į Kalabriją. Vaizdingu maršrutu katafalkas rieda Pietų Italijos link. Dviejų (o gal trijų) vyrų kelionę papildo fragmentiški, kartais intymūs, kartais smagūs pokalbiai.
Tai metafizinio kelio filmas apie klajones po pasaulį, gyvenimą ir mirtį. (N-13)

Nulinės dienos
Zero Days
Rež. Alex Gibney
(JAV, 2016, orig. k., angl., liet. subt., 1.56)
25 d. – 20.45

Kibernetinis saugumas šiandien – vienas svarbiausių uždavinių pasaulyje. Nuolat vykdomos kibernetinės atakos trikdo stambių įmonių, valstybinių institucijų darbą. Numatyti išpuolius darosi vis sunkiau. "Oskaro" laureatas režisierius Alexas Gibney pristato detektyvinę istoriją, kurioje atskleidžia intriguojančio viruso, žyminčio tarptautinių konfliktų erą, sukūrimo bei plitimo aplinkybes. Ironišku tonu filme pasakojama tai, apie ką nenoriai kalba didžiausios valstybių organizacijos. (N-13)

Išlikimo metodas
Overleven – een handleiding
Rež. Erik Lieshout, Arno Hagers, Reinier van Brummelen
(Nyderlandai, 2016, orig. k., angl., liet. subt., 1 val.)
24 d. – 18.20 (seansą pristatys rež. Erik Lieshout), 25 d. – 19 val.

Ekscentriškasis Prancūzijos bestselerių autorius Michelis Houellebecqas publikavo esė pavadinimu "Išlikti gyvam" (1991), kurioje aprašė psichinių sutrikimų varginamus menininkus, poetus, bandančius sutramdyti kūrybinių kančių keliamą beprotybę. Perskaitęs kūrinį, pankroko krikštatėvis Iggy Popas lengvai atpažino savo jaunystės išgyvenimus. Eriko Lieshouto filmas tekstą pavertė manifestu, po kuriuo pasirašė abi žvaigždės bei kiti pasaulio vienišiai. Saulės išdžiovintame sode Majamyje Iggy Popas žemu balsu skaito M. Houellebecqo esė, o Vincento personažą įkūnijęs rašytojas savo senelių namų rūsyje muzikantui pristato ilgai kurtą instaliaciją "Gyvenimo paslaptis". (N-16)

21 x Niujorkas
21 x Nowy Jork
Rež. Piotr Stasik
(Lenkija, 2016, orig. k., angl., liet. subt., 1.10)
26 d. – 21.30, 28 d. – 19 val.

Niujorko miesto arterija – metropolitenas – garsėja savo laisva dvasia. Iš viso pasaulio į megapolį atklydę žmonės savo kelionės atkarpą metro vagone praleidžia skirtingai. Skaito, miega, muzikuoja, spontaniškai surengia teatralizuotą pasirodymą arba tiesiog kalbina greta sėdintį kaimyną. Keliauja visi: vienišiai, poros, pasimetę, laimingi, o į vagono centrą nukreiptos sėdynės tarsi specialiai pritaikytos stebėti vieniems kitus. (N-13)

Specialioji programa "Pasimatymai su Tilda"

Metų laikai Kensi: keturi Johno Bergerio portretai
The Seasons in Quincy: Four portraits of John Berger
Rež. Colin MacCabe, Christopher Roth, Tilda Swinton, Bartek Dziadosz
(Jungtinė Karalystė, 2015, orig. k., angl., liet. subt., 1.30)
22 d. – 20.30, 23 d. – 16 val. (seansus pristatys rež. Colin MacCabe)

Menotyrininkas ir rašytojas Johnas Bergeris – radikalus humanistas. Taip jį apibūdina jo pasekėja ir partnerė Tilda Swinton. Jis pakeitė visos XX a. antros pusės kartos Didžiojoje Britanijoje mąstymą. Šiai kartai priklausiusi T. Swinton paauglystėje perskaitė jo garsiąją knygą "Matymo būdai", o jau subrendusi tapo gera J. Bergerio bičiule. Jųdviejų draugystė užsimezgė Londone, tačiau vėliau intelektualas persikraustė į Prancūzijos Alpes. T. Swinton kilo mintis sukurti apie jį filmą.
Filmą sudaro keturios skirtingos dalys. Jose kalbama apie kairiąsias pažiūras, vaikus ir tėvus, žmones ir gyvūnus, gyvenimą ir mirtį. (N-13)

Minant kadre
Cycling the frame
Rež. Cynthia Beatt
(VFR, 1988, orig. k., angl., liet. subt., 27 min.)
23 d. – 20.10 (seansą pristatys rež. Cynthia Beatt)

Ilgaplaukė, kol kas dar nedaugeliui pažįstama Tilda Swinton 1988 m. lankėsi Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Režisierė Cynthia Beatt pakvietė ją nusifilmuoti kelionėje dviračiu palei Berlyno sieną Vakaruose. Maršrutas prasideda ir baigiasi prie Brandenburgo vartų. Vėjo plaikstomais plaukais, romantišką hipę primenanti T. Swinton mina 161 km. Keliaudama ji deklamuoja poeziją, pravažiavusi ežerą stabteli pievoje pasiskinti gėlių. Iš kadro nedingstanti siena įkūnija slogią suskaldytos valstybės atmosferą. (N-13)
Filmas rodomas kartu su "Nematomas kadras".

Nematomas kadras
The Invisible Frame
Rež. Cynthia Beatt
(Vokietija, 2009, orig. k., angl., liet. subt., 1 val.)
23 d. – 20.10 (seansą pristatys rež. Cynthia Beatt)

Po 21 metų T. Swinton kelionę pakartoja. Tik pasaulį į dvi dalis dalijusios sienos jau nebėra, o Tilda nusirėžė plaukus, tapo žinoma aktore, režisiere bei visuomenės veikėja. Tačiau į pasaulį ji žvelgia taip pat atvirai. (N-13)

Derekas
Derek
Rež. Isaac Julien
(Didžioji Britanija, 2008, orig. k., angl., liet. subt., 1.16)
24 d. – 14 val., 27 d. – 20.30

Tilda Swinton vieniša klajoja po Londono centrines gatves ir verslo rajonus. Praėjus aštuoneriems metams po režisieriaus Dereko Jarmano mirties, ji parašė menininkui laišką, kurį publikavo "The Guardian". Filme apžvelgiama D. Jarmano kūryba – rodomi dokumentiniai kadrai iš jo gyvenimo ir kūrybinio laikotarpio. T. Swinton laiškas, kadrai iš D. Jarmano filmų, kupinų ekstravagancijos ir pankiškos estetikos, bei interviu ištraukos filme "Derekas" atskleidžia ne tik biografines detales ir kūrybos principus, bet ir kultūrinės sąmonės kismą Didžiojoje Britanijoje. (N-16)

Laiškai iš Bagdado
Letters from Baghdad
Rež. Sabine Krayenbühl, Zeva Oelbaum
(JAV, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, 2015, orig. k., angl., liet. subt., 1.35)
24 d. – 20.15

"Nekarūnuota Mesopotamijos karalienė" – taip Britanijos spauda vadino Gertrude Bell. Tvyrant Pirmojo pasaulinio karo įtampai, G. Bell buvo vienintelė moteris, kuriai leista išvykti į Bagdadą. Pirmiausia ji keliavo archeologinių tyrinėjimų tikslais, tačiau Artimųjų Rytų pažinimas, išsilavinimas ir kalbų mokėjimas leido jai tapti įtakingiausia Britanijos diplomate. Jos patarimų klausėsi aukščiausio lygio Britanijos politikai ir buvusios Osmanų imperijos lyderiai.
Filme panaudota vaizdo medžiaga net iš 25 skirtingų pasaulio archyvų atveria dar nematytą istorinį Artimųjų Rytų pasaulį. Tilda Swinton įgarsina intymius G. Bell laiškus artimiesiems, kurie tampa šio biografinio pasakojimo ašimi. (N-13)

Perprogramuoti sapnai
Dreams Rewired
Rež. Manu Luksch, Martin Reinhart,Thomas Tode
(Austrija, Vokietija, Jungtinė Karalystė, 2015, orig. k., angl., liet. subt., 1.25)
28 d. – 20.30

Telefonas, radijo ryšys, kinas ir televizija užtikrino sąlygas gyvenimui pasaulyje, kuriame akimirksniu, nevaržomi laiko ir atstumo, galime dalintis informacija. Daugiau nei 200 retų ištraukų iš kino filmų ir reportažų sudaro energija pulsuojančią esė apie technologijų raidą ir dviprasmišką žmogaus santykį su jomis. Tildos Swinton sekamas pasakojimas ironiškai iliustruojamas išradimus įamžinusiais kadrais. (N-13)

Jubiliejinė Rimtauto Šilinio filmų retrospektyva

I programa
26 d. – 18.30 (seansą pristatys kino kritikė Rasa Paukštytė)

Post Scriptum senam filmui
Rež. Viktoras Starošas, Rimtautas Šilinis
(Lietuvos TSR, 1980, liet. k., 46 min.)

Zarasų rajone V. Kudirkos vardo kolūkis buvo labiausiai atsilikęs visoje Lietuvoje. Jį pakelti buvo pakviesta to krašto abiturientų klasė. Jauni žmonės ryžosi – kartu dirbo, kartu gyveno, net grojo pučiamųjų orkestre. O atlygis už entuziazmą – ne pinigai, o grūdai. Apie šią brigadą dokumentininkas Viktoras Starošas 1959 m. sukūrė filmą "Mano draugai" ir... po dvidešimties metų nusprendė pasižiūrėti, kaip susiklostė šių žmonių likimai.
Šis filmo autorių sugrįžimas atskleidžia sovietinių laikų absurdą, kai jaunų žmonių vos užgimusios svajonės būdavo numarinamos dėl utopinių siekių – šviesaus komunistinio rytojaus.
(N-13)

Kur karalienės auksas?
Rež. Rimtautas Šilinis
(Lietuvos TSR, 1971, liet., rusų k., liet. subt., 9 min.)

Nors atrodytų, kad tai tik dokumentinis filmas apie Penktąją Tarybų Sąjungos tautų lengvosios atletikos spartakiadą, kurioje rungiasi 712 geriausių, greičiausių, stipriausių, tačiau filmo autoriai sukuria tikrą detektyvinę istoriją. Prie įtampos atmosferos bei šmaikščios nuotaikos filme prisideda išraiškinga ir iliustratyvi V. Ganelino muzika.

Savojo Aš beieškant
Rež. Rimtautas Šilinis
(Lietuvos TSR, 1977, liet. k., 48 min. )

Filmo kūrėjai mėgina išsiaiškinti, kodėl gabus abiturientas atsidūrė kaltinamųjų suole. Įvairiose moksleivių olimpiadose dalyvavęs Otonas kaltinamas valstybinio ir asmeninio turto vagystėmis. Jaunuolis teigia, kad taip nutiko iš nuobodulio. Klasės draugai jį prisimena kaip aktyvų ir įdomiai mąstantį. Mokytojai svarsto, jog mokykloje gabesniems vaikams reikėtų skirti didesnį dėmesį. Paklydėlio Otono istorija pinama su didžiosiomis BAM’o statybomis. Jos – tarsi viena iš prarastų galimybių pasirinkti teisingą kelią.
Filmo dramatizmą padeda perteikti kompozitoriaus V. Ganelino muzika.

II programa
27 d. – 17 val. (seansą pristatys kino kritikė Rasa Paukštytė)

… buvome greta
Rež. Rimtautas Šilinis
(Lietuvos TSR, 1984, liet., rusų k., liet. subt., 19 min.)

Išlakus jaunuolis Kipras atvyksta laikyti stojamųjų egzaminų į Sankt Peterburgo konservatoriją. Pakako kelių lietuviškų liaudies dainų, kad komisija patikėtų, jog prieš juos stovi išskirtinio balso ir talento žmogus. Ir jie neapsiriko – Kipro Petrausko tenoras nuo 1911 m. beveik dešimtmetį skambėjo Sankt Peterburgo Marijos teatre, kur užsimezgė ypatinga draugystė su vienu garsiausių Rusijos solistų Fiodoru Šaliapinu. Stiprų abiejų solistų ryšį filme liudija skaitomi F. Šaliapino laiškai K. Petrauskui, solisčių Rozalijos Gorskajos, Tamaros Davydovos, žmonos Elenos Žalinkevičaitės-Petrauskienės prisiminimai.

Pasirašau, arkitektas...
Rež. Rimtautas Šilinis
(Lietuva, 1972, liet. k., 9 min.)

"Nu visi pažįsta tų Lenginų Šepkų. Privažiuoja pas jį iš Moksvas, iš Vilniaus. Dara jis tan visokius dievus. Ale tie dievai nepadabni į tikrus", – taip dievdirbį, medinukų drožėją Leonidą Šepkų pristato Šiaudynės kaimo gyventoja.
Filmas – tai talentingo, nors ir bemokslio žmogaus portretas. Ir nors išskirtiniai drožėjo gebėjimai išryškėjo tik sulaukus 50-ties, mediniai dievai, gyvulėliai, paukštukai ne tik įsikūrė dviejose Rokiškio kraštotyros muziejaus salėse, bet nukeliavo ir į Budapeštą, Niujorką.
Kompozitoriaus V. Ganelino muzika filme sukuria papildomą emocinę dramaturgiją.

Filme Juozas Baltušis
Rež. Rimtautas Šilinis
(Lietuvos TSR, 1979, liet. k., 30 min.)

"Atsitiktinis žmogus literatūroje" – taip J. Baltušis siūlė pavadinti apie jį kuriamą filmą.
Tai kino portretas, kuriame filmuojamas kasdienes situacijas rašytojas prieš kamerą papildo šmaikščiomis replikomis: "Tai ką dabar, vaidint pradėt? Vis dėlto juokinga rodyt, kaip žmogus rašo." Tai ir filmas filme. Kamera J. Baltušį stebi, kai jis, žiūrėdamas jau nufimuotą medžiagą, saviironiškai ir atvirai komentuoja.

Paveikslas
Rež. Rimtautas Šilinis, Andrius Šiuša
(Lietuvos TSR, 1981, liet. k., 20 min.)

Filmas pasakoja apie vieną iš svarbiausių Lietuvos tapytojų ekspresionistų, ARS grupės iniciatorių, profesorių Antaną Gudaitį. Dailininkas įsileidžia filmavimo grupę į dirbtuves ir į savo gyvenimą. Pasistatęs priešais naują drobę, garsiai svarsto apie "gadinimui paskirtą darbą".
Tai filmas ne tik apie kūrybingą asmenybę, bet ir apie sąžiningą sau bei kitiems žmogų.
Tylą filme organiškai užpildo kompozitoriaus B. Kutavičiaus muzika.
(N-13)
Įėjimas su nemokamais bilietais.

III programa
28 d. – 17 val. (seansą pristatys kino kritikė Rasa Paukštytė)

Sala
Rež. Rimtautas Šilinis
(Lietuva, 1990, liet. k., 48 min.)

Psichiatrinės ligoninės-internatai tarybiniais metais buvo ne tik psichinius sutrikimus turinčių ligonių namai, bet ir "salos", kuriose būdavo izoliuojami politiniai kaliniai. Vienoje jų daugybę metų uždarytas praleido brolio kagėbisto išduotas filmo herojus. Lietuvai susigrąžinus laisvę, jis pasilieka internate, tik dabar jau kaip virtuvės darbuotojas.
Režisierius R. Šilinis atskleidžia vieną iš daugybės sovietmečio suluošintų žmonių istorijų.

Nojaus arka
Rež. Rimtautas Šilinis
(Lietuvos TSR, 1988, liet. k., 47 min.)

Režisierius R. Šilinis, jungdamas metaforinius kadrus, gretina Lietuvos praeitį ir dabartį, atskleidžia istorinius patyrimus, kultūrinį palikimą. Negyvos žuvies žvilgsnyje atsispindi ir griūvančios šventyklos, ir dangų padalinę statybiniai kranai, ir degantys laukai, ir "Lietuvos Miss" rinkimai. Vizualų dramatizmą sustiprina kompozitoriaus F. Latėno muzika, kuri jungia dzūkiškas raudas, traukinio sinkopavimą, vokiškus ir tarybinius maršus, miuziklo fragmentus bei poeto Sigito Gedos pasisakymus pirmuosiuose Sąjudžio mitinguose.
(N-13)
Įėjimas su nemokamais bilietais.

Programa vaikams "Sau ir draugui"
23 d. – 14.30

Rokenroleriai
Rockenrollers
Rež. Daan Bol
(Nyderlandai, 2016, orig. k., liet. subt., 25 min.)

Trys draugai subūrė muzikos grupę. Tarsi iš rokenrolo klestėjimo laikų atklydę vaikinai daug repetuoja, o repeticijoms užsitęsus, nakvoja studijoje. Vincas, Basas ir Sia jaučiasi lyg broliai. Žvelgdami tiesiai į kameros objektyvą vaikinai pasakoja apie jų grupei iškilusį iššūkį – vyriausias jos narys Sia suserga depresija. Muzika ir draugystė šiame filme pasirodo stipresnės už ligą. (V)

Tėja
Thea
Rež. Halvor Nitteberg
(Norvegija, 2016, orig. k., liet. subt., 13 min.)

Dvylikametė Tėja – kitokia nei jos bendraamžiai. Mergaitei tenka lankytis specialiose sveikatos stovyklose, o ištikus priepuoliui jai į pagalbą sraigtasparniu skuba medikų įgula. Tėja serga epilepsija. Iš sustabdytų kadrų sumontuotas filmas pasakoja apie Tėjos išvyką į epileptikų stovyklą. (V)

Skotas + Džiulija
Scot and Julia
Rež. Annelies Kruk
(Nyderlandai, 2016, orig. k., liet. subt., 22 min.)

Skotas ir Džiulija – pora. Po sunkios traumos penkiolikmetis Skotas sužino, jog nebegalės vaikščioti, tačiau tai netrukdo svajoti apie jųdviejų bendrą ateitį. Kartais Džiulijos laukimas prailgsta, ypač jei ji išeina į miestą susitikti su draugėmis. Skotui kompaniją palaiko naujas draugas – šuo pagalbininkas Deksteris. Berniukas jį dresuoja ne tik paduoti batus ar ištiesti leteną, bet ir įteikti Džiulijai gėlių. (V)

Trys skrybėlės premjera
Režisierė, scenarijaus autorė Ramunė Rakauskaitė
Operatorius Audrius Kemežys
Muzika Faustas Latėnas
Montažas Kostas Radlinskas
Prodiuseriai Arūnas Matelis, Ramunė Rakauskaitė
(Lietuva, 2017, liet. k., 43 min.)
27 d. – 19 val.

Trys skrybėlės – pasakojimas apie tris unikalius skrybėliuotus kūrėjus: aktorių Valentiną Masalskį, filosofą Algį Mickūną bei dailininką Rimantą Olšauską.
Visi filmo herojai šiek tiek panašūs: savo brandžiu mąstymu, fundamentaliais darbais, visatos supratimu ir be abejo, savo siluetu, tačiau visi jie ir be galo skirtingi. Nors Algis Mickūnas spinduliuoja jaunatviškumu, laisvumu ir nepralenkiamu proto aštrumu. Valentiną Masalskį daugelis vadina filosofu. Rimas Olšauskas gali ir žodžio nepratarti, tačiau jo įžvalgos apie meną ar nuoširdūs atsivėrimai provokuojantys. (N-13)



kertukas
Banginis

Klube: VIP narys

Parašė žinučių: 13895

2018-09-20 21:55 106 žinutė iš 111 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: kertukas Įtraukti kertukas Į adresų knygelę
2018

Nuo rugsėjo 20 d.

http://vdff.lt/lt/festivalis/2018

APIE PAGRINDINĘ FESTIVALIO RETROSPEKTYVĄ:

https://www.7md.lt/kinas/2018-09-21/Laiko-suvarzyta-butis
--------------------------------------

Spalyje dar festivalis vyksta Ukmergėje


kertukas
Banginis

Klube: VIP narys

Parašė žinučių: 14302

2019-09-07 12:49 107 žinutė iš 111 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: kertukas Įtraukti kertukas Į adresų knygelę
2019

Festivalis rugsėjo 19-29 d. vyks Vilniuje ir Kaune, spalio 1-3 d. Klaipėdoje.


https://www.15min.lt/kultura/naujiena/kinas/vdff-filmas-herzogas-gorba
ciovas-apie-pastangas-ir-netycia-suirusia-imperija-4-1198762


kertukas
Banginis

Klube: VIP narys

Parašė žinučių: 14306

2019-09-13 22:40 108 žinutė iš 111 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: kertukas Įtraukti kertukas Į adresų knygelę
Apie 2019 festivalį:

https://www.7md.lt/kinas/2019-09-13/Pamatyti-tiesa-apie-zmogu


kertukas
Banginis

Klube: VIP narys

Parašė žinučių: 14539

2020-09-22 22:41 109 žinutė iš 111 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: kertukas Įtraukti kertukas Į adresų knygelę
2020

Rugsėjo 24 d. prasidedantis Festivalis, žinoma, vyks visai kitokiomis sąlygomis, deja...

Plačiau apie 2020 m. festivalį:

https://www.7md.lt/kinas/2020-09-11/Pagrindines-VDFF-programos-filmai-
skatins-diskusijas


Bus PETERIO WATKINSO retrospektyva. Apie ją:

https://www.7md.lt/kinas/2020-09-25/Apie-provokatyvu-ir-vizionieriska-
Peterio-Watkinso-kina


Apie filmą "Kuždantys laiškai":
https://www.7md.lt/kinas/2020-09-18/Kino-laiskai-ir-ju-parastes

Vieną iš jo programų galima bus žiūrėti internetu – festivalio organizatoriaus, k/t "SKALVIJA" virtualioje salėje (https://skalvija.lt/virtuali-sale/).


kertukas
Banginis

Klube: VIP narys

Parašė žinučių: 14540

2020-09-25 20:14 110 žinutė iš 111 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: kertukas Įtraukti kertukas Į adresų knygelę
Pažiūrėjau virtualioje salėje rekomenduojamą kanadiečių "Odė pamestai pirštinei".

Lūkesčių nepateisino. Šauni idėja rodyti žmonių reakcijas atėjus ieškoti pamestų daiktų radinių biure, greitai nublanksta, kai kamera persikelia į atsitiktinių žmonių namus. Jie kalba ką nori. Įdomumo nedaug.

Vertingiausias dalykas ir lieka jau pirmame kadre suskambusi muzika.
O blogiausias dalykas – prancūziškai kalbančių herojų vertimas į anglų ir lietuvių kalbas. Gi titrai tiesiog susilieja. Blogai ir skaitantiems angliškai, ir – lietuviškai. Tiesiog nepasiruošta...


kertukas
Banginis

Klube: VIP narys

Parašė žinučių: 14541

2020-09-25 20:32 111 žinutė iš 111 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: kertukas Įtraukti kertukas Į adresų knygelę
Kultūros nakties proga – nemokamas Vilniaus dokumentinių filmų festivalio programos "Kai pomidorai išgirdo Vagnerį" seansas šiandien:

https://www.15min.lt/kultura/naujiena/kinas/vienas-nuotaikingiausiu-si
u-metu-vilniaus-dokumentikos-festivalio-filmu-nemokamai-portale-15min-
4-1380534?fbclid=IwAR1PjEQMaNd_12x42mNQu5C5Ab694s9cB9oJkciU1nB-vlzCSsz
K_OZI_RY


Paskutinis puslapis. Atgal
Puslapiai: <pirmas 3 4 5 
Tikrinti, ar yra naujų atsakymų temoje
Atsakyti Kitos temos Nauja tema



Pranešti apie naujas žinutes šioje temoje
Mano prenumeratos

Statistika

Kinomanai: 3.105 Žinučių forume 189.318 2.245 Narių klube 3.025 Banga.lt laikrodis 20:18 Dažnai užduodami klausimai ir atsakymai



Kinomanai

Moderuoja: Diaboliq, BangaLT, kertukas, Froidas
Statusas: ne narys (Įstoti)
Filmų archyvas
Forumas
Naujienos
Nariai
Foto
Nuorodos

Banga.lt klubai


Mano įrankiai

Privačios žinutės
Mano temos
Dienoraštis
Draugų adresai
Mano duomenys

Mano meniu

Į mano meniu įkelti puslapį: Vilniaus dokumentinių filmų festivalis

Prisijungę draugai

Visi draugai

Paieška

 

Dažnai užduodami klausimai