Klubai ir forumai Klubai ir forumai Klubai ir forumai Klubai ir forumai Klubai ir forumai
Prisijunk: Pamiršau slaptažodį  Užsiregistruoti
Rėmėjai:

Vilniaus dokumentinių filmų festivalis


Tikrinti, ar yra naujų atsakymų temoje

Atsakyti Kitos temos Nauja tema Temą 2004 10 22 d. 11:19 pradėjo  MrFroid, peržiūrėta 15615 k.
Puslapiai: <pirmas 2 3 4 5 paskutinis> 
kertukas
Geras banginis

Klube: VIP narys

Parašė žinučių: 10797

2010-09-28 21:19 76 žinutė iš 111 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: kertukas Įtraukti kertukas Į adresų knygelę
Kas nekrapšto nosies ir dėl to nepraleidžia tikrų meno apraiškų, turėtų jokiu būdi nepraleisti dar likusių 2 Išėjimas per suvenyrų krautuvę seansų.

Štai ką prieš 5 dienas iš puikaus A klasės Ispanijos kino festivalio San Sebastijane rašė EDVINAS:

"Publikos simpatijų balsavime lyderio grafiti nusipiešė (8,51 balai) Sandanso kino festivalio siurprizas "Išėjimas per daiktų parduotuvę" (Exit Through the Gift Shop), kurį režisavo viešumoje nesirodantis paslaptingas ir genialus gatvės piešinių dailininkas Banksy. Niekas jums neatsakys, kiek šiame specifiniame filme teisybės, kiek išgalvoto melo, kiek suvaidintų scenų. Kauno kino festivalis ir Vilniaus dokumentinių filmų festivalis jau netrukus parodys kino keistenybę, tad galėsime sužinoti, kas toks yra su kamera nesiskiriantis prancūzų filmininkas Thierry Guetta."

Deja, vakar negalėjau pamatyti šio neeilinio filmo. Užtat pamatė PAULIUS ir išdėstė savo nuomonę:

http://www.g-taskas.lt/vilniaus-dokumentiniu-filmu-festivalio-vdff-die
norastis/#more-11332


kertukas
Geras banginis

Klube: VIP narys

Parašė žinučių: 10804

2010-10-02 12:26 77 žinutė iš 111 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: kertukas Įtraukti kertukas Į adresų knygelę
Ką gi, festivalis baigiasi. Bet dar galima suspėti pamatyti net filmus, kuriuos galima įtraukti į šūkį, kuriuo baigiamas reklaminis festivalio klipas - žiauriai geri filmai! Tiesa, su kai kuriomis išlygomis...

Daugiausia jų - Norvegijos kinui atstovaujančiam režisieriui, scenaristui ir operatoriui DAVID KINSELLA pamačius jo filmą apie nemalonią problemą Rusijoje (aišku, ne vien šioje šalyje)Žudančios merginos. Jis rodomas šiandien PASAKOJE 17 val.
Ekrane itin skaudūs dalykai - nesubrendusios protiškai, nesuvokiančios atsakomybės, pasekmių ir gyvenimo, 14-16 m rusaitės pastoja, darosi abortus, žaloja savo sveikatą, likimą. Nesinori turėti reikalų su taip lengvabūdiškai patenkančiomis į bėdą asmenybėmis. Bet kur dingsi - toks gyvenimas kaip sakoma.

Nors filmas, matyt dėl autentiškumo įspūdžio, juodai baltas, pagrindinės gero kino meno būtinybės jis, mano manymu, nepasiekia - trūksta šarmo. Publicistiniam filmui, net jei jis šokiruoja savo tematika, vis vien savas specifinis cinkelis turi gautis.
O čia - filmo idėjos autorė, jauna rusė dėsto juostoje herojų biografijas (kažkodėl režisierius leido smulkiai jai papasakoti (ponių Kudabienės ar Grinevičiūtės balso intonacijomis) visų pirma savąją), aiškina kas rodoma ekrane ir suteikia teisę pasakoti savo gyvenimo liūdnas istorijas, deja, infantilioms herojėms (tiek nusigėrėme, kad nebepaėjau. O tada, žinote, juk užsinori... Greitai po to pasijutau nėščia). Ir t,t. Ir pan. Ar dar skaudžiau...

Deja, nesulaukiau ir režisieriaus paaiškinimų po filmo, ir tolimesnio abortų rodymo sklindant televiziniams publicistikos stiliaus komentarams - iškulniavau pakvėpuot grynu oru į gražų Gedimino prospektą, kad po to pamatyčiau jau tikrą kino šedevrą - "Sąvartynas".

Tačiau prieš tai apie rytoj PASAKOJE rodomą garsaus lenkų dokumentininko ir DDFF svečio Chemoterapiją.
"Su tokia diagnozę manęs nepriims vėl dirbti kelių policijoje. O ir niekur kitur nepriims. Jaučiuosiu kaip būdamas amžinose atostogose. Tačiau atostogos turi blogą savybę - jos baigiasi" - sako 47 metų lenkas.
Ironiškas kalambūras, sukeliantis salėje šypseną. Bet visiems suprantant, kokia skaudi ši frazė.
Va, iš šito filmo šarmo neatimsi. Daugiausia rodomos tik kalbančiųjų galvos. Stambūs planai tarsi leidžia suvokti, kad viskas, egzistuojantis aplink - gydytojai, artimieji, vaizdaiper palatos langą yra menki, lyginant su kiekvieną iš mūsų galinčią ištikti baisią ligą. Patiriančių chemoterapijos seansus dialogai filme ir spalvingi ir įdomūs ir informatyvūs. Kas be ko, begalė jautrumo. Nebuvo tik dejonių, nusivylimo konstatacijos...
Geras filmas turi akivaizdžią bėdą - neišvengiamai imi lyginti jo faktūrą su daugiausia pasaulyje pripažintu lietuvišku filmu ARŪNO MATELIO Prieš praskrendant į rojų. Ir keisčiausia retenybė - palyginimas nukrypsta ne lenkų naudai. A.Matelis savo filme apie tą pačią problemą pasiekia ir didesnes gelmes ir ryškesnius apibendrinimus ir apima patį ligos faktą žymiai platesniame kontekste. Tiesa, negalėjau pažiūrėti CHEMOTERAPIJĄ iki galo, nes reikėjo pamatyti "Išėjimą per suvenyrų krautuvę".


kertukas
Geras banginis

Klube: VIP narys

Parašė žinučių: 10805

2010-10-02 16:43 78 žinutė iš 111 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: kertukas Įtraukti kertukas Į adresų knygelę
Man Išėjimas per suvenyrų krautuvę bei Sąvartynas susižiūrėjo tarsi filmai-broliai. Jokiu būdu ne dvyniai, nes turi daug skirtumų. Tačiau "giminiuotis" jie drąsiai gali, nes rutuliuoja tą pačią temą - šauna į galvą kuriančiam meną individui nekuriančiam jį akimis žiūrint beprotiška idėja. Realizuojant ją, pasiekiami neįtikėtini rezultatai...

Bet šie "broliai", pasakodami savo tų idėjų realizavimąsi, suka skirtinga linkme. Todėl broliai ir ne dvyniai, ir skirtingi. Tuo galima dar įsitikinti spalio 3 d. ir Skalvijoje ir Pasakoje.

Man žymiai artimesnis, tiesiog dokumentinio kino viršūnė LUCY WALKER Sąvartynas

Tačiau kaip režisieriumi pristatomo mistiško graffiti piešėjo BANKSY režisuotą Išėjimas per suvenyrų krautuvę atėję į kino teatrą žiūri su puikiausia nuotaika. Dokumentinio kino maniera pateiktas nuotykinio, detektyvinio žanro atspalvių turintis kinas šauniai išlaiko dėmesį ir įdomumą. Sakau maniera sukurtas filmas, nes man ši dokumentika - 100% suvaidintas pagal scenarijų filmas. Tokia 2010 m BLEIRO RAGANA. Prisimenate, - visi buvo pamišę dėl Bleiro girioje atsirado paslaptinga ir galinga ragana, kuri pradangina į mišką įžengiančius naktį. Kai filmas surinko pakankamą kiekį milijonų, autoriai prisipažino, kad visa dokumentika ekrane - fikcija. Taip ir čia - tingiu googlinti ir aiškintis apie to Banksy egzistenciją. Man filme viskas išgalvota, nors pateikimo forma ir intriguojanti. Jų GI tas menas - persimaišęs su chuliganizmu...
Kartoju, filmas užtikrintas. Linksmas. Bet galimybė Banksy prilyginti Bleiro raganai (to filmo taip ir nepažiūrėjau dėl jo fiktyvumo), man asmeniškai gerokai sumenkino kokybišką filmą...

Užtat to niekaip nepasakysi apie Sąvartyną. Kas yra mūsų akimis rankiojantys diena po dienos šiukšles savartynuose? ( jie save reikalauja vadinti "perdirbamųjų kaip antrinė žaliava atliekų rūšiavimo darbuotojais" ). Tik nelaimėliai, vargšai, kažkiek degradavę ir būtinai prasmirdę, nehigieniški tipai.
Sunku paaiškinti kaip galėjo toptelti galvon brazilų kilmės dailininkui Vik Muniz, kuriančiam savąjį meną Niujorke, pareikšti žmonai, kad dviems keičia aplinką - vyksta tėvynėn į Rio de Janeiro apylinkėse įkurtą didžiausią pagal per parą atvežamų šiukšlių kiekį savartyną "Garmašo sodai". Te jis, atsieit, "pagaus kūrybos paukštę". Dar keisčiau, kad šiame jau priartėjusiame prie 100% dokumentiniame filme, nuo pat pradžių į idėjos realizavimą įsitraukė ir britų kilmės kino dokumentininkė LUCKY WALKER, taip pat rezidavusi New yorke. Neatmetu, jog galėjo būti pirminiai filmo kadrai nufilmuoti vėliau, kada Vikas, nepatikėsite, tikrai "pagavo tą paukštę", kaip tai daroma kino industrijoje, bet filmo įtaigumas ir dokumentališkumas yra didžiulis.
Taigi, grįžkime prie tų smirdančių šiukšlių rinkėjų. Atsiprašau, rūšiuotojų. Taip, dailininkas Muniz susipažino ir išsiaiškino, jog šie žmonės nesidžiaugia, dirbantys tokį darbą. Kiekvienas turi ką papasakoti apie savo likimą.
Toliau galėčiau pasakoti, kas vyko tiems žmonėms, kai ėmė sąvartyne su jais bendradarbiauti Vikas. Bet tą reikia pamatyti! Negaliu atimti įdomumą.

Už paprasčiausiai tik įdomų filmą SUNDANCO festivalio publika žiūrovų prizo neduoda !!! Pasakysiu tik tiek, kad kai kurių nelaimėlių, triūsusių šiukšlyne, likimai kardinaliai keitėsi - įsivaizduokit simpatišką jauną brazilą`, verkiantį krokodilo ašaromis Londono Sothby aukciono koridoriuje, nes ką tik telefonu pranešė artimiesiems, kad jam pavyko parduoti, na sakykim, ktuos kelis kilogramus šiukšlių, atsivežtų iš "Garmašo sodų" už 50 gabalų žalių. Manau, sudominau...
O prieš tai, 2009 metais, tie šiukšlyno herojai, džiūgaudami sudalyvavo jiems skirtų meno kūrinių parodos Rio de Žaneiro šiuolaikinės meno galerijos atidaryme. Vėliau paaiškės, kad šio didmiesčio istorijoje tik Picaso paroda susilaukė daugiau lankytojų, o Vik Muniz vien iš šių darbų susirinks ketvirtį milijono dolerių honorarą.
O gal meluoju, remdamasis tolimojo JAV miesto Sundance žiūrovų nuomonėmis?
Dažnai kine, ypač autoriniuose vakaruose, paplojama. Kartais - tai mandagumo žestas. Po šio filmo plojimų nebuvo - griaudėjo trumpos ovacijos. Mandagumu to nepalaikysi...

Neįkyriai ir ne per daug skamba unikali MOBY muzika. Ir tik pasirodžius titrams, supranti, kad žiūrėjai silpnos kokybės vaizdą ne iš kino juostos. Reikia įsivaizduoti, koks filmo spalvingumas, sodrumas, jeigu tas nekrenta į akis anksčiau. Dėkui Kauno kino festivaliui, kad jis parodytas ir šiame, dokumentinio kino forume.


kertukas
Geras banginis

Klube: VIP narys

Parašė žinučių: 10812

2010-10-03 10:17 79 žinutė iš 111 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: kertukas Įtraukti kertukas Į adresų knygelę
Kadangi Išėjimo pro suvenyrų parduotuvę rebusai man nesukėlė domėjimosi filmo turiniu, tiesiog privalau pacituoti RASOS BRAČAITĖS geras įžvalgas:

Apie Bansky

Turbūt daugumai Banksy nereikia pristatinėti. Nors tikrosios Banksy slapyvardžiu pasivadinusio gatvės menininko tapatybės nežino niekas, jis yra vienas įtakingiausių šių laikų kūrėjų. Jo kūrinius perka dauguma meno kolekcionierių ir juos pakabina šalia kitų pripažintų meistrų darbų. Banksy darbai yra visur: nuo Disneilendo, iki betoninės Gazos ruožo sienos. Banksy ypač išgarsėjo įnešęs į Metropolitano muziejų savo kūrinius ir slapta pritvirtinęs juos tarp tikrųjų eksponatų. Kadangi jo kuriamas menas peržengia įstatymo ribas, jis iki šiol slepiasi, niekas nėra jo nufilmavęs ar nufotografavęs. Išskyrus....keistuolį prancūzą Thierry Guetta.
Apie filmą

Banksy filmas "Išėjimas per suvenyrų krautuvę" buvo pristatytas pasauliniame "Sundance" nepriklausomo kino festivalyje ir susilaukė didelio dėmesio. Filme rodomas ekscentriškas ir smalsus Los Andžele gyvenantis prancūzas verslininkas Thierry Guetta, niekuomet nepaleidžiantis iš rankų kameros. Pusbrolio supažindintas su grafičių pasauliu, jis tampa gatvės meno dokumentininku ir nusprendžia surasti tapatybę kruopščiai slepiantį garsųjį Banksy. Tačiau Banksy ir Th.Guetta netikėtai pasikeičia vaidmenimis – medžiojamas Banksy atima kamerą ir pats tampa pasakotoju. Kaip sako Banksy, "tai filmas apie žmogų, kuris, užsinorėjęs nufilmuoti neįmanoma, patyrė nesėkmę". Tačiau Th.Guetta nesėkmė baigėsi Banksy sėkme, nes jis suvokė, kad Th.Guetta yra išties keistas tipas ir netgi iš dalies idiotas. Ir daug įdomesnis filmo herojus nei jis.

Kad Th.Guetta jam nemaišytų montuoti medžiagą, jis pasiūlė jam...pačiam pradėti kurti. Ir čia buvo didžiausia Banksy klaida. "Seniau skatindavau žmones kurti, tačiau daugiau niekada to nebedarysiu", - nusijuokia Banksy. Kodėl? Nes tas "idiotas ir keistas tipas" tampa Mr. Brainwash ir išties išplauna mūsų visuomenės smegenis.
Filmo moralas

Nusprendęs tapti menininku Mr. Brainwash sugalvoja surengti parodą. Jis nesivargina pats kurti ar teptis rankų, jam viską daro nusamdyti žmonės, užtenka pasirinkti patinkamus paveikslus ir papasakoti, kaip juos "apipiešti". Mr. Brainwash žino, kaip suorganizuoti parodą, tačiau problema ta, kad jis nėra menininkas. Tačiau tai jam nesvarbu, prancūzas kaip reikiant įsisuko į parodos darymą ir gandas apie jį pasklido po visą JAV. Paroda puikiai pasiseka ir Mr. Brainwash tampa pasaulio garso menininku.

Tad toks menininkų gimimas iškelia daugybę klausimų ir diskusijų. Diskusijų apie tai, kas išties yra menas, kaip jis kuriamas. Diskusijų apie tai, koks yra meno santykis su komercija. Ar tik meno koliekcioneriai nėra idiotai, perkantys darbus, kurie yra gerai išreklamuoti ir nesirūpina jų verte? Kokia yra originalumo prasmė dabartiniame mene? Kaip teigia Banksy, "Andy Warhol kartojo ikoniškas portretus tol, kol jie tapo bereikšmiai. Thierry juos iš tiesų pavertė bereikšmiais".
Pabaigai

Tad jei po filmo "Išėjimas per suvenyrų krautuvę" išeisite sutrikę – nieko nuostabaus. Ir nenustebkite, jei minčių srautas pabers dar daugiau klausimų: ar tik Banksy ir Mr. Brainwash nėra vienas ir tas pats asmuo? Ar Bansky nesijuokia iš visuomenės, perkančios ir aukštinančios kartais bevertį meną? Ir ar dauguma dabartinių menininkų nėra, kaip tas Mr. Brainwash, visiški "šūdmaliai", be pastangų ir talento sugebantys tapti žvaigždėmis. Ir kas kam plauna smegenis: Mr. Brainwash visuomenei ar Bansky žiūrovams, paklaidintiems tarp fikcijos ir realybės?"


kertukas
Geras banginis

Klube: VIP narys

Parašė žinučių: 11209

2011-05-19 15:19 80 žinutė iš 111 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: kertukas Įtraukti kertukas Į adresų knygelę
Gegužės 20-31 dienomis sostinės kino teatruose "Skalvija" ir "Pasaka" rengiami specialūs filmo BARZAKH seansai, skirti tarptautinės žmogaus teisių gynimo organizacijos "Amnesty International" 50-sioms įkūrimo metinėms paminėti. Priminsime, kad šiais metais vykusiame Berlyno kino festivalyje "Barzakh" buvo apdovanotas "Amnesty International" prizu. Gegužės 24 d., antradienį, 19 val. "Skalvijoje" įvyks susitikimas su filmo režisieriumi MANTU KVEDARAVIČIUMI. Kituose Lietuvos miestuose filmą planuojama rodyti spalio-lapkričio mėnesiais.
----------------------
p.s. pasinaudosiu bendrąja dokumentinio kino tema. Atskiros - gal neverta, vertinant klubo aktyvumą...

Labai išsilavinusio antropologo kinas atsirado ant sukrečiančio emocinio pagrindo. Čečėnijoje buvo nužudyta (jei neklystu, kalejime įvykdyta mirties bausmė) režisieriaus asistentė, kuri padėjo, konsultavo gan mėgėjiškais meniniais principais sukutą šį "Barzakh". Autoriui tapo principu užbaigti su ta asistente pradėtą pasakojimą apie liūdnai tragišką dabartinės Čečėnijos gyventojų kasdienybę. Pasakojama per vieno pagrobto ir pradingusio žmogaus istoriją...



kertukas
Geras banginis

Klube: VIP narys

Parašė žinučių: 11314

2011-09-21 18:13 81 žinutė iš 111 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: kertukas Įtraukti kertukas Į adresų knygelę
2011 m.


"Skalvijos" kino centro repertuaras (rugsėjo 23-29 d.)

8-asis Vilniaus dokumentinių filmų festivalis

Pagrindinė programa

Labanakt niekam
"Goodnight Nobody"
Rež. Jacqueline Zünd
(Šveicarija, Vokietija, 2010, orig. k., liet. subt., 77 min.)
23 d. – 19 val., 29 d. – 21.10

Filmas nukelia žiūrovą į kelionę naktimi, erdve ir laiku. Keturis pagrindinius herojus iš skirtingų žemynų sieja tai, kad nei vienas iš jų negali užmigti. Jie skirtingai kovoja su šia savo "negalia", savaip susitaikydami su neišvengiama tiesa, kad kiekvieną minutę privalo gyventi atmerktomis akimis. Ši istorija – tai keturių būdų "užmušti" laiką mozaika.
Tarptautinio kino festivalio "Visions du Réel" Nione apdovanojimas už geriausią debiutą. (N-16)

Katka
Rež. Helena Treštikova
(Čekija, 2010, orig. k., liet. subt., 90 min.)
23 d. – 20.40, 26 d. – 19 val.

Filme regime keturiolika jaunos narkomanės gyvenimo metų ir jos bevaisę kovą su priklausomybe. Kodėl ji griebėsi narkotikų? Siekdama būti kitokia, – atsako Katka. Filmas nukelia į 1996 m., kai Nemčice esančiame Sananimo terapijos centre vos 19 metų Katka bando įveikti jau ketverius metus trunkančią priklausomybę nuo narkotikų. Ji svajoja vieną dieną turėti vaikiną ir sukurti šeimą, tačiau šviesaus rytojaus nematyti. Ar užsimezgus gyvybei ir artėjant naujam motinystės etapui, Katkai pakaks jėgų pasikeisti?
2011 m. pelnė Čekijos kino kritikų apdovanojimą už geriausią dokumentinį filmą. (N-16)

Šis tas apie Gruziją
"Something about Georgia"
Rež. Nino Kirtadzé
(Prancūzija, 2010, orig. k., liet. subt., 100 min.)
24 d. – 19 val.

Šiame filme iš arti žvelgiama į žmogišką ir politinę Gruzijos dramą, trumpam pastūmėjusią ją į viso pasaulio dėmesio centrą. Lyg politinėje pasakėčioje čia vaizduojama trapi pusiausvyra pasaulyje ir keliamas klausimas, kokiomis vertybėmis grįsti valstybių santykiai. Regime kritinius ir žiaurius dar netvirtos Gruzijos demokratijos gyvenimo metus: nuo prezidento rinkimų 2008 m. sausį, kai viskas atrodė įmanoma, iki rugpjūtį įsiplieskusio karo su Rusija, skaudžiai atvėrusio akis ir nubloškusio šalį į chaoso gniaužtus. (N-16)
Filmą pristatys režisierė.

Mano reinkarnacija
"My Reincarnation"
Rež. Jennifer Fox
(JAV, Olandija, Vokietija, Kinija, 2010, orig. k., liet. subt., 100 min.)
24 d. – 21.15

Dvidešimt metų dokumentinio kino kūrėja Jennifer Fox stebėjo didį Tibeto mokytoją Namkhai Norbu Rimpočę ir jo Italijoje gimusį sūnų Ješį. Iš to gimė intymus dokumentinis pasakojimas apie vieną paskutinių Tibete dar besimokiusių atgimusių lamų ir jo užsispyrusį sūnų, nenorintį žengti tėvo pėdomis. 1959 metais Rimpočė pabėgo į Italiją, kur vedė ir susilaukė dviejų vaikų. Pirmagimis Ješis buvo atpažintas kaip garsaus dvasios mokytojo, mirusio, kai Kinija įsiveržė į Tibetą, įsikūnijimas. Tačiau Ješis – Vakarų pasaulio vaikas, trokštantis gyventi kaip paprastas šiuolaikinis žmogus. Ar tėvui pavyks įtikinti sūnų priimti jam suteiktą dvasinę dovaną?
Amsterdamo dokumentinių filmų festivalyje pelnė publikos simpatijų prizą. (N-16)

Bokso salė
"Boxing Gym"
Rež. Frederick Wiseman
(JAV, 2010, orig. k., liet. subt., 91 min.)
25 d. – 19 val., 28 d. – 21.15

"Bokso salė" buvo filmuojama Ostine, Teksaso valstijoje, prieš šešiolika metų įkurtoje ir vis dar veikiančioje buvusio profesionalaus boksininko Ričardo Lordo sporto salėje. Čia treniruojasi įvairiausių socialinių sluoksnių žmonės: milijonieriai, gydytojai, profesionalūs kovotojai, teisininkai, elektrikai, studentai. Tarp besilankančiųjų joje yra buvusių kalinių, ir juos nuteisusių teisėjų, ištekėjusių ir vienišų motinų bei jų vaikų, imigrantų iš Kubos ir Meksikos, juodaodžių ir baltaodžių. Ši sporto salė yra tarsi metafora amerikietiškajam "maišymosi katilui". (N-16)

Gyvenimas per vieną dieną
"Life in a Day"
Rež. Kevin Macdonald
(Didžioji Britanija, 2011, orig. k., liet. subt., 95 min.)
26 d. – 20.50

Tai bendras "Youtube" vartotojų darbas, nufilmuotas per vieną dieną, 2010 m. liepos 24-ąją, skirtinguose žemės kampeliuose. "Papasakok mums savo istoriją, pasakyk, ko bijai, ir parodyk, ką turi kišenėje", – taip filmo kūrėjai kiekvieną norintį kvietė pasidalinti akimirka savo gyvenimo kasdienybės. Kasdieniai ritualai, kurie gali pasirodyti banalūs vienur, kitame pasaulio krašte atrodo visai kitaip. Iš 80 tūkst. atsiųstų įrašų, daugiau nei 4,5 tūkst. valandų trukmės medžiagos atrinktas ir sumontuotas pusantros valandos trukmės filmas veda žiūrovą per pasaulį, nuo Australijos iki Zambijos, iš triukšmingų didmiesčių į atokiausias žemės vietas. (N-16)

Yves Saint Laurent. Beprotiška meilė
"L'Amour Fou"
Rež. Pierre Thoretton
(Prancūzija, 2010, orig. k., liet. subt., 98 min.)
27 d. – 19.30

XX a. mados metraščiuose nedaug esama tokių iškilių figūrų kaip Yves'as Saint Laurent'as. Vos perkopęs pilnametystę jis tapo "Dior" mados namų vadovu, o prabėgus dar keleriems metams, kai buvo skandalingai iš jų išmestas, pradėjo kurti savo drabužių liniją. Jis dirbo kaip apsėstas, su ne mažesniu įkarščiu linksminosi ir legendinėje kokaino bei prabangos oazėje – klube "Studio 54". Vis dėlto šiame filme režisierius leidžia mums pažvelgti anapus skambiausių antraščių, greta audringo profesinio gyvenimo daug dėmesio skirdamas Y. S. Laurent'o ir jo verslo bei gyvenimo partnerio Pierre'o Bergé santykiams.
Šis filmas – tai meilės grožiui istorija. (N-16)

Kinšasos simfonija
"Kinshasa Symphony"
Rež. Claus Wischmann, Martin Baer
(Vokietija, 2010, orig. k., liet. subt., 95 min.)
28 d. – 19 val.

Šis filmas – tai istorija apie Kongo Demokratinę Respubliką, jos sostinės Kinšasos gyventojus ir muzikos galią. Dviem šimtams orkestro muzikantų grojant L. van Bethoveno 9-ąją simfoniją, likus paskutinei daliai staiga dingsta elektra. Ir tai tik maža dalis to, su kuo susiduria vienintelis Konge simfoninis orkestras. Per penkiolika gyvavimo metų muzikantai išgyveno du pučus, karą ir kitus neramumus, tačiau susitelkimas ir tikėjimas muzika bei geresnio gyvenimo viltis padeda jiems nenuleisti rankų. (N-16)

Specialioji programa "(Ne)realybės dokumentika"
Komunos vaikai
"Die Kinder vom Friedrichshof"
Rež. Juliane Grossheim
(Vokietija, 2009, orig. k., liet. subt., 82 min.)
23 d. – 17.20, 27 d. – 21.30

Šiame filme tiriamas ginčytinas meninis ir socialinis eksperimentas – 8 dešimtmečio pradžioje Austrijos Burgenlando žemėje Vienos akcionizmo judėjimo atstovo menininko Otto Mühlo suburta bendruomenė. 1972 m. netoli Vienos savo bendraminčiams menininkams ir draugams jis įkūrė Friedrichshofo komuną, kuri paremta bendruomeninio sekso, bendros nuosavybės, hepeningo, kūno meno ir tradicinės šeimos ardymo principais. Čia jis tikėjosi išauginti "branduolinės šeimos nesugadintus" vaikus – naują žmonijos rūšį. Po beveik dvidešimties metų Mühlas buvo suimtas ir nuteistas 7 metams kalėjimo. Penkių jo vaikų akimis filme prisimenama, kokia ta bendruomenė buvo, kaip jie joje pritapo, kaip vėliau pasisuko jų pačių gyvenimai ir koks likimas ištiko utopiją.
Vukovaro filmų festivalyje (Kroatija) 2010 m. išrinktas geriausiu dokumentiniu filmu. (N-16)

Kalti malonumai
"Guilty Pleasures"
Rež. Julie Moggan
(Didžioji Britanija, 2010, orig. k., liet. subt., 86 min.)
25 d. – 20.50

Kas keturias sekundes kuriame nors Žemės kampelyje parduodamas "Harlequin Mills & Boon" serijos meilės romanas. Indijoje gyvenančiai Šumitai šios knygos suteikia vilties, kad jos šunkeliais nuėjęs vyras sugrįš. Japonijoje namų šeimininkė Hiroko trokšta, kad jos svajonės apie šokių mokytoją virstų realybe. Trijų vaikų mama Širlė iš Veringtono knygose semiasi patarimų, kaip paįvairinti savo santuokinį gyvenimą. Iš tiesų šių meilės romanų kūrėjas yra pensininkas Rodžeris, knygas rašantis savo namelyje ant ratų Šiaurės Anglijoje. (N-16)
------------------------------------------

VDFF konkursinė programa

Šeimos instinktas
"Ģimines lietas"
Rež. Andris Gauja
(Latvija, 2010, orig. k., liet. subt., 58 min.)
24 d. – 15 val.

Smurtas ir nepakeliamas skurdas gyvenimą nuošaliame Latvijos kaimelyje verčia tikru pragaru. 28-erių Zanda su šeima gyvena griūvančiame mediniame name. Zandos brolis, kuris taip pat yra ir jos vaikų tėvas, dabar sėdi kalėjime už smurtavimą prieš vaikus. Šeima nebeturi pinigų net alkoholiui. Zandos motina ima gailėtis suteikusi gyvybę savo vaikams.
Nepaisant to, kad žiūrovas iš arti stebi pagrindinės herojės kančias, filmo realizmas turi tragikomišką atspalvį. (N-16)

Barzakh
Rež. Mantas Kvedaravičius
(Lietuva, Suomija, 2011, orig. k., liet. subt., 59 min.)
24 d. – 15 val.

Čečėnijos mieste, atsigaunančiame po karo, dingsta žmogus. Gyvenimas teka įprasta vaga, tačiau ieškantieji patenka į pasaulį, kuriame susidūrimai su pranašais ir teisininkais, kankintojais ir kankiniais, slaptais kalėjimais ir mitiniais ežerais tampa kasdienybe. Kai dingusieji aplanko sapnuose, sakoma, kad jie grįžta iš Barzakh – žemės tarp gyvųjų ir mirusiųjų. 2011 m. Berlyno kino festivalyje apdovanotas "Amnesty International" premija bei Ekumeninės žiuri prizu. (N-16)

Mados šunys
"Moekoer"
Rež. Moonika Siimets
(Estija, 2010, orig. k., liet. subt., 30 min.)
25 d. – 15 val.

Dokumentinis filmas "Madingi šunys" žvelgia į žavingą kišeninių augintinių pasaulį, kuriame jie nėra tik gauruoti keturkojai padarai, bet asmenybės, vertos didžiosios "A".
Filmo herojės – tai Nelė, Mariana bei jų augintinės – Višenka ir Nepaprasta Gražuolė, dar vadinama Nufi. Kartu jos išgyvena visus gyvenimo siunčiamus džiaugsmus ir išbandymus, nesvarbu, kas tai – daug nervų kainuojantis pasiruošimas šunų mados šou ar pastangos surasti tą vienintelį keturkojį jaunikį. Tai istorija apie kur kas daugiau nei neįprasti moterų ir jų šunų santykiai. (T)

Mocarto obuoliai
Rež. Aloyzas Jančoras
(Lietuva, 2011, 75 min.)
25 d. – 15 val.

Tai garsaus muzikanto, ilgamečio Lietuvos kamerinio orkestro dirigento, profesoriaus Sauliaus Sondeckio portretas. Jame atskleidžiamas ne tik kūrybinis, bet ir asmeninis gyvenimas, kurie neatskiriami vienas nuo kito. (T)

Kuku: aš išliksiu
"Kuku: mina jään ellu"
Rež. Andres Maimik, Kaidi Kaasik
(Estija, 2011, orig. k., liet. subt., 89 min.)
27 d. – 16.50

Tai labai intymi istorija apie vieną žymiausių Estijoje sovietmečio kino aktorių Arvo Kukumägi. Jis norėtų susigrąžinti savo šlovę ir sugrįžti į didįjį ekraną, tačiau aktoriui šiandien kyla daug kliūčių: problema virtęs alkoholis, galybė nutrūkusių ryšių ir begęstanti profesinė karjera. Dėl savo sunkaus, arogantiško ir egocentriško charakterio bei ilgai besitęsiančių girtuokliavimo periodų, Kuku prarado daugybę draugų ir niekam nebekelia pasitikėjimo. Visi pripažįsta jo talentą ir sceninę charizmą, tačiau niekas nenori su juo turėti asmeninių ar profesinių santykių. (N-16)

Močiučių choras
"Vecmāmiņu koris"
Rež. Ilze Ramāne
(Latvija, Lietuva, 2010, orig. k., liet. subt., 58 min.)
27 d. – 16.50

Trys garbaus amžiaus damos – Maiga, Velta ir ponia Tonia – kiekvieną antradienį susitinka Rygos priemiestyje įsikūrusiuose kultūros namuose, kur su dar 40 panašaus amžiaus moterų lanko choro repeticijas. Dalis chorisčių galbūt gyvena praeitimi, tačiau visas jas sieja vienas nuostabus dalykas. Nepaisydamos savo amžiaus, nepakankamų pensijų ir silpnos sveikatos, jos rodos, žino, kaip reikia senti neprarandant orumo, humoro jausmo ir svarbiausia – gyvenimo džiaugsmo. (T)

Šachta nr. 8
"Auk nr. 8"
Rež. Marianna Kaat
(Estija, Ukraina, 2010, orig. k., liet. subt., 90 min.)
28 d. – 16.40

Rytų Ukrainos, Donbaso angliakasių Snežnojės miestelis klestėjo sovietinėje eroje. Dabar buvę šachtininkai ir jų palikuonys gyvena skurde. Prieš metus nusivylę miestelio gyventojai nusprendė savarankiškai atgaivinti angliakasybą. Jie kasa visur: apleistose šachtose, po sugriautų pastatų pamatais, kaimyniniuose miškuose ir net savo daržuose.
Sikanovų šeimoje – trys vaikai. Jų senelis sovietmečiu buvo įtakingas kasyklų direktorius, dabar jo anūkas – paauglys Jūra dirba angliakasiu nelegalioje šachtoje. Jam tenka išlaikyti dvi seseris. (T)

Aš perėjau ugnį, tu buvai su manim
Rež. Audrius Stonys
(Lietuva, 2010, 38 min.)
28 d. – 16.40

Vieną šaltą rudens naktį sudegė jaunos šeimos namai. Nelaimėliai su keturiais vaikais prisiglaudė tuščiame kaimyno name. Kaip prisikelti iš pelenų? Kas mums lieka, kai netenkame visko? (N-16)

Kaip gyveni, Rudolfai Mingai?"\
"Kā Tev Klājas, Rūdolf Ming?"
Rež. Roberts Rubīns
(Latvija, 2010, orig. k., liet. subt., 60 min.)
29 d. – 16.40

Trylikametis Rudolfas yra pakvaišęs dėl filmų kūrimo. Labiausiai jis žavisi siaubo filmais ir naudoja ypatingą techniką juos kurdamas: ant ilgų popieriaus juostelių jis piešia kiekvieną kadrą ir vėliau, gyvai įgarsindamas, juos rodo per skaidrių projektorių. Rudolfo istorija iliustruoja konfliktą tarp berniuko vaizduotės pasaulių ir jį supančios aplinkos. Didžiausia staigmena Rudolfui – vietinio kunigo prašymas sukurti filmą, kurį būtų galima rodyti pamaldų metu. (N-16)

Laisvė kurti
Rež. Evaldas Jansas
(Lietuva, 2011, 67 min.)
29 d. – 16.40

Filme pasakojama apie įkalinimo įstaigose kuriančius kalinius. Režisierius įsiklauso į kalinių istorijas, kuriose persipina gyvenimo klaidų, bausmės ir kūrybos kaip savotiškos laisvės formos leitmotyvai. Pasaulį rodydamas iš socialinio dugno, kalinių akimis, E. Jansas perkelia žiūrovą į jam nepažįstamą pasaulį. (N-16)

Kvėpavimas
"Hing"
Rež. Kullar Viimne
(Estija, 2011, orig. k., liet. subt., 59 min.)
30 d. – 17 val.

Kvėpavimas yra sujungtas su mūsų siela. Šis ryšys toks artimas, kad kvėpuodami vienu ritmu su kitais žmonėmis, galime išvysti jų sielas. Šiam netikėtam sielų susitikimui reikalingas patikimas tiltas.
Frančeska yra vienintelė moteris kaminkrėtė Estijoje. Kartą ji atsiduria "kvėpavimo stovykloje". Kol šios dalyviai ieško savo vidinio aš ir siekia atkurti ryšius per kvėpavimą, Frančeska rūpinasi, kad "kvėpuoti" galėtų jų namai. (T)

Mamos, dukros ir suknelės
"Kleitas, mātes un meitas"
Rež. Ilze Burkovska-Jacobsen
(Latvija, 2010, orig. k., liet. subt., 55 min.)
30 d. – 17 val.

Filmo herojės – dvi trylikametės Paula ir Nadin. Paula gyvena toli nuo spartaus sostinės tempo, mažame Latvijos miestelyje Auce. Populiariuose žurnaluose ji aistringai seka naujausias mados tendencijas. Nadin gyvene Tionsberge, Norvegijoje. Ji taip pat labai domisi madomis ir laisvai eksperimentuoja su savo išvaizda. Kodėl išvaizda yra tokia svarbi mergaičių gyvenimuose? Kaip tai veikia jų santykius su bendraamžiais? Ar jųdviejų mamų patarimai gali pakeisti jų nuomones? (T)
-----------------------------------------

Andrejaus Paunovo filmų retrospektyva

Trumpų filmų programa
Liusė Cak Cak
"Lucy Tsak Tsak"
Rež. Andrej Paunov
(Bulgarija, 2001, orig. k., liet. subt., 2 min.)
24 d. – 17.10

Jos vardas Liusė, o kino pliauškę ji vadina "cak cak". Filmo pabaigos titruose sužinome apie jos karjerą: per daugiau nei 30 metų – 56 pilnametražiai, 3 dokumentiniai filmai, 2 serialai ir maždaug 7200 supliauškėjimų kiekviename filme, taigi iš viso – beveik pusė milijono. Užfiksuota daugiau nei 382 valandos jos atvaizdo juostoje, tačiau ligi šiol Liusė nepasirodė nė viename filmo kadre. Ir liūdnas, ir gražus neapdainuotos herojės iš kino virtuvės portretas. (T)

2000: Dokumentinė fantastika
"2000: Dokumentalna fantastika"
Rež. Andrej Paunov
(Bulgarija, 2008, orig. k., liet. subt., 7 min.)
24 d. – 17.10

Filme – socialistinio optimizmo ir patoso kupinas 1974-ųjų žvilgsnis į 2000-uosius. Fantastinė dokumentika ir žemiška fantastika susijungia edukaciniame televizijos žanre. Jis skirtas parengti visuomenę naujai santvarkai, kur gyvenimas persikelia į kosmoso erdves ir išnyksta atskirtis tarp robotų ir žmonių. (T)

Trys seserys in Andrejus
"Tri sestri i Andrey"
Rež. Boris Despodov, Andrej Paunov
(Bulgarija, Vokietija, orig. k., liet. subt., 14 min. )
24 d. – 17.10

Nors laikas ir bėga, Prozorovų namuose niekas nesikeičia. Andrėjus kaip kasdien prižiūri savo seseris: padedamas eilės pažangių techninių išradimų jis rūpinasi jų fizine ir dvasine sveikata. Tačiau viskas ima keistis, kai lapkričio danguje pasirodo uodas.

Georgijus ir drugeliai
"Georgi i peperudite"
Rež. Andrej Paunov
(Bulgarija, 2004, orig. k., liet. subt., 60 min.)
24 d. – 17.10

Georgijus Lulčevas yra psichiatras, neurologas, Rytų medicinos specialistas, savamokslis virėjas ir psichiškai neįgalių žmonių globos namų direktorius. Jo svajonė yra šių namų kieme įrengti ūkį, kuriame pacientai augintų sraiges, stručius ir fazanus, gamintų šilko pluoštą ir maistą iš sojų. Globos namams stokojant finansavimo, jų direktorius randa įvairių pragyvenimo šaltinių.
Tarptautiniame Amsterdamo dokumentinių filmų festivalyje pelnė "Sidabrinio vilko" apdovanojimą. (T)

Bėdos dėl uodų ir kitos istorijos
"Problemat s komarite i drugi istorii"
Rež. Andrej Paunov
(Bulgarija, Vokietija, 2004, orig. k., liet. subt., 100 min.)
25 d. – 17 val.

Mažas miestelis ir jo gyventojai yra ant naujos ir šviesios kelionės slenksčio. Didžiuliai surūdiję kranai, užsienio investicijos ir džiaugsmingos šokėjų skanduotės perša nuostabios branduolinės ateities viltį. Džiaugsmą, drumsčiamą tik milžiniškų geliančių uodų, miestelėnai reiškia graviruodami reaktoriaus logotipus ant pastatų sienų ir sriubos lėkščių. Po tariamu branduoliniu klestėjimu slypi praeitis, kurios niekas nenori prisiminti.
Karlovy Varų tarptautiniame kino festivalyje išrinktas geriausiu dokumentiniu filmu. (T)

Berniukas, kuris buvo karalius
"The Boy Who Was a King"
Rež. Andrej Paunov
(Bulgarija, Vokietija, 2011, orig. k., liet. subt., 90 min.)
26 d. – 17.10

Filme pasakojama apie vieno žavingiausių šiuolaikinės istorijos monarchų gyvenimą. Simeonas II – Vindzorų pusbrolis ir Vilhelmo Užkariautojo palikuonis. Būdamas vos 6 metų, jis tapo Bulgarijos caru. Filmas seka nuotykių kupiną berniuko gyvenimą nuo vaikystės, kai jis tapo ištremtu karaliumi ir mažos Europos valstybės vilties simboliu, iki jo šlovingo sugrįžimo į premjero postą po beveik pusės amžiaus komunistinės diktatūros. (T)

Raminas premjera
Rež. Audrius Stonys
(Lietuva, Gruzija, Latvija, studija "Vides", 2011, orig. k., liet. subt., 58 min.)
26 d. – 15 val.

Raminas Lomsadzė, 75 metų gruzinų imtynininkas, kažkada įveikęs septynis priešininkus per 55 sekundes, ruošiasi kovai su paskutiniu ir stipriausiu varžovu – Vienatve. Vieną ankstyvą rytą jis išvažiuoja į tolimą Gruzijos kaimelį ieškoti merginos, kurią mylėjo ir prarado prieš penkiasdešimt metų. (T)

Specialus seansas "VDFF svečias

Laisvieji radikalai: eksperimentinio kino istorija
"Free Radicals: A History Of Experimental Film"
Rež. Pip Chodorov
(Prancūzija, 2010, orig. k., liet. subt., 82 min.)
29 d. – 19 val.

Kino menininkai ir poetai dar prieš Antrąjį pasaulinį karą buvo laisvieji radikalai, pakvaišę dėl kino kūrimo ir stumiantys kino meną vis naujomis kryptimis. Įstrigę niekieno žemėje, atstumti meno pasaulio ir kino industrijos, jie drąsiai dėjo pamatus naujam draugyste ir solidarumu paremtam kino kūrimo ir rodymo tinklui. Jų sukurti darbai ligi šiol stipriai veikia mūsų kultūrą. Šiame filme režisierius nori pasidalinti keliais savo mylimais filmais ir pristatyti jų autorius – laisvus, radikalius menininkus. (T)
Filmą pristatys režisierius.


kertukas
Geras banginis

Klube: VIP narys

Parašė žinučių: 11316

2011-09-28 23:10 82 žinutė iš 111 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: kertukas Įtraukti kertukas Į adresų knygelę
Yves Saint Laurent. Beprotiška meilė


Nesitikėjau išvysti tokį vykusį filmą !!!. Ir tai sako tas, kuriam MADOS PASAULIS yra tolimas. Žinau tik tiek, kiek priklauso bendram išsilavinimui. Pvz.:, jog vienas iš didžiausių mados kultinių kūrėjų yra prancūzas, 2008 m. miręs YVES SAINT LAURENT.

Nors pradžioje atrodo, kad per daug filmui leidžiama pasakoti monologu didžiojo modisto gyvenimo meilei Pierre Berge, bet faktas, jog visas seanso 100 minučių išstovėjau stačias (Pasakos didžiojoje salėje nebuvo laisvos kėdės! o laipteliai-pakopos per žemi sėdėjimui ant grindų), neabejoju pasako VISKĄ... Įtraukianti pažintinė dokumentika.


kertukas
Geras banginis

Klube: VIP narys

Parašė žinučių: 11639

2012-09-15 11:03 83 žinutė iš 111 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: kertukas Įtraukti kertukas Į adresų knygelę
2012

Rugsėjo 20 d. prasidėsiantis Vilniaus dokumentinių filmų festivalis žada per 30 dokumentinių filmų iš viso pasaulio, susitikimus su jų autoriais, kino meistriškumo dirbtuves ir specialius renginius. Festivalis vyks Vilniaus "Skalvijos" kino centre bei kino teatre "Pasaka".

http://www.vdff.lt/

"Šiųmetiniai VDFF filmai išskirtinai netikėti, o kartu atpažįstami. Tarsi matytum save tą patį, bet vis kitą. Tarsi save iš naujo pažintum kituose. Kas anksčiau galėjo šokiruoti, būti nepriimtina, žiūrint filmą tampa savaip artima, paaiškinama, suprantama. Tai suteikia savęs pažinimo, atradimo džiaugsmą", – VDFF’12 filmus pristato Sonata Žalneravičiūtė, festivalį rengiančio "Skalvijos" kino centro programų koordinatorė.


Pagrindinė programa

Festivalį atidarys režisieriaus iš Čilės Carloso Kleino Kur skraido kondorai ("Where the Condors Fly", Šveicarija, Vokietija, Čilė, 2012, 90 min.). Filmas pasakoja apie tai, kaip rusų dokumentininkas Viktoras Kosakovskis kūrė naujausią savo juostą "Tegyvuoja antipodai!". Kleinas leidosi su juo į Čilę, Argentiną, Šanchajų, prie Baikalo ežero. Stebėdamas, kaip Kosakovskis keičia realybę, kaip filmuoja, pasiduodamas jausmams, atsiverdamas magiškoms akimirkoms, Kleinas ieško ir savo kelio. Abu kūrėjai svarsto apie vaizdų galią, kūrybą. "Kur skraido kondorai" – ne tik filmo sukūrimo procesą užfiksavęs filmas, bet ir asmeniškas, filosofiškas menininko portretas, esė apie kiną. Simboliška ir tai, kad šiuo filmu atidaromas festivalis, kuriame bus parodyta ir Viktoro Kosakovskio filmų retrospektyva.

Pagrindinę festivalio programą šiemet sudaro devyni ryškūs 2011-ųjų filmai. Yi Seungjun Sraigių planeta ("Planet of Snail", Pietų Korėja, 2011, 87 min.) pernai Amsterdamo dokumentinių filmų festivalyje apdovanota už geriausią ilgametražį dokumentinį filmą. Tai dvejus metus kurtas pasakojimas apie aklo ir kurčio vyro bei jo žmonos meilės istoriją. Nuo vaikystės filmo herojus gyvena tylos ir tamsos kiaute. Pasaulis jam veriasi iš lėto, liečiant ir uodžiant. "Sraige" save vadinantis jaunas korėjietis manė visą gyvenimą taip ir liksiąs atskirtas nuo pasaulio, tačiau gyvenimas netikėtai jį apdovanoja. Tapusi jo akimis ir ausimis mylimoji pakeičia vyro pasaulį.

Privatus pasaulis ("Soukrom&#253; vesm&#237;r", Čekija, 2012, 86 min.) kurtas net 37 metus. Čekų režisierė jau seniai garsėja tuo, kad savo herojus stebi ilgai. Šiame ji rodo vienos čekų šeimos istoriją. Filmo herojus Honza gimė 1974 m. Čekoslovakijoje. Gimus berniukui, jo tėvas ėmė vesti šeimos kroniką. Tada Honzos tėvai Jana ir Piotras glaudėsi Janos motinos ir močiutės buto kambarėlyje. Po kelerių metų, Piotrui gavus naują darbą Liberece, šeima paliko Prahą. Filmas rodo ne tik vienos paprastos šeimos istoriją, bet ir atskleidžia, kaip per pastaruosius keturiasdešimt metų pasikeitė čekų visuomenė.

Jameso Bluemelo 66 mėnesiai ("66 Months", D. Britanija, 2011, 82 min.) rodo kur kas trumpesnę laiko atkarpą. Linkęs į alkoholizmą epileptikas Naidželas gyvena su į aštuntą dešimtį kopiančiu alkoholiku Robiu. Mylėdami, bet ir skaudindami vienas kitą, jie kenčia nepriteklių. Filmas kelia klausimus apie prievarta grįstų santykių prigimtį, dvasinę negalią ir visuomenės pareigą rūpintis atstumtaisiais. Režisieriui pavyko parodyti ir sudėtingus dviejų vyrų santykius, ir kartu žmones, kuriems vienatvė baisesnė už fizinį smurtą. Filmą Vilniuje pristatys režisierius Jamesas Bluemelas ir prodiuseris Gordonas Wilsonas.

Įvairius vienatvės atspalvius rodo kiti du VDFF filmai. Jorge Gaggero filmo Montenegro (Argentina, 2011, 60 min.) herojus – 71 metų Montenegras kartu su šunimis gyvena upės deltos saloje. Jis neria tinklus žvejams ir taip užsidirba pinigų tabakui ir alkoholiui. Kitoje salos pusėje gyvena bitininkas Cezaris. Abu vyrai kartais išplaukia pažvejoti. Tačiau laikui bėgant tarp jų kils konfliktas, atskleisiantis jų santykius naujai. 2011 m. Amsterdamo dokumentinių filmų festivalyje ši juosta gavo apdovanojimą už geriausią vidutinio metražo filmą.

"Dveji metai prie jūros" ("Two Years at Sea", D. Britanija, 2011, 86 min.) – tai ekscentriško atsiskyrėlio Džeiko portretas. Jis gyvena Škotijos miškuose, kas dieną bet kokiu oru eina pasivaikščioti, miega ūkanotuose laukuose ir giriose. Senose nuotraukose matyti jauna moteris, vaikai, tačiau režisieriaus Beno Riverso nedomina tradicinis pasakojimas, todėl tiesių atsakymų į klausimus, kokios būta Džeiko praeities ir kodėl jis pasirinko tokį gyvenimą, žiūrovai nesulauks. Dveji metai prie jūros pernai Venecijos kino festivalyje pelnė FIPRESCI apdovanojimą, o Tarptautiniame Kopenhagos dokumentinių filmų festivalyje – Didįjį prizą.

Ekscentriškos ir Robo Schröderio ir Gabri&#235;lle Provaas filmo Susipažinkite su Fokens ("Ouwehoeren",Olandija, 2011, 80 min.) herojės – septyniasdešimtmetės dvynės Luisa ir Martina Fokens. Jos jau penkiasdešimt metų dirba prostitutėmis Amsterdamo Raudonųjų žibintų kvartale. Dvynės prisidėjo steigiant pirmąją prostitučių profsąjungą, pabėgo nuo sąvadautojų ir įkūrė savo viešnamį. Galiausiai seserys nusprendė pasukti skirtingais keliais: Luisa išėjo į pensiją ir pradėjo naują gyvenimą toli nuo sekso pramonės, o pinigų stokojanti Martina toliau darbuojasi.

Kaip keičiasi dviejų žmonių jausmai ir santykiai, juos įteisinus santuokos saitais? Ar meilė, įgavusi formalų statusą, išblėsta, ar kaip tik tampa artimos ir tvirtos bendrystės pamatu, klausia filmo Pažadas ("Ein Versprechen", Vokietija, Austrija, 2012, 70 min.) režisierius Levinas Peteris. Šiame autobiografiškame kūrinyje susipina skirtingų porų santuokos istorijos, skleidžiasi viltys ir svajonės, baimė ir priklausomybė, ištikimybė ir pasitikėjimas.

Netikėtu aspektu šeimos istorijos atsiveria Chanocho Zeevi filme Hitlerio vaikai ("Hitler’s Children",JAV, Vokietija, Izraelis, 2012, 59 min.). Jame pasakojama apie galingų Trečiojo Reicho veikėjų vaikus, kurie priversti gyventi su savo tėvų ir senelių "palikimu", siejančiu juos su žiauriais nusikaltimais. Ką reiškia turėti pavardę, susijusią su žudynėmis ir Holokaustu? Ką reiškia žinoti, kad tavo tėvai ar seneliai kalti dėl šimtų tūkstančių žmonių tragedijų? Šiame filme "liūdnieji palikuonys" pagaliau prabyla apie trapią ribą tarp instinktyvaus žavėjimosi bei pagarbos, kuriuos vaikai jaučia tėvams, ir baisėjimosi savo gimdytojų darbais.

Krzysztofo Kadłubowskio filme Sugrįžimas ("Powroty", Lenkija, 2010, 7 min.) įamžintas 2010 m. balandžio 10 d. rytas – viena skaudžiausių dabartinės Lenkijos istorijos datų, kai netoli Smolensko sudužus lėktuvui žuvo visi 96 juo skridę žmonės, tarp jų ir Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis su žmona, vykę paminėti 70-ųjų Katynės žudynių metinių. Režisierius filmavo žuvusiųjų palaikų pasitikimo repeticiją Varšuvos oro uoste. Skambant Chopino "Laidotuvių maršui", nematomos minios apsupti kareiviai neša nematomus karstus... Šiemet Tarptautiniame dokumentiniame filmų festivalyje "ZagrebDox" filmas apdovanotas Didžiuoju prizu, Tarptautiniame Lilio trumpametražių filmų festivalyje – už geriausią dokumentinį filmą.

Festivalį uždarys jauno lietuvių režisieriaus Tomo Smulkio filmo Rojaus beieškant (Švedija, Lietuva, 2012, 21 min.) premjera. Filmas rodo režisieriaus siekį susitikti ir dirbti kartu su švedų režisieriumi Roy’umi Anderssonu. Stokholmas, į kurį išvyko Smulkis, tampa svarbia laukimo dalimi. Bet ar gali svajonės išsipildyti?


Viktoro Kosakovskio filmų retrospektyva

Šiųmetinė VDFF retrospektyva skirta Viktorui Kosakovskiui (g. 1961). Tai vienas garsiausių Rusijos dokumentinio kino kūrėjų, pelnęs per šimtą apdovanojimų tarptautiniuose bei nacionaliniuose festivaliuose. VDFF žiūrovai ne tik turės progos pamatyti jo filmus, bet galės ir pabendrauti su režisieriumi, jis surengs kūrybines dirbtuves.

Pasak vieno naujausios rusų kino istorijos autorių Michailo Trofimenkovo, Kosakovskis – vienas iš nedaugelio rusų kūrėjų, paskutiniais metais tapęs pasaulinio dokumentinio kino elito dalimi. Kūrybinio kelio pradžioje jauną režisierių globojo Aleksandras Sokurovas. Anksčiau Kosakovskiui dažnai priekaištaudavo, kad jis peržengia dokumentinio kino ribas, atvirai rodo intymias žmonių gyvenimo akimirkas. Tačiau tos ribos nuolat keičiasi (taip pat ir Kosakovskio pastangomis), ir dabar tai, kas anksčiau kėlė diskusijas, pavyzdžiui, režisieriaus motinos mirtis, užfiksuota filme "Trečiadienis. 1961.07.19", vargu ar sukels pasipriešinimą.

Kosakovskis – idealus stebėtojas, neatsitiktinai būtent jam kilo mintis sukurti filmą, pastačius kamerą prie savo kambario lango. Režisieriaus pasitikėjimas realybe dažnai sukuria įspūdį, kad tikrovė paklūsta Kosakovskio žvilgsniui, kad jo filmuose "vaidina" net peteliškės. Tačiau Kosakovskis sugeba atskleisti giliausius žmogaus klodus, atskleisti istoriją keliais gestais ar sakiniais. Kai "Belovų" herojė audringo ginčo įkarštyje šūkteli broliui: "Karamazovai, nutilk", staiga filmo veikėjus pamatai kitaip, tarsi nušviestus tragiškos likimo šviesos. Panašių atradimų galima rasti kiekviename filme, nes Kosakovskis – iš tų dokumentininkų, kurie nori suvokti pasaulį, o ne tik jį parodyti. Bet jo filmuose tragizmas neatsiejamas nuo komizmo ar absurdo. Beje, taip dažniausiai ir būna gyvenime.

Retrospektyvoje bus parodyti visi iki šiol sukurti režisieriaus filmai. Debiutiniame filme Losevas ("Losev", 1989, 60 min.) užfiksuoti paskutiniai rusų filosofo, fundamentalių estetikos veikalų autoriaus ir religinio mąstytojo Aleksejaus Losevo (1893–1988) gyvenimo metai ir mirtis. Tarptautinį pripažinimą Kosakovskiui atnešė "Belovai" ("Belovy", 1993, 60 min.) – pasakojimas apie mažame kaimelyje gyvenančią Aną Belovą, palaidojusią du vyrus, ir jos brolį Michailą, kuriuos kartais aplanko kiti du broliai Vasilijus ir Sergejus, vienus sukrėtė, o kitus sužavėjo, bet visiems buvo aišku, kad prasideda kitoks posovietinis dokumentinis kinas.

Kartais atrodo, kad nepaisant griežto sumanymo Kosakovskio filmai atsiranda panašiai. Filme Trečiadienis. 1961.07.19 ("Sreda, 19.VII.1961", Rusija, Anglija, Vokietija, Suomija, 1997, 93 min.) jis nusprendė rasti visus, gimusius tą pačią kaip ir jis dieną Leningrade. Dalis jų ten nebegyvena, dalis mirė. Tačiau visus septyniasdešimt likusių mieste Kosakovskiui pavyko nufilmuoti 1995 metais. Filmuodamas gydytojus, verslininkus, pramogų pasaulio veikėjus, statybininkus ir benamius, režisierius sukūrė įspūdingą Sankt Peterburgo trisdešimtmečių kartos portretą jų kasdienybės fone. Juk neatsitiktinai žodis "sreda" rusiškai turi kelias prasmes, tarp jų ir "terpės".

Filmas Aš Jus mylėjau ("Ja vas liubil", Rusija, Vokietija, 2001, 102 min.) susideda iš kelių trumpametražių skirtingais metais filmuotų novelių apie meilę. Pirmoji dalis "Pavelas ir Lialia: Jeruzalės romansas" – pasakojimas apie tai, kaip meilė padeda kovoti su sunkia liga. Filmo herojai – garsūs Sankt Peterburgo dokumentinio kino režisieriai Pavelas Koganas, kurio filmas "Pažvelkite į veidą" įėjo į dokumentinio kino aukso fondą, ir jo žmona Liudmila Stanukynas. Viltis išgydyti sunkią Kogano ligą išvijo juos iš tėvynės. Antrojoje dalyje "Sergejus ir Nataša: provincijos romansas" matome vestuves: vienas kitam atidūs jaunamartė ir jaunasis nepaiso tėvų nepritarimo. Romantiški dviejų vaikų jausmai atskleidžiami trečiojoje dalyje "Saša ir Katia: pirmasis romansas".

Filmą "Tiše!" (2002, 80 min.)įkvėpė Nicéphore’o Niépce’o nuotrauka "Vaizdas pro langą" bei E.T.A. Hoffmano novelė "Mano pusbrolio langas". Kosakovskis filmavo nedidelę pro jo buto langą matomą Sankt Peterburgo gatvės atkarpą. Filme nuskamba vienintelis žodis "Tiše!" Tai šunelio, kuri nuolat šaukia pagyvenusi kaimynė vardas, tapęs ir filmo pavadinimu.

Šventa ("Sviato", 2005, 40 min.) – pirmasis būsimos trilogijos "Palindromas" filmas. Rusiškas jo pavadinimas daugiaprasmis: "sviato" reiškia ir "džiugus, vaiskus, linksmas", ir "šventas". Tai taip pat mažojo filmo herojaus vardo trumpinys. Filme rodoma, kaip dvejų metukų Sviatoslavas pirmą kartą pamato save veidrodyje. Pasak režisieriaus, tai filmas apie savęs pažinimą ir vienatvę.

Kol kas naujausiais Kosakovskio filmas Tegyvuoja antipodai! ("&#161;Vivan las Antipodas!", Vokietija, Olandija, Argentina, Čilė, 2011, 104 min.) pernai atidarė Tarptautinį Venecijos kino festivalį. Jis atsirado iš klausimo, kur atsidurtum, jei galėtum kiaurai perskrosti Žemę. Režisierius keliauja į diametraliai priešingose Žemės rutulio pusėse, vadinamose antipodais, esančias teritorijas. Kartais atrodo, lyg šios priešingose Žemės pusėse esančios vietos mįslingai panašios, o kartais, priešingai, –akivaizdus kontrastas.

http://www.15min.lt/naujiena/ziniosgyvai/interviu/rusu-dokumentikos-re
zisierius-viktoras-kosakovskis-visi-turi-tusinukus-bet-ne-visi-yra-tol
stojus-599-251616


http://lzinios.lt/Svietimas-ir-kultura/Ne-savo-valia-tapes-rezisierium
i



Pagal rengėjų inf.


kertukas
Geras banginis

Klube: VIP narys

Parašė žinučių: 11642

2012-09-18 18:18 84 žinutė iš 111 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: kertukas Įtraukti kertukas Į adresų knygelę
Papildomai:

Jei kada būtų rengiamas filmo, kurio filmavimai truko ilgiausiai, konkursas, į jo dalyvių sąrašą būtinai reikėtų įtraukti čekų dokumentininke Heleną Treštikova. Kino kūrėja, festivalio žiūrovams jau pažįstama iš jame rodytų Katkos (2010, žr. 2011 festivalio aprašymą) bei "Renė" (2008) portretų, lieka ištikima vadinamajam ilgo stebėjimo (time-lapse) kinui. Savo filmų herojus režisierė stebi ne vieną dešimtį metų ir tik tada keliauja į montažinę. Asmeniniame pasaulyje ("Soukromž vesmir", 2011) ji fiksuoja vienos čekų šeimos, kuriančios sūnaus gyvenimo kroniką nuo pat jo gimimo, istoriją, mato paraleles su istorijos verpetuose blaškomos Čekijos likimu. "Asmeninis pasaulis" sumušė režisierės stebėjimo rekordus: filmo herojų ji stebėjo 37 metus.

******************

Maištautojai, nepritapėliai, tabu laužytojai, autostopininkai, vėjavaikiai – čia tik dalis apibūdinimų, kurių sulaukė kultinė bitnikų (Beat generation) karta. Atliepdami 90-ąsias Jack Kerouac gimimo metines ją trumpam į kino ekranus sugrąžins 9-ojo VDFF rengėjai. Būtent šiems maištautojams šiemet pašvęsta specialioji festivalio programa Bitnikai kelyje, kuri pristatys legendinės trijulės – J. Keroauco, William S. Burroughso, Alleno Ginsbergo – portretus.
Prie VDFF organizatorių prisijungs ir bitnikų kūrybai neabejingos "Baltų lankų" bei "Kitų knygų" leidyklos. Rugsėjo 23 d., sekmadienį, "Skalvijos" kino centre jos prekiaus J. Kerouaco, W. S. Boroughso, P. Bowleso bei kitų autorių knygomis. Jas bus galima įsigyti leidyklos kaina – maždaug trečdaliu pigiau nei knygynuose.
Renginio metu "Skalvijoje" bus ne tik prekiaujama knygomis leidyklos kaina, bet ir renkamas seniausias VDFF žiūrovo išsaugotas bitnikų leidimas. Jo savininkas džiaugsis kvietimais į vieną iš programos filmų. Ištraukti iš savo bibliotekos bitnikų knygas, nupūsti nuo jų dulkes bei sekmadienį atsinešti į "Skalvijos" kino centrą kviečiami visi šio veržlaus judėjimo gerbėjai. Specialiosios VDFF programos atidarymo proga tiek atsineštos, tiek ką tik įsigytos bitnikų knygos bus žymimos specialiu antspaudu.

Sekmadienį bitnikams pašvęstą programą "Skalvijoje" atvers Chucko Workmano pasakojimas Ištakos: bitnikų ir "palūžusios kartos" istorija (1999). Joje garsioji trijulė pirmą kartą susitiks ir dar kartą pakartos bendrą kelionę. Programą įkvėpusį J. Keroaucą ir jo skaitymus VDFF žiūrovai išvys Jacko Kerouaco Amerikoje ("Kerouac, The Movie", 1985); greta eis vaidybiniai epizodai, atkuriantys rašytojo bei jo herojaus Nealo Cassady gyvenimo vingius. Šiuos papildys reta archyvinė medžiaga.
Pažinti W. S. Borroughsą VDFF žiūrovams padės jį supę talentingi menininkai – muzikantė ir poetė Patti Smith, kino režisierius Gusas Van Santas, eksperimentinės muzikos kūrėja Laurie Anderson, rašytojas ir poetas Amiris Baraka bei kiti. Jautrų kūrėjo portretą jie atkūrė kartu su režisieriumi Yony Lesyeriu (William S. Burroughs: iš vidaus, 1993). Ketvirtį amžiaus rinkta medžiaga įvairiapusiškai pristatys A. Ginsbergą, talentingą menininką, politinį aktyvistą, radikalą, budistą, mokytoją ir kitus jo amplua (Aleno Ginsbergo gyvenimas ir laikai, 1994).
rengėjai


kertukas
Geras banginis

Klube: VIP narys

Parašė žinučių: 11646

2012-09-20 22:10 85 žinutė iš 111 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: kertukas Įtraukti kertukas Į adresų knygelę
SKALVIJA

Pagrindinė programa

Sugrįžimas
"Powroty"
Rež. Krzysztof Kadłubowski
(Lenkija, 2010, be teksto, 7 min.)
21 d. – 16.30

Migloje ryškėja Varšuvos oro uosto nusileidimo tako kontūrai, o Lenkijos armijos Garbės sargyba laukia, kada galės iškilmingai pasitikti atvykstančiuosius. Tik šįkart pasitikti nėra ko. Skambant F. Chopino "Laidotuvių maršui" nematomos minios apsuptyje kareiviai neša nematomus karstus.
Trumpametražis filmas įamžina 2010 m. balandžio 10 d. – vieną reikšmingiausių ir skaudžiausių datų modernios Lenkijos istorijoje. Tądien netoli Smolensko sudužus lėktuvui žuvo visi 96 juo skridę žmonės, tarp kurių buvo ir Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis su žmona, vykę paminėti 70-ųjų Katynės žudynių metinių.
2012 m. tarptautiniame dokumentiniame filmų festivalyje "ZagrebDox" – didysis prizas, tarptautiniame Lilio trumpametražių filmų festivalyje – apdovanojimas už geriausią dokumentinį filmą. (N-13)

Hitlerio vaikai
"Hitler's Children"
Rež. Chanoch Zeevi
(JAV, Vokietija, Izraelis, 2012, vok., anglų k., liet. subt., 59 min.)
21 d. – 16.30

Filme pasakojama apie galingiausių nacių režimo veikėjų palikuonis, kurie atėję į šį pasaulį gavo tėvų ir senelių "palikimą", siejantį juos su vienais žiauriausių nusikaltimų žmonijos istorijoje. Vien jų pavardės kelia šiurpą: Himleris, Frankas, Geringas, Hiosas. Kokia tai našta turėti pavardę, susijusią su žudynių ir genocido vaizdiniais? Ką reiškia gyventi žinant, kad tavo tėvai ar seneliai kalti dėl tūkstančių žmonių tragedijos? Ilgą laiką slėpęsi šešėlyje, šiame filme "liūdnieji palikuonys" pagaliau prabyla apie trapią ribą tarp instinktyvaus žavėjimosi ir pagarbos, kuriuos vaikai jaučia tėvams, ir žmogiško baisėjimosi savo gimdytojų darbais. (N-13)

Privatus pasaulis
"Soukrom vesmir"
Rež. Helena Teštkova;
(Čekija, 2012, čekų k., liet. subt., 86 min.)
21 d. – 21.20

37 metų vienos čekų šeimos gyvenimo istorija filmuota intervalais ir pagreitinus vaizdą sutalpinta į kiek mažiau nei pusantros valandos filmą. Honza gimė 1974 m. Čekoslovakijoje, išgyvenančioje niūrų socialistinį laiką. Tuo metu jo tėvai Jana ir Piotras glaudėsi kambarėlyje Janos motinos ir močiutės bute. Po kelerių metų, Piotrui gavus naują darbą Liberece, šeima paliko Prahą. Gimus Honzai, jo tėvas ėmė vesti šeimos kroniką ir neapleido šio užmojo 37 metus.
Filmas atskleidžia ne tik vienos paprastos šeimos istoriją, bet ir parodo, kaip per pastaruosius keturiasdešimt metų pasikeitė čekų visuomenė. (N-13)

Pažadas
"Ein Versprechen"
Rež. Levin Peter
(Vokietija, Austrija, 2012, vok. k., liet. subt., 70 min.)
22 d. – 17 val. (pristatymas), 24 d. – 15.30 (seansas senjorams)

Kaip keičiasi dviejų žmonių jausmai ir santykiai, juos įteisinus santuokos saitais? Ar meilė, įgavusi formalų statusą, išblėsta, ar kaip tik tampa pamatu artimai ir tvirtai bendrystei? Kodėl žmonės apskritai ryžtasi vienas kitam amžinai pasižadėti? Šiame asmeninės istorijos įkvėptame filme susipina skirtingų porų santuokos istorijos, skleidžiasi viltys ir svajonės, baimė ir priklausomybė, ištikimybė ir pasitikėjimas. (N-16)

Sraigių planeta
"Planet of Snail"
Rež. Yi Seungjun
(Pietų Korėja, 2011, orig. k., angl., liet. subt., 87 min.)
22 d. – 21.20

Dvejus metus kantriai ir su atjauta filmuotas dokumentinis filmas pasakoja aklo ir kurčio vyro ir jo žmonos meilės istoriją. Nuo pat vaikystės filmo herojus Jungčanas gyvena tylos ir tamsos kiaute. Pasaulis jam veriasi iš lėto, liečiant ir uodžiant. "Sraige" save vadinantis jaunas korėjietis manė visą gyvenimą taip ir liksiąs atskirtas nuo pasaulio, tačiau gyvenimas, kartą taip žiauriai nuskriaudęs, netikėtai apdovanoja atsiųsdamas jam sielos draugę. Tapusi jo akimis ir ausimis, ji akimirksniu pakeičia jo pasaulį.
2011 m. Amsterdamo dokumentinių filmų festivalyje apdovanojimas už geriausią ilgametražį dokumentinį filmą. (N-13)

Montenegro
Rež. Jorge Gaggero
(Argentina, 2011, orig. k., 60 min.)
26 d. – 18 val.

71 metų Montenegro kartu su šunimis gyvena didelėje palapinėje upės deltoje esančioje saloje. Jis neria tinklus žvejams taip užsidirbdamas šiek tiek pinigų tabakui ir alkoholiui. Kitoje salos pusėje gyvena bitininkas Cezaris, kuris prižiūri ūkininko kiaules. Su Cezario valtimi vyrai kartais išplaukia pažvejoti. Montenegro atsidėkodamas gamina Cezariui valgį. Regis, abipuse priklausomybe grįsta jų draugystė tęsis amžiais. Tačiau laikui bėgant tarp vyrų kyla konfliktas, atskleisiantis jų santykius naujoje šviesoje.
2011 m. Amsterdamo dokumentinių filmų festivalyje apdovanojimas už geriausią vidutinio metražo dokumentinį filmą. (N-13)

Dveji metai prie jūros
"Two Years at Sea"
Rež. Ben Rivers
(Didžioji Britanija, 2011, be teksto, 86 min.)
26 d. – 19.20

Tai ekscentriško atsiskyrėlio Džeiko kino portretas. Jis gyvena Škotijos miškuose, kas dieną bet kokiu oru keliauja pasivaikščioti, miega ūkanotuose laukuose ir giriose, statosi plaustą pasiplaukiojimams ežere. Filmo kadruose matomos senos nuotraukos – jose jauna moteris, vaikai, tačiau režisieriaus nedomina tradicinis pasakojimas, todėl tiesių atsakymų į klausimus, kokios būta Džeiko praeities ir kodėl jis pasirinko tokį gyvenimą, žiūrovas nesulauks.
2011 m. Venecijos kino festivalyje FIPRESCI kritikų apdovanojimas ir Didysis prizas Kopenhagos tarptautiniame dokumentinių filmų festivalyje. (N-13)

66 mėnesiai
"66 Months"
Rež. James Bluemel
(Didžioji Britanija, 2011, anglų k., liet. subt., 82 min.)
27 d. – 19.20

Linkęs į alkoholizmą epilepsija sergantis Naidželas gyvena su į aštuntą dešimtį kopiančiu alkoholiku Robiu. Mylėdami, bet ir skaudindami vienas kitą, jie kenčia nepriteklių.
Lengvo žiūrėjimo nežadantis filmas kelia klausimus apie prievarta grįstų santykių prigimtį, dvasinę negalią ir visuomenės pareigą rūpintis atstumtaisiais. Vis dėlto svarbiausia čia tai, kaip intymiai ir jautriai gilinamasi į sudėtingus santykius dviejų vyrų, kuriems vienatvė baisesnė už fizinį smurtą. (N-18)
Filmą pristatys režisierius Jamesas Bluemelas ir prodiuseris Gordonas Wilsonas.

Viktoro Kosakovskio filmų retrospektyva
Trečiadienis 1961.07.19
"Sreda, 19.VII.1961"
(Rusija, Anglija, Vokietija, Suomija, 1997, rusų k., liet. subt., 93 min.)
21 d. – 18 val. (filmą pristatys režisierius)

Beveik ištisus metus režisierius nepailsdamas ieškojo visų tą pačią dieną kaip ir jis, 1961 metų liepos 19-ąją, trečiadienį, buvusiame Leningrade gimusių žmonių. Tądien buvo įregistruota 101 naujagimis: 51 mergaitė ir 50 berniukų. Kai kurie jų jau mirę, kiti persikėlė į kitą miestą ar šalį. Tačiau visus septyniasdešimt likusių miestiečių, gimusių tą dieną, V. Kosakovskiui pavyko nufilmuoti 1995 m. – darbe, namuose ar tiesiog gatvėje. Filmuodamas gydytojus, pacientus, verslininkus, pramogų pasaulio veikėjus, statybininkus ir benamius, režisierius tik sau būdingu stiliumi kuria kinematografinį Sankt Peterburgo trisdešimtmečių kartos portretą.
Berlyno tarptautiniame filmų festivalyje 1997 m. pelnė FIPRESCI apdovanojimą. (N-13)

Belovai
"Belovy"
(Rusija, 1993, rusų k., liet. subt., 60 min.)
21 d. – 20 val. (filmą pristatys režisierius), 23 d. – 21.10

"Neturėtumėt mūsų filmuoti. Esame paprasti žmonės", – tokiais žodžiais prasideda užburiantis, tragiškas ir grubus vienos Rusijos šeimos portretas. Filme pasakojama apie mažame kaimelyje gyvenančią Aną Belovą, palaidojusią du vyrus, ir jos brolį Michailą, kuriuos kartais aplanko kiti du broliai Vasilijus ir Sergejus. Jų pykčiai, ašaros ir džiaugsmai skleidžiasi priešais kantrų, intuityvų V. Kosakovskio kameros žvilgsnį, pastebintį ir ant kelio paklydusį ežį, ir nugairintą Anos veidą. Filmo herojai stojiškai priima savo skurdų ir varganą gyvenimą, tačiau įžvelgti čia vien tragišką, nevilties kupiną egzistenciją reikštų užmerkti akis prieš filme tokias dažnas švelnumo ir džiugesio apraiškas.
Amsterdamo dokumentinių filmų festivalyje 1993 m. – Joriso Ivenso apdovanojimas ir publikos simpatijų prizas. (N-13)

Tegyvuoja antipodai!
"&#161;Vivan las Antipodas!"
(Vokietija, Olandija, Argentina, Čilė, 2011, orig. k., liet. subt., 104 min.)
22 d. – 19 val. (filmą pristatys režisierius), 24 d. – 21.10

Jei galėtum kiaurai perskrosti Žemę, kur tuomet atsidurtum? Šiame filme režisierius kaip tik ir nukeliauja į diametraliai priešingose Žemės rutulio pusėse, vadinamose antipodais, esančias apgyvendintas teritorijas, kurių dėl mūsų planetos paviršiuje tyvuliuojančių vandens plotų tėra viso labo kelios: Kinija ir Argentina, Rusija ir Čilė, Ispanija ir Naujoji Zelandija, Havajai ir Botsvana. Kartais atrodo, lyg šios priešingose Žemės pusėse esančios vietos būtų kažkuo mįslingai panašios, o kartais, priešingai, akivaizdus kontrastas. (N-13)

Tiše!
(Rusija, 2002, be teksto, 80 min.)
25 d. – 19.20

Įkvėpimas šiam filmui buvo fotografo Nicéphore'o Niépce'o padaryta pirmoji istorijoje fotonuotrauka "Vaizdas pro langą" bei E. T. A. Hoffmano novelė "Mano pusbrolio langas".
Kurdamas šį filmą, V. Kosakovskis filmavo nedidelį pro jo buto langą matomą Sankt Peterburgo gatvės lopinėlį. Miestas ruošiasi 300 metų jubiliejaus paminėjimo šventei, tad beveik ištisus metus apimančiame filme stebime nesibaigiančius gatvės remonto darbus. Filmuojama visuomet iš to paties taško, tačiau naudojant skirtingus objektyvus, skirtingu paros metu, skirtingomis stilistikomis. Filme nuskamba vienintelis žodis: "Tiše!", kuris ir tapo filmo pavadinimu. (N-13)

Šventa
"Sviato"
(Rusija, 2005, rusų k., liet. subt., 40 min.)
26 d. – 17 val.

Tai pirmasis būsimos trilogijos "Palindromas" filmas. Rusiškas filmo pavadinimas daugiaprasmis: "sviato" reiškia ir "džiugus, vaiskus, linksmas", ir "šventas". Tai taip pat mažojo filmo herojaus vardo trumpinys. Filme regime, kaip dvejų metukų Sviatoslavas pirmą kartą pažvelgia į save veidrodyje, tuo pat metu trimis kameromis filmuojamas ir jo atspindys.
Pačiam režisieriui šis filmas yra apie savęs pažinimą ir vienatvę. (N-13)

Aš Jus mylėjau
"Ja vas liubil"
(Rusija, Vokietija, 2001, rusų k., liet. subt., 102 min.)
27 d. – 21.10

Kiekvienas iš mūsų skirtingais gyvenimo etapais meilę patiriame vis kitaip, tačiau visuomet stipriai, prisiliesdami prie grožio, džiugesio ir skausmo. Filmo dalyse rodomos trys skirtingos meilės istorijos – dviejų senyvų žmonių, jaunavedžių ir dviejų vaikų. Pirmoji dalis "Pavelas ir Lialia: Jeruzalės romansas" – tai pasakojimas apie tai, kaip meilė padeda kovoti su sunkiausia liga. Antrojoje dalyje "Sergejus ir Nataša: provincijos romansas" regime vestuves: vienas kitam atidūs, tačiau vis dar santūrūs jaunamartė ir jaunasis renkasi meilę nepaisydami tėvų nepritarimo. Romantiški dviejų vaikų jausmai – nuoširdūs ir atviri, tačiau paženklinti išdavystės žyme – atskleidžiami trečiojoje dalyje "Saša ir Katia: pirmasis romansas". (N-13)


Kur skraido kondorai
"Where the Condors Fly"
Rež. Carlos Klein
(Šveicarija, Vokietija, Čilė, 2012, orig. k., liet. subt., 90 min.)
23 d. – 17 val.

Filme pasakojama apie dviejų režisierių susitikimą ir kūrybišką kelionę po priešingose Žemės rutulio pusėse esančius kampelius. Režisierius iš Čilės Carlosas Kleinas lydi V. Kosakovskį, filmuojantį naujausią savo filmą "Tegyvuoja antipodai!". Carlosas Kleinas leidosi su juo į kelionę per Čilę, Argentiną, Šanchajų, Baikalo ežerą. Stebėdamas, su kokia aistra Kosakovskis keičia realybę, kaip filmuoja vadovaudamasis pirmiausia jausmais ir emocijomis, atsiveriant magiškoms akimirkoms, Kleinas pamažu vėl atranda savo kūrybinį kelią. Diskutuodami, kartais konfliktuodami, kūrėjai medituoja apie vaizdų galią, filmavimo procesą, kūrybą. Tai ne vien filmo kūrimo procesą fiksuojantis kinematografinis pasakojimas, bet ir labai asmeniškas, filosofiškas menininko portretas, esė apie kiną ir prarasto tikėjimo paieškos. (N-13)

Specialioji programa "Bitnikai kelyje

Ištakos: bitnikų ir "palūžusiosios kartos" istorija
"The Source: The Story of the Beats and the Beat Generation"
Rež. Chuck Workman
(JAV, 1999, anglų k., liet. subt., 88 min.)
23 d. – 19 val.

Pasakodamas bitnikų istoriją nuo Alleno Ginsbergo ir Jacko Kerouaco susitikimo Kolumbijos universitete 1944 m. iki Williamo S. Burroughso mirties 1997-aisiais, režisierius Chuckas Workmanas atskleidžia milžinišką bitnikų fenomeno įtaką Amerikos ir pasaulio kultūrai iki pat šių dienų. Didžiausias dėmesys filme skiriamas trims minėtiems rašytojams, o archyvinę filmuotą medžiagą, televizinius reportažus, nuotraukas ir interviu ištraukas papildo epizodai, kuriuose juos vaidina garsūs šių dienų aktoriai. (N-16)

Williamas S. Burroughsas: iš vidaus
"William S. Burroughs: A Man Within"
Rež. Yony Leyser
(JAV, 2010, anglų k., liet. subt., 87 min.)
24 d. – 19.20

Bitnikų ir kontrkultūros krikštatėviu laikomo Williamo S. Burroughso kūryba ir gyvenimas paliko ryškų pėdsaką XX a. kultūroje, literatūroje ir muzikoje, paveikė ne vieną vėlesnę menininkų kartą. Dokumentiniame portrete pateikiama unikali, anksčiau nerodyta filmuota medžiaga, taip pat pokalbiai su jo kolegomis ir artimais draugais, tarp kurių muzikantė ir poetė Patti Smith, kino režisierius Gusas Van Santas, eksperimentinės muzikos kūrėja Laurie Anderson, rašytojas ir poetas Amiris Baraka ir daugelis kitų. (N-16)

Alleno Ginsbergo gyvenimas ir laikai
"Life and Times of Allen Ginsberg"
Rež. Jerry Aronson
(JAV, 1993, anglų k., liet. subt., 83 min.)
25 d. – 21.10

Šioje daugiau nei dešimtmetį filmuotoje dokumentinėje biografijoje žvelgiama į hipių judėjimo pranašu laikomo bitnikų kartos poeto Alleno Ginsbergo gyvenimą, apėmusį bene tris ketvirtadalius audringo praėjusio amžiaus. Režisierius Jerry Aronsonas renkasi griežtai chronologinę įvykių seką, dėl kurios kiekvienas dešimtmetis tampa tarsi atskiru Ginsbergo gyvenimo skyriumi: vaikystė viduriniojo sluoksnio šeimoje Naujajame Džersyje, bitnikų karta ir šuolis į literatūrinį olimpą, Ginsbergo vaidmuo hipių judėjime, galiausiai vėlyvasis laikotarpis, jam tapus atsidavusiu budistu ir politiniu aktyvistu. Ypač iškalbingi filmo epizodai, kuriuose Ginsbergas skaito du garsiausius savo kūrinius – eilėraštį "Staugsmas" ("Howl", 1956) ir "Kadišas" ("Kaddish", 1959), skirtą psichiatrinėje ligoninėje mirusiai motinai. (N-16)

Jacko Kerouaco Amerika
"Kerouac, the Movie"
Rež. John Antonelli
(JAV, 1985, anglų k., liet. subt., 78 min.)
26 d. – 21.20

Filmo autorius Johnas Antonelli atiduoda duoklę "palūžusiosios kartos" rašytojui Jackui Kerouacui. Retą, vertingą archyvinę medžiagą papildo vaidybiniai epizodai, atkuriantys kai kuriuos garsiojo rašytojo ir jo kultinio epo "Kelyje" herojaus Dino Moriarčio gyvenimo vingius. Skambant džiazo muzikai, dokumentiniuose filmo kadruose matome savo kūrybą skaitantį patį Jacką Kerouacą, taip pat interviu su jo gyvenimo bendrakeleiviais poetais Allenu Ginsbergu, Lawrence'u Ferlinghetti, rašytoju Williamu S. Borroughsu, taip pat nusikeliame į rašytojo namus, jo mėgtas vietas.
1985 m. "Blue Ribbon" apdovanojimas Amerikietiškų filmų festivalyje ir "Golden Apple" Nacionaliniame edukacinių filmų festivalyje (JAV). (N-16)


Konkursinė programa

"Keliautojai: Aleksandras Laime ir Anchelio krioklio deimantai"
"Veiksmes ceļinieki. Aleksandrs Laime un Anhela ūdenskrituma dimanti"
Rež. Vladislav Ščepin
(Latvija, 2011, anglų k., liet. subt., 52 min.)
22 d. – 15 val.

Romantikas ir svajotojas Aleksandras Laime nukeliavo į pačią Venesuelos džiunglių gilumą ieškodamas Pirmojo pasaulinio karo amerikiečių lakūno ir keliautojo Jimmy Angelo, vietinių ispanakalbių vadinto Ancheliu, išgarsintos "Aukso upės". Nors taip niekada ir nepaaiškėjo, ar paieškos buvo sėkmingos, vietiniai Kanaimos gyventojai jį ir toliau vadina Deimantų karaliaus pravarde, kurią kadaise jam suteikė jų protėviai. Pelnęs pasitikėjimą, Laime turėjo retą progą išvysti tai, ko niekam kitam nebuvo lemta pamatyti, tačiau sugrįžti į tą vietą jam buvo uždrausta. (N-13)

"Cirkas atvažiavo"
"Tsirkusetuur"
Rež. Jaak Kilmi, Andres Maimik
(Estija, 2011, estų k., angl., liet. subt., 26 min.)
22 d. – 15 val.

Estija niekada nėra turėjusi savo cirko – su tuo niekaip negali susitaikyti nepailstantis verslininkas Lauris Viikna. Šiais laikais, kai cirkas ieško naujo veido ir vietos pramogų bei meno pasaulyje, kai kyla diskusijų dėl cirko gyvūnų teisių, svajonių padangėse skrajojantis cirko entuziastas siekia Estijoje įkurti nacionalinį cirką. Tačiau jam ant kulnų lipa prieš kelerius metus susibūrę kovotojai už cirko gyvūnų teises. Sekdami paskui keliaujantį cirką, jie rengia protesto akcijas ir ragina žmones boikotuoti cirko artistų pasirodymus. (N-13)

"Raminas"
Rež. Audrius Stonys
(Lietuva, Gruzija, Latvija, 2011, gruz. k., angl., liet. subt., 58 min.)
23 d. – 15 val.

Raminas Lomsadzė, 75-erių gruzinų imtynininkas, kitados per 55 sekundes įveikęs septynis priešininkus, ruošiasi kovai su paskutine ir stipriausia varžove – Vienatve. Vieną ankstyvą rytą jis patraukia į tolimą Gruzijos kaimelį ieškoti merginos, kurią mylėjo ir prarado prieš penkiasdešimt metų. Šis filmas – tai Ramino kelionė per Gruzijos ir savo prisiminimų tyrus. (N-13)

"Sriuba"
"Zupa"
Rež. Maira Dobele
(Latvija, Suomija, 2010, latvių k., angl., liet. subt., 37 min.)
23 d. – 15 val.

"Bet ir skanumėlis", – atsidūsta mergaitė. Toks mažas paketėlis, o tiek sriubos! Tačiau kaip ir kur gaminama ši gardžioji vištienos sriuba? Filme "Sriuba" leidžiamasi į kelionę ieškoti prarasto laiko, tik prustiškojo Madlenos pyragaičio vaidmuo čia tenka vištienos sriubai "Podravka", kurią puikiai pamena daugelis buvusios Sovietų Sąjungos gyventojų. Dubenėlis greitai paruošiamos sriubos iš pakelio, importuotos iš tuometinės Jugoslavijos, o dabar vis dar gaminamos Kroatijoje, ir sovietinių "dievukų" laidotuvių transliacijos per televiziją – daugeliui vieni ryškiausių tarybinės vaikystės prisiminimų. (N-13)

"Naujas pasaulis"
"Uus maailm"
Rež. Jaan Tootsen
(Estija, 2011, estų k., angl., liet. subt., 90 min.)
24 d. – 17 val.

Žmonės juos laiko pačiuožusiais hipiais, tačiau jie patys save visai rimtai vadina "naujojo pasaulio draugija". Iš pradžių jie tenorėjo iš kaimynystės išguiti automobilius ir sukurti ramią, švarią aplinką.
Filme matome, kaip rutuliojasi ketverius metus trukęs draugijos karas su miesto savivaldybės tarnautojais bei įtūžusiais kaimynais. (N-13)

"Variacijos kaukių tema"
Rež. Goda Rupeikaitė
(Lietuva, 2012, liet. k., angl. subt., 30 min.)
24 d. – 17 val.

Filmas, lyg mozaika, supintas iš skirtingų gyvenimų akimirkų, kurias visas jungia kaukių motyvas. Kaukė čia ir šventinis atributas, ir meno kūrinys, saviraiškos priemonė, ir tikrųjų jausmų slėpimas ar socialinio statuso atspindys. Kiek veidų, kiek skirtingų sluoksnių savyje gali talpinti žmogus? (N-13)

"Aromatinga Talino žuvelė"
"Tallinna kilud"
Rež. Jaak Kilmi
(Estija, 2011, estų k., angl., liet. subt., 50 min.)
25 d. – 17 val.

Šis filmas – tai istorija apie miestą, kuris per visą savo gyvavimo istoriją kvietė, o kartais ir klastingai viliojo geresnio gyvenimo ieškotojus: nuo baudžiavos bėgusius valstiečius, apie darbą didžiulėje parduotuvėje svajojusias mergaičiukes iš mažesnių miestelių, mokyklos suolą į darbą statybose iškeitusius jaunuolius ar gimtuosiuose kaimuose nuobodžiaujančias meniškas sielas. Apie įvairiausio plauko nenusisekėlius ir machinatorius, atklydusius čia įvairiais laikotarpiais. Visi jie vienbalsiai sutaria: "Šis miestas išlaisvina!" (N-13)

"Kaip mes žaidėme revoliuciją"
"How We Played the Revolution"
Rež. Giedrė Žickytė
(Lietuva, 2011, liet. k., angl. subt., 67 min.)
25 d. – 17 val.

Filmas pasakoja istoriją apie pokštą, įvykusį 9-ojo dešimtmečio viduryje, kai Lietuvoje dar nebuvo jokių atgimimo ženklų, bet per naujametį Kauno jaunųjų architektų karnavalą juokais atsirado roko grupė "Antis". Cirko dvasiai artimas įspūdingas grimas ir rekvizitai, stilizuoti pasirodymai, kandūs tekstai kūrė agresyvią sovietinio gyvenimo karikatūrą. Greitai, net ir patiems grupės nariams netikėtai, jie tapo ryškiausiais Dainuojančios revoliucijos vėliavnešiais ir masiniu reiškiniu, įtraukusiu tūkstančius sekėjų. (N-13)

"Stebuklų laukas"
Rež. Mindaugas Survila
(Lietuva, 2011, liet. k., angl. subt., 62 min.)
27 d. – 16.50

"Stebuklų laukas" – dokumentinė poema apie žmones, daugiau negu 20 metų gyvenančius Budos miške, netoli buvusio Kariotiškių sąvartyno. Ketverius metus kurtas dokumentinis filmas tarsi iš paties sąvartyno gyventojo perspektyvos pasakoja apie nykstančią unikalią bendruomenę, jos dienos ritmą, savotišką gyvenimo būdą, kasdienius džiaugsmus ir rūpesčius. (N-13)

"33 Senelio Šalčio augintiniai"
"33 zvēri ziemassvētku vecītim"
Rež. Laila Pakalniņa
(Latvija, 2011, latvių k., angl., liet. subt., 50 min.)
27 d. – 16.50

Šis filmas – tai latvės Livijos, vadinamos Seneliu Šalčiu, portretas. Bute ji gyvena su 33 savo augintiniais: šunimis, katėmis, triušiais, varna, balandžiu, šinšila, peliukais degu ir žuvelėmis. "Patikėkit, lyg gyvenčiau beprotnamyje", – sako neįprastą gyvenimą pasirinkusi moteris.
Filme priešinami du pasauliai: tamsi, niūri buto erdvė ir sniegu apklotos miesto gatvės, tačiau istorijos herojė ir su kiemo kaimynais, ir su savo augintiniais bendrauja panašiai. (N-13)

***********************

Iš šios gausybės filmų didžiai rekomenduoju matytą KOSAKOVSKIO filmą Tiše. Fantastiška idėja, pataikymas į dešimtuką !!!



kertukas
Geras banginis

Klube: VIP narys

Parašė žinučių: 11650

2012-09-22 14:31 86 žinutė iš 111 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: kertukas Įtraukti kertukas Į adresų knygelę
ROTERDAMo kino festivalis 2012, LINAS VILDŽIŪNAS:

"Abu pagrindinius festivalio prizus pelniusius filmus taip pat galima vadinti ode žmogiškumui. Geriausiu pilno metražo kategorijoje pripažintas režisieriaus iš Pietų Korėjos Seung-Jun Yi filmas Sraigių planeta ("The Planet of Snails")
(22 d. 21.20 SKALVIJA;
29 d. 19.30 PASAKA)
be galo subtiliai atskleidė aklo ir kurčio vyro ir žemaūgės moters meilę. Moteris, norėdama ką nors pasakyti savo vyrui, švelniai ant jo pirštų tarsi ant rašomosios mašinėlės spaudo ženklus, reiškiančius raides. Jis atsako jai balsu. Tačiau kažin ar toks bendravimas padėtų jiems būti kartu, jei ne, kaip teigiama filme, "atviros ir neužhipnotizuotos jų sielos". Pasak žiuri, šis filmas yra "meilės ir atjautos portretas, patvirtinantis jausmų galią". Iš tiesų, jį galima būtų pavadinti ir XXI a. "Giesmių giesme". Kurdamas filmą, režisierius, rodos, ištirpsta, palikdamas tik herojus. Vargu ar įmanoma arčiau ir intymiau priartėti prie kito gyvenimo.


Panaši mintis kilo ir pasižiūrėjus Jorge Gaggero filmą Montenegro (rež. Jorge Gaggero), pelniusį geriausio vidutinės trukmės filmo prizą. Režisierius jautriai tapo žvejo Montenegro, gyvenančio mažoje upės saloje, portretą, atskleisdamas žmogaus trapumą ir pamažu dylantį kūną. Montenegro nesureikšmina, o kartais net nuvertina savo gyvenimą, bet vis tiek jį myli. Jis pripažįsta žmogaus laikinumą ir jam nesipriešina. Žmogaus viduje ramiai tiksi biologinis laikrodis, kurį pamiršta skubanti visuomenė. Bet laikrodis primena, kad yra laikas gyventi, dirbti, džiaugtis ir liūdėti, bei laikas pamažu nykti ir mirti.

Svarbu ir tai, kad iš šių filmų daugelis žiūrovų, ko gero, pirmiausia išsineša ne žinią, o vaizdus ir jausmus. Ir "Sraigių planeta", ir "Montenegro" liudija, kad žmogaus pojūčiai neatsiejami. Pasinaudojus kino teoretikės Lauros U. Marks terminu, šiuos filmus galima pavadinti "pojūčių kinu". Kino vaizdai pažadina ne tik regą, bet ir kitus pojūčius, perteikia herojų jausmus bei juos gaubiančią atmosferą. Abu festivalyje triumfavę filmai nekelia globalių problemų, nekalba apie pasaulinę krizę, neskuba į pagalbą, bet atsigręžia į mažus žmones ir juose glūdintį žmogiškumą. Galbūt tai ir yra vienas problemų sprendimo būdų, o kartu ir riba, kuri vis dar skiria dokumentinį kiną nuo televizinės dokumentikos? Juk būtent tokie filmai teikia stipriausią viltį?


kertukas
Geras banginis

Klube: VIP narys

Parašė žinučių: 11659

2012-09-28 08:38 87 žinutė iš 111 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: kertukas Įtraukti kertukas Į adresų knygelę
Žiūriu, Skalvija šiandien 21.20 val.kartoja "Ištakos: bitnikų ir "palūžusiosios kartos" istorija"

Iš gan nedaug šiemet matytų filmų, šis – pačiu vertingiausiu man gavosi. Tradicinės amerikoniškos struktūros dokumentinis kinas (kai daug pasakotojų apie reiškinį) tapo puikia pažintinemedžiaga. Garsiausios bitnikų ttrijulės pavardės labai žinomos, bet gerai neįsivaizdavau jų reikšmės JAV, o ir pasauliniame visuomenės vystymęsi. Kultūros, madų, srovių atžvilgiu. Tikrai rekomenduoju.

Festivalio žvaigždė VIKTOR KOSAKOVSKI, pasirodo, nėra vien tik šedevriško kino kūrėjas. Yra ir tokių eksperimentų kaip Šventa, kur puiki idėja realizavosi šiaip sau. O ta idėja vėl faina: perkopęs 2 metukų amžių režisieriaus sūnus nebuvo matęs savo atvaizdo veidrodyje. Nežinau, kaip su nuotraukomis? Ir štai kambaryje pastatomi keli veidrodžiai, už jų gudriai ir profesionaliai įrengiamos kameros su operatoriais, nes "jos sukinėjasi" ir vaikas stebimas. Deja, jo reakcijos nepasirodė unikaliomis – kiekvienas vaikas būtų taip pat reagavęs pirmą kartą pamatęs dideliame veidrodyje kažkokį tipą.

Bet pažiūrėjimas būtų neblogas, jei ne SKALVIJOS "komerciškumas". Tikrai netrodo, jog filmas tęsiasi net 40 min. Atrodo tiesiog virš 30.
Taigi, tokį trumpo metro filmą įvardyti kaip "vieną seansą" yra gana nachališka. Net multipleksiniai kino monstrai neleis sau padaryti seanso, apimančio nustatytą pino metro filmo trukmę (70 minučių) – būtinai bus "sudurstymai" ir seanso ilgis gausis normalus. Dabar gi, už tą gerą pusvalandį tenka mokėti 12 litų, kai abiejų Vilniaus gero kino teatrų kino rodymo techninės galimybės, švelniai tariant, aiškiai nusileidžia "peikiamiems" komersantams...
Suprantu, kad turintiems leidimus ir kvietimus, gal atvykimas į pusės trukmės seansą ir nemokamas žiūrėjimas neužkliuvo, bet logikos už prekę turi būti adekvatus mokėjimas galioti turi ne vien maisto prekių parduotuvėje, bet ir kultūroje....

Spręskit patys, ar šiandien eiti žiūrėt už 12 Lt. į tokį seansą 19 val., kai jau 19.50 val. bus rodomas kitas filmas....


kertukas
Geras banginis

Klube: VIP narys

Parašė žinučių: 12029

2013-09-13 08:34 88 žinutė iš 111 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: kertukas Įtraukti kertukas Į adresų knygelę
2013

Tarptautinis Vilniaus dokumentinių filmų festivalis (VDFF) šiemet rengiamas dešimtą kartą. Renginys, rugsėjo 19–29 d. vyksiantis "Skalvijos" kino centre (http://cinema.lt/festival/event/153/?Vilniaus%20dokumentini%C5%B3%20f
ilm%C5%B3%20festivalis%202013#.Uj7SDNLePSk
) ir "Pasakoje", šiemet pasipuošė šūkiu "Tikros istorijos nesustoja", kuris atspindi kino dokumentikos savybę "įrėminti" tam tikrą filmu nesibaigiančio gyvenimo fragmentą.

Pagrindinė programa

Pagrindinė VDFF programa, kasmet apibendrinanti metų atradimus, šiemet siūlys pažvelgti į pasaulį aštuonių filmų herojų akimis. Kasparo Astrupo Schröderio filmo Išsinuomok šeimą ("Lej en Familie A/S", Danija, 2012) herojus japonas Ruičis turi nedidukę įmonę "Pakelsiu tau ūpą". Į ją kreipiasi žmonės, norintys nuslėpti tamsiąsias savo gyvenimo puses arba sudaryti įspūdį, kad jie... visiškai normalūs, o įmonėje galima užsisakyti šeimos narį, draugą ar bendradarbį. Šeimos problemų neišvengė ir pats Ruičis, tad filmas prabyla ir apie susvetimėjusią šiuolaikinių japonų šeimą.

Realybė dažnai pranoksta išgalvotas istorijas. Christiano Sønderby Jepseno tragikomiškas debiutinis filmas Testamentas ("Testamentet", Danija, 2012) rodo tris brolius, paveldėjusius senelio turtą. Henrikas išsiskyręs ir gyvena virš grožio salono, jo brolis stengiasi heroiną pakeisti namuose išauginta žole, o jaunėlis mokosi vienais dešimtukais. Dar yra tėvas, kuris visuomet žino, kas geriausia, ir turto besigviešianti teta. Ar broliams pavyks laikytis išvien ir įveikti akistatas su priešininkais?

Angelos Christlieb filmo Nuoga opera ("Naked Opera", Liuksemburgas, Vokietija, 2013) herojui Markui grumtynės už testamentą negresia, bet talentingas, išsilavinęs, iškalba apdovanotas turtuolis nuo vaikystės serga nepagydoma liga. Save jis laiko Don Žuanu iš Liuksemburgo ir nuolat ieško tobulo savo mėgstamiausios operos pastatymo. Režisierė, kuri Vilniuje pati pristatys filmą, lydėjo Marką į Veneciją. Ten jis įsimylėjo jauną pornografinių filmų aktorių.

Lorena Giachino Torréns filme Nuostabusis siautulingasis Timotėjaus cirkas ("El Gran Circo Pobre de Timoteo", Čilė, Argentina, 2013) sukūrė ne vieno žmogaus, o visos cirko trupės portretą. Grupelė homoseksualų jau 40 metų keliauja po Čilę rengdami pasirodymus ir gyvena uždaroje bendruomenėje, kurią subūrė cirko įkūrėjas ir jo siela Timotėjus. Šis filmas įamžino paskutines nuostabaus gyvenimo akimirkas. Timotėjaus sveikata silpsta, į pasirodymus susirenka vis mažiau žiūrovų. Laikai pasikeitė, žmonės ieško kitų pramogų, o ateitis neaiški. Kas laukia artistų, patekusių į kitokį pasaulį?

Pernai geriausiu Europos dokumentiniu filmu pripažinta Manuelio von Stürlerio Klajoklių žiema("Hiver Nomade", Šveicarija, 2012) rodys keturis mėnesius užtrukusią kelionę, per kurią filmo herojai Carole ir beveik dvigubai už ją vyresnis Pascalis įveiks 600 kilometrų atšiaurių Prancūzijos ir Šveicarijos pasienio teritorijų, gindami 800 avių bandą. Šis kelio filmas apie sekinančią odisėją per žvarbią žiemą atskleidžia dviejų herojų ryšį su gamta, gyvūnija ir visata.

Į kitokią, bet ne mažiau sudėtingą kelionę filme Tėvas ir sūnus("Ojciec i syn", Lenkija, 2013) leidosi du garsūs lenkų dokumentininkai – tėvas ir sūnus Marcelis ir Pawełas Łozińskiai. Kelionė automobiliu į Paryžių, kur gimė tėvas, žadėjo filmą apie tėvo ir sūnaus santykius, paženklintus nuoskaudų ir neišsakytų žodžių. Abu jie stengėsi užmegzti ir palaikyti sudėtingą dialogą su kino kameromis rankose, o rezultatas – atsirado du filmai. Ši versija – sūnaus. Ją pristatys pats režisierius.

Amerikiečių režisierių Billo ir Turnerio Rossų filmas Čiopitulas gatvė ("Tchoupitoulas", JAV, 2012) – tai lyriškas dokumentinis pasakojimas apie tris paauglius brolius ir jų naktinę kelionę žibintų šviesose paskendusiomis Naujojo Orleano gatvėmis, kur kunkuliuoja muzikinis gyvenimas ir galima sutikti įvairiausių personažų: šokėjų, muzikantų, prostitučių, lėbautojų.

Dar toliau – į Pietų Amerikos valstybės Gajanos sostinę Džordžtauną – nuves Christy Garland filmas Išpera suokia saldžiausiai ("The Bastard Sings the Sweetest Song", Danija, Kanada, Švedija, 2012). Filmo herojus neriasi iš kailio, kad sudurtų galą su galu: jis augina paukščius giesmininkus ir viščiukus gaidžių peštynėms, vis neprarasdamas vilties pabėgti nuo skurdo ir susikurti stabilesnį bei saugesnį gyvenimą. Jo motina Merė – sąmojinga 75 metų poetė, mėgstanti vaikščioti mieste, prašo išmaldos, o surinktus pinigus išleidžia vietiniam vynui. Siekdamas apsaugoti motiną nuo savęs pačios, sūnus užrakina ją kambaryje. Filmo kūrėjai atidžiai įsižiūri ne tik į besistengiančią nusimesti praeities skaudulius šeimą, bet ir į skurstančią Gajanos visuomenę. Gerai įsiklausęs supranti, kad net ir liūdniausioje giesmėje suskamba mažorinės natos.

Konkursinė programa

Tradiciškai VDFF konkursui pateikiami trijų Baltijos šalių filmai, tad galima pabandyti suprasti, kas domina ne tik lietuvius, bet ir estų bei latvių dokumentininkus, kurie nuo seno žengia gana skirtingais keliais. Tačiau paskutiniais metais filmų temos vis labiau panašėja – dokumentininkus domina, kaip paskutinių dešimtmečių politinės ir socialinės permainos paveikė paprastų žmonių likimus.
Estės Kätlin Kaganovitš filmo Bulvių respublika ("Kartuli Wabariik", Estija, 2012) herojus Tarmo persikėlė iš miesto į kaimą ir čia svajoja atidaryti muziejų "Bulvių respublika" – 1850 m. statytoje mokykloje netrūks netikėčiausių užsiėmimų: čia ir atviras kino teatras vonioje, ir arimas dviračiais, ir įvairiausi pasirodymai, įkvėpti vietinių ir seniai primirštų dalykų. Mintis įsteigti tokį muziejų gimė prisimenant 3-iąjį dešimtmetį, kai po Pirmojo pasaulinio karo Estija pagal užauginamų bulvių kiekį žmogui pasaulyje neturėjo lygių ir todėl pagrįstai buvo vadinama "Bulvių respublika".

Garsaus estų dokumentininko Sulevo Keedus dėmesio centre atsidūrė rytiniame Europos Sąjungos pakraštyje esanti Varnų sala. Bankrutavus didžiausiam darbdaviui, dauguma salos gyventojų tapo bedarbiais, benamiais, narkomanais, vagimis. Sala jiems virto tikru košmaru. Filme Rusai Varnų saloje ("Varesesaare venelased", Estija, 2012) režisierius stebi skirtingus salos gyventojus, desperatiškai ieškančius išeities.

Aliona Suržikova dažnai filmuoja žmones, kurie į Estiją atvyko sovietmečiu. Filme Ne mano žemė ("Suur-Sõjamäe", Estija, 2013) ji pasakoja apie buvusius "Dvigatel" gamyklos darbininkus, kuriems buvo paskirti sklypai netoli gamyklos. Jie ten ėmė auginti daržoves, statytis vasarnamius, pardavinėti vienas kitam savo žemę. Bet jau šį rudenį teritorijos aplink oro uostą turi būti atlaisvintos naujiems pakilimo takams tiesti. Netrukus bus užversti paskutiniai sovietinės istorijos puslapiai. Filmas net pakoregavo jo autorės Alionos Suržikovos gyvenimą. Filmo herojai, kuriems dėl Talino oro uosto plėtros grėsė netekti kolektyvinių sodų, padėjo režisierei apsispręsti: butą mieste ji iškeitė į namą kaime.

Heilikos Pikkov filmo Alyvų kalno žiedai ("Õlimhäe Õied", Estija, 2013) herojė – 82-ejų vienuolė iš Estijos – gyvena rusų ortodoksų vienuolyne, įsikūrusiame ant Alyvų kalno visai greta Jeruzalės. Jai liko tik žingsnis iki aukščiausio vienuolės rango – visiškos tylos, Didžiosios schizmos. Tačiau iki tol jai suteiktas leidimas paskutinį kartą atskleisti savo gyvenimo istoriją. Ją motina Ksenija papasakojo filmo kūrėjams.

Latviai Ivaras Zviedris ir Inese Kļava filme Dokumentininkas ("Dokumentālists", Latvija, 2012) pabandė pasvarstyti apie savo profesiją. ...Inta – šiurkšti stačiokė, pati sau gyvenanti slėpiningo raisto pakraštyje. Vieną dieną jos vienatvę sutrikdo kino dokumentininkas. Jam Inta būtų puiki filmo herojė, tačiau atsiskyrėlė veikiau prakeiks įkyrųjį įsibrovėlį, nei leisis filmuojama. Intos ir režisieriaus tarpusavio santykių raida tampa esmine filmo linija, o dinamika, su kuria režisierius veržiasi į herojės
gyvenimą, padiktuoja filmo ritmą.

Jānio Ozoliņio-Ozolo filmas Amžinas kalendorius("Myužeigais kalinders", Latvija, 2012)artimas lietuvių dokumentikos tradicijai.Filme rodomi Latgalos regiono valstiečiai. Jie slegia sūrius, raugia alų, kerpa avis, veja linines virves, pina krepšius ir užsiima kitais tradiciniais amatais, o tarpusavyje kalba latgalių kalba, kuri vis dar plačiai vartojama, nors ir nėra įtraukta į mokyklines programas.

Poetiškame Dāvio Sīmanio filme Paskutinės šventovės metraščiai ("Pēdējā tempļa hronikas", Latvija, 2013) stebima ir įamžinama naujojo Latvijos nacionalinės bibliotekos pastato – daugiausia ginčų ir diskusijų šiuolaikinės šalies istorijoje sukėlusių didingų rūmų – statyba. Dvidešimt metų statoma biblioteka tapo ne tik brangiausiu visuomeninės paskirties pastatu Rygoje, bet ir protestų, radikalių išpuolių, nesibaigiančių ginčų dėl savo estetinių savybių objektu.

Dėl VDFF prizo su latviais ir estais varžysis Romo Lileikio Maat, Marato Sargsyano Tėvas, Dali Rust Marinos namai, Giedrės Beinoriūtės Pokalbiai rimtomis temomis (http://banga.balsas.lt/lt/2forum.deletePost/22140133.232.699660.462-=
(1024639971?
) ir Linos Lužytės Igruški (http://banga.balsas.lt/lt/2forum.showPosts/887470.462-=(2789308302 ).

Specialiosios programos, seansai, retrospektyvos

Sunkiai valdomos aistros ir manijos – jungiamoji specialiosios VDFF programos Tas beprotiškas beprotiškas pasaulis grandis. Programos filmai pasakos aistros "apsėstų" herojų istorijas: garsių deimantų vagių (Nesugaunamieji. Rožinių panterų istorija, rež. Havan Marking), išvaizda ypatingai besirūpinančių vyrų (Vyriškumas, rež. Morgan Spurlock), ekscentriškų Mozarto gerbėjų (Mocartas ir kitos manijos, rež. Marie Lundber), nenurimstančių lobių ieškotojų (Paskutinieji Juodosios jūros piratai, rež. Svetoslav Stojanov) ir ne mažiau užsispyrusių Helenos su Džonu, besistengiančių išsaugoti naujai įsigytą pilį per bankų griūtį 2008-aisiais (Dviejų pamišimas, rež. Kim Hopkins).

Specialusis VDFF seansas Antonas čia, šalia (rež. Liubov Arkus) skatins pasvarstyti, kaip lemtingai gali pakisti filmo autoriaus ir jo herojaus gyvenimas po judviejų susitikimo. Po seanso šia tema vyks pokalbis su filmo autore bei lietuvių dokumentininkais A. Stoniu, G. Beinoriūte ir M. Sargsyanu.

Ypatingas VDFF svečias – kameros dailininku vadinamas olandų režisierius Leonardas Retelis Helmrichas. Ištobulinęs "ilgo kadro" kino estetiką (Single Shot Cinema) menininkas kamera naudojasi tarsi teptuku: fiksuoja prieš jį besiskleidžiančią realybę, neatsiedamas jos nuo savo jausmų. Festivalyje Helmrichas pristatys savo retrospektyvą, kurioje, be Indonezijos trilogijos ("Saulė aukštybėse", 2001, "Mėnulio pavidalas", 2004, "Tarp žvaigždžių", 2010), bus parodyti "Judantys objektai" (1991), atskleidžiantys unikalų teatro žanrą, ir naujausias jo filmas Šviežia silkė (2013) apie olandų žvejų kasdienybę, kur šlovinama draugystė ir silkės. Režisierius taip pat surengs visiems besidomintiems atviras meistriškumo dirbtuves, pirmininkaus konkursinės festivalio programos žiuri.
VDFF vyks ir naujausio žymios lietuvių dokumentininkės Janinos Lapinskaitės filmo Vakar bus rytoj premjera. Šio filmo herojus – globos namų darbuotojas Tomas, fiksuojantis globotinių kasdienybę.
Dokumentinių istorijų tęstinumą, praeities ir dabarties jungtį šiemet išryškins ir išskirtinė VDFF programa "Senoji dokumentika naujai". Tai lietuviškos kino klasikos programa, sudaryta iš "Meno avilio" iniciatyva suskaitmenintų ir restauruotų ryškiausių dokumentinio kino filmų. Poetiški, pilni simbolių, paslapčių ir nutylėjimų, jie šiuolaikiniam žiūrovui atskleidžia praėjusio amžiaus lietuvių pasaulėjautą ir kasdienybę. Programoje – septyni filmai: "Senis ir žemė" (rež. R. Verba, 1965), "Laikas eina per miestą" (rež. A. Grikevičius, 1966), "Šimtamečių godos" (rež. R. Verba, 1969), "10 minučių prieš Ikaro skrydį" (rež. A. Matelis, 1990), "Neregių žemė" (rež. A. Stonys, 1992), "Juoda dėžė" (rež. A. Maceina, 1994), "Kelionė ūkų lankomis" (rež. H. Šablevičius, 1973). Pastarasis filmas ir atidarys jubiliejinį festivalį. Atidarymo vakarą jis bus rodomas iš skirtingų laikmenų – kino ekranus paliekančios 35 mm juostos ir ją keičiančio skaitmeninio formato.

VDFF uždarys Antoino Cattino ir Pavelo Kostomarovo filmas Aleksejus Germanas: sunku būti Dievu ("Playback", Šveicarija, Rusija, 2012). Šis filmas – ne tik pagarbos duoklė šiemet mus palikusiam genialiam rusų kino režisieriui, bet ir refleksija apie kino kūrimo procesą, šiandieninės Rusijos ir jos neaiškios ateities metafora. Filmo kūrėjai fiksavo beveik dešimtmetį užtrukusį filmavimo procesą, kai Germanas ekranizavo vieną rusų disidentų "biblijų" – brolių Arkadijaus ir Boriso Strugackių romaną "Sunku būti dievu".

Parengta pagal VDFF programą


kertukas
Geras banginis

Klube: VIP narys

Parašė žinučių: 12028

2013-09-13 08:54 89 žinutė iš 111 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: kertukas Įtraukti kertukas Į adresų knygelę
Deja, festivalio pradžiai nebūsiu Vilniuje. Bet vėliau būtinai reikės įstraukti, nes iš 9-ių prieš tai vykusių fstivalių būtinai parsinešdavai ypatingai šiltų įspūdžių ir neišdildomų prisiminimų.

Šis festyivalis – solidžiai atrinktų ir išskirtinių dokumentinio kino darbų forumas. Todėl skatinu nepraleisti.

Be gerų lietuviškų filmų IGRUŠKI ir POKALBIAI RIMTOMIS TEMOMIS, tesu matęs tik KINO PAVASARIO repertuare buvusį kino kritikės iš Peterburgo, kino leidinio redaktorės LIUBOV ARKUS, kuri atvyksta į Vilnių, aukščiausios dokumentikos lygio filmą-liudijimą Antonas čia, šalia (Anton tut, redom). Tai sujaudinantis iki širdies gelmių autisto gyvenimą ir padėtį nušviečiantis kūrinys. Kritikė teigia, jog stipriai nenorėjusi, kad jos balsas kaip komentaras atsirastų filme, bet kelerių metų darbas, stebint nelaimingo likimo jaunuolį, neleido šio faktoriaus išvengti. Skirtingai nuo būtiniausių kiekvieno kino autoriaus pastangų, jog piratai nevogtų jų kūrybos ir naudotųsi ja legaliais būdais, LIUBOV ARKUS prašo, kad žmonės siųstųsi filmą. Jos tikslas kad kuo daugiau žmonių pamatytų filmą. Ne veltui. Rusijos jaunimas, paveiktas ypatingos filmo atmosferos, įkūrė savanorišką-visuomeninį judėjimą ir renka lėšas filmo herojui Antonui. Kam jos reikalingos, suprasite pamatę filmą. Nurodau atsisiuntimo adresą

http://rutracker.org/forum/viewtopic.php?t=4403387

visai nebijodamas, kad nesusirinks klubo nariai į salę pasižiūrėti filmo festivalyje ir susitikti su jo autore. Manyčiau, kad kaip tik atvirkščiai – pamatę istoriją, rodomą filme, vilniečiai kaip tik nurės sužinoti, kaip dabar laikosi Antonas, kokiomis aplinkybėmis buvo kuriamas šis kinas. Žinau, jog režisierė ir toliau bendrauja su savo herojumi, seka jo likimą. Netgi žinau kai kurių aplinkybių, bet nepasakosiu, kad ištikro atvyktumėte į seansą.

Festivalio rengėjų papildymas

Daugiau nei prieš dvidešimtmetį kino žurnalą "Seans" įsteigusi ir jam iki
šiol vadovaujanti L. Arkus tikina pašaukimo kurti kiną nejautusi. Maskvos
kinematografijos institute (VGIK) ji baigė Scenarijaus ir kino istorijos
fakultetą ir ilgą laiką dirbo kino redaktore: rengė straipsnius įvairiems
kino leidiniams, tarp kurių "Iskustvo kino", "Seans", "Sovetskij ekran",
"Ogonek" bei kiti. Taip pat sudarė bei parengė straipsnius septintomiui
"Naujausia tėvynės kino istorija. 1986–2000".

Būtent "Seans" redakcija tapo savotišku tarpininku tarp Liubovės ir
Antono. Vieną dieną redakciją pasiekė niekam nežinomo Antono Charitovo
tekstas "Žmonės". L. Arkus dėmesį prikaustė tolygiais intervalais
besikartojantis žodžių junginys "žmonės ištveria", o pats tekstas, anot
režisierės, įprasmino žmogiškojo gyvenimo modelį. Kino kritikė tada dar
nežinojo, kad susidūrė su savo debiutinio filmo herojumi, kuris pakeis jos
pačios gyvenimą.

Ketverius metus režisierė stebėjo Antoną ir jo pakilimus bei nuosmukius,
santykius su vieniša motina, trumpus susitikimus su kitą šeimą sukūrusiu
tėvu, vilties teikiantį ryšį su gydymo įstaigos savanoriu. Užsisklendęs ir
agresiją į save nukreipęs paauglys žingsnis po žingsnio vėrėsi ir
neatpažįstamai keitėsi. Keitėsi ir pati L. Arkus, nes suvokė, kad jei
neatvers jam širdies, padėti negalės. Netikėtai ji pati įžengė į kadrą ir
tapo istorijos heroje. Jos – filmo autorės – ir Antono – filmo herojaus –
likimus sujungė kamera.

L. Arkus iki šiol filmuoja Antoną terapeutiniais tikslais. Pasak jos, ilgą
laiką nejausdamas kameros Antonas ima nerimauti. "Tačiau jam visiškai
neįdomu žiūrėti į savo atvaizdą kameroje. Antonui patinka žiūrėti į
kamerą. Esu įsitikinusi, kad jis ją suvokia kaip gyvą sutvėrimą. Kamera –
tai savotiškas Antono instrumentas kontaktui megzti, galimybė perduoti
žinutę kažkur kitur, kur jį supranta geriau, nei čia. Kamera iš jo nieko
nereikalauja, neerzina, nelaukia, kad jis būtų kažkoks kitoks, nei yra.
Myli jį ir priima tokį, koks yra iš tiesų", – yra minėjusi dokumentikos
festivalio viešnia.

Panašiai, pasak L. Arkus, į kamerą reaguoja ir kiti autistai. Juos kūrėja
nuolat fiksuoja, norėdama parodyti, kokių sukrečiančių rezultatų šie gali
pasiekti.

Interviu su Liubov Arkus: http://www.lrytas.lt/lietuvos-diena/kultura/rezisiere-l-arkus-kiekvien
as-musu-turi-antrininka-autista.htm


kertukas
Geras banginis

Klube: VIP narys

Parašė žinučių: 12029

2013-09-22 14:00 90 žinutė iš 111 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: kertukas Įtraukti kertukas Į adresų knygelę
REŽISIERIUS TURI BŪTI SUMIŠĘS

POKALBIS SU VDFF VIEŠNIA KIM HOPKINS

Didžiojoje Britanijoje gyvenanti Kim Hopkins su kamera apkeliavo didelę dalį pasaulio. Galiausiai ji įsitikino, kad ypatingos istorijos dažnai laukia jos vos iškėlus koją iš savo kiemo. Kamera ir besisukanti juosta režisierei – metodas struktūruoti sunkiai paaiškinamą pasaulį. Baigusi Nacionalinę kino ir televizijos mokyklą D. Britanijoje, Kim Hopkins jau 15 metų kuria dokumentinius filmus, bendradarbiauja su BBC, "Channel 4", "Discovery", "National Geographic", "Al Jazeera". Savo filmuose režisierė nagrinėja smurto prieš moteris, skurdo, sveikatos apsaugos sistemos besivystančiose šalyse temas, kuria kino portretus, muzikinę dokumentiką, filmus apie Amerikos indėnus.
Kim Hopkins dėsto dokumentinį kiną, prisidėjo kuriant dokumentinio kino katedrą Kubos nacionalinėje kino ir televizijos mokykloje, vadovauja Didžiojoje Britanijoje įsikūrusiai kino gamybos kompanijai "Labor of Love Films".
Filmo Dviejų pamišimas, kuris bus rodomas VDFF Specialiojoje programoje, herojus Hopkins stebėjo penkerius metus. Viskas prasidėjo lyg pasakoje, kai pavyzdinga vidutinio amžiaus pora nusprendė įsigyti istorinį pastatą Jorke ir jame atidaryti prabangų viešbutį. Pardavę visą užgyventą turtą, kartu su septyniais vaikais jie persikėlė į "rūmus", tikėdamiesi netrukus gauti paskolą. Kaip tik tada pasaulį sukrėtė finansinė krizė...

Kaip pradėjote filmuoti Heleną?

Heleną sutikau atsitiktinai, vietiniame bare, Jorke. Sėdėjome šalimais, pradėjome kalbėti, ji užsiminė apie ypatingą namą, kurį ką tik įsigijo su vyru Johnu. Paklausė, ar norėčiau jį apžiūrėti. Tiesą sakant, manęs tai nedomino (nekenčiu apžiūrinėti žmonių namų), tačiau Helena sugundė buteliu gero vyno. Bet vos pamačius, kas tuose namuose vyksta, manyje prabudo dokumentininkės smalsumas. Helenos vaikai tiesiogine prasme "stovyklavo" 72-uose milžiniškų namų kambariuose, o mama jiems skambindavo mobiliuoju telefonu, kad išsiaiškintų, kur kuris nakvos. Visos šios detalės – šalia ambicijų rūmus paversti viešbučiu! Helenai tiek pat metų, kiek ir man, tačiau mūsų gyvenimo pasirinkimai labai skirtingi. Mane tai intrigavo.

Penkeri metai – ilgas laiko tarpas. Ko iš šios istorijos išmokote?

"Dviejų pamišimas" neturėjo virsti penkerius metus trukusiu darbu iš meilės. Tačiau kartais kuriant dokumentiką taip tiesiog nutinka. Gyvenimas nepaklūsta jokiems tvarkaraščiams. Ko išmokau? Tikriausiai nieko nauja. Helenos istorija tik patvirtino, kad gyvenimas banguoja kaip pašėlęs ir mes mažai ką galime kontroliuoti. Nors negalime liautis bandę...

Kaip jautėtės stebėdama Heleną ir žlungančias jos svajones?

Mėgstu stebėti besirutuliojančius įvykius. Renkuosi istorijas, kuriose kažkas "gali nutikti". Pamenu gerą vieno hipio dėstytojo pamoką. Jis mus išsiuntė į parką filmuoti besibučiuojančių porų. Tai buvo tais laikais, kai prieš pradėdamos filmuoti kameros kelias sekundes turėdavo "prasisukti". O tos kelios sekundės dažniausiai būdavo lemtingos! Visose studentų juostose buvo įamžintos situacijos "po bučinio". Tai buvo pamoka, kad reikia pasirinkti vieną situaciją ir kantriai laukti. Taip nutiko ir filmuojant Heleną: kamera jau sukosi, kai telefonu jai buvo pranešta apie finansinę krizę.

Kaip tuomet jautėtės kaip žmogus ir kaip filmo režisierė?

Manau, neįmanoma atskirti "manęs" ir "dokumentikos režisierės". Kurdamas dokumentiką, ja tiesiog gyveni ir kvėpuoji. Su Helena tapome ir vis dar esame draugės, nes dalinomės ir geromis, ir blogomis naujienomis.

Istorijos pabaiga – dramatiška ir netikėta. Ar vis dar filmavote, kai mirė Helenos partneris? Gal grįžote nufilmuoti paskutinės scenos?

Geras klausimas. Ir taip, ir ne. Lioviausi filmuoti, bet ne kurti filmą. Buvo sunku rasti stiprią pasakojimo pabaigą. Maniau, kad viskas bus paprasčiau: arba Helenai ir Johnui pasiseks ir jų svajonė išsipildys, arba atvirkščiai. Tačiau gyvenimas dažnai iškrečia ką nors tokio, kas pranoksta visus planus ir spėliojimus.

Kokiomis savybėmis turi pasižymėti dokumentikos režisierius?

Būti sumišęs. Esu visiškai sutrikusi ir sumišusi, kai bandau suvokti šį pasaulį, todėl filmavimas man yra tarsi priemonė iš visumos išgauti kokią nors prasmę. Vis dar nesupratau, kodėl žmonės daro tai, ką daro, ir elgiasi taip, kaip elgiasi. Svarbu būti pakankamai protingam, kad suvoktum savo paties kvailystę.

[u[Dokumentinius filmus kuriate daugiau nei penkiolika metų. Kas Jus vis dar stebina?

Nors mano partnerė – labai gera aktorė, scenoje vis dar nesu mačiusi labiau įtikinančio mirusio nei miręs žmogus. Gebėjimas įtikinamai užfiksuoti bei perpasakoti reiškinius mane amžiams įkalino dokumentiniame kine.

Tačiau daug žmonių pasakytų, kad dokumentika nuobodesnė už vaidybinį kiną.

Sutinku. Dauguma dokumentinių filmų kur kas nuobodesni už dramas. Manau, kad dokumentininkai per daug reikšmės skiria "žiniai". Negaliu pakęsti filmų, kurie man sako, ką turiu galvoti. Lygiai kaip ir filmų, kurie tokie laisvi, kad jiems gali prigalvoti visokiausių interpretacijų. Tačiau dabar į dokumentiką "grįžta" stiprus naratyvas ir tikros istorijos, kur kas keistesnės už išgalvotas. Džiaugiuosi, kad skirtumas tarp dokumentikos ir vaidybinio kino vis sunkiau apčiuopiamas. Manau, dokumentikos ateitis – šviesi.

Sukūrėte filmų apie indėnus. Ko ieškojote jų istorijose?

Mano tėvas buvo Amerikos indėnas, tiesa, menkai jį pažinojau. Tai buvo paieškų esmė. Juk visuomet kuriame filmus apie save, ar ne? Nors, jei atvirai, – vis dar nejaučiu šia tema sukūrusi gerą filmą. Vieną dieną reikės tai padaryti.

Kas Jus domina kaip kūrėją?

Užtenka paties proceso ir ribų peržengimo. Įdomu ieškoti naujų istorijos pasakojimo formų. Filmuose man nepatinka problemos, domina žmonės ir poezija. Žinios man varo nuobodulį. Labai svarbus komponentas – humoras.

Ar yra temų, apie kurias filmuose nekalbėtumėte?

Ne. Nemanau, kad yra neištyrinėtų teritorijų.

Kaip apibūdintumėte savo darbo metodą?

Lėtas ir chaotiškas, bet tikslingai krypstantis užsibrėžto tikslo link ir niekad nepriimantis "ne" kaip galutinio atsakymo.

Koks keisčiausias dalykas, kurį kada nors teko filmuoti?

Sėklidžių dramblialigės operacija Mozambiko lauko ligoninėje. Tačiau kai ko nenufilmavau – alpstančio savo garso operatoriaus. Gaila, manau, su tokia medžiaga turėčiau nemažą pasisekimą "YouTube".

Svarbus dalykas, kurio nepaklausiau...

Aš priklausau darbo klasei. Esu anglė, o anglai visuomet nori žinoti, kokiai klasei priklausai. Tiesą sakant, tai klausimas, kuris kybos ore tol, kol nebus užduotas.

Kalbėjosi Simona Žemaitytė

Antradienį, rugsėjo 24 d. 20.30 val. "Skalvijos", o rugsėjo 25 d. 19.15 val. "Pasakos" žiūrovų laukia susitikimas su brite Kim Hopkins


kertukas
Geras banginis

Klube: VIP narys

Parašė žinučių: 12031

2013-09-22 14:54 91 žinutė iš 111 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: kertukas Įtraukti kertukas Į adresų knygelę
Pirmadienį, rugsėjo 23 d. 19 val., savo filmą – eksperimentą "Tėvas ir
sūnus" (2013) "Skalvijoje" pristatys lenkų režisierius Pawelas Lozynskis.
Šį kartą jis atgręžė kamerą į save ir savo tėvą, taip pat garsų
dokumentininką Marcelį Lozynskį. Kartu jie leidosi į kelionę po Europą ir
sukūrė po atskirą filmą, atskleidžiantį sudėtingą jų šeimos ir santykių
istoriją. Pasak P. Lozynskio, šis filmas – didžiulis eksperimentas su
pačiu savimi, o kiekvienas susitikimas su žiūrovais – senos žaizdos
atvėrimas.

Trečiadienį, rugsėjo 25 d., 21.15 val. į vieną įdomiausių festivalio
seansų kviečia Christy Garland, filmo "Išpera suokia saldžiausiai" ("The
Bastard Sings the Sweetest Song", 2012) autorė. Savitu braižu
išsiskiriančio pasakojimo centre – vos galą su galu sudurianti drąsi šeima
iš Džordžtauno. Filmo herojus augina paukščius giesmininkus ir viščiukus
gaidžių peštynėms, o jo motina Merė – sąmojinga 75 metų amžiaus poetė –
norėdama užsimiršti ubagauja ir surinktus pinigus išleidžia vynui. Tačiau
šis filmas primena, kad ir liūdniausioje giesmėje ateina metas mažorinėms
natoms. Rugsėjo 27 d. 17 val. Ch. Garland filmą pristatys "Pasakos"
žiūrovams.


kertukas
Blogas banginis

Klube: VIP narys

Parašė žinučių: 12380

2014-09-13 22:55 92 žinutė iš 111 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: kertukas Įtraukti kertukas Į adresų knygelę
2014

Rugsėjo 18 d. kviečia 11-asis Vilniaus dokumentinių filmų

"Šiemet festivalio žiūrovų laukia išskirtinė pagrindinė programa – kiekvienas filmas yra išbaigtas meno kūrinys, juos visus sieja savitas kūrėjo braižas. Wisemano niekaip nesupainiosi su Gondry, o Errolo Morisso su Guillaume'u Nicloux. Kitas bendras programos filmų bruožas – aktualumas.

Žmogaus laisvė, orumas, jo mąstymas ir siekis išsiaiškinti dalykų esmę – pagrindinės šių metų filmų temos", – teigia Vilma Levickaitė, festivalį rengiančios "Skalvijos" direktorė.

Festivalio filmuose atsiskleidžia viena ryškesnių pastarųjų dienų tendencijų – kūrybiškas dokumentikos santykis su vaidybiniu kinu. Juos meistriškai apjungia subtilus Roberto Mirnervini pasakojimas Nerimstanti širdis. Įterpdamas specialiai filmui rašytus dialogus, pavienes scenas režisierius lydi paauglę heroję brendimo ir dvasinių pasirinkimų keliu.

Su dokumentinio kino forma itin laisvai elgiasi prancūzai. Michelis Gondry dokumentiniame Ar aukštas žmogus yra laimingas naudoja animaciją, kaip ir jį išgarsinusiuose vaidybiniuose filmuose "Jausmų galia", "Miego mokslas". Tai drąsus sprendimas, turint omeny tai, kad jo pašnekovas – vienas ryškiausių šių laikų mąstytojų Noamas Chomsky. Kitas režisierius Guillaume Nicloux renkasi mockumentory formą filmui Michelio Houellebecqo pagrobimas. Tai šmaikšti "versija", išprovokuota spėlionių, kas nutiko garsiam rašytojui chuliganui 2011 m., kai jis dingo per knygos pristatymo turą. Houellebecqas filme "vaidina" pats save.

Tikru dokumentinio kino stebuklu kino kritikai įvardija Stephanie Spray ir Pacho Velezo filmą Manakamana. Į Nepalo kalnus nukeliantis pasakojimas stebi neįprastu būdu į deivės Manakamanos šventyklą keliaujančius piligrimus. Iš vienuolikos 10 minučių trunkančių kadrų sujungtas filmas leidžia įsižiūrėti į veidus, gyvenimus, pabandyti išskaityti herojų mintis.

Tačiau naujų formų ieškanti dokumentika neatsisako gebėjimo patekti ten, kur intymu ir verda dramatiški įvykiai. Net 167 dienas vengrė Eszter Hajd&#250; fiksavo plataus atgarsio šalyje sulaukusį teismą, kai buvo teisiami negailestingai romus žudę serijiniai žudikai. Tik filme įmažintas teismo procesas suteikia unikalią progą stebėti teisėjo-aukų-kaltinamųjų akistatas. Vengrijos teismo autorė
su žiūrovais bendraus rugsėjo 19 d. "Skalvijoje".

Jei ne dokumentinio kino kamera, festivalio nepasiektų dvasios laisve pulsuojantis filmas iš Sirijos. Sugrįžimas į Homsą (rež. Talal Derki) – tarsi dokumentinis laiškas iš vaiduokliu paversto miesto. Jį siunčia jauni revoliucionieriai.

Išskirtinė pažintis festivalio žiūrovų laukia su "Oskaro" laureatu Errolu Morisu. Jis vadinamas dokumentinio kino Hitchcocku, o jo pavardė atsidūrė 5-oje visų laikų geriausių dokumentinių filmų sąrašo vietoje (sudarė britų leidinys Sight and Sound). Naujausias režisieriaus filmas Nežinomas žinomasis kuria buvusio JAV gynybos sekretoriaus Donaldo Rumsfeldo portretą.

Kitas dokumentinio kino veteranas Frederickas Wisemanas pasiūlys pasivaikščioti po garsiąją galeriją Londono Trafalgaro aikštėje (Nacionalinė galerija). Charakteringais institucijų portretais garsus režisierius šįkart kalba apie meno suvokimą ir išlikimą, iš jo ateinantį įkvėpimą.

Tačiau įkvėpti gali ir mokslas. Markui Levinsonui pavyko užfiksuoti brangiausią ir didžiausią mokslo eksperimentą, dar žinomą kaip "dieviškosios" dalelės (Higso bozono) paieškos. Du dešimtmečius trukusios mokslininkų pastangos ir jų aistringi išvežiojimai – Dalelių karštinėje.
Rugsėjo 24 d. seansą "Skalvijoje" pristatys VU Fizikos fakulteto prof. Juozas Vaitkus, vienas iš šio eksperimento dalyvių.

Rugsėjo 18 d. dokumentinio kino šventę atidarys Domino efektas. Filme veriasi net tik asmeninė abchazo ir rusės meilės, bet ir šalies drama. Daugiasluoksnį filmą pristatys jo autorė Elwira Niewiera.

Festivalis vyks rugsėjo 18-28 d. "Skalvijos" ir Pasakos" kino salėse.


kertukas
Blogas banginis

Klube: VIP narys

Parašė žinučių: 12381

2014-09-16 18:17 93 žinutė iš 111 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: kertukas Įtraukti kertukas Į adresų knygelę
Dar šiek tiek apie filmus ir jų kūrėjus.

Pasak, organizatorių, šeima yra ta tema, kuri šių metų filmuose
atsikartojo itin dažnai. Ir kas įdomu, pirmiausia į šeimą atsigręžia
debiutuojantys režisieriai. Net trys iš keturių specialiosios festivalio
programos "Kai laimė lydės ar vargas suspaus" filmai yra pirmieji jų
režisieriams, tačiau jau spėję išgarsėti tarptautiniuose festivaliuose.

Už filmą Meilutė ir boksininkas Zachary Heinzerling pernai buvo išrinkta
geriausia režisiere Sandenso filmų festivalyje, o šiemet nominuota
"Oskarui" geriausio dokumentinio filmo kategorijoje. (!!! – kertukas). Filme Z. Heinzerling
bando atkurti japonų menininkų – audringo būdo Ušio Šinohara ir
švelniosios Noriko – bendrą gyvenimą, trunkantį jau 40 metų. Perėję
išbandymus ir ugnimi, ir vandeniu, jie vis dar kartu. Tai du savarankiški
menininkai, išmokę būti kartu.

Kaip ir neįprasta filmo Iš kelio (rež. Elisa Amoruso) pora –
Pino-Beatričė ir Mariana. Mechanikas ir ralio čempionas Pino nusprendė
tapti moterimi, tačiau tai nesutrukdė Marianai jo įsimylėti. Dabar jie
pilnateisė šeima, auginanti Marianos sūnų iš ankstesnės santuokos ir
teikianti aplinkiniams daug džiaugsmo.

Kanadietis Shawney Cohenas savo filmo herojus pažįsta visą gyvenimą – tai
jo šeima. Iš kitų Ontarijo miestelio šeimų ji išsiskiria gana neįprastu
verslu. Jau 30 metų jų gyvenimas verda apie nuosavą striptizo klubą: tėvas
vadovauja, sūnūs padeda palaikyti tvarką. Šios netikėtos šeimos paveikslas
iškils filme Dvaras.

Rugsėjo 26 d. bulgaras S. Draganovas "Skalvijoje" pristatys festivalių
žiūrovų simpatijų nuolat sulaukiantį pasakojimą apie brolius Lilievus. Jei
ne juos siejantis giminystės ryšys, įsitikinęs režisierius, jie niekada
nebūtų susitikę. Beveik puikus gyvenimas – jau antrasis bulgaro filmas
apie Lilievus. Pirmasis sukurtas prieš 10 metų apie jų motiną Lili.

Kaip ir praėjusiais metais "Meno avilys" toliau pažindins žiūrovus su
lietuviško dokumentinio kino paveldu (1962-1995). Tačiau ne vien kino
klasika. Šįkart žiūrovai galės pamatyti, kaip "susikalba" skirtingos
lietuvių režisierių kartos – kūrę sovietiniais laikais (Viktoras Starošas,
Edmundas Zubavičius) ir jau spėję pakvėpuoti laisvos šalies oru (Diana ir
Kornelijus Matuzevičiai, Rimvydas Leipus, Audrius Stonys).

Restauruoti ir suskaitmeninti filmai po kartą prasisuks specialiojoje
programoje "Senoji dokumentika naujai". Rugsėjo 20 d. "Skalvijoje" bus
rodomi ankstyvieji darbai: vienas pirmųjų lietuvių "poetinio" kino
pasakojimų "Nenusimink, Virginijau!" (rež. V. Starošas, 1962) ir
pasakojimas iš Vilniaus vaikų namų Nr. 1 "Aš myliu direktorę", (rež. V.
Starošas, 1978), E. Zubavičiaus dokumentinis portretas "Jautrumo kaip
duonos" (1979). Seansą pristatys E. Zubavičius.

Rugsėjo 21 d. bus rodomi po Nepriklausomybės atgavimo kurti dokumentiniai
pasakojimai. Kino ekrane iškils Matuzevičių užfiksuotas Lietuvos žydų
rašytojo ir literatūros kritiko Jokūbo Josadės portretas ("Iliuzijos",
1993). Režisieriaus amplua bus galima pamatyti žinomą lietuvių operatorių
Rimvydą Leipų, "Baltojo laiko keleiviuose (1993) įamžinusį nebylius Užupio
gyventojus – krosnininką Joną Valeišą ir grafiką Šarūną Leonavičių. Kaip
atrodo pasaulis iš tokių aukštybių? – parodys A. Stonys
"Antigravitacijoje" (1995). Seansą pristatys K. Matuzevičius.


kertukas
Blogas banginis

Klube: VIP narys

Parašė žinučių: 12382

2014-09-18 10:54 94 žinutė iš 111 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: kertukas Įtraukti kertukas Į adresų knygelę
PROGRAMA

ATIDARYMO FILMAS

Domino efektas
"Domino Effect"
Rež. Elwira Niewiera, Piotr Rosołowski
(Vokietija, Lenkija, 2014, rus k., angl., liet. subt., 76 min.)

18 d. – 19 val., 28 d. – 21 val. Skalvija
21 d. – 19 val. Pasaka

Buvusioje sovietų žemėje, dabar "įšaldyto konflikto" zonoje, Abchazijoje, patriotizmas vis dar
giliai įleidęs šaknis. Sporto ministras Rafaelis viliasi, kad domino čempionatas įrašys jo tėvynę į
pasaulio žemėlapį, tačiau tėvynainiai į jo mylimą rusaitę žmoną ir toliau žiūri kaip į
nepageidaujamą svetimšalę. Tai Juodosios jūros pašonėje besirutuliojanti juodoji komedija,
pagardinta sociopolitiniu prieskoniu. (N-13)

PA GRINDINĖ PROGRAMA

Teismas Vengrijoje
"Judgement in Hungary"
Rež. Eszter Hajd&#250;
(Vengrija, Vokietija, 2013, vengr. k., lie. subt., 104 min.)

19 d. – 19 val. Skalvija (filmą pristatys autoriai) 23 d. – 20 val. Pasaka

Filme dokumentuojamas mažoje ir klaustrofobiškoje teismo salėje vykstantis teismo procesas, kurio
metu teisiama serijinių žudikų grupė, per metus atėmusi gyvybę šešiems romų tautybės žmonėms, tarp
jų ir penkerių metų vaikui. Dvejus su puse metų trukusį teismo procesą režisierė filmavo statiška
kamera, vengdama subjektyvaus žvilgsnio, be jokių komentarų fiksuodama šaltakraujiškus žudikus,
irzlų teisėją ir aukų artimuosius. Ar nepakantumu romams persisunkusioje Vengrijos visuomenėje
nusikaltėliai bus pripažinti kaltais? (N-16)

Ar aukštas žmogus yra laimingas?
"Is the Man Who Is Tall Happy?"
Rež. Michel Gondry
(Prancūzija, 2013, angl. k, liet. subt., 88 min.)

19 d. – 21.15 val., 28 d. – 19.10 val. Skalvija
22 d. – 20 val. Pasaka

Šiame dokumentiniame filme menas ir mokslas susijungia animacinėje kelionėje, nukeliančioje į vieno ryškiausių šių laikų mąstytojų Noamo Chomskio pasaulį. Intriguojančių, smagių, kartais painių pokalbių fone skleidžiasi žaisminga Michelio Gondry ranka piešta animacija ir gimsta spalvingas aštraus proto intelektualo, anarchisto ir tiesiog jautraus žmogaus portretas. (N-13)

Nacionalinė galerija
"National Gallery"
Rež. Frederick Wiseman
(JAV, 2014, angl. k, liet. subt., 180 min.)

20 d. – 18 val., 25 d. – 16.20 val. Skalvija

Šis filmas apie tai, kaip žmonės žiūri į meno kūrinius – prie paveikslo palinkęs rymo senolis,
studentas eskizuoja priešais Renesanso kūrinį, skrupulingais teptuko judesiais restauratorius bando atgaivinti ir įkvėpti gyvybės šimtametei drobei. Seniai norėjęs sukurti filmą apie muziejų,
dokumentinio kino veteranas Frederickas Wisemanas atsigręžia į vieną didžiausių tokio tipo
institucijų pasaulyje – Nacionalinę galeriją Londono Trafalgaro aikštėje. (N-13)

Sugrįžimas į Homsą
"Return to Homs"
Rež. Talal Derki
(Sirija, Vokietija, 2013, arab. k., angl., liet. subt., 87 min.)

21 d. – 18.40 val. Skalvija

Per dvejus metus "revoliucijos lopšiu" vadinamame vakarų Sirijos mieste Homse nufilmuotame
dokumentiniame pasakojime kuriamas jautrus jaunų revoliucionierių portretas. Jie svajoja
išlaisvinti šalį nuo prezidento Basharo al-Assado, o už teisingumą kovoja taikiomis
demonstracijomis. Tačiau armijos veiksmams vis brutalėjant ir Homsui pamažu virstant miestu
vaiduokliu, jų taikiai prasidėjusi kelionė virsta smurto ir kančios persunkta maištininkų giesme.
(N-13)

Manakamana
Rež. Stephanie Spray, Pacho Velez
(JAV, Nepalas, 2013, nepal. k., angl., liet. subt., 117 min.)

21 d. – 20.20, 28 d. – 15 val. Skalvija
25 d. – 19.30 val. Pasaka

Šį dokumentinio kino stebuklu virtusį filmą sudaro vienuolika po 10 minučių trunkančių kadrų –
tiek, kiek sukasi 16 mm kino juostos ritė ir trunka kelionė į vieną pusę funikulieriumi, keliančiu
turistus ir piligrimus į Manakamanos šventyklą Nepalo džiunglėse. Tykiai stebint ritualinę kelionę
kuriama meditatyvi, belaikė erdvė, kurioje skleidžiasi pačios asmeniškiausios žmonių santykių
akimirkos. (N- 13)

Michelio Houellebecqo pagrobimas
"Lenvement de Michel Houellebecq"
Rež. Guillaume Nicloux
(Prancūzija, 2013, pranc. k., angl., liet. subt., 92 min.)

22 d. – 19.20, 28 d. – 17.15 val. Skalvija
26 d. – 20 val. Pasaka

Kai 2011 metais per knygos pristatymo turą it į vandenį dingo garsusis rašytojas chuliganas
Michelis Houellebecqas, pasipylė aibė įvairiausių spėlionių apie tai, kas jam nutiko: savižudybė,
pagrobimas, pasitaikė net absurdiškų nuomonių, kad nagus prikišo "Al-Qaeda" ar ateiviai
iš kosmoso. Iš šio nuotykio ir gimė pasiutiškai linksmas, netikėtas, tarp realybės ir fikcijos balansuojantis filmas.
(N-13)

Nežinomas žinomasis
"The Unknown Known"
Rež. Errol Morris
(JAV, 2013, angl. k, liet. subt., 103 min.)

20 d. – 17 val. Pasaka
23 d. – 21 val. Skalvija

Filmo centre – Donaldas Rumsfeldas, buvęs JAV gynybos sekretorius ir vienas iš įsiveržimo į Iraką
krikštatėvių, gamtos apdovanotas iškalbos talentu, leidžiančiu jam visuomet išsisukti sausam, ir
garsėjantis rašteliais sau, vadinamais "snaigėmis".

Errolas Morrisas visus juos perskaitė ir sėdo akis į akį su šia neperprantama, sentencijomis
kalbančia figūra. Pokalbis tarp įžūlaus, smalsaus režisieriaus ir atsargaus, šalto politiko po
truputį kaista, kol pasiekia abiem netikėtą atomazgą. (N-13)

Dalelių karštinė
"Particle Fever"
Rež. Mark Levinson
(JAV, 2013, angl. k, liet. subt., 99 min.)

24 d. – 21 val. Skalvija (seansą pristatys prof. Juozas Vaitkus) 27 d. – 17 val. Pasaka

Ar ne stebuklinga būtų stebėti Edisoną, įžiebiantį savo pirmąją elektros lemputę, o gal
Frankliną, pajuntantį pirmąjį elektros srovės krestelėjimą? Filme regime šešis genialius
mokslininkus tuo metu, kai per didžiausią ir brangiausią eksperimentą žmonijos istorijoje buvo
paleistas Didysis hadronų greitintuvas. Jie siekia atkurti sąlygas, egzistavusias kelias akimirkas
iki Didžiojo sprogimo, ir taip paaiškinti viso ko kilmę. Tačiau pusiaukelėje iškyla dar didesnis
iššūkis – ar nepriėjome mums pasiekiamo pažinimo ribos? (N-13)

Nerimstanti širdis
"Stop the Pounding Heart"
Rež. Roberto Minervini
(JAV, Italija, Belgija, 2013, angl. k, liet. subt., 98 min.)

21 d. – 17 val. Pasaka
26 d. – 20.30 val. Skalvija

Ji užaugo giliai tikinčioje krikščionių piemenų šeimoje, jis kilęs iš laisvesnės aplinkos ir
svajoja būti kaubojumi. Tarp jų nedrąsiai ima skleistis tyra paaugliška meilė, tačiau gimstantis
jausmas nubloškia heroję į dvasinę krizę – krikščioniški įsitikinimai ir idealai, su kuriais
užaugo, jai nebeatrodo tokie savaime suprantami, kaip jos bibliniais tekstais kalbantiems tėvams.

Filmuodamas be jokių specialiųjų efektų ir su labai maža komanda, režisierius stebi savo veikėjus
iš labai arti ir kuria intymų kaimiško Teksaso gyvenimo vaizdą. (N-13)


SPECIALIOJI PROGRAMA "KAI LAIMĖ LYDĖS, AR VARGAS SUSPAUS"


Dvaras
"The Manor"
Rež. Shawney Cohen
(dokumentika, Kanada, 2013, angl. k., liet. subt., 78 min.)

18 d. – 17 val., 27 d. – 21 val. Skalvija
20 d. – 19 val. Pasaka

Kai režisieriui buvo šešeri, mažame Ontarijo miestelyje jo tėvas nusipirko "Dvarą" – nediduką
striptizo klubą. Po trisdešimties metų sūnus paklydėlis grįžta sukurti dokumentinio pasakojimo apie savo ne tokią jau įprastą šeimą. Tai atviras, humoro doze pagyvintas žvilgsnis "iš vidaus" į
žmones, besistengiančius išlaikyti normalią šeimą ir kovojančius su savo gyvenimo būdo bei
priklausomybės padariniais. (N-16)

Iš kelio
"Off Road"
Rež. Elisa Amoruso
(dokumentika, Italija, 2013, ital. k., angl. liet. subt., 70 min.)

18 d. – 21.30 val. Skalvija
24 d. – 20 val. Pasaka

Mechanikas ir ralio čempionas Pino nusprendžia tapti moterimi. Jau pasikeitęs lytį, jis sutinka
Marianą. Beatričė ir Mariana įsimyli. Kovodamos su išankstiniais visuomenės nusistatymais,
pasipuošusios nuotakos suknelėmis, jos vargais negalais Romoje sumaino žiedus. Pino-Beatričė, dabar jau avinti aukštakulniais, toliau dirba mechanike ir neapleidžia aistros visureigių lenktynėms. Tai filmas apie labai netradicišką meilės istoriją labai tradiciškoje šalyje. (N-16)

Meilutė ir boksininkas
"Cutie and the Boxer"
Rež. Zachary Heinzerling
(dokumentika, JAV, 2013, angl. k., liet. subt., 82 min.)

20 d. – 21.15 val. Skalvija
27 d. – 19 val. Pasaka

Iš archyvinės medžiagos, menininkų vaizdinių, realistiškos dabarties ir stilizuotos praeities
sulipdytas filmas atgamina 40 metų trunkančią dviejų japonų menininkų, gyvenančių Niujorke, bendro
gyvenimo istoriją. Performansų metu ant drobės bokso pirštinėmis tapantis Ushio Shinohara –
audringos natūros, maištingas, linkęs visuomet groti pirmu smuiku. Tačiau jo švelnioji žmona Noriko bando ištrūkti iš vyro šešėlio ir atsiskleisti kaip savarankiška menininkė. (N-13)

Beveik puikus gyvenimas
"Gotovo divan život"
Rež. Svetoslav Draganov
(dokumentika, Bulgarija, Belgija, 2013, bulg. k., angl., liet. subt., 80 min.)

19 d. – 20 val. Pasaka
22 d. – 15 val., 26 d. – 18.30 (filmą pristatys režisierius) Skalvija

Trijų Lilievų brolių, regis, nesieja niekas, išskyrus bendrą pavardę, o ir toji gauta iš motinos,
mat tėvai visų skirtingi. Vyriausiasis mėgsta dažytis ir dalyvauja kirpėjų konkursuose, vidurinysis pasirinko vienuolio kelią, o jauniausiasis mačo svajoja apie televiziją. Retkarčiais juos visus draugėn suburia močiutė, vis prabylanti apie jų vaikystę, mirusią motiną ir gyvenimo vargus. Subtilus režisieriaus žvilgsnis suteikia jų kasdienybei ypatingų atspalvių. (N-13)

KONKURSINĖ PROGRAMA

Lituanica. Paslaptis
Rež. Remigijus Sabulis
(Lietuva, 2013, liet. k., angl. subt., 52 min.)

19 d. – 17 val. Skalvija

Steponas Darius ir Stasys Girėnas – tautos didvyriai, įrašyti į Lietuvos istoriją. Tačiau ką mes iš tiesų žinome apie šiuos karo lakūnus, pirmosios bangos lietuvių emigrantus, pasiryžusius perskristi Atlantą ir tragiškai žuvusius tuometinės Vokietijos miškuose? Remiantis lakūnų dienoraščiais, naujausių archyvų dokumentais, specialistų išvadomis, filmas nukelia į XX a. 3-ąjį dešimtmetį, kai S. Dariaus galvoje gimsta legendinio skrydžio Niujorkas–Kaunas idėja. Istorinė dokumentika atskleidžia nuoširdų lakūnų atsidavimą tėvynei, sudėtingą pasirengimą nelegaliam skrydžiui ir priversiančias susimąstyti žūties versijas. (N-13)

Viešbutis ir kamuolys
"Viesnīca un bumba"
Rež. Laila Pakalniņa
(Latvija, 2014, latvių k., angl., liet. subt., 40 min.)

19 d. – 17 val. Skalvija

"Filmas apie bandymą atsakyti į klausimą, kodėl pasaulis yra toks, koks yra", – sako režisierė.
Kodėl grožis dažnai slypi paprastume, kodėl priimti kažką pernelyg rimtai gali būti didžiausia
kvailystė, o už žaidimą kartais nieko rimčiau ir negali būti.

Meistriškas tylus dialogas apie pasaulius ir kaip skirtingai juos matome. (N-13)

Alkofutbolas
Rež. Kęstutis Gudavičius
(Lietuva, 2013, liet. k., angl. subt., 52 min.)

20 d. – 14 val. Skalvija

Kiekvienais metais rengiamas pasaulio benamių futbolo čempionatas. Šio čempionato tikslas – įkvėpti žmogui viltį ir norą pradėti naują gyvenimą. Ten dalyvauja ir Lietuvos rinktinė. Nors oficialios institucijos jos neremia, ji kasmet įstengia ten nuvykti ir pasiekti gana neblogų rezultatų.
Filmas pasakoja apie Lietuvos rinktinės kelią iki čempionato Rio de Žaneire 2010 m., apie komandos
narius, jų ryžtą ir pastangas keisti gyvenimą. (N-13)

Auksinės blizgės
"Kullaketrajad"
Rež. Kiur Aarma, Hardi Volmer
(Estija, 2013, estų, rusų k., angl., liet. subt., 74 min.)

20 d. – 14 val. Skalvija

Socialistinėj imperijoj, kur karaliavo penkmečio planai, o amžinas visa ko trūkumas buvo šventa ir
stropiai puoselėjama kasdienio gyvenimo dalis, išgirdę žodį "reklama" suinteresuoti tvarkos
sergėtojai pasišiaušdavo ne mažiau nei dėl "CŽV" ar "kokakolos". Ir visoj Sovietų Sąjungoj būta tik vienos reklamos kūrimo kompanijos "Eesti Reklaamfilm" – apie jos atsiradimą, šlovingus laikus ir nuopuolį "Auksinėse blizgėse" ir pasakojama. (N-13)

Ežerų dugne
Rež. Akvilė Anglickaitė, Irma Stanaitytė (Lietuva, 2014, liet. k., angl. subt., 54 min.)

21 d. – 14.20 val. Skalvija

Filmas nukelia į Lietuvos ežerų gelmes, kurių atšiaurus grožis, povandeninė tyla, tūkstantmečius nekitęs reljefas atsiveria tik kantriausiems. Žiūrovas kviečiamas tyrinėti kartu – išvysti unikalų povandeninį pasaulį, nustebinusį net daug metų ežerus ir jų kilmę tyrinėjusius mokslininkus. Keturi narai apie keturis ežerus: Versminį, Ilgį, Baltuosius Lakajus ir Asveją. Keturi žmonės apie patirtis, ežerų nuotaikas ir paslaptis. (N-7)

Padniestrė. Gyvenimas nežinioje
"PMR"
Rež. Meelis Muhu, Kristina Norman
(Estija, 2014, orig. k., angl., liet. subt., 80 min.)

21 d. – 14.20 val. Skalvija

Padniestrė turi prezidentą, konstituciją, valiutą, vėliavą, tačiau jos nepripažino nei viena
užsienio valstybė. To nepadarė net Rusija, kuri dar 1992 metais Moldovoje kilusį konfliktą
numalšino karine intervencija. Jos ekonomiką remia Rusija, tačiau politinė situacija prastėja.
Artėja prezidento rinkimai ir kandidatai, tarp kurių ir 21 metus poste tvirtai sėdintis
charizmatiškasis Igoris Smirnovas, ima pristatinėti savo utopinius planus. Kova dėl valdžios šioje
nematomoje valstybėje virsta audringu mūšiu. (N-13)

Vienatvės gaudesys
Rež. Agnė Marcinkevičiūtė
(Lietuva, 2014, liet. k., angl. subt., 34 min.)

22 d. – 16.40 val. Skalvija

Tai dokumentinis filmas apie šiuolaikinę lietuvių rašytoją Jolitą Skablauskaitę, kurios kūryba
išsiskiria paslaptingumu, gotikine estetika ir archajiška pasaulėjauta. Kas yra tokio keisto
pasaulio kūrėja ir iš kur toji jos fantazija? Kasdienybė jai atrodo slogi, niūri, beprasmė. Iš
pirmo žvilgsnio Jolita stebina abejingumu buičiai, liguistu jautrumu net vėjo dvelksmui, tačiau
artimiau susipažinę su šia trapia, nenusakomo amžiaus moterimi regime, kad ji yra stipri, jauna keliautoja, įveikianti beribius atstumus laike ir erdvėje ir atrandanti išsilaisvinimą kūryboje. (N-13)

Pelenai ir auksas
"Kust tuleb tolm ja kuhu kaob raha?"
Rež. Tit Ojasoo,Ene-Liis Semper
(Estija, 2013, estų, anglų k., liet. subt., 98 min.)

22 d. – 16.40 val. Skalvija

Rinkimų finansavimas "juodais" pinigais, tušti pažadai, auganti korupcija – tokia ta politinio
gyvenimo norma. Talino teatro "NO99" kūrėjai nusprendžia eiti su tuo akistaton ir imasi
provokacijos: paskelbia įkuriantys naują politinę partiją. Pasirodo reklaminiai filmukai,
spausdinami plakatai, o žiniasklaida ir politikai jau ima nervingai kramtyti nagus – ar tai tik
"antis", ar jau verta imtis veiksmų? (N-13)

Popierinis miestas
"Paberist linn"
Rež. Jaak Kilmi
(Estija, 2014, estų, rusų k., angl., liet. subt., 30 min.)

23 d. – 17 val. Skalvija

Ant Estijos–Rusijos sienos įsikūręs miestas Narva – tarsi niekieno žemė rytiniame Europos Sąjungos
pakraštyje. Ir nors šlovingos jo dienos kietai snaudžia beviltiškai tolimoje praeityje, miestas yra gyvas. Ten esama mąstančių ir veikiančių žmonių. (N-13)

Kenotafas
Rež. Audrius Stonys
(Lietuva, 2013, liet. k., angl. subt., 61 min.)

23 d. – 17 val. Skalvija

Po ąžuolo šaknimis guli trys bevardžiai kareiviai. Du rusai ir vokietis. Palaidoti karo metu,
naktį, slapta, bijant visų ir visko. Septyniasdešimt metų jie dalinosi viena kapo duobe. Ar išnyko
prieš septyniasdešimt metų žmones kausčiusi baimė? Ar dabar, po tiek metų, kareiviams lengva
surasti kelią į amžino poilsio vietą? (N-13)

Kaminas
"Skurstenis"
Rež. Laila Pakalniņa
(Latvija, 2013, latvių k., angl., liet. subt., 53 min.)

24 d. – 16.30 val. Skalvija

Senas fabriko kaminas – vienintelis į akį krintantis objektas mažame atokiame Latvijos kaimelyje.
Prie to kamino – trys namai, o juose gyvena trys mergaitės, visos baltaplaukės it pienės pūkas.
Regis, jos čia vienintelė gyvastis: dūksta, išdykauja, krečia "baikas" ir smalsiai žaidžia su bet
kuo, kas pasitaiko. Suaugusiųjų tarsi nė kvapo nebūtų. Tai stebuklingas pasakojimas apie vaikystę,
galintis kiekvieną ten akimirksniu sugrąžinti. (N-13)

Galutinis tikslas
Rež. Ričardas Marcinkus
(Lietuva, 2013, liet. k., angl. subt., 65 min.)

24 d. – 16.30 val. Skalvija

Po dvidešimt aštuonerių kalėjime praleistų metų Povilas atsikrausto į Liolių kaimo senelių namus,
kur greitai tampa neoficialiu šios įstaigos vadovu. Bet viskas pasikeičia, kai po buitinio
konflikto Povilą iš senelių namų išmeta į gatvę. Dabar vienintelis jo šansas grįžti į gyvenimą –
kreiptis į reabilitacijos centrą ir pradėti gydytis nuo priklausomybės. Tačiau Povilas neskuba
priimti sprendimo. (N-13)

SERGEJAUS BUKOVSKIO RETROSPEKTYVA

Gyvieji
"Žyvyje"
(Ukraina, 2008, orig. k., angl., liet. subt., 74 min.)

23 d. – 19 val. (filmą pristatys režisierius), 26 d. – 17 val. Skalvija

Jie dar buvo maži, kai iš jų tėvų buvo atimta viskas, jie palikti lėtai ir skausmingai mirčiai, o
tuos, kurie atsilaikė, varė į vergų kariuomenę. Filmas nukelia į 1933 m., kai, be kitų tragiškų to
laiko įvykių, Ukrainoje siautė badas. Į pragarą ten atvyksta britų žurnalistas, iš jo dienoraščių,
badą išgyvenusių žmonių liudijimų ir dokumentinės medžiagos suaustas filmas pasakoja apie dar mažai žinomą ukrainiečių genocidą.

Filmas "Gyvieji" Jerevano tarptautiniame kino festivalyje pelnė "Sidabrinį abrikosą",
tarptautiniame forume "Medias Nord-Sur" Ženevoje – didįjį prizą, Batumio tarptautiniame
nepriklausomo kino festivalyje – specialų žiuri prizą. (N-13)

Pasakyk savo vardą
"Nasvi svoe imja"
(Ukraina, JAV, 2006, orig. k., angl., liet. subt., 89 min.)

24 d. – 19 val. (filmą pristatys režisierius), 27 d. – 17 val. Skalvija

Grąžinti holokausto aukoms vardus, o ne palikti jas anonimiškas tarp šešių milijonų nužudytų žydų – tai gyvos ir prasmingos atminties kelias, kuriuo stengiasi eiti ir filmas "Pasakykit savo vardą".
Režisierius lanko buvusius kalinius ir tuos, kurie gelbėjo kitus nuo persekiojimo ir mirties,
kviečia juos pasidalinti patirtimi, papasakoti apie gimines, artimuosius – tiesiai į kamerą, be
jokios vaidybos. Ir prašo jų ištarti savo vardą, kad mes atsimintume. Tam, kad žudynės
nepasikartotų.

Vienas iš šio filmo prodiuserių – Stevenas Spielbergas. (N-13)

Trumpų filmų programa

25 d. – 19.30 val. (filmą pristatys režisierius) Skalvija

Stogas
"Dach"
(Ukraina, 1990, orig. k., angl., liet. subt., 20 min.)

XVI amžiaus vienuolyne Volynėje įsikūrusi prieglauda senoliams, bet čia glaudžiasi ir dvasiškai
traumuoti, ir buvę nusikaltėliai – visi kartu po vienu stogu. Filmo kūrėjai, regis, tiesiog
fiksuoja kasdienybę, stebi lėtą jos tėkmę... O prieš mus skleidžiasi socializmo vertybių metafora,
įvardinta vietinės načalnikės, kuri primena tai Ilzę Koch, tai Beriją su sijonu: "Socializmas –
štai kas moko. Padarei gerą darbą, užsirašyk."

Tarptautiniame Leipcigo filmų festivalyje 1990 m. pelnė "Auksinį balandį". (N-13)

Rytoj – šventė
"Zavtra sviato"
(Ukraina, 1987, orig. k., angl., liet. subt., 20 min.)

Baltais chalatais apsirengę darbuotojai abejingais veidais meta į konteinerius dar gyvas vištas,
kurios netrukus sudarys draugiją jau nugalabytiems ir nupeštiems savo giminaičiams. Ir vis dėlto akyla kamera pastebi, kad skirtumas tarp aukų ir budelių ne toks jau didelis. Fabriko bendrabutis – tarsi tas konteineris, tik žmonėms: jis sukurtas ne patogiai gyventi, o veikiau talpinti darbo
jėgą. Ankštai čia besiglaudžiančios moterys, "kad nesipyktų, dainas dainuoja". Šventinėje
demonstracijoje regime ironišką vaizdinį: faneriniais sparnais ritmingai plasnoja taikos balandis,
o po juo ant iešmo sukasi višta iš papjė mašė.

Tarptautiniame Kijevo kino festivalyje "Molodist" 1987 m. pelnė didįjį prizą. (N-13)

Dislokacija
(Ukraina, 1992, be teksto, 9 min.)

Vienu planu nufilmuota 9 min. trukmės istorija nukelia į 1991 m. pavasarį Kalnų Karabache. Pirmojo
etninio konflikto užuomazgos Perestroikos ir atvirumo – Glasnost – reformos laikais. Internatinėje
mokykloje apsistoja grupė kariškių... (N-13)

PROGRAMA "SENOJI DOKUMENTIKA NAUJAI


I Programa
20 d. – 16.40 val. Skalvija

Nenusimink, Virginijau!
Rež. Viktoras Starošas
(Lietuva, 1962, liet. k., angl. subt., 21 min.)

Režisieriaus ir operatoriaus Viktoro Starošo filmas apie Naująją Akmenę laikomas vienu
pirmųjų lietuviškų bandymų vaduotis iš ligtolinės sovietinės dokumentikos stereotipų. Nors filme
dar juntama "socialistinės gerovės" statybos idėja, tačiau ryškėja laisvesnė režisūra. Už kadro kalba ne diktorius, – pasakotoju tampa mažasis filmo herojus Virginijus. (N-13)

Aš myliu direktorę
Rež. Viktoras Starošas
(Lietuva, 1978, liet. k., angl. subt., 30 min.)

Filme pasakojama apie Vilniaus vaikų namų Nr.1 direktorę – nusipelniusią respublikos
mokytoją Viktoriją Kaupelienę ir jos bendradarbes. Tačiau paliečiama ir sovietų kine sąmoningai
vengta tema apie paliktus, tėvų apleistus, skriaudžiamus vaikus. Filme atskleidžiama šeimos situacija, kuri nelabai atitiko oficialias ataskaitas. Vaikų namuose dirbančios moterys rodomos šviesiai ir poetiškai. (N-13)

Jautrumo kaip duonos
Rež. Edmundas Zubavičius
(Lietuva, 1979, liet. k., angl. subt., 9 min.)

Itin produktyvaus lietuvių dokumentinio kino kūrėjo Edmundo Zubavičiaus vieno ankstyvųjų filmų
centre – Kauno veterinarijos klinika, kurios kasdienybės stebėjimas atveria žmogiškosios atjautos,
it maldos, ilgesį. Rafinuotas vaizdo ir garso santykis derinamas su poetine kino kalba ir
realistiškų kadrų jungtimis, skatinančiomis apmąstyti gamtos ir žmogaus santykį. (N-13)

II Programa
21 d. – 17.20 val. Skalvija

Iliuzijos
Rež. Diana Matuzevičienė, Kornelijus Matuzevičius (Lietuva, 1993, liet. k., angl. subt., 20 min.)

Dianos ir Kornelijaus Matuzevičių filmas – tai Lietuvos žydų rašytojo ir literatūros kritiko Jokūbo Josadės portretas. Filmas subtiliai peržengia individualią istoriją ir geba atverti platesnį nepriklausomybę atgavusios Lietuvos kontekstą. Abstrakčiais vaizdiniais perteikiami užmarštin grimztančios kartos apmąstymai, artimi ir šiuolaikinio žmogaus būčiai. (N-13)

Baltojo laiko keleiviai
Rež. Rimvydas Leipus
(Lietuva, 1993, liet. k., angl. subt., 10 min.)

Tai režisūrinis kino operatoriaus Rimvydo Leipaus debiutas, kuriame rodomas anuometinis Vilniaus
miesto paribys – Užupis, svarbus pirmajai nepriklausomai kino kūrėjų kartai. Filme – du nebylūs
portretai – krosnininko Jono Valeišos ir grafiko Šarūno Leonavičiaus. (N-13)

Antigravitacija
Rež. Audrius Stonys
(Lietuva, 1995, liet. k., angl. subt., 20 min.)

Šiame filme Audrius Stonys toliau gilinasi į žmogaus ribines patirtis. Jei "Neregių žemėje" vaizdas ir garsas padeda "pamatyti nematomą", tai "Antigravitacijoje", kamerai laužant gravitacinius dėsnius, jos objektyvui tarsi suteikiamos dieviškosios galios – stebėti viską iš viršaus. Mėginama atsakyti – kas laiko žmogų tarp dangaus ir žemės? (N-13)

VDFF SVEČIAS

Tikslus smurto kiekis
"Just a Right Amount of Violence"
Rež. Jon Bang Carlsen
(Danija, 2013, angl., k., liet. subt., 83 min.)

22 d. – 21.10 val., 25 d. – 21 val. (filmą pristatys režisierius) Skalvija 28 d. – 19 val. Pasaka

Už idiliškos viduriniosios klasės šeimų kasdienybės Los Andželo priemiesčiuose slypi tikra suirutė: paaugliai pasinėrę į narkotikus, įstatymai jiems nė motais, o smurtas tapo norma. Naktimis pasibeldę į tokių šeimų namus "interventais" vadinami žmonės su tėvų leidimu išveža maištingus paauglius į pataisos namus Utoje.

Šis filmas – tai subjektyvus, ironiškas režisieriaus, nepatyrusio artimo santykio su tėvu,
žvilgsnis į konfliktų draskomas šeimas, tarp realybės ir blizgaus fasado paklydusios tiesos ieškojimas. (N-13)

SKA trumpametražių filmų programa Šiandien
(dokumentika, Lietuva, 2013, 2014, liet. k., angl. subt., 1.28)

27 d. – 15 val. Skalvija

"Šiandien" – tai 11 trumpų filmų, kuriuos sukūrė "Skalvijos" kino akademijos dokumentinio kino
kurso studentai. Jaunuoliai savo filmuose ieško savęs, bando suvokti ir išreikšti juos supantį
pasaulį – nuo kosmoso paradoksų iki laimingos senelių meilės istorijos, nuo romantiškai
pavojingo grafičių piešėjų gyvenimo iki rašytojo, kuriančio knygas iš sapnų. Programą vainikuoja jungtinis studentų filmas "33 kadrai iš Vilniaus", kuriame jo autoriai atiduoda duoklę garsiam danų dokumentininkui Jorgenui Lethui ir jo filmui "66 scenos iš Amerikos".

Girdėti klausyti (rež. A. Kavaliauskaitė), "Mano senelių istorija" (rež. J. Žaliūnas),
"Nepaliestos erdvės tęsiasi ilgai" (rež. G. Vaitkevičiūtė), "Skrydis virš" (rež. L. Aliukonytė),
"Šiandien" (rež. M. Šatūnas), "Lūžis" (rež. L. Margaitytė), "Tarp bylų" (rež. L. Margaitytė),
"Oneiros" (rež. K. Jaroševičius), "Kur pasislėpė Dievas?" (rež. M. Zdanavičiūtė), "Mama" (rež. K.
Jaroševičius), "33 kadrai iš Vilniaus" (autoriai: M. Zdanavičiūtė, E. Abukevičius, L. Aliukonytė,
M. Šatūnas, G. Vaitkevičiūtė, G. Liaugminaitė, K. Jaroševičius, S. Gylys, U. Baltėnaitė, J.
Žaliūnas, G. Liaugminaitė, A. Kavaliauskaitė, T. K. Kucharskis, M. L. Jančoraitė). (N-13)

VDFF UŽDARYMAS

Sėkmės metai" premjer
Režisierius Rimantas Gruodis
(Lietuva, 2013, liet. k., angl. subt., 28 min.)

27 d. – 19 val. Skalvija

Dvidešimt trejų metų Laima turi vyrą ir du vaikus. Jų namai stovi triukšmingo greitkelio pašonėje.
Tyla čia neįsivaizduojama, tačiau Laima visomis išgalėmis stengiasi sukurti gražesnį, nei kada pati turėjo, gyvenimą savo šeimai. 2012-ieji, Londono olimpinių žaidynių metai, – Laimai jie buvo
sėkmingi. Ji jaučia, kad tikrasis laimingas gyvenimas jau prasidėjo.

Filme trumpam blyksteli žmonės, kurių atšiaurus ir pažeidžiamas gyvenimas mažai kam rūpi. (N-13)


kertukas
Blogas banginis

Klube: VIP narys

Parašė žinučių: 12387

2014-09-22 11:07 95 žinutė iš 111 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: kertukas Įtraukti kertukas Į adresų knygelę
Žiūriu, yra VDFF repertuare tikrai pavykęs Lietuvos teatro ir muzikos akademijos absolvento RIČARDO MARCINKAUS diplominis darbas Galutinis tikslas, kurį pavyko pamatyti KINO PAVASARIO programoje.

Nors filme rodomi nelaimingi žmonės, kuriems be pasidarytų bėdų yra ir lemtingoji – senatvė, filmas sudėliotas taip, kad sveika ironija neapleidžia filmo nei vienai minutei. Ir autorius visai nesijuokia iš silpnais tapusių žmonių. Tai jie patys juokauja, įnešdami daug gyvybės į savo kasdienybę. Ypač intriguojanti yra pirmoji filmo pusė. Finalinėse dalyse, filmo pagrindinis herojus, jeigu jo gyvenimą galima pavadinti "herojišku" Ne, ima kartotis ir domina kur kas mažiau. Reikėjo daugiau pasidarbuoti žirklėmis. Tačiau tai, kad jaunas autorius surado Kelmės r. tokį buvisį zeką ir sugebėjo taip prie jo priartėti, jog šis yra filme perdėm atviras, daro garbę Ričardui.
Filmas nei kiek neprailgsta. Reikėtų pasinaudoti galimybe pasižiūrėti filmą 09.24 16.30 val. ir patirti kino žiūrėjimo malonumą. Vyriškio sistemingas "ėjimas" savo susinaikinimo link, davė "rezultatus" – visai neseniai tas "herojus" mirė...
PAMĄSTYMUI. Elgetaudamas degradavęs visuomenės narys, per dieną surinkdavo 300-400 litų !!!. Tai sako Ričardas Marcinkus. Visus pinigus išleisdavo narkotikams. Taigi, pagalvokime prieš duodami išmaldą....


kertukas
Banginis

Klube: VIP narys

Parašė žinučių: 12811

2015-09-09 14:19 96 žinutė iš 111 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: kertukas Įtraukti kertukas Į adresų knygelę
2015


Kelios dešimtys rinktinių dokumentinių pasakojimų lauks rugsėjo 17–27 d. "Skalvijos" kino centre ir kino teatre "Pasaka". Pirmą kartą festivalis lankysis uostamiestyje – spalio 2–4 d. jis vyks Klaipėdos kultūros fabrike.

Siužetai, pranokstantys lakiausią vaizduotę

Pagrindinės festivalio programos branduolį sudaro festivalių laurų sulaukę ir žiūrovų simpatijas pelnę filmai. Vienas jų – Sandanso festivalio pagrindiniu prizu įvertinta režisierės Crystal Moselle Vilkų gauja: klaustrofobiškas pasakojimas apie šeimą, kurios vaikai 17 metų praleido be jokio kontakto su išoriniu pasauliu.

Pasak festivalio rengėjų, dokumentinis kinas moka subtiliai praverti duris į vidinį žmogaus pasaulį. Jautriai ir išmintingai tai daro festivalyje apsilankysiančios Tamaros Dondurei filmas 21 diena, santūriai ir pagarbiai į filmo herojus žvelgia režisierė Aleksandra Maciuszek pasakojime Casa Blanca. Jų temos – žmogiškas orumas, meilė žmonėms ir gyvenimui. Dramatišką dainininkės Amy Winehouse portretą Amy sukūrė Asifas Kapadia, atkūręs jos gyvenimo istoriją iš šimtų buitine kamera ir telefonu nufilmuotų įrašų.

Programos filmai nepasiduoda bandymui įsprausti juos į griežtas normas, apibrėžti jų vietą. Kūrėjai subtiliai trina ribas – ne tik tarp kino žanrų, bet ir tarp normalumo ir pamišimo, tikrovės ir vaidybos, "čia" ir "ten".

Apie tai byloja į vidinį šizofrenijos pasaulį nukeliantis portugalų režisieriaus Jorge Pelicano filmas Staiga mano mintys nutrūksta, tai liudija įžvalgaus psichiatro Georges Federmano susitikimai su jo pacientais (Pasaulis ant sofos, rež. Swen de Pauw), tradicinio rytietiško ir modernaus vakarietiško pasaulių susidūrimą stebinti Daano Veldhuizeno kamera (Bananiniai blynai ir lipnūs ryžiai).

Tačiau filmuose lieka erdvės ir vaizduotei. Ją žadina scenos iš dokumentinės esė Egzotika, erotika ir t.t. (rež. Evangelia Kranioti): hipnotizuoja jūrų peizažai, didingai praplaukiantys laivai milžinai, aistringi pasakojimai apie laisvę, ilgesį ir meilę – jie skirti jūreiviams, kurių krante laukia moterys.

Filmai be dekoracijų

Kasmet dokumentinio kino meistrus pristatanti festivalio retrospektyva šiemet supažindins su amerikiečiais Albertu ir Davidu Mayslesais. Dokumentinio kino klasikai pagarsėjo kaip tiesioginio kino (direct cinema) pradininkai. Esminis jų principas – leisti istorijai rutuliotis savaime, tyliai ir kantriai stebint pasakojimo herojus, nebandant inscenizuoti ar provokuoti realybės.

Broliai Mayslesai – kūrėjai, kurie geba papasakoti daugiau nei vien tik atskiro žmogaus istoriją: jie perteikia laiko dvasią, užčiuopia visuomenės virsmus, epochos išskirtinumus. Tai išryškėjo jau pirmajame A. Maysleso filme "Psichiatrija Rusijoje" (1955), kurį jis sukūrė apkeliavęs Rusiją motociklu.

Brolių filmų herojai – ryškios asmenybės: legendinis aktorius Marlonas Brando ("Susipažinkite su Marlonu Brando", 1966), vidinį konfliktą išgyvenantis prekeivis Biblija ("Prekeivis", 1968), šėlstanti "Rolling Stones" grupė ("Gimme Shelter", 1970), aukštuomenės gyvenimą pamynusi Jacqueline Kennedy sesuo Edith Bouvier Beale ir jos duktė Edie ("Pilkieji sodai", 1976) , bet kokia kaina savo viziją siekiantys įgyvendinti menininkai ("Besidriekianti tvora", 1978) ar mados dievaitė Iris Apfel ("Iris", 2014).

Holokausto patirtis

Specialioji festivalio programa "Šoa" šiemet gvildens nacių "palikimo" klausimus. Nusikaltimai žmonijai, jų pripažinimo, atsakomybės klausimai, iš kartos į kartą perduodamas kaltės jausmas – klausimai, į kuriuos ieško atsakymų šios programos filmų kūrėjai.

Britas Davidas Evansas surengė nuteistų nacių nusikaltėlių palikuonių akistatą su jų tėvų nusikaltimais (Mano nacistinis palikimas). Vanessa Lapa filme Dorasis rėmėsi 1945 m. nacių nusikaltėlio Heinricho Himmlerio namuose rastais dokumentais, kurie dešimtmečius buvo saugomi Tel Avive. Pavelas Štinglas filme Eugeninė sąmonė gilinasi į tai, kaip mokslinis bandymas sukurti tobulą žmogų virto nacių ideologijos įrankiu, tarnavusiu "Galutinio sprendimo" įgyvendinimui. Svarbiausias programos filmas – dvylika metų kurtas Claude’o Lanzmanno Šoa("Shoah",1985). Ilgas, 9,5 val. trunkantis pasakojimas prikelia tai, kas istorijos puslapiuose vis dažniau įvardijama sausa statistika. Pokalbiai su Holokausto aukomis, liudininkais, vykdytojais, buvimas tragedijos vietose suteikia unikalią galimybę priartėti prie to, ką amžininkai vadina didžiausiu moderniųjų laikų blogiu. Filmo peržiūrą sudarys 4 seansai.

Specialūs seansai

Vienetiniai festivalio seansai bus skirti išskirtinėms Lietuvos kino ir teatro asmenybėms. Kartu su "Sirenų klubu" bus pristatytos dvi lietuviškos premjeros. Tai Audronio Liugos filmas Eimuntas Nekrošius: nutolinti horizontą, įkūnijantis asmenišką autoriaus požiūrį į teatro režisieriaus kūrybos procesą, ir Miko Žukausko pasakojimas Trikampiui pakilus: Krystianas Lupa stato ,,Didvyrių aikštę",sugrąžinantis įžymaus lenkų režisieriaus repeticijas Lietuvos nacionaliniame dramos teatre.

Prieš porą metų festivalį atvėręs režisieriaus Roberto Verbos dokumentinis filmas "Šimtamečių godos" (1969) vėl sugrįš į festivalio ekraną. Tik šį kartą su filme nepanaudota, neseniai archyvų saugyklose "Meno avilio" atrasta medžiaga.

Jau nebeegzistuojančios Čekoslovakijos XX a. istoriją sugrąžins netradicišku požiūriu išsiskiriantis kino novelių rinkinys Gotlandas. Jį įkvėpė daugybe literatūros premijų apdovanota lenkų žurnalisto Mariuszo Szczygieło to paties pavadinimo knyga, atskleidžianti kafkiškus gyvenimo Čekoslovakijoje aspektus. Specialiajame seanse "VDFF svečias" filmą pristatys prodiuseris Tom&#225;šas Hrub&#253;.

Konkursinė programa
Geriausi pastarųjų metų estų, latvių ir lietuvių darbai tradiciškai lauks konkursinėje Baltijos šalių programoje. Joje bus parodyti lietuvių režisierių filmai: Audriaus Stonio "Avinėlio vartai", Aloyzo Jančoro "Nėra laiko gerumui", Giedrės Žickytės "Meistras ir Tatjana", Rimanto Gruodžio "Sėkmės metai", Audriaus Antanavičiaus "Mėgėjai". Festivalio uždarymo filmas – taip pat lietuviškas. Tai ne vieną dešimtmetį kurtas Arturo Jevdokimovo filmas Suokalbis, pasakojantis apie Rašytojų sąjungos kavinę, kurią gaubia legendos ir prisiminimai.

Konkursinėje Estijos programoje – Vladimiro Loginovo filmas "Skruzdėlynas" apie garažų kompleksą Talino blokinių pastatų kvartale, Vahuro-Paulo Puu Estonia "Gryno mąstymo erdvė", pasakojanti apie vieną savičiausių jaunosios kartos Estijos filosofų Janą Jõemetą. Priito Tenderio ir Liivo Niglaso filmas "Kelionė pas kirminų maitintoją" pasakoja apie estų animatoriaus Tenderio antropologinę kelionę, kuri padės suprasti čiukčių pasaką.

Latvių dokumentikai atstovaus Daviso Simanio Pabėgimas iš Rygos, pasakojantis apie du garsius išeivius iš Latvijos sostinės – režisierių Sergejų Eizenšteiną ir filosofą Isaiah Berliną, jų draugystę dramatiškų įvykių fone. Viesturo Kairišo filmo "Nematomas miestas" herojus – Černobylio zonoje jau dešimt metų gyvenantis trisdešimtmetis Igoris. Čia jis atvyko tikėdamasis rasti prieglobstį nuo modernios civilizacijos, tačiau jį tebekankina asmeniniai ir pasauliniai klausimai. Garsios latvių režisierės Lailos Pakalninios filmas Labas, Rasma! remiasi legenda apie Estijos vandenyse prieš 74 metus nuskendusį Latvijos laivą "Rasma", gabenusį itin įspūdingą krovinį. Valiūkiškai nusiteikusi režisierė kalbina pakrantėje gyvenančius žmones ir domisi šios istorijos detalėmis. Iš jų sudėtame koliaže prieš akis iškyla ne tik įsivaizduojamas laivas, bet ir smagus apylinkėse gyvenančių žmonių portretas.

Konkursinėje programoje bus parodytas ir dokumentinio kino klasiko Herzo Franko (1926–2013) filmas Anapus baimės (kurtas kartu su Marija Kravčenko), kurio premjeros režisierius jau nebesulaukė. Tačiau filmas Izraelyje sukėlė diskusijų bangą, mat pasakoja apie Yitzhako Rabino žudiką ir jo šeimą.

Susipažinti su festivalio programa rengėjai kviečia http://www.vdff.lt


kertukas
Banginis

Klube: VIP narys

Parašė žinučių: 12814

2015-09-11 07:53 97 žinutė iš 111 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: kertukas Įtraukti kertukas Į adresų knygelę
Papildoma info apie 2015 m. konkursinę programą:

"Labai įdomūs estų dokumentiniai ieškojimai. Kaip ir pernai jie išsiskiria
savo įvairiapusiškumu, bandymu atrasti naują netikėtą pasakojimo kampą,
kitą požiūrio tašką. Kiekvienas filmas – vis kitas kūrinys, tik su jam
būdinga forma, raiška, kino estetika", – sako viena iš programos
sudarytojų Agnė Mackevičiūtė.

Konkursinėje programoje – trys estų filmai. Postsovietinės epochos
estetika, primenančia Gariūnų laikus, išsiskiria festivalyje viešėsiančio
Vladimiro Loginovo Skruzdėlynas. Tai filmas apie garažų kompleksą.
Atidžiai stebėdamas čia verdantį gyvenimą režisierius kuria posovietinės
kartos paveikslą, čiuopia charakteringus jos virsmus.

Kitas festivalio svečias – estas Puu Estonia – taip pat kuria portretą.
Filmo Gryno mąstymo erdvė centre – keistuolis, atsiskyrėlis, savitas
mąstytojas Janas Joemetsas. Likimo ironija, kad jis taip ir nepabaigė
universiteto, nes buvo nepatenkintas savo bakalauro darbu, kurio apimtis
siekė 1 500 puslapių. Dabar jis bandys dar kartą.

Po pasakos atsiradimo ir suvokimo pamatais kasasi estų animatorius Prittas
Tenderis. Kelionė pas kirminų maitintoją – tai antropologinė kelionė į
nelengvai suvokiamą čiukčių pasaulį ir jų archetipus, mįslinga pasaka,
kurios prasmė skleidžiama per skirtingas reakcijas ir intrepretacijas. Jų
gausu ir latvės Lailos Pakalniņos pasakojime Labas, Rasma! – lengenda
apie nuskendusį krovininį laivą "Rasma" virsta smagiu pakrantės gyventojų
portretu.

Menininkai ir asmenybės – gija, stipriausiai jungianti Baltijos šalių
dokumentininkus. Ypač gausu jų lietuvių kūryboje. Tai maištingas
sovietmečio epochos fotografas Vitas Luckus (Meistras ir Tatjana), su
šalies Nepriklausomybe atėjusias permainas apmąstantis kino klasikas
Arūnas Žebriūnas ("Nėra laiko gerumui"). Latvis Dāvis Sīmanis rekonstruoja
režisieriaus Sergejaus Eizenšteino ir filosofo Isaiah Berlino draugystę
(Pabėgimas iš Rygos).

Pokyčiai neišvengiami, anksčiau ar vėliau tenka su jais susitaikyti –
byloja šie menininkų protretai. Tačiau tai suvokia ir kaip gyvenimo
duotybę priima ir kiti filmų herojai: šalia greitkelio gyvenanti Laima
(Sėkmės metai), daugiau nei 50 metų dokumentinius ir vaidybinius filmus
savo įkurtoje studijoje "Mėgėjas" kūrę Vitolis ir Adolfas, linksmai save
vadinantys profesionaliais mėgėjais (Mėgėjai). Kiti – ieško
prieglobsčio: tikėdamasis pabėgti nuo civilizacijos trisdešimtmetis Igoris
jau 10 metų gyvena po katastrofos atsigaunančioje Černobilio zonoje
(Nematomas mietas).

Tikrą diskusijų cunamį Izraelyje sukėlė ministro Yitzhako Rabino
nužudymas, tačiau dar labiau kalbos įsiplieskė, kai tarp jaunojo žudiko ir
Izraelyje gyvenančios rusų akademikės įsiplieskė meilės romanas. Tačiau
filmas Anapus baimės, teigia programos sudarytojos, išskirtinis ne tik
savo tema, bet ir filmo autorių pasirinkta pasakojmo forma. Konkursinę
programą užveria Audriaus Stonio Avinėlio vartai apie Krikšto stebuklą.

Tris geriausius programos filmus tarptautinė žiuri paskelbs rugsėjo 26 d.
per festivalio uždarymą, tačiau žiūrovai jau dabar kviečiami dalyvauti
totalizatoriuje ir bandyti atspėti laureatus svetainėje www.vdff.lt.
Totalizatoriaus laimėtojui atiteks akreditacija į kitų metų festivalį.


kertukas
Banginis

Klube: VIP narys

Parašė žinučių: 12820

2015-09-14 23:32 98 žinutė iš 111 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: kertukas Įtraukti kertukas Į adresų knygelę
Vilniaus dokumentinių filmų festivalis

SKALVIJA

Pagrindinė programa
"Casa Blanca"
Rež. Aleksandra Maciuszek
(Lenkija, Meksika, Kuba, 2015, ispan. k., angl., liet. subt., 62 min.)
18 d. – 17.10
PASAKA 22 d. – 19.30
Šiame subtiliai gyvenimą stebinčiame filme vaizduojama Casa Blanca – ties Havanos įlanka įsikūręs žvejų kaimelis. 76-erių Nelsa ir 37-erių jos sūnus Vladimiras dalinasi kambarėlį sename name. Nelsa pusiau paralyžiuota, sunkiai vaikšto. Vladimiras turi Dauno sindromą ir beprotiškai domisi pasauliu, todėl dienų dienas leidžia šmirinėdamas po apylinkes, geria romą ir linksminasi su vietiniais žvejais. Vladimiras vienintelis rūpinasi silpstančia Nelsa, o ši – vienintelė sergsti lengvai į bėdas pakliūnantį Vladimirą. Vieną dieną moteris suserga... (N-13)

"Amy"
Rež. Asif Kapadia
(Jungtinė Karalystė, JAV, 2015, angl. k., liet. subt., 128 min.)
18 d. – 21 val.

Filmas prasideda 1998 m. namie nufilmuota scena, kurioje jauna, išdykusi Amy keturioliktojo draugės gimtadienio proga mėgdžioja Marilyn Monroe. Filmas baigiasi 2011 m., po trylikos metų, įvykusiomis jos laidotuvėmis, kai narkotikai, alkoholis ir bulimija pasiėmė galutinę duoklę iš jos gležno kūno. Filme skamba jos dainos, rodoma virtinė įvykių, užgniaužusių jos talentą. Filmo režisierius pasakojimą montuoja iš videokamerų, mobiliųjų telefonų, žinių laidų ir televizijos šou medžiagos. Tai intymus dienoraštis, kuriame Amy Winehouse yra sumani, juokinga ir labai talentinga. (N-16)

"21 diena"
"21 Days"
Rež. Tamara Dondurey
(Rusija, 2014, rusų k., angl., liet. subt., 67 min.)
19 d. – 19.50
PASAKA 20 d. – 19 val.
21 diena yra laikas, kurį slaugos namuose gali praleisti nepagydomai sergantys pacientai. Šis laikas priklauso nuo vidinių ciklų – jis gali prabėgti, prailgti arba beveik niekuo nesiskirti nuo įprasto gyvenimo ritmo. Klajojame fizinėmis ir dvasinėmis erdvėmis: per palatas, sodus, atsiminimus. Tai dviejų protagonistų, dviejų vienas kito nepažįstančių žmonių istorija. Jiems pokalbiai apie mirtį yra kasdienybės dalis. (N-16)
Susitikimas su režisiere.

"Bananiniai blynai ir lipnūs ryžiai"
"Banana Pancakes and the Children of Sticky Rice"
Rež. Daan Veldhuizen
(Olandija, Laosas, 2015, orig. k., angl., liet. subt., 93 min.)
21 d. – 14.40, 24 d. – 19 val. Susitikimas su režisieriumi.

Kai kuprinėmis nešini keliautojai atvyksta į mažytį Šiaurės Laoso kaimelį ieškodami tradicinės patirties, vietiniai gyventojai atranda Vakarų atrakcijas. Susitinka du vienas kito geidžiantys pasauliai: vienas ilgisi autentikos, kitas – modernybės. Susitikimas paveikia visus. Keliautojų viešnagė supriešina vietinius gyventojus ir suardo dviejų vaikystės draugų ryšį.
Tai daugiabriaunė Rytų susitikimo su Vakarais istorija, aiškiai ir vaizdingai fiksuojanti šių kultūrų sankirtą. Kalbama ir apie draugystę – kaip mums būti kartu šiame greitai besikeičiančiame pasaulyje. (N-13)

"Pasaulis ant sofos"
"Le divan du monde"
Rež. Swen de Pauw
(Prancūzija, 2015, pranc. k., angl., liet. subt., 95 min.)
21 d. – 16.30
PASAKA 24 d. – 17 val.
Georges'as Federmanas yra psichiatras. Mažyčio jo kabineto sienas dengia iškarpos, tarsi jis būtų nusikaltimų tyrėjas, besižavintis pasaulyje vykstančiais skandalais. O ryškiaspalviai, karingais šūkiais išmarginti jo marškinėliai lyg metų laikus žymi filmo scenų kaitą. Šalia šios įspūdingos asmenybės matome nenutrūkstamą pacientų srautą. Jie ateina palengvinti savo naštą, kad jų gyvenimai taptų pakenčiami. Ar jie prancūzai, ar užsieniečiai, ieškantys prieglobsčio, ar nelegalūs imigrantai, iš Strasbūro rajono ar iš kito žemyno, plepiai ar tyleniai, iškalbingi ar mikniai, narciziški ar neurotiški – visus juos išklauso ir paguodžia Federmanas. Mes irgi jų klausomės ir stebime šiuos komiškus ir tragiškus vaizdelius. (N-13)

"Staiga mano mintys nutrūksta"
"Suddenly My Thoughts Halt"
Rež. Jorge Pelicano
(Portugalija, 2014, port. k., angl., liet. subt., 111 min.)
22 d. – 21.10

Kavos puodelis, cigaretė. Moneta, dar vienas puodelis kavos. Koridoriais slampinėjantys pacientai. Jie vaikšto po vieną. Laukimas. Tarp psichiatrinės ligoninės sienų besikartojantis gyvenimas, aiškus protas ir pamišimas. Į šią šizofrenišką erdvę porai savaičių įneria teatralas ir kartu su pacientais imasi statyti spektaklį. Netrukus išvystame jį šuoliuojantį po ligoninės teritoriją, jis repetuoja haliucinuojantį arklį. Kuo ilgiau sekame jį ir ligoninės gyventojus, tuo labiau suvokiame: ribos trinasi. (N-16)

VDFF konkursinė programa

"Nėra laiko gerumui"
Rež. Aloyzas Jančoras
(Lietuva, 2014, liet. k., angl. subt., 68 min.)
19 d. – 14 val.

Tai poetinis pasakojimas apie garsios menininkų šeimos likimą. Tėvas – lietuviško kino patriarchas Arūnas Žebriūnas, motina – dainininkė, scenos primadona Giedrė Kaukaitė, vyresnioji dukra – dailininkė Monika Žebriūnaitė-Edgar, jaunesnioji – muzikantė Ūla Ulijona Žebriūnaitė. Jie visi yra talentingi žmonės, kurių pamatinės vertybės – šeima ir prosenelių kultūrinis palikimas. Tačiau kasdieniame gyvenime jie jaučiasi vieniši. Kartu su visa tauta patiria politines permainas. Filme atskleidžiamas ne tik konkrečios šeimos, bet ir visos lietuvių tautos dramatizmas. (N-13)

"Skruzdėlynas"
"Sipelgapesa"
Rež. Vladimir Loginov
(Estija, 2015, estų, rusų k., angl., liet. subt., 83 min.)
19 d. – 14 val.

Didžiausiame Talino blokinių pastatų rajone stovi garažų kompleksas, kuriame vyksta žiūrovo akies vertas gyvenimas. Pradžioje tik automobiliams laikyti skirtas pastatas virto įvairiausių neįprastų, kartais mažai ką bendro su automobiliais turinčių įstaigų ir paslaugų centru – čia esama ne tik automobilių taisyklų, kavinių, restoranų, bet ir veterinarijos klinika bei sauna. Trumpų novelių forma kuriamas įspūdingas šio keisto pastato portretas. (N-13)

"Pabėgimas iš Rygos"
"Escaping Ryga"
Rež. Davis Simanis
(Latvija, 2014, latv. k., angl., liet. subt., 70 min.)
20 d. – 16 val.

Du jauni vaikinai priversti bėgti iš gimtojo Rygos miesto, kai Pirmasis pasaulinis karas apverčia aukštyn kojomis prieš tai egzistavusį pasaulį. Vėliau tiedu jaunuoliai tampa vienomis unikaliausių XX amžiaus asmenybių: vienas – kino režisieriumi, kitas – visos Britų imperijos mentoriumi. Jų kelionėse į pripažinimą laukė linksmi, liūdni ir net gyvybei pavojingi nuotykiai. Tai istorija apie režisieriaus Sergejaus Eizenšteino ir filosofo Isaiah Berlino gyvenimą, jų draugystę dramatiškų įvykių fone. (N-13)

"Meistras ir Tatjana"
Rež. Giedrė Žickytė
(Lietuva, 2014, liet. k., angl. subt., 84 min.)
20 d. – 16 val.

Tbilisio milicija jį girdė vynu, Odesos vagys važiuodavo jo aplankyti tiesiog šiaip sau. Iš Baškirijos gilumos jam siuntė medaus, armėnų katalikas vaišino pietumis. Namuose laikė gyvą liūtą. Vieni jį laikė bepročiu, kiti – genijumi. Jis pirmasis pralaužė uždarą romantinę lietuviškos fotografijos tradiciją ir su fotoaparatu išmaišė visą Sovietų Sąjungą. Vilniuje gyveno su gražuole žmona Tatjana – jiedu tapo viena ryškiausių 7 dešimtmečio porų. "Meistras ir Tatjana" – maištingo kūrėjo Vito Luckaus aistringos meilės ir tragedija pasibaigusio gyvenimo istorija. (N-13)

"Nematomas miestas"
"Neredzama pilseta"
Rež. Viesturs Kairish
(Latvija, 2014, rusų, ukr. k., angl., liet. subt., 68 min.)
22 d. – 16.50

Černobilio zonoje jau dešimt metų gyvena trisdešimtmetis Igoris. Čia jis atvyko tikėdamasis rasti prieglobstį nuo modernios civilizacijos, tačiau jį tebekamuoja asmeniniai ir pasauliniai klausimai. Igoris įkūnija ir ramybę, ir begalinę įtampą. Nuostabiu turėjęs būti miestas dėl katastrofos virto pragaru, o dabar pamažu vėl grįžta į rojaus pavidalą. Nuo didžiųjų pasaulio įvykių atitolusius, senučius Igorio kaimynus supa vešli gamta, kurią, lyg didingą meno kūrinį, fiksuoja operatoriaus kamera. (N-13)

"Sėkmės metai"
Rež. Rimantas Gruodis
(Lietuva, 2014, liet. k., angl. subt., 28 min.)
22 d. - 16.50

Dvidešimt trejų metų Laima kartu su vyru ir sūnumi gyvena aptriušusioje medinėje troboje ties triukšminga Via Baltica autostrada. Ji laukiasi antro vaikelio. Dirbdama kasdienius darbus moteris atvirai pasakoja vargingą savo vaikystės istoriją, tačiau liūdesys jos akių netemdo. Ji myli, džiaugiasi ir visomis išgalėmis rūpinasi tuo, ką turi – savo šeima ir gyvulėliais. Ar daug reikia, kad būtum laimingas? "Man kiek yra, tiek gana", – atsako Laima. Filme trumpai blyksteli žmonės, kurių atšiaurus ir pažeidžiamas gyvenimas mažai kam rūpi. (N-13)

"Mėgėjai"
Rež. Audrius Antanavičius
(Lietuva, 2015, liet. k., angl. subt., 20 min.)
23 d. – 19 val.

1962 m. gydytojo Vitolio Laumakio ir inžinieriaus Adolfo Morėno draugystė prasidėjo visiškai atsitiktinai, gatvėje tvarkant sugedusį motociklą. Kaip nuo motociklo kalba pasisuko apie kiną, jie neprisimena, tačiau tais pačiais metais Kėdainių kultūros centro rūsyje jie įkūrė mėgėjiško kino studiją "Mėgėjas". Ilgainiui ji tapo ne tik viena garsiausių mėgėjiško kino studijų Lietuvoje, bet ir antraisiais jų namais, kur per penkis dešimtmečius jie sukūrė beveik šimtą trumpametražių filmų. Nors Vitolis ir Adolis aktyviai dirba iki šiol – skaitmenizuoja turimą filmuotos medžiagos archyvą, tačiau "Mėgėjo" studijos laukia nemalonios permainos. (N-13)

"Anapus baimės"
"Bailu robeza"
Rež. Herz Frank, Marija Kravčenko
(Latvija, Izraelis, 2015, rusų, hebr. k., angl., liet. subt., 80 min.)
23 d. - 19 val.

Būdamas dvidešimt šešerių Yigalas Amiras pasikėsina į ministro Yitzhako Rabino, teikusio vilčių dėl Izraelio taikos su Palestina, gyvybę ir pasmerkiamas pūti kalėjime iki gyvos galvos. Izraelyje kartu su vaikais gyvenančią rusų akademikę Larisa Tremblovą sujaudina jaunojo žudiko istorija, ji pradeda jį lankyti. Filmas seka tarp moters ir žudiko įsižiebusią meilės istoriją, kuri pritraukė daugybės Izraelio gyventojų dėmesį. Filmo kūrėjai metų metus mėgina suvokti šią sudėtingą situaciją. Tai paskutinis Herzo Franko filmas, kurio filmavimo pabaigos jis nebesulaukė. (N-13)

"Labas, Rasma!"
"Čau, Rasma!"
Rež. Laila Pakalnina
(Latvija, Estija, Lietuva, 2015, estų, suomių, anglų k., angl., liet. subt., 38 min.)
24 d. – 16.30

Anot legendos, Estijos vandenyse prieš 74 metus nuskendo Latvijos laivas "Rasma", kurio krovinys buvo toks įspūdingas, kad vietiniai gyventojai trejus metus valgė iš jo parsigabentus miltus. Ten taip pat buvo daug dviračių ir siuvimo mašinų. Valiūkiškai nusiteikusi režisierė eina per pakrantėje gyvenančius žmones ir domisi šios istorijos detalėmis. Žiūrėti iš jų sudėtą koliažą – tikra pramoga: prieš akis iškyla ne tik įsivaizduojamas laivas, bet ir smagus apylinkėse gyvenančių žmonių portretas. (N-13)

"Gryno mąstymo erdvė"
"Puhta motte ruum"
Rež. Puu Estonia
(Estija, 2015, estų k., angl., liet. subt., 75 min.)
24 d. – 16.30

Janas Jõemetas gyvena taip, kaip svajotų kiekvienas humanitaras – atsiskyręs miško namelyje, kur gali kiaurą dieną filosofuoti. Tai vienas savičiausių naujosios kartos Estijos mąstytojų. Dešimtajame dešimtmetyje jis buvo kultinis dėstytojas, nors pats nebaigė studijų – 1500 puslapių apimties bakalauro darbas jam atrodė per prastas, todėl jis jo nesigynė. Siužetas fiksuoja dar vieną jo mėginimą baigti universitetą ir veria ekscentrišką Jano minčių pasaulį. (N-13)

Alberto ir Davido Mayslesų filmų retrospektyva

"Psichiatrija Rusijoje"
"Psychiatry in Russia"
Rež. Albert Maysles
(JAV, 1955, angl. k., liet. subt., 14 min.)
19 d. – 21.30

1955 m. Albertas Mayslesas motociklu apkeliavo Rusiją. Šios kelionės metu jis nufilmavo tai, kas vėliau virto pirmuoju jo filmu. "Psichiatrija Rusijoje" – naujas žvilgsnis į sovietinę psichinės sveikatos apsaugą. (N-16)

"Susipažinkite su Marlonu Brando"
"Meet Marlon Brando"
Rež. Albert Maysles, David Maysles
(JAV, 1966, angl. k., liet. subt., 29 min.)
19 d. – 21.30

Tai žavus ir atviras pasaulinės kino žvaigždės portretas: ironiška jo akistata su spauda. Kai televizijos žurnalistai aktoriaus klausinėja apie naujausią filmą, Brando į jų beprasmius klausimus atsako sąmojingai ir įžvalgiai. Jis nenori savęs pardavinėti. "Nuostabus pasirodymas", – viena moteris komentuoja naująjį projektą. "Ar jūs jį matėte?" – paklausia jis. "Ne, dar nemačiau." "Tuomet iš kur žinote?" – pasiteirauja nuolat besišypsantis ir nesikuklinantis Marlonas Brando. (N-16)

"Pilkieji sodai"
"Grey Gardens"
Rež. David Maysles, Albert Maysles, Ellen Hovde, Muffie Meyer
(JAV, 1976, angl. k., liet. subt., 94 min.)
20 d. – 19 val.

Tai tikra ponios Edith Bouvier Beale ir jos dukters Edie, Jacqueline'os Kennedy Onassis tetos ir pusseserės, istorija. Motina su dukra gyvena jųdviejų susikurtame pasaulyje – didžiuliuose, 28 kambarių namuose, vadinamuose Pilkaisiais sodais. Jų namai tokie apleisti, kad vietinė valdžia grasino iškeldinti moteris dėl sanitarinių ir saugos pažeidimų. Ši žinia tapo viena karščiausių šalies žiniasklaidos naujienų, mat motina gimė aristokratų šeimoje, duktė buvo nuostabaus grožio aktorė, palikusi karjerą Niujorke ir grįžusi rūpintis mama. Jų santykis virto ekscentriška abipuse priklausomybe, kurią pirmą kartą atskleidė pas jas į svečius su filmavimo įranga atvykę Mayslesai. (N-13)

"Gimme Shelter"
Rež. Albert Maysles, David Maysles, Charlotte Zwerin
(JAV, 1970, angl. k., liet. subt., 91 min.)
21 d. – 21.10

1969 m. rugpjūtį Vudstoko festivalis apibrėžė "gėlių vaikų" kartą. Tų pačių metų gruodį netoli San Francisko vykusiame "The Rolling Stones" koncerte, sutraukusiame 300 000 žmonių, kilo riaušės ir apsauginiai nužudė vieną gerbėją. Kaip atsitiko, kad meilės karta virto nusivylusiųjų karta? Filmas fiksuoja šį virsmą. (N-16)

"Prekeivis"
"Salesman"
Rež. Albert Maysles, David Maysles, Charlotte Zwerin
(JAV, 1969, angl. k., liet. subt., 90 min.)
23 d. – 21.10

Šioje juostoje kamera seka Biblijos pardavėjus, jų žingsniavimą ties džiaugsmo ir nusivylimo riba. "Barsukas" Paulas Brenannas, "Giperis" Charlesas McDevittas, "Kiškis" Jamesas Bakeris ir "Bulius" Raymondas Martosas. Pravardės išreiškia savitą kiekvieno jų prekiavimo stilių. Jų misija paprasta – įtikinti žmones nupirkti tai, ką jie vadina "vis dar didžiausiu bestseleriu pasaulyje". Vis dėlto Bibliją parduoti sunku. Todėl jie daug kalba, juokauja, seka pasakas, žarsto komplimentus. Jų auditorija – daugiausiai viduriniosios darbininkų klasės katalikai – vienišos našlės, susituokusios poros, imigrantai iš Kubos, nuobodžiaujančios namų šeimininkės. (N-16)

Specialus seansas
Kino "liekanos": sugrąžinta istorija
(120 min.)
18 d. – 18.30

Operatoriaus, režisieriaus Roberto Verbos dokumentinis filmas "Šimtamečių godos" (1969) laikomas kanoniniu ir etapiniu Lietuvos kino istorijoje. Neretai ypatingi kūriniai ilgainiui apipinami legendomis. Vieną legendą apie "Šimtamečių godas" ir nusprendė patikrinti VšĮ "Meno avilys" komanda. Jie aiškinosi, ar tiesa, kad kuriant šį filmą liko šimtai metrų nufilmuotos, bet nepanaudotos kino juostos?
Filme nepanaudota medžiaga pasiklydo archyvo saugyklose. "Liekanos" – taip paprastai archyvistų įvardijama nežinoma, nei vienam filmui, nei autoriui nepriskirta medžiaga. Jos rasta daug: saugyklų užmarštyje ilsėjosi daugiau nei trijų valandų trukmės stulbinančiai įdomios "Šimtamečių godų" "liekanos".
Seanso metu bus parodytas dokumentinis filmas "Šimtamečių godos" bei atrasta ir atrinkta archyvinė kino medžiaga.
VšĮ "Meno avilys", siekdami aktualinti Lietuvos kino paveldą, sugrąžinti ir priminti lietuvišką kino dokumentiką, jau ne vienerius metus vykdo senų lietuviškų filmų skaitmeninimą ir restauravimą. Renginyje taip pat bus pristatytas naujas DVD rinkinys "Lietuvos dokumentinio kino antologija". (N-7)

Specialioji programa "Šoa"
"Šoa"
"Shoah"
Rež. Claude Lanzmann
(Prancūzija, 1985, orig. k., angl., liet. subt., 570 min.)
19 d. – 17 val. (I dalis, pristatymas), 23 d. – 16.30 (II dalis)

Dvylika metų kurtame monumentaliame Claude’o Lanzmanno filme Holokaustas apmąstomas ir perteikiamas per pokalbius su arčiausiai jo buvusiais asmenimis: išgyvenusiaisiais, kaltininkais, stebėtojais. 9,5 val. trukmės filme nėra jokios archyvinės medžiagos, šią tragediją mėginama atkurti kalbantis su liudininkais ir vaikščiojant po įvykių vietą. Tokią formą nulėmė Lanzmanno nerimas, kad vos prieš 40 metų vykęs genocidas jau laikomas sausa istorija. Režisierius sukūrė epinį, bet sykiu ir intymų, paveikų, išbaigtą filmą – čia forma ir turinys triumfuodami atskleidžia anksčiau nutylėtą tiesą ir perrašo dokumentikos taisykles. "Šoa" nepraranda savo svarbos. (N-13)

"Dorasis"
"The Decent One"
Rež. Vanessa Lapa
(Izraelis, Austrija, Vokietija, 2014, vok., angl. k., angl., liet. subt., 96 min.)
20 d. – 14 val.
PASAKA 23 d. – 21 val.
Neseniai atrasta šūsnis nacių gestapo vado asmeninių laiškų, dienoraščių ir nuotraukų atskleidžia jį buvus dėmesingą, mylintį vyrą, dukrai atsidavusį tėvą. 1945 m. Himmlerio šeimos namuose rasti dokumentai dešimtmečius buvo slepiami Tel Avive, vėliau juos nusipirko dokumentinių filmų režisierė Vanessa Lapa. Iš intymiausių Himmlerio šeimos tekstų ir retos archyvinės medžiagos ji sukuria intriguojantį portretą žmogaus, atsakingo už vienus žiauriausių Antrojo pasaulinio karo įvykių, tačiau laikiusio save didvyriu. (N-13)

"Mano nacistinis palikimas"
"My Nazi Legacy: What Our Fathers Did"
Rež. David Evans
(Jungtinė Karalystė, 2015, angl. k., liet. subt., 92 min.)
22 d. – 19 val. (pristatymas)

Ar galite įsivaizduoti, ką reiškia būti asmenų, teistų už Antrojo pasaulinio karo nusikaltimus, sūnumis? Hansas Frankas ir Otto von Wächteris buvo nacių vadai ir Hitlerio patarėjai, jie atsakingi už tūkstančius mirčių. Jų sūnus Niklasą Franką ir Horstą von Wächterį istorija paveikė skirtingai, jų nuomonės tėvų atžvilgiu priešingos. Per pokalbius su Franku ir Wächteriu skleidžiasi liūdnai pagarsėjusių nusikaltėlių charakteriai, jų tėviška įtaka, gebėjimo atleisti svarba. Filme atskleidžiamas unikalus požiūris į tėvo ir sūnaus santykius, naujai įprasminami mus saistantys ryšiai. (N-13)

"Eugeninė sąmonė"
"Eugenic Minds"
Rež. Pavel Štingl
(Čekija, Slovakija, 2013, čekų k., ankl., liet. subt., 76 min.)
24 d. – 21.15
PASAKA 21 d. – 19.30
Žmonijai ėmus tyrinėti savo kilmę ir išsižadėjus Dievo, mokslininkai sukūrė naują terminą – eugenika. Šios disciplinos tikslas buvo sukurti tobulą žmogaus genofondą. Atsidavę mokslininkai tikėjo, kad eugenika išgelbės žmoniją ir pagerins pasaulį. Naciai šį tobulumo siekį pavertė košmaru. Pseudomoksliniai metodai tarnavo jų "Galutiniam sprendimui".
Unikalius archyvinius kadrus režisierius Pavelas Štinglas jungia su įspūdinga animacija ir sąmojingais rašytojo Patriko Ouredniko komentarais. Tai intriguojanti istorinė esė apie trapią ribą, skiriančią teisėtą mokslą nuo piktnaudžiavimo. (N-13)

Specialus seansas
"Gotlandas"
"Gotland"
Rež. Viera Čaknyov, Lukaš Kokeš, Klara Tasovska, Petr Hatle, Rozalie Kohoutova
(Čekija, 2014, čekų k., angl., liet. subt., 100 min.)
20 d. – 21 val. (filmą pristatys prodiuseris), 21 d. – 18.30 (po seanso vyks diskusija)

Trumpose filmo novelėse atveriamas netradicinis požiūris į XX a. įvykius Čekoslovakijoje: Prahoje, ant Letna kalvos, stovėjusios didžiausios Europoje Stalino statulos pakeitimas gigantiška reklamine iškaba, aktorės Lidos Barovos ir Josepho Goebbelso romanas, rašytojo ir piloto Eduardo Kirchbergerio tarnyba Čekijos saugume (STB), Zdenko Adameco sprendimas susideginti protestuojant prieš visuomenės būklę, Tomašo Bakos požiūris į darbo prie konvejerio ateitį.
Šį filmą sukurti įkvėpė populiari lenkų žurnalisto Mariuszo Scygielio knyga "Gotlandas", kurioje autorius rašo apie neįprastus, siurrealius, erzinančius, juokingus, kitaip tariant – kafkiškus gyvenimo Čekoslovakijoje aspektus. (N-13)


kertukas
Banginis

Klube: VIP narys

Parašė žinučių: 13191

2016-09-12 20:23 99 žinutė iš 111 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: kertukas Įtraukti kertukas Į adresų knygelę
2016

festivalis Vilniuje – "Skalvijos" bei "Pasakos" kino teatruose – bus rugsėjo 22 – spalio 2 d., Kauno "Romuvos" kino centre ir Klaipėdos Kultūros fabrike – spalio 7-9 d.
Programoje – beveik 4 dešimtys naujausių dokumentinių filmų, taip pat dvi retrospektyvos – jubliejinė Audriaus Stonio bei garsios čekų dokumentininkės Helenos T&#345;ešt&#237;kovos. Daugiau info www.vdff.lt.

Labai įdomus turėtų būti Mes esame Kuba (Somos Cuba). Dokumentiniame filme užfiksuota tai, ko nesugebėtų įamžinti jokia filmavimo grupė. Kubietis Andres 7-erius metus dokumentavo kasdienį savo aplinkos gyvenimą, skurdą, juoką bei šeimų likimus. Filmo režisierė Annetta Ilijew ir montažo režisierė Friederike Schuchardt pasakoja:

http://www.vdff.lt/lt/festivalis/2016/naujienos/Apie%20Kub%C4%85%20ir%
20spurgas%20su%20politiniu%20prieskoniu%20


kertukas
Banginis

Klube: VIP narys

Parašė žinučių: 13192

2016-09-12 20:45 100 žinutė iš 111 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: kertukas Įtraukti kertukas Į adresų knygelę
Daugiau apie 2016 metų festivalio filmus


Kartą per metus net ir nuošaliausias Indijos vietoves pasiekia kino stebuklas – miestelių aikštėse įsikuria keliaujantis kino teatras. Sukrapštę kelias smulkias monetas vaikai ir suaugusieji veržiasi užimti patogiausias vietas laikinais kino namais tapusiose palapinėse, tupiasi čia pat ant smėlio ir pabirusių akmenų. Jų kasdieninį gyvenimą fiksuojantis filmas "Kino keliautojai" (rež. Shirley Abraham, Amit Madheshiya, The Cinema Travellers) rugsėjo 22 d. atidarys 13-ąjį Tarptautinį Vilniaus dokumentinių filmų festivalį (VDFF).

Keliaujantys gyvenimai aplankys Vilniaus, Kauno, Klaipėdos žiūrovus


Pagrindinė festivalio programa tarsi veidrodis atspindi įdomiausius šių dienų dokumentininkų ieškojimus. Jų geografija apima visą pasaulį: Kuba, Rusija, Japonija, Ukraina, Europos šalys.

Dalį filmų galima pavadinti lėto gyvenimo filosofijos šalininkais. Jie siūlo stabtelti ir įsižiūrėti, subrandinti mintį ir ją apmąstyti. Itin asmenišką istoriją pasakoja prieš porą metų festivalyje viešėjęs danas Jonas Bangas Carlsenas. Filosofiniame autobiografiniame esė "Deja Vu" – režisieriaus bandymai rasti atsakymus į visą gyvenimą kamavusius klausimus, kelti ir ankstesnėje jo kūryboje. Meistriškai parinktos ir viena kitą papildančios jų ištraukos kuria gilų vientisą gyvenimą bandančio pažinti žmogaus paveikslą.

Platesnės temos filme "Europa, ji myli" imasi šveicaras Janas Gassmanas. Pasirinkęs 4 poras skirtinguose Europos miestuose jis kuria šių dienų Europos ties krizės riba paveikslą. Savo pasakojimą režisierius vadina emocine kelione, kurios herojai neturi ko prarasti. Tuo metu senovinės japonų profesijos tęsėjos žino, kad kiekviena jų diena gali būti paskutinė, tačiau spinduliuoja harmonija ir ramybe (rež. Claudia Varejao, Ama-San – jūrų moterys).

Kiti filmai tarsi tikrina žiūrovo nuostatas, įsivaizdavimus. Ar taip įsivaizdavote Ukrainos policininkų kasdienybę (rež. Romanas Bondarčiukas, Ukrainos šerifai), ar tai tas pats Borisas Nemcovas, pernai nužudytas Rusijos opozicijos lyderis, kurį matydavote TV ekranuose (rež. Zosia Rodkevič, Mano draugas Borisas Nemcovas), ar į tokią Kubą svajojote nukeliauti (rež. Annett Ilijew, Mes esame Kuba)?
Netikėtai dokumentiniame pasakojime "Romeo ir Džiuljeta" suskamba romų jaunuolių repetuojama Šekspyro tragedija. Ją ekranizavęs italų režsierius Massimo Coppola nė numanyti negalėjo, kad ji pasisuks tokia linkme.

Besąlygiška meilė kinui

Programoje – 5 pasakojimai. Festivalį atidarysiantys "Kino keliautojai" iš Indijos rastų daug bendros kalbos su Rumunijos kino teatrui "Cinema DACIA" vadovaujančiu Victoru Purice (rež. Alexandru Belc, Cinema mon amour). Nepaisant varganų sąlygų ir nesėkmių, filmų herojai griebiasi šiaudo, kad prisišauktų žiūrovą.

Aistra kinui akys žiba Naumanui Kleimanui, Kino muziejaus Maskvoje steigėjui, kinotyrininkui, kurį ne vienas žymus režisierius, sinefilas laiko savo svarbiu mokytoju (rež. Tatiana Brandrup, Kinas: viešas reikalas). Kleimano manymu, kinas yra kelias į tobulesnę visuomenę, nes jis geba žmones paversti piliečiais.

Festivalyje viešėsiantis dokumentininkas Peteris Flynnas pakvies į svečius pas kino mechanikus (Šviesai nykstant), o Thomas Andersenas – įsikibti į parankę prancūzų filosofui Gilles’ui Deleuze’ui ir kartu leistis į kelionę po kino istoriją (Mus kadaise aplankiusios mintys).

Ilgi gyvenimai Treštikovos filmuose

Šiemet festivalio programoje žiūrovai neras konkursinės Baltijos šalių filmų programos. Tačiau jų lauks net dvi iškilių dokumentininkų – Audriaus Stonio ir Helenos Treštikovos – filmų retrospektyvos.

Garsi čekų dokumentinio kino kūrėja H. Treštikova VDFF lankytojams žinoma iš anksčiau rodytų filmų "Renė" (2008), "Katka" (2009). Be jų režisierės retrospektyvoje dar 3 pasakojimai – "Marčela" (2006), "Malorė" (2015) ir naujausias darbas "Pasmerktas grožis" (2015).

Treštikovos kūryboje laikas įgyja ypatingą reikšmę. Savaitės virsta mėnesiais, mėnesiai metais, metai dešimtmečiais. Retas režisierius suteikia tokią unikalią progą stebėti tikrų žmonių gyvenimus iš taip arti ir taip ilgai.
"Ilgalaikio stebėjimo" (long-term observation) filmavimo metodu išgarsėjusios režisierės filmai primena keliones laiku. Savo protagonistus ji filmuoja neskaičiuodama laiko – po 13 ir daugiau metų. Ilgiausiai jos kamera seka paskui Marčelą – 36-erius metus. Režisierė teigia, kad jai svarbiausia parodyti žmogaus, visuomenės pokytį. Ji viliasi teigiamų permainų, tačiau niekada neteisia filmų herojų ir nemėgina mokyti žiūrovų.


Tikrinti, ar yra naujų atsakymų temoje
Atsakyti Kitos temos Nauja tema



Pranešti apie naujas žinutes šioje temoje
Mano prenumeratos

Statistika

Kinomanai: 3.109 Žinučių forume 189.333 2.245 Narių klube 3.025 Banga.lt laikrodis 22:14 Dažnai užduodami klausimai ir atsakymai



Kinomanai

Moderuoja: Diaboliq, BangaLT, kertukas, Froidas
Statusas: ne narys (Įstoti)
Filmų archyvas
Forumas
Naujienos
Nariai
Foto
Nuorodos

Banga.lt klubai


Mano įrankiai

Privačios žinutės
Mano temos
Dienoraštis
Draugų adresai
Mano duomenys

Mano meniu

Į mano meniu įkelti puslapį: Vilniaus dokumentinių filmų festivalis

Prisijungę draugai

Visi draugai

Paieška

 

Dažnai užduodami klausimai