Klubai ir forumai Klubai ir forumai Klubai ir forumai Klubai ir forumai Klubai ir forumai
Prisijunk: Pamiršau slaptažodį  Užsiregistruoti
Rėmėjai:

Vilniaus dokumentinių filmų festivalis


Tikrinti, ar yra naujų atsakymų temoje

Atsakyti Kitos temos Nauja tema Temą 2004 10 22 d. 11:19 pradėjo  MrFroid, peržiūrėta 15425 k.
Puslapiai: <pirmas 1 2 3 4 5 paskutinis> 
kertukas
Geras banginis

Klube: VIP narys

Parašė žinučių: 8674

2007-11-26 10:28 51 žinutė iš 111 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: kertukas Įtraukti kertukas Į adresų knygelę
Štai priartėjo ir 2007 m. festivalis.
Prasidės lapkričio 30 d., tradiciškai Skalvijoje.
Tikrai ne vienas intriguojantis projektas. Išsamiai apie tai pristatomąjame straipsnyje:

http://www.culture.lt/7md/?leid_id=778&kas=straipsnis&st_id=7770

Programa:

http://www.skalvija.lt/index.php/kalendorius/kalendorius/503


PROGRAMA IŠSAMIAI, su filmų autoriais ir aprašais:

Vilniaus dokumentinių filmų festivalis - VDFF 2007
Pagrindinė programa
"Niekas nėra vienas"
"Ei kukaan ole saari"
Rež. Sonja Lindén
(Suomija, 2006, 41 min. )
30 d. – 18 val., 3 d. – 15 val.

Režisierės tėvas gyvena vienas savo saloje. Jis kasdien kalbasi telefonu su sergančia žmona. Šią seną porą sieja didžiulis švelnumas. Apdovanotas savitu humoro jausmu vyriškis leidžia dienas rašydamas knygą, kurioje daug techniškų nuorodų būsimiems namo savininkams. Jis rengiasi paskutinei kelionei klausydamasis retų džiazo įrašų kolekcijos.

"Raudonasis Sionas"
"Krasnyj Sion"
Rež. Jevgenijus Cymbalas
(Rusija, 2006, 52 min.)
30 d. – 22 val., 7 d. – 17.40

Filmas atskleidžia menkai žinomą sovietų istorijos puslapį, kai 3-iajame dešimtmetyje Ukrainos Pietuose ir Šiaurės Kryme bolševikai nusprendė įkurti žydų žemės ūkius ir bendroves. Buvo iškeltas uždavinys per dešimt metų į menkai apgyvendintas vietas perkelti pusę milijono žydų. Patikėję Pažadėtosios žemės vizija, žydai net iš Palestinos važiavo į Krymą. Čia buvo kuriamos komunos, žemdirbystės mokyklos.

"Tyla"
"Silence"
Rež. Michael Piltz
(Austrija, 2007, 94 min.)
1 d. – 18.15, 5 d. – 15 val.

Moteris ir vyras susitinka skirtingose vietose, skirtingais metų laikais, apimti skirtingų būsenų. Pasak autoriaus, šis meditacijai skirtas bežodis filmas yra asmeniškas, intymus dienoraštis, kupinas meilės gyvenimui ir kinui.

"Tikriausiai susitiksime "Eurocamp"
"Sejdeme se v Eurocampu"
Rež. Erika Hnikova
(Čekija, 2006, 57 min.)
2 d. – 18.15, 7 d. – 22 val.

Šio tragikomiško filmo veiksmas nukelia į paprastą Pietų Bohemijos kaimą Bešiny. Jame nėra jokios aludės. Tačiau kaimo pakraštyje už ES pinigus statomas įspūdingas rekreacijos centras "Eurocamp" – mero svajonė. Ar susitiks jame kaimo gyventojai – gaisrininkai, medžiotojai ir sportininkai, vieni kitus nelabai mėgstantys kaimiečiai, kurie yra nepatenkinti mero iniciatyva?

"Baltarusių kalbos pamoka"
"Lekcja białoruskiego"
Rež. Mirosław Dembiński
(Lenkija, 2006, 53 min.)
3 d. – 19.10, 8 d. – 15.10

Franekas ir jo bendraamžiai gimė, kai žlugo senoji tvarka. Sugriuvus Sovietų Sąjungai, daug baltarusių patikėjo, kad atėjo nepriklausomybės laikai. Franeko tėvas Vincukas Viačorka tada įkūrė licėjų, kuriame turėjo mokytis būsimas baltarusių inteligentų elitas. Tačiau sapnas apie laisvę netruko ilgai. 1994 m. Baltarusijai ėmė vadovauti Aleksandras Lukašenka.

"Liudmila ir Anatolijus"
"Ljudmila & Anatolij"
Rež. Gunnar Bergdahl
(Švedija, 2006, 86 min.)
4 d. – 19.50, 9 d. – 19.15

Garsaus švedų kritiko ir režisieriaus Gunnaro Bergdahlio ("Bergmano balsas") filmas pasakoja apie meilę, liūdesį ir išlikimą Černobylio katastrofos šešėlyje. Filmo herojė – Černobylio gaisrininko našlė Liudmila. Ji prarado ne tik vyrą, bet ir negimusį kūdikį. Išgyventi ir turėti ateities vilčių moteriai padeda tik sūnus Anatolijus, gimęs praėjus trejiems metams po katastrofos.

"Maištas. Litvinenkos byla"
"Rebellion: The Litvinenko Case"
Rež. Andrejus Nekrasovas
(Rusija, 2007, 105 min.)
5 d. – 19 val., 7 d. – 20 val.

Filmas pasakoja apie buvusį Rusijos FSB agentą Aleksandrą Litvinenką, kuris pernai mirė Londone, nunuodytas mirtina radioaktyvaus polonio doze. Tai – antiputiniškas dokumentas, pradėtas dar prieš Litvinenkos mirtį. Filmas apnuogina Kremliaus politiką ir FSB (buvusio KGB) veiklos metodus. Prieš pat mirtį Litvinenka pareiškė, kad tapo prezidento Putino, kurį aštriai kritikavo, keršto auka. Jis paprašė savo draugo Andrejaus Nekrasovo: "Maldauju, jei mums kas nors atsitiks, parodyk tą filmą visam pasauliui ir pasakyk, kad jie gali pasiryžti viskam – žmogžudystėms ir Rusijoje, ir už jos ribų."

"Kovotojas"
"Wojownik"
Rež. Jacek Bławut
(Lenkija, 2007, 85 min.)
6 d. – 17.30, 8 d. – 16.20

Filmas pasakoja apie boksininką Mareką Piotrowskį. Tapęs pasaulio kikbokso mėgėjų čempionu, jis išvyko į JAV. Po metų Piotrowskis tapo JAV profesionalų kikbokso čempionu, vėliau – pasaulio čempionu. Tačiau po kelerių sėkmės metų prasidėjo nesėkmių ruožas. Boksininko sveikata ėmė sparčiai blogėti. Ligotas, prislėgtas skyrybų, be pinigų ir ateities planų jis išvyko į Detroitą ir norėdamas pragyventi pardavinėjo knygas ir laikraščius. Kiek vėliau Marekas sužino, kad jis nėra savo sūnaus tėvas.

"Tikras britų gangsteris"
"A Very British Gangster"
Rež. Donal MacIntyre
(D.Britanija, 2006, 97 min.)
6 d. – 19.10, 8 d. – 18.10

Britų tiriamosios žurnalistikos garsenybė Donalas MacIntyre’as trejus metus filmavo charizmatišką vienos galingiausių Mančesterio nusikaltėlių šeimų "krikštatėvį" Dominicą Noonaną. Jam – 37 metai, iš jų dvidešimt dveji praleisti kalėjime. Noonanas vadovauja miesto nusikaltėliams ir yra vagių, reketininkų, narkotikų prekeivių "dalininkas". Pasirinkęs reportažo stilių, režisierius perkelia žiūrovus į pasaulį, kuriame karaliauja prievarta, narkotikai ir skurdas, o smulkūs nusikaltėliai vaizduojasi esą Scorsese’s filmų herojai.

Lenkų dokumentinių filmų programa "Žmogiškas mirties veidas"
"Laisvė yra Dievo dovana"
"Wolność jest darem boga"
Rež. Cezary Ciszewski
(2006, 49 min.)
1 d. – 17.10, 3 d. – 16 val.

Filmo herojai – pankai, narkomanai, gatvės muzikantai. Dalis jų jau išėjo iš šio pasaulio. Norėdamas geriau pažinti savo filmo herojus, autorius nusprendė ilgiau pabūti jų mikrovisuomenėje. Tapo dažnu svečiu, o vėliau – ir vienu tų, kurių diena skyla į dvi dalis – pinigų narkotikams paiešką ir palaimą įsigijus heroino.

"O ko čia bijoti?"
"A czego tu się bać?"
Rež. Małgorzata Szumowska
(2006, 39 min.)
2 d. – 16 val., 4 d. – 16.10

Apie su mirtimi susijusius ritualus, papročius ir tikėjimus filme pasakoja vieno Mozūrų kaimelio gyventojai. Apie tai jie kalba paprastai, kaip ir apie kitus dalykus, bet kartu nuoširdžiai ir su humoru. Jie prisijaukino mirtį. Tačiau miestų gyventojams nelieka laiko apie ją pagalvoti.

"Žmogiškas mirties veidas"
"Śmierć z ludzką twarzą"
Rež. Marcin Koszałka
(2006, 69 min.)
4 d. – 18.30, 6 d. – 15.10

Krematoriumas Ostravoje. Čia dirbantys žmonės apie mirtį kalba be didesnių emocijų. Jie pasakoja apie karstų ir urnų rūšis, apie kremavimo procesą. Filmas pasakoja apie žmonių norą žinoti, kas jiems atsitiks, kai jie jau nebegalės patys spręsti savo likimo.

Chriso Markero retrospektyva
"Oro spalva yra raudona"
"Le fond de l'air est rouge"
(Prancūzija, 1977, 240 min.)
2 d. – 19.30, 8 d. – 20.10

Šį dokumentinį filmą apie 1968-ųjų gegužę Prancūzijoje ir jos padarinius sudaro dvi dalys – "Gležnos rankos" ("Les Mains fragiles") ir "Nukirstos rankos" ("Les Mains coupées"). Režisierius analizuoja 7-ojo dešimtmečio pokyčius, nulėmusius svarbų visos XX a. istorijos posūkį.

"Pylimas"
"La Jetée"
(Prancūzija, 1962, 29 min.)
Pasaulis po Trečiojo pasaulinio karo... Vienintelė saugi vieta, kur galima pasislėpti nuo šio karo padarinių, yra laikas. Svarbiausia problema tampa pabėgimas į laiką – nesvarbu, ar į ateitį, ar į praeitį.

"Statulos taip pat miršta"
"Les statues meurent aussi"
(Prancūzija, 1952, 30 min.)
Kartu su Alainu Resnais kurtas filmas – kino esė apie juodosios Afrikos meną, smerkiantis kolonializmą ir rasinę nelygybę.

"Viena Andrejaus Arsenjevičiaus diena"
"Une journée d'Andrei Arsenevitch"
(Prancūzija, 1999, 55 min.)
Markero draugo rusų režisieriaus Andrejaus Tarkovskio portretas.

5 d. – 21 val., 9 d. – 21.15

Jevgenijaus Cymbalo retrospektyva
"Dziga ir jo broliai"
"Dziga i jego bratja"
(Rusija, 2002, 52 min.)
1 d. – 16 val., 4 d. – 15 val.

Kuklus Balstogės (Bialystoko) bukinistas Abelis Kaufmanas turėjo tris sūnus. Vienas jų - Dziga Vertovas tapo kino avangardininku ir dokumentinio kino pradininku. Jo "Žmogus su kino kamera" – tarp geriausių visų laikų filmų. Kitas – Borisas Kaufmanas buvo operatorius, 3–4-uoju dešimtmečiais filmavo kultinio prancūzų režisieriaus Jeano Vigo filmus, o 1954 m. buvo apdovanotas "Oskaru". Trečiasis – Michailas Kaufmanas kartu su broliu filmavo "Žmogų su kino kamera", vėliau jis pats kūrė mokslo populiarinimo filmus.

"Zoščenka ir Oleša: dvigubas portretas epochos interjere"
"Zoščenko i Oleša: dvoinoj portret v interjere epochi"
(Rusija, 2006, 52 min.)
2 d. – 17 val., 5 d. – 14 val.

Filme lyginami dviejų populiariausių 3-iojo dešimtmečio rusų rašytojų Michailo Zoščenkos ir Jurijaus Olešos likimai, jų santykiai su valdžia ir nuosavu talentu. Likimai ir panašūs, ir ne. Jie abu nuo vaikystės bijojo skurdo, abu studijavo teisę, abu patyrė, ką reiškia kaltinimai "formalizmu" ir "antitarybinėmis nuotaikomis". Abu išbandė įvairias profesijas – Oleša spėjo restorano lankytojų mintis, Zoščenka dirbo batsiuviu, triušininkystės inspektoriumi.

"Paprastas bolševizmas"
"Obyknovennyj bolševizm"
(Rusija, 1999, 52 min.)
3 d. – 17 val., 6 d. – 14 val.

Šis montažinis filmas – kaltinimas bolševizmui, sunaikinusiam milijonus gyvybių, talentų ir idėjų. Režisierius teigia: "Man bolševizmas pirmiausia yra moralinis reiškinys. Nekenčiu jo, bet ne kaip politinės tendencijos, o kaip mąstymo, elgesio, intelektualinio chamizmo įsikūnijimo. Juk bolševikai sąmoningai žlugdė kultūrą ir tai net atvirai deklaravo."

"Kitas Tiutčevas"
"Drugoj Tiutčev"
(Rusija, 2004, 52 min.)
4 d. – 17.10, 7 d. – 14 val.

Vienas genialiausių XIX a. rusų poetų Fiodoras Tiutčevas buvo diplomatas, slaptasis caro patarėjas, cenzorius. Filme atskleidžiamas šis poeto gyvenimo aspektas, bet daugiausia dėmesio skiriama Tiutčevo meilės santykiams su ypatingomis jo gyvenimo moterimis.

Dokumentinių filmų ciklas "Globalizacija"
"Padori gamykla"
"A decent factory"
Rež. Thomas Balmés
(Suomija, Prancūzija, 2004, 79 min.)
30 d. – 20.30, 9 d. – 16.15

Siekti pelno ar išlikti moraliems? Tokį klausimą filme tenka spręsti "Nokia" vadovams, nusprendusiems įkurti gamybos padalinį Kinijoje. Filme rodoma, kaip įmonės "mandagumo specialistė" lankosi vienoje kinų gamykloje. Ji nori pamatyti, kaip čia organizuojama gamyba, bet pirmiausia jai rūpi suvokti, ar "Nokia" pasiseks susidoroti su būtinai iškilsiančiomis korupcijos, žmogaus teisių pažeidimo, darbininkų higienos ir apgyvendinimo problemomis.

"Dirbančios pasaulio moterys"
"Ouvri&#232;res du monde"
Rež. Marie-France Collard
(Belgija, Prancūzija, 2000, 57 min.)
30 d. – 16.50, 9 d. – 17.50

1998 m. rudenį džinsų gamintojas "Levi Strauss" paskelbė apie planus pertvarkyti savo veiklą Europoje ir perkelti gamybą. Belgijoje ir Prancūzijoje moterys dirba paskutinius mėnesius, bet Turkijoje, Filipinuose ir Indonezijoje moterys stoja į nuožmią konkurencinę kovą dėl darbo vietos.

"Korporacija"
"The Corporation"
Rež. Jennifer Abbott, Mark Achbar
(JAV, 2004, 135 min.)
1 d. – 20.30, 7 d. – 15.10

Filme kritiškai analizuojama tarptautinių korporacijų istorija, vidinė struktūra, kontroversiški darbo metodai ir potencialios raidos kryptys. Prieš šimtą penkiasdešimt metų korporacijos institucija neturėjo didelio poveikio. Dabar tarptautinė įmonė gali prilygti Bažnyčiai, monarchijai ar buvusių laikų komunistų partijai. Korporacija tapo dominuojančia viešojo gyvenimo institucija. Ar ji galės paveikti istoriją? Koks jos tikslas?

"Mūsų draugai bankininkai"
"Nos amis de la banque"
Rež. Peter Chappell
(Prancūzija, D. Britanija, 1997, 84 min.)
3 d. - 21.20, 5 d. – 17 val.

Ar Afrikos šalių skolos priklausys nuo saujelės įtakingų Vašingtone įsikūrusios žinomos finansų institucijos – Pasaulinio banko vadovų sprendimo? Ne vieną mėnesį trunka derybos tarp Pasaulinio banko ir skolų visiškai paralyžiuotos Afrikos šalies Ugandos.

"Vargšų bankininkas"
"Le banquier des humbles"
Rež. Amirul Arham
(Prancūzija, Bangladešas, 2000, 52 min.)

Filmas pasakoja apie Nobelio taikos premijos laureatą, garsų Bangladešo ekonomistą Muhammedą Yunusą. Jis prisiekė tarnauti vargšams ir neturėti jokių ekonominių ar politinių prietarų. Yunusas įkūrė pirmą mažų kreditų banką "Grameen Bank". Banko principas paprastas – skolinti pinigus vargšams, pirmiausia moterims, kad šios galėtų pradėti savo verslą.

"Gėlių sala"
"L’&#238;le aux fleurs"
Rež. Jorge Furtado
(Brazilija, 1989, 13 min.)

Filmas prasideda kaip ekonomikos pamokėlė vaikams: kas yra pomidoras? Kas yra žmogus? Kas yra pinigai? Kiekvienam naujam žodžiui režisierius pateikia juokingą animacinį apibrėžimą.

4 d. – 21.30, 6 d. – 21.10

Lietuvių filmų programa
"Kretos sala" premjera
Rež. Oksana Buraja (2007, 24 min.)
30 d. – 19.30, 1 d. – 14 val.

Ar gali žmogus būti laisvas? Ar turi teisę tikėtis, kad kažkas jam padės tapti laisvam ir laimingam? Jei taip, tai kas? Kreta Kęstui – tai laimės ir laisvės sala. Tereikia ten tik pakliūti, tačiau po truputį svajonė griūna ir vis labiau ryškėja apgaulingi pažadai, vedantys į pražūtingą iliuziją.

"Varpas"
Rež. Audrius Stonys (2007, 56 min.)
1 d. – 14.50

Legenda sako, kad prieš tris šimtus metų Platelių ežere paskendo varpas. Šimtmečius, skambant bažnyčios varpams, žmonės girdėdavo jį atsiliepiant iš ežero gelmės. Filmavimo grupė leidžiasi į ežero dugną bandydama surasti paslaptingąjį varpą. O gal visa istorija tik legenda? Ar vis dar galime išgirsti paskendusio varpo gausmą?

"Kad mano namai būtų pilni"
Rež. Algimantas Maceina (2007, 56 min.)
2 d. – 14 val.

Filmas apie socialiai atstumtus žmones, kurie pasiekę gyvenimo dugną mėgina vėl pakilti gyvenimui. Atvykę į nuošalią religinę bendruomenę, dirba kasdienius darbus, galbūt pirmą kartą kreipiasi į Dievą. Tai filmas apie Dievo gailestingumą.

"Gyveno senelis ir bobutė"
Rež. Giedrė Beinoriūtė (2007, 28 min.)
2 d. – 15.15

Tai pasakojimas apie režisierės senelius, sovietmečiu ištremtus į Sibirą. Filmas sukurtas naudojant fotografijas iš asmeninio archyvo, animacinius ir kino kronikos intarpus.
Istorijos pasakotoja – maža mergaitė, kuri savaip supranta ir įsivaizduoja anų metų įvykius.

"Dienų tėkmėj"
Rež. Diana ir Kornelijus Matuzevičiai (2007, 27 min.)
3 d. – 14 val.

Žmogus sunkiai susigyvena su jį supančia aplinka. Kartais reikia visai nedaug – tik pasinaudoti likimo suteikta proga ir pasakyti sutiktam žmogui, koks padrąsinantis yra jo artumas. Nors susitinkama tik atsitiktinai savame kieme.

"Žiemos paralelės"
Rež. Gintaras Makarevičius (2007, 54 min.)
8 d. – 14 val.

Filmo autorius bandė atsakyti į klausimą, kodėl žmonės dirba darbus, kurie yra nemalonūs, psichologiškai sunkūs ir dažniausiai menkai apmokami? Kalbėdamasis su filmo herojais režisierius išsiaiškino, kad nė vienas jų nenorėtų keisti savo darbo.

"Liudvikas"
Rež. Vytautas V. Landsbergis (2007, 52 min.)
9 d. – 14 val.

Dokumentinis filmas pasakoja apie linksmą žmogų – poetą, humoristą ir dramaturgą Liudviką Jakimavičių. Filmo herojus pristatomas tarsi geroji mitologinė būtybė – lyg būtų koks nors rūpestingas Vilniaus kaukas – vaikštantis, stebintis, komentuojantis ir besijuokiantis iš viso to, kas vyksta Vilniuje, Lietuvos gamtoje, Lenkijoje ir kitose nuostabiose visatos vietose.

"Sapno siūlas"
Rež. Agnė Marcinkevičiūtė (2007, 38 min.)
9 d. – 15.10

Tai pažintis su Renata Šerelyte – viena populiariausių ir žinomiausių jaunosios kartos lietuvių rašytojų. Tai ir susitikimas su rašytojai brangiais žmonėmis, kelionė į jos gimtinę, viešnagė namuose Vilniuje. Rašytoja pasakoja apie tai, kas jai yra svarbu gyvenime ir kūryboje.



kertukas
Geras banginis

Klube: VIP narys

Parašė žinučių: 8692

2007-12-01 21:56 52 žinutė iš 111 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: kertukas Įtraukti kertukas Į adresų knygelę
Dziga ir jo broliai
Kitas seansas 4 d. 15 val.

Filmas vertingas visų pirma savo turiniu. Kaip teigiama pabaigoje - broliai Kaufmanai yra patys talentingiausi kino istorijoje.
Kai vyriausiojo brolio, Davido Kaufmano (pasivadinusio Dziga Vertov, nuo lenkiško žodžio "vilkelis" ) 1929 m. filmą Vyras su filmavimo kamera prieš porą metų įgarsino Kongresų rūmuose Cinematic orchestra, nesugebėjau nueiti dėl brangių bilietų. Užtat lapkričio 27 d. kai tą patį, tik kita kompozicija, atliko garsiojo britų kompozitoriaus Michael Nyman band, turėjau malonumo klausytis. Nenupasakojamai puiki buvo muzika, bet išgirdau iš vienos turinčios muzikinį išsilavinimą pažįstamos - "vis pagaudavau save, jog žiūriu filmą ir nebekreipiu dėmesio į muziką". Turiu šio genialaus filmo DVD, kurį įgarsina 18 metų nebylių filmų įgarsinimu užsiimantis ALLOY ORCHESTRA, susidedantis iš trijų muzikų, naudojančių elektroniką. Tuo noriu pabrėžti, kokiu talentingu filmu yra šis garsiausias Dzigos kūrinys. Mano įtarimus patvirtino ir garsaus dokumentalininko Jevgenijaus Cymbalo filmas - ir dabar specialistai negali paaiškinti, kaip 1929 m. galėjo būti nufilmuotos kai kurios scenos.
O trijų brolių biografija tikrai komplikuota, nors ir nugyveno daug metų. Ir spėjo sudėtingomis sąlygomis daug padaryti ir buvo tikrai Dievo pateptieji. Jauniausias brolis Borisas daug prisidėjo prie tokių praeities įžymybių, kaip Elias Kazan (8 Oskarai už jų bendrą darbą), Samuel Becket, Sydney Lumet, Marlon Brando, Warren Betty, Ingrid Bergman, L.Vigo (jų bendrą darbą ATALANTA prieš mėnesiuką rodė LTV Elito kine)
Filme gražiai ir įdomiai perteikti biografiniai faktai.


kertukas
Geras banginis

Klube: VIP narys

Parašė žinučių: 8694

2007-12-02 22:05 53 žinutė iš 111 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: kertukas Įtraukti kertukas Į adresų knygelę
Mačiau dar vieną filmą už kurį galima mokėti abonementinius 6 litus.
Vėl garsaus dokumentininko-biografo JEVGENIJAUS CYMBALO filmas "Zoščenka ir Oleša: dvigubas portretas epochos interjere". Dabar Michailas Zoščenka pripažįstamas pasaulinio mąsto XXa. rašytoju. Buvęs populiariausiu rašytoju iki II pas. karo TSRS Jurijus Oleša žinomas ir kiekvienam vaikui, augusiam sovietiniais metais - bent jau turėtų būti skaitęs jo knygą "Trys dručkiai".
Filme parodoma kaip laikmetis veikė jų biografijas, žlugdė likimus. Dar įtaigiau negu apie kino profesionalus brolius Kaufmanus. Filmas tikrai įdomus besidomintiems rusų literatūra bei TSRS istorijos peripetijomis. Surinkta unikalios medžiagos apie Stalino diktatūros ir kultūros santykį.
Dar vienas seansas 5 d. – 14 val.

Dėl lenkų O ko čia bijoti bei čekų Susitiksime "Eurocamp" nesu toks tikras, kad apsimoka aukoti laiką ir abonementą.
Taip Lenkijos Mozūrų kaimo senoliai-visažiniai be skrupulų porina apie sukauptas žinias ir patirtį kaip jų pažįstami ar giminaičiai išėjo į aną pasaulį. Pateikia visokių prietarų ir patirčių. Bet kalbos ir lieka kalbėjimu filme. Neabejoju, jog kažkam įdomu senelių klausyti. Aš nesusižavėjau...
"Susitiksinme Eurocamp" apstu žinomo čekiško filmų stiliaus. Bet susidaro įspūdis, jog ypač įdomus filmas tampa to Bežiny kaimo gyventojams, kada matys save. Na, aišku, bendrai Čekijos žiūrovui. O mums vardijimas subankrutavusių nuo 1991 m kultūros ir maitinimo įstaigų tame kaime bei apsilankymas jose, taip pat nesantaikos kaime tarp gaisrininkų, medžiotojų ir sporto draugijos "Sokol" peripetijų, vargui ar labai intriguos. Žinoma, stilius filmo užtikrintas, bet kur kas naudingiau jo "pasisemti" dabar rodomame FC Vingyje Jiri menzelio filme "Aš aptarnavau Anglijos karalių"...


Kazinkas
Nauja dalyvė

Klube: ne narė

Parašė žinučių: 0

2007-12-04 20:09 54 žinutė iš 111 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: Kazinkas Įtraukti Kazinkas Į adresų knygelę
Nuostabiai ziurejosi Cymbalo darbas apie Dziga Vertova ir dar du jo brolius, taipogi genialius kino zmones. Su pirmuoju ir jo darbu "zmogus su kino kamera" teko susidurti, taciau jo broliai tapo tikru atradimu. Kazi, ar daznai taip buna, kad visi trys broliai pasinertu i viena sriti ir daugiau maziau butu zinomi, vertinami: neitiketina, ka jie isdarinejo su kamera, kaip sugebejo perteikti savo matyma, prisijaukinti zmones, isukti i savo ritma. Ypac stringa tie Cymbalo uzakcentuoti broliu kadrai, kuriu iki siol specialistai nesugeba paaiskinti, nesuvokia, kaip tais laikais buvo imanu juos sukurti.
Meistriskas ir pacio Cimbalo darbas - i nepilna valanda graziausiai telpa ne tik visu triju broliu nuopelnai kinui, ju virtuoziskumo, novatoriskumo liudijimas, bet ir ne ka maziau ispudingi likimai, laikmecio realijos. Vat pasiziuri tokia dokumentika ir pasizadi aktyviau pasidometi kino istakomis ar atseiketi didesne laiko dali klasikai su jos kinematografijos lobiais, ieskai ko stulbinancio, pasirodo, reikia tik dazniau atsigrezti atgal


kertukas
Geras banginis

Klube: VIP narys

Parašė žinučių: 9555

2008-11-28 18:30 55 žinutė iš 111 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: kertukas Įtraukti kertukas Į adresų knygelę
2008 m. gruodžio 5 - 14 d.d.


"Bažnyčia atvyks vakarėjant"
"Skalvijos" kino centras gruodžio 5-14 d. pakvies į jau penktąjį Vilniaus dokumentinių filmų festivalį (VDFF). Šiemet rengėjai surinko įdomią šiuolaikinės dokumentikos programą, kurioje pristatomi daugiausiai specialistų ir sinefilų dėmesio, taip pat tarptautinių kino festivalių apdovanojimų sulaukę dokumentiniai pilno metražo filmai.

Festivalį atidarys Audriaus Stonio dokumentinio filmo Keturi žingsniai premjera. Režisierius atskleidžia lietuvių tuoktuvių tradicijų raidą. Tai filmas apie lietuviškų vestuvių metamorfozę per pastaruosius keturis dešimtmečius, kartu jis kalba apie visos kultūros eroziją. Režisierius pasinaudojo unikalia medžiaga - mėgėjiškomis 7-9-ojo dešimtmečių juostomis, kuriose nufilmuotos vestuvės.

Pagrindinėje festivalio programoje žiūrovai pamatys Tarptautinio Venecijos kino festivalio "Horizontų" programos pagrindinio prizo laimėtoją filmą Nenaudinga ("Wu yong", rež. Jia Zhang-ke), pasakojantį apie Kinijos drabužių pramonę. Šio filmo režisieriaus vaidybinis filmas "Ramus gyvenimas" prieš kelerius metus sužavėjo ne vieną "Kino pavasario" žiūrovą. Pagrindinė programa taip pat pristatys daugelio festivalių favoritą Helvetika (rež. Gary Hustwit), atskleidžiantį globalios vizualinės kultūros ištakas, kontroversiškąjį jaunos menininkės manifestą Kas bijo Kathy Acker? ("Who is Afraid of Kathy Acker?", rež. Barbara Caspar), japonų mafijos kodeksą demaskuojantį Jaunąjį jakudzą ("Young Yakuza" rež. Jean-Pierre Limosin). Šią savaitę vykstančiame didžiausiame dokumentinio kino festivalyje Amsterdame bus surengta pasaulinė rusų režisieriaus Vitalijaus Manskio filmo Nekaltybė premjera. Filmas pavasarį rodytas Rusijos kino festivalyje "Kinotavr" ir sukėlė daug ginčų. Prieš kelerius metus Realaus kino manifestą paskelbęs Manskis "Nekaltybėje" nufilmavo tris provincijos merginas, kurios atvyksta į Maskvą ir nori ją užkariauti. Viena svajoja apie dainininkės šlovę, kita - apie gerą išsilavinimą. Kaip mokestį už tai, ko trokšta, filmo herojės yra pasirengusios parduoti savo nekaltybę.

Festivalis Lietuvos žiūrovams pristatys ir jau pažįstamų autorių darbus. Tai prancūzų kino metro Nicholas Philibert'o naujausia juosta Sugrįžimas į Normadiją ("Retour en Normandie") ir rusų režisieriaus Sergejaus Loznicos montažinis filmas Pasirodymas ("Predstavlenije"). Ankstesniuose Vilniaus dokumentinių filmų festivaliuose buvo parodyti Nicholas Philibert'o "Būti ir turėti" (2002) ir jo filmų retrospektyva, Sergejaus Loznicos filmai "Peizažas" (2003) ir "Blokada" (2005).

Specialioji programa "Šeima šiandien" pateiks įvairių šiuolaikinės šeimos veidų. Programa bus siekiama atsiliepti į Lietuvos visuomenėje pastaruoju metu kilusias "šeimos koncepcijos" diskusijas. Šioje programoje bus parodytas vienas geriausių paskutinių metų rusų dokumentikos pavyzdžių - Antoine'o Cottino ir Pavelo Kostomarovo filmas Motina ("Mat"). Jo heroję dar paauglę daug vyresniam vyrui pardavė motina alkoholikė. Po daugelio metų negalėdama pakęsti vyro žiaurumo ji pabėgo ir su aštuoniais vaikais įsikūrė apleistoje sodyboje. Filmas yra ne tik sukrečiantis šių dienų Rusijos provincijos gyvenimo dokumentas, bet ir pasakojimas apie tai, kas šių dienų pasaulyje sieja žmones. "Šeima šiandien" programos herojai netiesiogiai diskutuos su Lietuvos politikais, siekiančiais išrasti "teisingos" šeimos modelį.

Šių metų VDFF naujovė - konkursinė programa, skirta dokumentinio kino kūrėjams iš Baltijos šalių. Programą sudarys po 4 filmus iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos, ją vertins tarptautinė žiuri, laureatai bus apdovanoti piniginiais prizais. Premijas įsteigė Kazickų šeimos fondas. Festivalio rengėjai tikisi, kad konkursas padės populiarinti dokumentinį kiną ne tik tarp kino žiūrovų, bet taip pat ir tarp jaunųjų kino kūrėjų.

Konkursinės programos filmus vertins tarptautinė žiuri: dokumentinių filmų festivalio "DocPoint - Helsinkis" valdybos ir meno komisijos narė Elizabeth Marschan, Prahos Dokumentinių filmų instituto projektų vadovė Hana Rezkova. Tarptautinei žiuri vadovaus režisierius Sergejus Loznica. Apdovanojimai bus įteikti per festivalio uždarymą gruodžio 13 d. 17 val.

Tradiciškai festivalyje vyks lietuvių dokumentinių filmų premjeros. Savo naujausius darbus žiūrovams pristatys režisieriai Algirdas Tarvydas, Oksana Buraja, Tomas Bručas, Dovilė Gasiūnaitė, taip pat istorinio kino filmo "Margiris" kūrybinė grupė.

Bus surengtos kūrybinės dirbtuvės, jose savo patirtimi su jaunaisiais kūrėjais dalysis rusų režisierius Sergejus Loznica. Kūrybinės dirbtuvės skirtos Lietuvos muzikos ir teatro akademijos, Vilniaus dailės akademijos televizijos ir kino režisūros bei medijų studentams.

Bendradarbiaujant su ES "Media" programą koordinuojančiu Tarptautiniu kultūros programų centru, bus surengti susitikimai ir konsultacijos dokumentinių filmų režisieriams bei prodiuseriams apie dokumentikos finansavimą ir propagavimą.


Pagal "Skalvijos" kino centro inf.



kertukas
Geras banginis

Klube: VIP narys

Parašė žinučių: 9565

2008-12-01 21:33 56 žinutė iš 111 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: kertukas Įtraukti kertukas Į adresų knygelę
2008 m programa

VDFF abonementas kainuos 40 Lt - (į 5 filmus po 8 Lt), į trumpus filmus - 8 Lt.

Motina
La Mere
Rež. Cattin, Pavel Kostomarov
(Šveicarija, Prancūzija, Rusija, 2007, 80 min.)
5 d. – 17.10, 8 d. – 21.30, 11 d. – 16.50

Pasiėmusi savo devynis vaikus, Liuba pabėgo nuo smurtaujančio vyro. Kartu su vyresnėle dukra Alese ji augina juos atokioje Rusijos fermoje, kurioje abi ir dirba. Visą savo motinišką meilę moterys atiduoda vaikams. Jos priglaudžia alkaną trejų metukų Sašą, kitos fermoje dirbančios merginos sūnų. Vardan meilės, Liuba ir Alesia atiduoda save iki paskutinių syvų. Abi moterys, o ypač Alesia, vis dar tikisi susirasti gerą vyrą. Tačiau viskas susiklosto taip, kad joms tenka atsikratyti tikru dykaduoniu...
2007 m. festivalyje "Kinošok" (Anapa) pelnė didįjį prizą "Kinas be kino juostos".

Keturi žingsniai
Rež. Audrius Stonys
(Lietuva, 2008, 42 min.)
5 d. – 19 val. (VDFF atidarymas), 20.15

Lietuva – paskutinė pagoniška valstybė Europoje, besididžiuojanti seniausiu ir turtingiausiu kultūriniu palikimu. Tai filmas apie vestuvių papročio metamorfozę, per tai atskleidžiantis visos kultūros eroziją. Kas atsitiko su džiaugsmu, paslaptim ir liūdesiu paženklintu senuoju vestuvių papročiu? Baltiškoje mitologijoje vestuvės asocijavosi su mirtim ir atgimimu. Palydimos buvo raudomis, dainomis, papročiais ir ritualais.
Ar galime šiuolaikinių vestuvių komerciniame siautulyje įžvelgti tos tradicijos atšvaitus? Ar turime jų ieškoti? Ką praradome ir ką atradome?

Palnos dukterys
Palnan Tytaret
Rež. Kiti Luostarinen
(Suomija, 2007, 69 min.)
5 d. – 21.20, 6 d. – 14 val.

Vienų metukų mergaitė Devė randama išalkusi geležinkelio stotyje Delyje. Policija nuveža ją į Palnos našlaičių prieglaudą, kur po metų ją įsivaikina. "Tuomet su manimi pažaisti atėjo du baltaveidžiai žmonės, o po trijų dienų aš supratau, kad jie bus mano tėvai", – filme mintimis į praeitį keliauja jau šešiametė Devė. Iš tų pačių Palnos globos namų tėvai atveža Devei sesutę.
2008 m. Tamperės tarptautiniame trumpametražių filmų festivalyje Suomijoje pelnė Risto Jarvos prizą

Beprotiška meilė
Crazy Love
Rež. Dan Klores
(JAV, 2007, 92 min.)
5 d. – 22.45, 6 d. - 15.20, 9 d. – 15 val.

Filme "Beprotiška meilė" pasakojama istorija apie pašėlusį Burto bei Lindos Pugach romaną, 1959-ųjų vasarą šokiravusį visuomenę. 32 metų vedęs teisininkas susižavi gražuole dvidešimtmete Linda iš Bronkso. Galiausiai painūs poros santykiai perauga į sudėtingą ir žiaurų psichologinį konfliktą, pavertusį juos begalės žurnalų ir laikraščių antraščių herojais.
2007 m. Sandanso kino festivalyje nominuotas pagrindiniam žiuri prizui.

Nidos ekspresija
Rež. Algirdas Tarvydas
(Lietuva, 2008, 26 min.)
6 d. – 17.10

Tai Nidos gamtos kūrybinio įkvėpimo įspūdis. Kuršių marios, Baltijos jūra, smėlio ir vandens šėlsmas ir ramuma Nidos tarptautinio plenero dailininkams.

Bažnyčia atvyks vakarėjant
Vienkārši Pops
Rež. Andis Mizišs
(Latvija, 2007, 52 min.)
6 d. – 18 val.

Šiltu metų laiku po atokius Rusijos kaimus palei Volgos ir Dono kanalą tėvas Genadijus plukdo baržą, perdarytą į plaukiojančią tradicinę bažnyčią. Kiekviename uoste vyksta pamaldos, dalinama Šventa Komunija ir klausomos išpažintys. Tačiau netikėtos aplinkybės pasuka misiją kita linkme.

Tai nutapė mano vaikas
My Kid Could Paint That
Rež. Amir Bar-Lev
(JAV, Didžioji Britanija, 2007, 82 min.)
6 d. – 19.10, 7 d. – 13 val., 8 d. – 13 val.

Filme pasakojama apie mažos mergaitės, genialios dailininkės iš Binghamtono Marlos Olmstead vaikystę. Būdama dar vaikas ji išgarsėjo kaip vunderkindė, genialiai tapiusi abstrakčius paveikslus. Tačiau vėliau būta aršių ginčų dėl to, ar tapybos šedevrų autorė išties buvo pati Marla Olmstead ar jai padėjo tėvai.

Sugrįžimas į Normandiją
Retour en Normandie
Rež. Nicholas Philibert
(Prancūzija, 2007, 113 min.)
6 d. – 20.50

Filmo "Sugrįžimas į Normandiją" istorija vyksta trijose laiko plotmėse: dabartyje, 1975 metais, kuomet filmas buvo nufilmuotas, ir 1835-aisiais, kada jaunas valstietis Pierre’as Rivi&#232;re’as įvykdė žmogžudystę. Pagrindinį veikėją suvaidinęs valstietis iki pat filmo pabaigos išlieka paslaptinga figūra: tiek žiūrovas, tiek ir pats Nicolas Philibert nustemba supratęs kuo jis tapo, suvaidinęs šiame filme... Filmas apie gyvenimą ir mirtį, senatvę ir praeities atminimą. Kūrėjams svarbi ir beprotybės tema: 1835 metais apsėstas Pierre'as Rivi&#232;re’as nužudo tris savo šeimos narius, o 1975-aisiais nufilmavus šią juostą kelios valstiečių dukros staiga išprotėja.

Kas bijo Kathy Acker?
Who Is Afraid of Kathy Acker
Rež. Barbara Caspar
(Austrija, Vokietija, 2007, 84 min.)
6 d. – 23 val., 11 d. – 21.10

Filmo herojė Kathy Acker – Amerikos rašytoja, feministė, gyvenime nepaisiusi jokių ribų. B. Caspar sukurtame dokumentiniame filme draugai ir kolegos prisimena Acker, jų pasakojimai iliustruojami archyvinėmis nuotraukomis, televizijai filmuota medžiaga, pokalbiais su merginomis, kurioms Kathy Acker tapo įkvėpimo šaltiniu, bei animuotomis jos darbų adaptacijomis.
Aštuntajame dešimtmetyje Niujorke ekscentriškoje rašytojų, poetų ir performanso menininkų eksperimentalistų grupelėje išsiskyrė moters figūra – tai buvo Kathy Acker. Jos tatuiruotėmis ir auskarais puoštas kūnas tapo naujos kartos rašytojų, laužančių literatūros tradicijas panašiai kaip "Sex Pistols" griovė mūsų supratimą apie muziką, simboliu.

Tėvo muzika
A Father’s Music
Rež. Igor Heitzmann
(Vokietija, 2007, 105 min.)
7 d. – 14.35, 9 d. – 21.15

Gimęs Austrijoje, dar vaikystėje muzikai ypač gabus maestro Suitneris pasiekė stulbinančių karjeros aukštumų Valstybinėje Rytų Berlyno operoje. Prieš nuverčiant Berlyno sieną, visuomenėje gerbiamas Suitneris asmeniniame gyvenime priėmė išties prieštaringą sprendimą turėti dvi šeimas. Otmaro sūnus Igoris Heitzmannas sukūrė dokumentinę juostą "Tėvo muzika", kuri jam tapo dvasine kelione, padėjusia geriau suprasti, o ne smerkti tėvo pasirinktą gyvenimo kelią.

Išpažintis
Rež. Oksana Buraja
(Lietuva, 2008, 36 min.)
7 d. – 16.40

Tai eksperimentinis diptikas, kuriame tyrinėjama kūrybos prigimtis.
Pirmoji dalis – "Kretos sala", sukurta 2007-aisiais kaip savarankiškas kūrinys, pasakoja apie absurdišką Kęstučio bandymą įgyvendinti savo svajonę, patekti į Kretos salą.
Antroji dalis – "Išpažintis", sukurta lyg "išvirkščioji" "Kretos salos" pusė, atskleidžianti užkadrinį realumą, liudijantį apie gana žiaurų kūrybos mechanizmą, retsykiais atveriantį net prievartos elementus.

Gyveno senelis ir bobutė
Rež. Giedrė Beinoriūtė
(Lietuva, 2007, 30 min.)
7 d. – 17.45

Tai dokumentinis-animacinis pasakojimas apie režisierės senelius, sovietmečiu ištremtus į Sibirą. Skaudus Lietuvos istorijos etapas pasakojamas labai asmeniškai, pasitelkiant pasakos žanrą.
Istorijos pasakotoja – maža mergaitė, kuri savaip supranta ir įsivaizduoja anų metų įvykius. Filmas sukurtas naudojant fotografijas iš asmeninio archyvo, animacinius ir kino kronikų intarpus.

Ispanų kalba suaugusiems
Rež. Tomas Tamošaitis
(Lietuva / Ispanija, 2007, 53 min.)
7 d. – 17.45

Ekscentriška Marija Antonija yra ispanų kalbos mokytoja. Kelis kartus per savaitę ji moko suaugusius emigrantus, nors pati nekalba jokia užsienio kalba ir vos gali su jais susišnekėti. Tačiau tai ne itin jaudina Mariją Antoniją. 48 metų mokytoja gyvena svajonių pasaulyje ir stengiasi įgyvendinti didžiausią savo troškimą – tapti aktore. Savo pamokas ji paverčia teatru, kuriame jai skirtas svarbiausias vaidmuo. O emigrantai bando pramokti ispanų kalbos ir susikurti naują, geresnį gyvenimą mažame miestelyje Ispanijos Pirėnų papėdėje.

Akla meilė
Slepe lasky
Rež. Juraj Lehotsk&#253;
(Slovakija, 2008, 77 min.)
7 d. – 19.25, 8 d. – 15 val.

Tai filmas apie meilę tarp aklųjų. Meilė būna švelni, meilė būna kvaila, meilė būna akla. Surasti vietą pasaulyje nėra lengva net ir gerą regėjimą turinčiam žmogui. Aklajam tai dar sunkiau. Aklųjų "matymas" dažnai paprastas, esminis, o neretai sąmojingas. Tai jiems atveria naujų galimybių pajusti laimę.

Savaitgalis neišvengiamai
Rež. Silvija Vilkaitė
(Lietuva 2008, 32 min.)
7 d. – 21 val.

Trys geri draugai yra neatsiejama kiekvieno vakarėlio dalis. Kaip individai, jie skirtingi, bet juos sieja tas pats draugų ratas. Jie įdomūs savo įpročiais, savo gyvenimo taisyklėmis, savo vienišumu, savo filosofija, kuri kiekvieną savaitgalį, kad ir kas atsitiktų, juos surenka prie bendro baro stalo. O po savaitgalių tenka tiesiog egzistuoti. Tai tarsi besisukantis vinilinis gyvenimo ratas, kurį kiekvienas iš personažų pateisina savaip.

Helvetika
Helvetica
Rež. Gary Hustwit
(Didžioji Britanija, 2007, 80 min.)
7 d. – 22 val., 9 d. – 19.35, 10 d. – 15 val.

Šis dokumentinis filmas pasakoja apie tipografiją, grafinį dizainą ir globalią vaizdų kultūrą. Filme "Helvetika" dairomasi po didelių miestų erdves, išmargintas įvairiausiu šriftu spausdintais žodžiais, kalbama su šiuolaikiniais dizaineriais apie jų darbą, kūrybą, kokie estetiniai sprendimai lemia jų vienokio ar kitokio šrifto pasirinkimą. "Helvetika" sujungia dizainą, reklamą, psichologiją ir bendravimą, bei kviečia mus kitaip pažvelgti į tūkstančius žodžių, kuriuos matome kiekvieną dieną.

Džonatanas iš Australijos
Jonathan Austraaliast
Rež. Sulev Keedus
(Estija, 2007, 89 min.)
8 d. – 16.35

Pasirodęs 2007 metais, teigiamai kritikų įvertintas "Džonatanas iš Australijos" sukėlė Estijoje aštrių diskusijų apie tai, ar etiška ekrane rodyti kasdienį kaimo gyvenimą. Filme vaizduojamas giliavandenio uosto atidarymas saloje įsikūrusiame Mustjalos kaimelyje. Ar mitologinis Baltasis laivas pagaliau atneš laimę? Ar tikrai, pasak mito, niūrią kaimelio gyventojų realybę turi praskaidrinti vokiečių turistai iš laivo "Lili Marlen"? O gal Jüri, Eti, Leo, Felikso ir Toomaso laimė priklauso nuo jų pačių?

Stotys
Stacijas
Rež. Ilona Brūvere
(Latvija, 2008, 32 min.)
8 d. – 16.35

Filme ieškoma buvusios traukinių stoties romantikos. Tai vienišas seno mašinisto ir kasininkės pasaulis – mielas, kupinas prisiminimų, nuotraukų ir geležinkelio atmosferos. Istorija pasakojama be žodžių, pasitelkiant muziką, geležinkelio garsus ir neįvykusias keliones, kurios gyvenimą padaro pakenčiamą.

100 dienų iki olimpiados
Rež.Tomas Bručas
(Lietuva, 2008, 15 min.)
8 d. – 19 val.

Magiškais skaičiais 08 08 08 pažymėtą dieną pasiekusios žinios pribloškė – šalyje, kur prieš šimtą dienų dar tvyrojo kaukazietiška ramybė, prasidėjo karas, olimpinės taikos koncepcija "nesuveikė". Tuomet ir kilo mintis parodyti tą broliškos šalies gyvenimą, kuris tekėjo kiekvieną dieną, kai netikėtų griaunančių įvykių nuojauta slypėjo dar labai giliai. Filme norima atskleisti kasdienybės tėkmę, atspindėti bent mažą dalelytę kultūros, gyvuojančios sudėtingomis Kaukazo sąlygomis. Filme nėra politikos ar politinio vertinimo, tiesiog istorinis prieškarinės Gruzijos gyvenimo atspindys.

Nekaltybė
Devstvenost
Rež. Vitalij Manskij
(Rusija, 2008, 86 min.)
8 d. – 19.45

Šiuolaikiniame pasaulyje parduodama viskas. Nekaltybė taip pat. Už kiek ją galima parduoti?Ar yra prasmės ją saugoti iki vedybų? Tokius klausimus šiais laikais užduoda merginos. Tačiau ar parduoti nekaltybę yra riba? Režisierius pasakoja trijų merginų iš provincijos istorijas. Jos siekia užkariauti Maskvą ir kiekviena tam turi savo planą. Viena nori patekti į madingą televizijos šou "Namas 2". Kita įsivaizduoja save naująja Madonna arba, blogiausiu atveju, Britney Spears. Trečioji mergina ketina parduoti savo nekaltybę, kad užsidirbtų pinigų studijoms universitete.

Trys vyrai ir žuvų tvenkinys
Par Dzimtenīti
Rež. Māris Maskalāns, Laila Pakalniņa
(Latvija, 2008, 52 min.)
9 d. – 16.45

Trys vyresnio amžiaus eiguliai gyvena kaime, gamtos prieglobstyje. Stengdamiesi išvengti pašėlusio gyvenimo tempo, vartotojiškų vertybių, užterštumo, jie paliko šiuolaikinį miestą, gyvena tyliai, ramiai, kaip atsiskyrėliai. Tik mažas televizorius informuoja eigulius apie tai, kas vyksta pasaulyje. Jie be žodžių vertina tą patirtį, kurią suteikia gamta. Žiemą eiguliai leidžia laiką namuose, gurkšnodami brendį. Kitais metų laikais žvejoja, renka plunksnuotų bičiulių kiaušinius ir kitas gamtos teikiamas dovanas.

Mažojo paukštuko dienoraštis
Čiža Acīm
Rež. Edmunds Jansons
(Latvija, 2007, 25 min.)
9 d. – 16.45

Tai pirmas Latvijoje dokumentinis animacinis filmas, paremtas unikaliais 80-metės Irinos Pilke dienoraščio piešiniais, iliustruojančiais laikotarpį nuo Antrojo pasaulinio karo iki devintojo dešimtmečio pradžios. Šiuose piešiniuose autorė – kaip mažas paukštelis, per kurį atsiskleidžia aplinkinio pasaulio gyvenimas. Paukštelio Čizo akimis pavyksta dirstelėti į praėjusį laiką.

Ruošiantis kino filmui "Margiris"
Rež. Valdas Misevičius
(Lietuva, 2008, 45 min.)
9 d. – 18.20

Tai žvilgsnis į režisieriaus Šarūno Barto istorinio filmo "Margiris" pasiruošimą filmavimui. Kaip gilintasi į XIV a. pradžios Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės istoriją, lietuvių kovas su kryžiuočiais ir kalavijuočiais, senovės lietuvių buitį ir papročius. Filme dalyvauja žymiausi viduramžių Lietuvos istorijos specialistai, cituojami XIV a. kronikininkai, jie mini istorinę asmenybę kunigaikštį Margirį, kalbama apie to meto metraščius, pasakojančius apie Pilėnų tragediją.

Žaidėjas
Mängija
Rež. Kaupo Kruusiauk
(Estija, 2008, 52 min.)
10 d. – 16.40

Tai filmas apie neeiliniais gebėjimais apdovanotą Estijos šachmatų profesionalą. Sovietų Sąjungoje Jaanas Ehlvestas priklausė šachmatininkų elitui. Niujorke jis dalyvavo mažo biudžeto rungtynėse, kur nugalėtojui skiriama 200 dolerių piniginė suma. Filme mėginama atsakyti, ar sugebės Ehlvestas dar kartą pasiekti viršūnę? Kelionėje Jaanas Ehlvestas atsiskleidžia ne tik kaip žaidėjas, bet ir kaip žmogus. Jis dalinasi mintimis apie tai, kaip išlikti savimi pakitus socialiniam ir asmeniniam gyvenimui.

Varpas
Rež. Audrius Stonys
(Lietuva, 2007, 56 min.)
10 d. – 16.40

Legenda pasakoja, kad prieš tris šimtus metų Platelių ežere paskendo varpas. Šimtmečius, skambant bažnyčios varpams, žmonės girdėdavo jį atsiliepiant iš ežero gelmės. Filmavimo grupė leidžiasi į ežero dugną bandydama surasti paslaptingąjį varpą. O gal visa istorija tik legenda?
Ar vis dar galima išgirsti paskendusio varpo gausmą?

Jaunasis jakuza
Young Yakuza
Rež. Jean-Pierre Limosin
(Prancūzija, JAV, 2007, 99 min.)
10 d. – 19 val., 11 d. – 15 val.

Režisierius pasakoja istoriją apie dvidešimtmetį Naoki, kuriam reikia pasirinkti tarp dviejų galimybių, kurios nulems tolimesnį jo gyvenimą. Jam nesisekė nei mokykloje, nei šiaip gyvenime. Bedarbis ir socialiai atstumtas, tingus jaunuolis pagaliau ryžtasi šį tą keisti ir išgarsėti nusikaltėlių pasaulyje. Nepaisydamas motinos prieštaravimų, Naokis metams išvyksta mokytis pas japonų mafiją. Nesugebėjęs susitvarkyti savo gyvenimo, dabar jaunuolis yra priverstas rinktis– pašvęsti save kriminaliniam gyvenimui ar stengtis sugrįžti į teisingą kelią.

Atvaizdas
Le Reflet
Rež. Jér&#244;me Amimer
(Prancūzija, 2008, 47 min.)
10 d. – 21 val.

"1942 metais užėjus vokiečiams, būdama 25 metų amžiaus, mano močiutė buvo priversta palikti savo gimtąjį kaimą Rusijoje. Praėjus 36 metams, kai aš buvau vos dešimties metų vaikas, ji mirė Prancūzijoje. Ne itin gerai ją pažinojau, todėl praėjus 65 metams nusprendžiau nuvykti į Rusiją, kad užpildyčiau tą manyje tūnančią tuštumą. Norėjau prisiliesti prie tų garsų ir vaizdų, kurie kadaise priklausė jai, surasti tai, ką ji galėjo palikti, tai, kas buvo nepažįstama ir vis tiek priklausė man. Žvelgdamas atgal, suprantu, kad tuomet nesupratau savo paties praeities." (Jér&#244;me Amimer)

Nenaudinga
Wu Yong
Rež. Jia Zhang-Ke
(Kinija, Prancūzija, 2007, 80 min.)
10 d. – 22 val.

Trijų žmonių, kuriančių ir dėvinčių drabužius, portretai. Drėgna diena Kantone. Tūkstančio triukšmingų siuvimo mašinų skleidžiamos kakofonijos fone, drabužių fabrike po fluorescencinėm lempom tylėdamos dirba moterys. Jų pasiūti drabužiai greitai bus išgabenti nepažįstamiems klientams. Žvarbi diena Paryžiuje. Dizainerė Ma Ke ruošiasi savo prekinio ženklo "Wu Yong" naujos kolekcijos pristatymui įspūdingame šou. Priešindamasi tradicinės mados tendencijoms, ji nepakenčia srautinės gamybos. Apniukusi diena kasyklų regione Fenyang'e. Maža siuvėjo parduotuvė – nuolatiniai klientai čia ateina taisyti drabužių ar tiesiog paplepėti.

Naciai ir blondinės
Fritsud ja blondiinid
Rež. Arbo Tammiksaar
(Estija, 2008, 58 min.)
11 d. – 18.20

Sovietų Sąjungos laikais ne viena karta užaugo žiūrėdami filmus apie Antrąjį pasaulinį karą. Koks buvo Baltijos šalių aktorių vaidmuo sovietiniame kine? Filmuose apie karą vokiečius dažniausiai vaidindavo būtent Baltijos šalių aktoriai. Filme analizuojamas priešo personažas sovietiniame kine, jo raida; klausiama, koks buvo Baltijos šalių aktorių vaidmuo formuojant šį personažą.

Pasirodymas
Predstavlenije
Rež. Sergej Loznica
(Vokietija, Rusija, Ukraina, 2008, 83 min.)
11 d. – 19.30

Filmas "Pasirodymas" sukurtas naudojant propagandiniais tikslais 1950 – 1970 m. Sovietmečiu sukurtą archyvinę filmuotą medžiagą. Filme pasakojama apie beveik jau pamirštus gyvenimo sovietmečiu aspektus, atskleidžiamas tuometinis mąstymas. Filmo kūrėjai domisi, kaip žmonės gyveno sunkiai aprėpiamose Sovietų Sąjungos platybėse. Nors kupina negandų, nepriteklių ir absurdiškų ritualų, jų kasdienybė buvo kupina šviesų komunistinį rytojų šlovinančių lozungų.


kertukas
Geras banginis

Klube: VIP narys

Parašė žinučių: 9574

2008-12-07 00:00 57 žinutė iš 111 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: kertukas Įtraukti kertukas Į adresų knygelę
Tai nutapė mano vaikas - neabejotinai įdomus amerikiečių dokumentinis reportažas apie šiomis dienomis vykstantį fenomeną - šalyje išgarsėjusią 4-metę dailininkę. Va sensacijos motyvas man ir buvo mažiausiai įdomus. Nė kiek neabejoju, kad filme pateikiams faktas - šaunus jaunosios Marlos tėvo BIZNIO PLANAS. Jei jau slaptos kameros negali parodyti to lygio piešimo, koks galų gale gaunasi baigtuose paveiksluose, tai ką čia beabejoti...

kertukas
Geras banginis

Klube: VIP narys

Parašė žinučių: 9579

2008-12-09 21:04 58 žinutė iš 111 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: kertukas Įtraukti kertukas Į adresų knygelę
Ruošiantis kino filmui "Margiris"

Visai įdomus filmas. Buvo ruoštasi, matyt, tokiam pačiam satelitiniam filmui, kaip tapo G.Beinoriūtės Vulkanovka. Po didžiojo kino, sudariusiam puikų duetą su pagrindiniu - Š.Barto "Septyni nematomi žmonės".
Ir belieka apgailestauti, jog artimu laiku, nepradės šioje dokumentikoje pristatoma grupė dirbti prie filmo. Visada ją palaikiau. Likimo ironija, jog kaži ar ginčą laimėjęs D.Banionio - J.Marcinkevičiaus tendemas irgi galės pradėti filmvimą bent sekančiais metais dėl visiems suprantamų priežasčių...

O "Ruošiantis "Margiriui" geras ir istorine-pažintine prasme.


kertukas
Geras banginis

Klube: VIP narys

Parašė žinučių: 9583

2008-12-12 22:55 59 žinutė iš 111 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: kertukas Įtraukti kertukas Į adresų knygelę
Ir šio savaitgalio festivalio tęsinys:


Laiko karaliai
Aja meistrid
Rež. Mait Laas
(Estija, 2008, 70 min.)
12 d. – 16.30

85 metų Elbertas Tuganovas ir 80-metis Heino Parsas – du animacijos patriarchai, kurie nepaisant besikeičiančių laikų išliko vieni ryškiausių šios srities profesionalų. Abu menininkai pirmieji visame pasaulyje sukūrė 3D lėlių filmą, gavusį daugybę tarptautinių apdovanojimų. 1957-aisiais tapo Estijos animacijos mokyklos pradininkais.

Šokanti ant stogų
Rež. Janina Lapinskaitė
(Lietuva, 2008, 25 min.)
12 d. – 16.30

Filme kalbama apie harmonijos troškimą. Yra begalė įvairiausių kelių pasiekti harmoniją, bet kai kurie jų žlugdantys. Moteris ir jos kūnas, moteris ir jos pasaulis – štai kokios temos domina filmo kūrėjus. Filmo herojės gyvenimas nuo pat vaikystės paženklintas pažeminimu ir begaline vienatve. Didžiausias jos troškimas – bent akimirkai pasijusti kam nors svarbia ir reikalinga. Susipynusi fantazija ir skaudi realybė veda tragiškos atomazgos link.

Šiaurės pavasaris
Rež. Dovilė Gasiūnaitė
(Lietuva, 2008, 27 min.)
12 d. – 18.30

Gintaras prieš dešimt metų buvo fortepijono mokytojas. Dabar jis vairuoja vilkiką iš Lietuvos į Norvegijos šiaurę. Jis priima atšiaurias sąlygas ir nesijaučia nieko praradęs. Kalnai ir keliai jam atstoja šiltą pagalvę, o krovinių ir mašinų gausmas skamba lyg kitokia muzika.

Išpažintis
Rež. Oksana Buraja
(Lietuva, 2008, 36 min.)
18 d. – 17.20

Tai eksperimentinis diptikas, kuriame tyrinėjama kūrybos prigimtis.
Pirmoji dalis – "Kretos sala", sukurta 2007-aisiais kaip savarankiškas kūrinys, pasakoja apie absurdišką Kęstučio bandymą įgyvendinti savo svajonę, patekti į Kretos salą.
Antroji dalis – "Išpažintis", sukurta lyg "išvirkščioji" "Kretos salos" pusė, atskleidžianti užkadrinį realumą, liudijantį apie gana žiaurų kūrybos mechanizmą, retsykiais atveriantį net prievartos elementus.


Vabzdžių dresuotojas – VDFF uždarymas
Rež. Linas Augutis, Donatas Ulvydas, Marek Skrobecki
(Lietuva, 2008, 53 min.)
13 d. – 17 val.

"Vabzdžių dresuotojas" – tai filmas apie pirmąjį Lietuvos kinematografininką ir lėlinės animacijos kūrėją Vladislovą Starevičių (1882–1965). Patrauklios vaizdų kalbos ir intriguojančios dramaturgijos filmas pasakoja apie menininko kūrybos ir gyvenimo kelią pasitelkiant lėlių meilės istorijos siužetinę liniją.




VDFF populiariausio filmo seansas
14 d. - 22.10


kertukas
Geras banginis

Klube: VIP narys

Parašė žinučių: 10161

2009-10-05 11:17 60 žinutė iš 111 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: kertukas Įtraukti kertukas Į adresų knygelę
2009 m

spalio 9-18 d.d. SKALVIJOJE

http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/100414


kertukas
Geras banginis

Klube: VIP narys

Parašė žinučių: 10171

2009-10-07 10:05 61 žinutė iš 111 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: kertukas Įtraukti kertukas Į adresų knygelę
Vilniaus dokumentinių filmų festivalis, 2009

Berlyno triušiai
"Królik po Beržinsku" / "Rabbit la Berlin"
Rež. Bartek Konopka
(Lenkija, Vokietija, 2009, orig. k., angl., liet. subt., 51 min.)
9 d. - 19 val. (VDFF atidarymas), 17 d. – 21.40

Nutylėta istorija apie Berlyno sienos plyšiuose gyvenusius laukinius triušius. Dvidešimt aštuonerius metus "Mirties zona" jiems buvo saugus būstas – apaugęs vešlia žole, be jokių plėšrūnų, o nuo žmonių saugomas sargybos. Triušiai gyveno uždarai, bet jautėsi patenkinti. Kai jų prisiveisė tūkstančiai, sargyba ėmė juos gaudyti. Tačiau triušiai išgyveno. Deja, vieną dieną siena griuvo ir gyvūnai buvo priversti palikti saugią ir patogią buveinę. Jie persikėlė į Vakarų Berlyną ir nuo tada ten gyvena keliose kolonijose. Kaip ir mes, Rytų Europos piliečiai, jie vis dar mokosi gyventi laisvėje.

KONKURSINĖ PROGRAMA

Klucis. Menininko dekonstrukcija
"Klucis – Nepareizais latvietis" / "Klucis. Deconstruction of an Artist"
Rež. Pēteris Krilovs"
(Latvija, 2008, orig. k., angl., liet. subt., 90 min.)
10 d. – 16.10

Tai biografinis pasakojimas apie vieną ryškiausių XX amžiaus rusų avangardinio konstruktyvizmo atstovų latvių menininką Gustavą Klucį. Filme apmąstoma visos tautos tragedija Stalino represijų metais. Išdarkytą Stalino režimo Klucio meninę veiklą vis dar supa begalė neatsakytų klausimų. Filmas atskleidžia intymiausias šios dramatiškos asmenybės gyvenimo akimirkas, kovą tarp menininko ir valdžios.

Dvigubas monetos portretas
"Monētas dubultportrets" / "Double Portrait of the Coin"
Rež. Romualds Pipars
(Latvija, 2008, orig. k., angl., liet. subt., 100 min.)
12 d. – 17.35

Pasitelkiant anksčiau niekur nerodytą medžiagą, įamžintą 8 mm kino juostose, filme atskleidžiamas dar neregėtas kultūros istorijos lobynas. Pirmą kartą ekranuose galime išvysti latvių kino folklorą. Regime pasakojimus apie meilę, viltį, svajones ir buitį kartos, gyvenusios sovietinėje Latvijoje, kai visuomenė valdyta pagal dvigubos moralės standartus.

Vabzdžių dresuotojas
Rež. Linas Augutis, Donatas Ulvydas
(Lietuva, 2008, orig. k., angl., liet. subt., 53 min.)
13 d. – 16 val.

"Vabzdžių dresuotojas" – tai tarptautinis bendros kūrybos dokumentinis filmas apie Vladislavą Starevičių (Ladislas Starewitch) (1882–1965), lėlinės animacijos ir šiuolaikinės kinematografijos pradininką, vieną iš paslaptingiausių ir prieštaringiausių XX a. kūrėjų, dažnai vadinamą kino burtininku ir animacijos alchemiku. Savo kūrybinį kelią jis pradėjo XX a. pradžioje Lietuvoje, Rusijoje tapo įžymus, Prancūzijoje suklestėjo. Unikalūs jo animacijos metodai niekada nebuvo atskleisti.

(Ne) Revoliucija
"Viimased vene revolutsionäärid" / "Revolution that Wasn't"
Rež. Aliona Polunina
(Estija, 2008, orig. k., angl., liet. subt., 96 min.)
13 d. – 17.10

2007-ieji. Rusija. Lygiai metai iki prezidento rinkimų. Opozicija pasiruošusi elgtis ryžtingai ir perimti valdžią. Anatolijus ir Andrejus – revoliucionieriai veteranai. Nuo 1997 m. jie priklauso uždraustai politinei organizacijai. Filme vaizduojami metai iki prezidento rinkimų pagrindiniams veikėjams yra iššūkių ir naujo gyvenimo pradžia. Pasakojimas apie žmogų politinės karštinės suirutėje, gyvenimą istorinio naratyvo kontekste.

Amžina repeticija
"Mūžīgais mēģinājums" / "Perpetual Rehearsal"
Rež. Herz Frank
(Latvija, 2008, orig. k., angl., liet. subt., 102 min.)
14 d. – 16 val.

1991 m. režisierius iš Maskvos Jevgenijus Arijus kartu su būriu emigrantų iš Sovietų Sąjungos įkūrė Izraelyje naują teatrą pavadinimu "Gesher". Hebrajų kalba tai reiškia "tiltas" – jis jungia žmones, kultūras. Ištikimas režisieriaus metraštininkas Herzas Frankas matė, kaip teatras gimsta, filmavo reikšmingiausių pastatymų repeticijas ir įamžino dešimt kūrybinių Jevgenijaus Arijaus metų.

Alioša
"Alyosha"
Rež. Meelis Muhu
(Estija, 2008, orig. k., angl., liet. subt., 67 min.)
15 d. - 14 val.

1991 m. Estijai atgavus nepriklausomybę, dauguma Sovietų režimo pastatytų paminklų buvo nugriauti. Tačiau bronzinis kareivis Alioša liko stovėti Talino centre. Raudonosios armijos kareivio skulptūra buvo pastatyta atminti 1947-aisiais, Didžiojo tėvynės karo metais, žuvusius karius. Estams šis paminklas simbolizavo sovietų okupaciją ir kruvinų represijų pradžią. O rusakalbius Estijos gyventojus Alioša jungė su Rusija ir rusiškuoju identitetu. Filme matome žmones, kurie 2005–2007 m. rinkosi prie Bronzinio kareivio paminklo, taip įrėždami naują liniją istorinėje Estijos atmintyje. Nesutarimai dėl istorijos lėmė, kad paminklas buvo perkeltas į kitą vietą.

Baras
Rež. Giedrė Žickytė
(Lietuva, 2009, orig. k., angl., liet. subt., 49 min.)
15 d. – 14 val.

Šis filmas – tarsi legenda, nes jame pasakojama apie žmogų, kurio gyvenimas KGB pašonėje atrodo neįmanomas. Kino menininkas, avangardistas, knygų ir muzikos įrašų kolekcionierius, ypatingas Vilniaus senamiesčio fenomenas, avangardinės muzikos grupės "Ir visa tai, kas yra gražu, yra gražu" lyderis Artūras Barysas, arba tiesiog – Baras. Praėjus ketveriems metams po jo mirties, filmo kūrėjai grįžta į svarbias Barui erdves, kur kartu su artimiausiais jo draugais ir bendražygiais ieško atsakymo, kas buvo Baras ir koks šiandien Miestas be jo.

Laikas
"Gana Laiks" / "&#193;igi"
Rež. Dainis Klava
(Latvija, 2008, orig. k., angl., liet. subt., 52 min.)
15 d. – 16.20

Šiaurės elnių kerdžiaus gyvenimas monotoniškas kaip ir tundros kraštovaizdis. Jis teka vienoda, ramia vaga nuo vienos elnių migracijos iki kitos. Laikas tarp migracijų priklauso tik kerdžiui. Tai jo laikas – &#225;igi.

Naujoji karta
"Generatsioon 0" / "Generation 0"
Rež. Aliona Suržikova
(Estija, 2008, orig. k., angl., liet. subt., 28 min.)
15 d. – 16.20

Filmas apie paauglius, gimusius Estijoje po 1990-ųjų. Jie gyvena tipiškame didelio miesto miegamajame rajone. Snežana pastojo būdama penkiolikos. Mokykloje merginai užduoda mažai namų darbų, bet ji jaučiasi pernelyg pavargusi, kad juos atliktų. Ištisas dienas Snežana žiūri televizorių. Ji nėra mačiusi savo tėvo, o su motina ir patėviu sutaria nekaip. Būdama keturiolikos ji išėjo iš namų ir gyvena su savo vaikinu Vova ir jo tėvais. Vova labai džiaugėsi, kai gimė kūdikis, tačiau jis nebuvo jo tėvas. Snežana paliko Vovą ir apsigyveno su Lioša ir jo tėvais.

Dangaus šešėlis
Rež. Romas Lileikis
(Lietuva, 2008, orig. k., angl., liet. subt., 116 min.)
16 d. – 15.40

Filme susitinkame su Čiurlionio provaikaičiu pianistu Roku Zubovu, dukterėčiomis Dana Zakiene, Ariadna Čiurlionyte, anūke skulptore Dalia Palukaitiene ir kitais jo palikuoniais bei giminaičiais. Ne vienas jų yra menininkas, tačiau ką tai reiškia – gimti ir būti genijaus šešėlyje? Per jų pasakojimus, išpažintis skleidžiasi giminės praeitis, o už labai intymių prisiminimų, detalių ima ryškėti universalios temos. Tai nespalvotas filmas su spalvotais dailininko paveikslų ir jo darytų fotografijų intarpais. Filme gausu kompozitoriaus laiškų bei muzikos.

Lotmano pasaulis
"Lotmani maailm" / "Lotman's World"
Rež. Agne Nelk
(Estija, 2008, orig. k., angl., liet. subt., 56 min.)
16 d. – 18 val.

Jurijaus Lotmano vaizduotė buvo neabejotinai laki: joje tilpo ir rusų literatūra, ir ištisa semiosferos galaktika, ir karo komunikacijos ypatumai. Būdamas kosmopolitas, jis keliavo įvairiomis orbitomis kaupdamas informaciją. Galiausiai surinktos idėjos, mintys pradėjo ieškoti išraiškos formų – vienos jų gimė žodžiais, kitos piešiniais. Lotmano pasaulyje susitinka Hitleris ir Stalinas, susipina Sankt Peterburgo ir Tartu vaizdai. Prie atviro stalo kalbasi garsieji semiotikai: Eco, Uspenskis, Toporovas, Jegorovas, Ivanovas, Piatigorskis. Pasaulių tiek, kiek žmonių. Tačiau yra tik vienas toks – Lotmano pasaulis.

Keturi žingsniai
Rež. Audrius Stonys
(Lietuva, 2008, orig. k., angl., liet. subt., 42 min.)
16 d. – 18 val.

Lietuva – paskutinė pagoniška valstybė Europoje, besididžiuojanti seniausiu ir turtingiausiu kultūriniu palikimu. Tai filmas apie vestuvių papročio metamorfozę bei visos kultūros eroziją. Kas atsitiko su džiaugsmu, paslaptim ir liūdesiu paženklintu senuoju vestuvių papročiu? Baltiškoje mitologijoje vestuvės asocijavosi su mirtim ir atgimimu. Buvo palydimos raudomis, dainomis, ritualais. Ar galime šiuolaikinių vestuvių komerciniame siautulyje įžvelgti tos tradicijos atšvaitus? Ar turime jų ieškoti? Ką praradome ir ką atradome?

PAGRINDINĖ PROGRAMA

Vaikas buda
"Ha-Gilgul" / "Unmistaken Child"
Rež. Nati Baratz
(Izraelis, 2008, orig. k., angl., liet. subt., 102 min.)
9 d. - 21 val., 14 d. – 19.30, 18 d. – 17 val.

Filmuotas atokiuose Nepalo kaimuose ir vienuolynuose, šis filmas atveria žiūrovui senovės Tibeto budistų tradicijas. Izraelio režisieriaus Nati Baratz stebimi vaizdai pateikia daugiau klausimų nei atsakymų. Kai miršta gerbiamas 84 metų budistų mokytojas Gešė Lama Končogas, jo artimiausias mokinys Tenzinas Zopa lieka visiškai vienas, be dvasinio vedlio. Jam paskiriama atsakinga užduotis – leistis į kelią ieškoti vaiko, kuriame atgimė Gešės Lamos dvasia. Filme pasakojama ne tik išrinktojo vaiko ieškojimo ir mokymo, bet ir stropaus Zopos dvasinio kelio istorija – nuo kuklaus mokinio iki išradingo, išmintingo mokytojo. Nuostabios laukinės gamtos fone regime laikui nepavaldžias, sudėtingas budistų apeigas.

Matadoras
"The Matador"
Rež. Stephen Higgins, Nina Gilden Seavey
(Austrija, 2009, orig. k., angl., liet. subt., 74 min.)
10 d. – 20 val., 16 d. – 21.40

Tai epinis pasakojimas apie Davido Fandilos-El Fandi siekį tapti geriausiu kovotoju su buliais visame pasaulyje. Skaudžios nesėkmės ir jaudinančios pergalės lydėjo trejus metus trukusią El Fandžio kelionę per Ispaniją bei Lotynų Ameriką ir visiems laikams įrašė jį į bulių kovų istoriją. Tačiau šis filmas nėra tik vieno žmogaus šlovės kelias, tai taip pat istorija apie meilę – sūnaus meilę šeimai, žiūrovų – savo herojams, žmonių – protėvių tradicijoms, bei apie kiek neįprastą matadoro meilę gyvuliui, kurį jis privalo nužudyti, kad gimtų menas. Davidas kovoja dėl vietos geriausių Ispanijos matadorų panteone, o kiti žmonės svarsto, ar nederėtų atsisakyti šio seno ir žiauraus ritualo.

Gyumri
"Gyumri"
Rež. Jana Ševčkov
(Čekija, 2008, orig. k., angl., liet. subt., 68 min.)
10 d. – 21.30, 15 d. – 19.50

Per 1988 m. gruodžio 7 dieną Armėnijos mieste Gyumri įvykusį žemės drebėjimą žuvo beveik 25 tūkst. gyventojų, daugiau nei trečdalis iš jų – vaikai. Miestelio šeimas daugiau nei 20 metų siejo netektis ir pastangos su ja susitaikyti. Po drebėjimo gimusiems vaikams tėvai davė žuvusiųjų brolių ir seserų vardus, taip užpildydami vidinę tuštumą. Nuolatinis lyginimas su žuvusiaisiais kai kuriems vaikams skaudus, nepaisant to, jie tiki, kad į kitą pasaulį iškeliavę jų broliai ir toliau gyvena su jais ir jų atmintyje.

Karo virtuvės istorija
"The Cooking History"
Rež. Peter Kerekes
(Slovakija, Čekija, Austrija, 2009, orig. k., angl., liet. subt., 88 min.)
11 d. – 17.50, 14 d. – 21.30

Filme matome karo virėjus, priklausiusius skirtingoms armijoms ir dalyvavusius XX amžiaus Europos karuose. Į istorinius įvykius jie žvelgia iš asmeninės perspektyvos, paprastai kitokios nei visuotinai priimtas požiūris. Jie atskleidžia mums karo užkulisius – tai, kas liko anapus datų, faktų, mūšių ir taikos sutarčių. "Karo virtuvės istorija" atveria mažas šių žmonių paslaptis, prabyla apie tokią istoriją, kuri neaprašyta nei vadovėliuose, nei archyvuose. Jų gyvenimo vingiai bei pasakojimų tiesmukumas atskleidžia gyvenimo ir mirties prasmę karo fone, vilties, ilgesio nuotaikas ir kovą už išlikimą naikinimo ir nevilties kupinoje kasdienybėje.

Tirpstanti atmintis
"Une ombre au tableau" / "Fleeting Memory"
Rež. Amaury Brumauld
(Prancūzija, 2008, orig. k., angl., liet. subt., 52 min.)
11 d. – 19.40, 16 d. – 14.30

Sūnus lanko motiną, kuri serga Alzheimerio liga, bet iš paskutiniųjų stengiasi tapyti taip, kaip anksčiau. Jie nusprendžia tapyti kartu. Žiūrovas pakviečiamas į kelionę tarp vaizduotės ir dokumentikos, tarp praeities ir dabarties, tarp paveikslų, eskizų ir kasdienio gyvenimo vaizdų. Šioje motinos ir sūnaus kelionėje jų bendra, tačiau giliai užmarštin nugrimzdusi šeimos istorija ir jausmai sugrįžta. Čia gimsta žmonių santykių paradoksas: pakliuvę į ligos gniaužtus mes suartėjame, bet liga atima žodžius, taigi ir susikalbėjimo galimybę. Vis dėlto mums lieka vaizdai...

Užmarštis
"El Olvido" / "Oblivion"
Rež. Heddy Honigmann
(Olandija, Vokietija, Prancūzija, 2008, orig. k., angl., liet. subt., 56 min.)
12 d. – 19.30, 14 d. – 14.50

Filme "Užmarštis" dokumentinio kino kūrėja Heddy Honigmann pažvelgia giliau nei Peru sostinę Limą persunkęs valdžios žiaurumas, ekonominės krizės ir politinė korupcija, kad žiūrovus supažindintų su savo neramaus gimtojo miesto gyventojais. Filmas "Užmarštis" – tai pasakojimas apie pamirštą miestą Limą, kuriame dirbančiųjų klasė, nepaisydama aukštuomenės engimo, kovoja už išlikimą. Prašmatniuose miesto restoranuose ir viešbučiuose dirbantys žmonės vakarais grįžta į savo skurdžius namus. Tačiau, nors jiems ir trūksta politinės jėgos, kiekvieną naują dieną jie pasitinka kupini optimizmo ir vilties.

P.S. Šios režisierės ankstesnį dokumentinį filmą Forever matėme KINO PAVASARYJE. Ten yra nufilmuotos garsiausios Paryžiuje - Pere-Lachaise kapines ir čia besilankantys žmonės - kertukas.

Horizonto pabaiga
"The End of the Line"
Rež. Rupert Murray
(Didžioji Britanija, 2009, orig. k., angl., liet. subt., 83 min.)
12 d. – 21 val., 18 d. – 15 val.

Tai pirmasis pasaulyje dokumentinis filmas apie tai, kad besaikis žuvavimas neigiamai atsiliepia mūsų vandenynams. Žmonės godžiai naudojasi jūros teikiamomis gėrybėmis, dėl to katastrofiškai mažėja žuvų ištekliai. Filme kalbama apie tai, kad mėlynpelekiams tunams gresia išnykimas dėl didėjančios suši paklausos pasaulyje, kodėl jūrose nesuvaldomai daugėja medūzų ir kokios liūdnos pasekmės – badas, nedarbas – laukia mūsų, jei žuvų populiacija ir toliau mažės.

P.S. Šis filmas labai patiko Edvinui Pukštai šių metų Sun Dance festivalyje - kertukas

Vieno žmogaus kaimas
"Semaan Bil Day'ia / "The One Man Village"
Rež. Simon El Habre
(Libanas, 2008, orig. k., angl., liet. subt., 86 min.)
13 d. – 21 val., 17 d. – 20 val.

Semanas ramiai gyvena mažame Ain al-Halazuno kaimelyje Libano kalnuose, kuris buvo visiškai sunaikintas pilietinio karo metais (1975–1990). Nuo taikos paskelbimo praėjo nemažai laiko. Iš vienos šeimos kilę buvę kaimelio gyventojai dažnai grįžta prižiūrėti gimtųjų žemių ir aplankyti seniai paliktų namų. Šiame jaukiame ir linksmame filme režisierius Simonas El Habre stebi kaimo vaiduoklio gyvenimą bei apmąsto kolektyvinę ir asmeninę atmintį šalyje, kuri, atrodytų, gyvena ištikta amnezijos ir balansuoja ties naujo pilietinio karo riba.

CIKLAS "BERLYNO SIENA"

Švelni revoliucija
"Nežna revoluce" / "The Gentle Revolution"
Rež. Jiri Strecha, Petr Slavik
(Čekoslovakija, 1990, orig. k., angl., liet. subt., 59 min.)
10 d. – 13.30, 12 d. – 15 val.

Pirmasis dokumentinis filmas apie 1989 m. "aksominę revoliuciją", kai Čekoslovakija be kraujo praliejimo atsiskyrė nuo Sovietų Sąjungos bloko ir buvo formuojama laikinoji vyriausybė, vadovaujama rašytojo ir filosofo Vaclavo Havelo. Šis filmas – tai kinematografinis liudijimas apie neramius Čekijos istorinio lūžio laikus, kai žmonės gyveno kupini baimių ir svajingų vilčių.

Baltijos kelias
Rež. Arūnas Matelis, Audrius Stonys
(Lietuva, 1990, 10 min.)
10 d. – 13.30, 12 d. – 15 val.

Režisieriaus A. Stonio žodžiais, filmas gimė, kai visi buvo apimti didžiulės euforijos dėl atsivėrusios laisvės. Kameros krypo tik į vieną pusę – filmuoti Baltijos kelią. Filmo režisieriai taip pat stengėsi juostoje užfiksuoti laisvės kvėpavimą. Ir vis dėlto čia jaučiamas liūdesio šešėlis – gal dėl apmaudo, kad daugelis nesulaukė išsivadavimo dienos, o gal dėl to, kad nuojauta kuždėjo, jog šios grynos laimės ir brolybės akimirkos turi pabaigą. Ilgainiui paaiškėjo, kad ne viskas taip paprasta, kad nepriklausomybės kelias – sudėtingas procesas, laisvė neduodama ir negaunama, o užsiauginama sieloje.

Revoliucijos vaikai
"Dzieci rewolucji" / "Children of the Revolution"
Rež. Maria Zmarz – Koczanowicz
(Lenkija, 1996, orig. k., angl., liet. subt., 58 min.)
11 d. – 13.40, 13 d. – 14.50

Filme vaizduojama 1989 m. revoliucija Lenkijoje, Vengrijoje ir Čekoslovakijoje, pasakojamos kai kurių svarbių Rytų Europos antikomunistinės opozicijos narių gyvenimo istorijos. Revoliucinių eskizų fone skamba Jaceko Kaczmarskio, Jaroslavo Hutkos ir Wolfo Biermanno dainos. Ar revoliucija praryja savo vaikus? Pasakojimas apie tai, ko buvo pasiekta ir kiek prarasta.

Ar lengva būti jaunam?
"Vai viegli būt jaunam?" / "Is It Easy to Be Young?"
Rež. Juris Podnieks
(Latvija, 1986, orig. k., angl., liet. subt., 83 min.)
11 d. – 16 val.

Filme vaizduojama sovietinė visuomenė bei pasakojamos to laiko jaunų žmonių gyvenimo istorijos: jų konfliktai su tėvais, mokytojų tuštybė ir baimė, jog gyvenimas tėra beprasmybė. Jaunas šio filmo režisierius žvelgia į jam pačiam nesvetimą bendraamžių gyvenimą – moksleiviai ieško sau vietos po saule, jauna mama nerimauja, kaip Černobylio katastrofa atsilieps jos dukrelės sveikatai, jaunuolis atsiverčia į Krišnos tikėjimą, o štai "prarastoji karta" grįžta iš Afganistano karo. Pasirodęs Sovietų Sąjungoje šis filmas tapo sensacija, jį pamatė dešimtys milijonų žmonių.

Po pergalės 1989–1995
"Po zwycięstwie 1989-1995" / "After Victory 1989-1995"
Rež. Marcel Łoziński
(Lenkija, 1995, orig. k., angl., liet. subt., 61 min.)
13 d. – 19.10, 18 d. – 13.30

"Po pergalės" – tai kartus pasakojimas apie "Solidarumo" susinaikinimą. Filmo prologe trumpai apžvelgiama Lenkijos pokario istorija: nuo 1945 iki 1981 m., kai buvo paskelbta karinė padėtis, bei Apvaliojo stalo derybų 1989-aisiais. Po jų laukia politiniai, socialiniai bei ekonominiai padariniai – infliacija, privatizacija, nedarbas, streikai, pagaliau ir susiskaldymas tarp "Solidarumo" lyderių. Padėtis pasikeičia tik po 1993 m. parlamento rinkimų bei 1995 m. prezidentu tapus Aleksandrui Kwaśniewskiui.

89 mm nuo Europos
"89 mm od Europy" / "89 mm from Europe"
Rež. Marcel Łoziński
(Lenkija, 1993, orig. k., angl., liet. subt., 12 min.)
13 d. – 19.10, 18 d. – 13.30

Brestas – siena tarp Lenkijos ir buvusios Sovietų Sąjungos. Čia baigiasi europietiški bėgiai, toliau jie jau platesni. Kad šią vietą kasdien galėtų pravažiuoti keliasdešimt tarptautinių traukinių, baltarusiai darbininkai kaskart po vagonais turi pakeisti kelis tūkstančius ratų. Pro traukinių langus į tai žiūri prancūzai, vokiečiai, olandai... Du pasauliai?

RETROSPEKTYVA

Laimė
"Schastye" / "Paradise"
Rež. Sergej Dvortsevoj
(Rusija, Kazachstanas, 1995, orig. k., angl., liet. subt., 23 min.)
14 d. – 18 val., 16 d. – 20 val.

Šis filmas – pietiniuose Kazachstano kalnuose įsikūrusio klajoklio piemens ir jo šeimos portretas. Kasdienybės akimirkos – kaip vaikas iš paskutiniųjų stengiasi neužmigti ir pabaigti dubenėlį grietinės, o kupranugariui kišeniniu peiliuku praduriama nosis – skleidžiasi užburiančiame kino pasakojime apie gyvenimą rūsčiose stepėse. Filmą per tris mėnesius nufilmavo keturi operatoriai; ekrane plačius neaprėpiamus vėjo nugairintų stepių tolius keičia jaukios buitinės scenos: karvės galva užstringa pieno bidone, o moteris dirvoje kepa duoną. "Laimė" – tai etnografinė poema ir odė gyvenimui.

Duonos diena
"Chlebny den" / "Bread Day"
Rež. Sergej Dvortsevoj
(Rusija, 1995, orig. k., angl., liet. subt., 54 min.)
14 d. – 18 val., 16 d. – 20 val.

Filme matome užkampyje gyvenančios pensininkų bendruomenės kiekvienos savaitės ritualą: visi drauge porą valandų stumia į kaimą duonos prikrautą vagonėlį. Režisierius stebi, kaip senyvo amžiaus žmonės iš paskutinių jėgų atlieka varginantį žygdarbį, o pasiekę kaimelio parduotuvę dalijasi skurdžiais duonos daviniais. Jautrus tiek žmonėms, tiek kraštovaizdžiui, Dvorcevojus įamžina kaimo ožkas ir mažų šunyčių vadą gūdžiame kaimo ir senatvės fone.

Trasa
"Trassa" / "Highway"
Rež. Sergej Dvortsevoj
(Prancūzija, Rusija, 1999, orig. k., angl., liet. subt., 52 min.)
15 d. – 18.10, 17 d. – 17 val.

Juosta filmuota Kazachstane ir kaimyninėse šalyse į pietus nuo buvusios Sovietų Sąjungos. Žemės čia atrodo taip, lyg būtum pasiekęs pasaulio kraštą. Matome cirko artistų šeimą, keliaujančią po stepes vos riedančiu autobusiuku ir rengiančią kaimuose pasirodymus: vaikai dantimis pakelia didžiulį geležinį kamuolį, guli stiklo šukių pataluose, rodo akrobatinius triukus. Režisierius keliauja kartu su Tadžibajevų šeima, stebi jų ginčus, pasirodymus, intymias buities akimirkas – kasdienio gyvenimo monotoniją ir paslaptingumą. Žolėje rastas erelio jauniklis tampa vaikų talismanu. Vienoje siurrealistiškiausių scenų regime, kaip vaikai užmiega klausydami motinos lopšinės, virš galvų tykiai sklandant ereliui.

Tamsoje
"V Temnote" / "In the Dark"
Rež. Sergej Dvortsevoj
(Rusija, Suomija, 2004, orig. k., angl., liet. subt., 40 min.)
15 d. – 18.10, 17 d. – 17 val.

Mažame bute Maskvoje aštuoniasdešimtmetis senukas mezga vilnonius krepšius. Senukas ir taip vos mato, negana to, jo vienintelė draugė – maža balta katytė – mezginius dažnai išardo. Jis bando numegztus krepšius parduoti gatvėje, bet niekas jų neperka – visi turi plastikinius. Filmas "Tamsoje" jautriai ir žmogiškai prabyla apie gilų vienatvės ir atsiskyrimo liūdesį.

LŪŽIO KARTA LIETUVIŲ DOKUMENTIKOJE (1989–1994)

Praėjusios dienos atminimui
Rež. Šarūnas Bartas
(Lietuva, 1990, 40 min.)
10 d. – 15 val.

Elegiškas pasakojimas apie miestą – ir traukiantį, ir atstumiantį. Šiame filme atsirado naujas lietuvių kinui herojus – miesto marginalas, amžinas klajūnas, ieškantis, kur prisiglausti šiame benamių pasaulyje. Jį lydi didmiesčio tuštuma – tuščios erdvės, apgriuvę namai, baimių ir aistrų išsekinti žmonių veidai. Š. Barto filmuose visada įdomu stebėti keistą transgresiją – realistiškai nufilmuoti vaizdai, kasdieniški gestai ir žvilgsniai virsta aukščiausios prabos poezija, o gyvenimo nuotrupos bei akimirkos – amžinybe.

Kirtimų idilės
Rež. Arturas Jevdokimovas
(Lietuva, 1991, 14 min.)
10 d. – 15 val.

Filme užfiksuota Vilniaus priemiestyje įsikūrusios romų bendruomenės kasdienybė. Besikuičiantys suaugusieji, žaidžiantys vaikai, kartais absurdiška buitis. Režisierius leidžia žiūrovams atrasti kitokio gyvenimo salą ir akivaizdžiai mėgaujasi lėtai tekančiu laiku, kuris yra visiška priešingybė energingam netoliese pulsuojančio didmiesčio ritmui.

Neregių žemė
Rež. Audrius Stonys
(Lietuva, 1992, 24 min.)
11 d. – 15 val.

Kuo ypatingas neregių pasaulis? Jis kupinas garsų, prisilietimų, kontrastų, įvairių pojūčių, atsirandančių iš susidūrimo, regis, su visai paprastais daiktais. Režisierius atskleidžia ne tik tai, bet ir vidinį neregių pasaulio peizažą, tarsi materializuodamas savo herojų jausmus, troškimus, vienatvę ir, žinoma, – šviesos ilgesį.

Iliuzijos
Rež. Diana Matuzevičienė, Kornelijus Matuzevičius
(Lietuva, 1993, 20 min.)
11 d. – 15 val.

Lietuvių intelektualo Jokūbo Josadės portretas. Gyvenimo pabaigoje rašytojas atsigręžia į praeitį. Jis kalba ne tik apie savo gyvenimą, dramatiškus išbandymus, trapias laimės akimirkas ir begalinę vienatvę, bet ir apie Lietuvos žydų tragediją.

Juoda dėžė
Rež. Algimantas Maceina
(Lietuva, 1994, 38 min.)
12 d. – 16.30

"Šis nepaprastas filmas apmąsto vieną tragiškiausių Rytų europiečiams temų – tremtį. Šeima keliauja į Sibirą atsivežti tremtyje mirusių giminaičių palaikų. Autentiška dokumentinė medžiaga kino priemonėmis pakylėjama į dramatišką lygmenį, kuriame susipina gyvenimo realybė, Samuelis Beckettas ir absurdo teatras. Tai toks pat svarbus mūsų laikų dokumentas, kaip ir Solženicyno romanai ar Czesławo Miłoszo kūryba." (Jonas Mekas)

Dešimt minučių prieš Ikaro skrydį
Rež. Arūnas Matelis
(Lietuva, 1990, 10 min.)
12 d. – 16.30

Filmo herojus yra Vilniaus Užupis. Prieš porą dešimtmečių tai buvo labiausiai apleistas rajonas, išsaugojęs visą senojo Vilniaus žavesį. A. Matelis užfiksavo tikrąją Užupio būseną ir atmosferą: žmonių tipažus, architektūros stilių, griuvėsių, erdvių ir laikų chaosą. Tai ir kaimas, kurio gyventojai pažįsta vieni kitus, ir mažas miestukas su savais ritualais, ir Miestas, kuriame didžioji istorija paliko savo pėdsakus. Kitas filmo herojus – mažas žmogutis ausine kepure. Jis vaikšto po Užupį kaip po savo namus, viename jo sakinyje susilieja lietuvių, rusų, lenkų ir jidiš kalbų žodžiai. Tas keistas žmogus yra lyg Užupio dvasia – skurdi ir visiškai laisva.

Poste restante
"Poste restante"
Rež. Marcel Łoziński
(Lenkija, 2008, orig. k., angl., liet. subt., 14 min.)
17 d. – 19 val. (VDFF uždarymas), 18 d. – 17 val.

Nepasiekę adresato laiškai patenka į Nepristatytų laiškų skyrių Koluški miestelio pašte. Kiekvienais metais Lenkijoje tokių laiškų būna beveik milijonas, tarp jų pasitaiko ir adresuotų Dievui. Filme kaip tik ir pasakojama vieno tokio laiško istorija.

Ciklas 3E-DOX
Tylos!
"Tishe!" / "Quiet!"
Rež. Viktor Kosakovskij
(dokumentika, Rusija, 2002, 82 min.)
10 d. – 18 val.

Režisierius pro savo buto Sankt Peterburge langą visus metus filmuoja gatvę. Miesto 300 metų sukakties proga tvarkomas gatvės lopinėlis po jo langais, tačiau nuolat kas nors nutinka ir tvarkyti reikia iš naujo. Taip gimsta "dokumentinė komedija", arba "atsitiktinumų filmas".

Ciklas "Karlsono kinas"
Bjaurusis ančiukas ir aš!
"The Ugly Duckling and Me!"
Rež. Michael Hegner, Karsten Kiilerich
(animacija, Danija, 2006, liet. įgars., 1.30)
11 d. – 11 val.

Šiuolaikiška ir išradinga klasikinės Hanso Christiano Anderseno pasakos apie bjaurųjį ančiuką, pavirstantį nuostabia gulbe, adaptacija. Šįkart pagrindinis istorijos veikėjas – apsukrus miesto graužikas, kuris, vos išvydęs išsiritusį bjaurios išvaizdos ančiuką, nusprendžia tapti jo tėčiu ir iš jo užsidirbti nemenką pinigų sumelę. Sukurpiamas įspūdingas planas, tačiau... net ir geriausiai apgalvotiems planams ne visada lemta išsipildyti. Prasideda neįtikėtini žiurkės ir ančiuko nuotykiai, kupini pavojų, juoko ir svarbių gyvenimiškų pamokų.




kertukas
Geras banginis

Klube: VIP narys

Parašė žinučių: 10177

2009-10-11 01:11 62 žinutė iš 111 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: kertukas Įtraukti kertukas Į adresų knygelę
Beprotiškai gaila, jog nerandu, kad filmo Tishe būtų dar vienas seansasNežinau
Galiu tik pritarti žymimam mūsų dokumentininkui AUDRIUI STONIUI, kuris pristatydamas autorių Viktorą Kosakovsky įrodinėjo, jog tai vienas iš geriausių dabarties režisierių pasaulyje. Pasižiūrėjus filmą, abejoti tuo neįmanoma. Įstatyta buitinė kamera Sony jo lange ir nukreipta į gatvės vaizdą iš II a., sukuria tokį žiūrėjimo efektą, kokio tikrai pavydėtų pats Charlie Chaplinas!!!. Nesuprantu, kodėl 2003 m. filmas nekartojamas???. Jeigu tai bus pakeista, būtinai dar nustebinsiu faktais apie filmą bei jo autorių...


MrFroid
Geriausias banginis

Klube: VIP narys

Parašė žinučių: 9236

2009-10-11 19:37 63 žinutė iš 111 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: MrFroid Įtraukti MrFroid Į adresų knygelę
Tishe rodys lapkričio 8 Pasakoj.

kertukas
Geras banginis

Klube: VIP narys

Parašė žinučių: 10180

2009-10-11 20:11 64 žinutė iš 111 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: kertukas Įtraukti kertukas Į adresų knygelę
Tuomet truputį papildysiu. Audrius Stonys sakė prieš seansą, kad nuvykus į kokį festivalį ir sužinojus, kad pristatys savo filmą Viktoras Kosakovskis, gali krautis daiktus ir vykti namo - visi prizai bus Viktorui...

Po tokios šlovės (Belovai, Trečiadienis) "užsiėmė" talentinguoju rusu Vakarų prodiuseriai. Jie vis pūtė ir pūtė būsimo filmo biudžetą, kol jis ėmė viršyti 1 mln. Eu. Kosakovskis, atsieit, padėjavęs Stoniui - "Audriau man reikia filmą daryt, o ne biudžetą pūsti..."

Galų gale, spjovė į tuos reikalus, nutraukė visas sutartis su prodiuseriais, ir grįžo į savąjį Sankt Peterburgą. Iškišo per langą buitinę, mažytę SONY kamerą ir.... tai kas gavosi per 12-14 mėnesių, pasirodo, dar galite įvertinti!!! Filmavo, kaip pats po seanso atėjęs į Skalviją pasakojo autorius po porą dienų per savaitę, kai grįždavo namo.
Ir visus lietuvius prajuokino faktas, kad kai jis, prižadėjęs atvežti filmą į kažkokį festivalį, vėlavo, kviečiant taksi, buvo pareikšta - mes negalime prie jūsų privažiuoti - gatvė išgriauta... Tas faktas ir jus prajuokins, jeigu pažiūrėsite šį 2003 m. baigtą filmą. Viktoras sakė Vilniuje - gal dar tęsinį reiks padaryt, ar ką...
Filmas dabar "suvestas", ir yra tikrai ne buitinės kameros lygio vaizdas ir garsas. Žiūrint į situacijų "pagavimą", talentingą pagreitinimą, suprantami režisieriaus žodžiai - kiekvienas gali turėti elementarią kino kamerą ir daryti kiną. Kaip kiekvienas turi rašiklį ir nuolat kažką rašo. Bet Dostojevskiais tampa ne visi...

Dabar, kaip supratau, kūrėjas baigė filmuoti filmą Argentinoje, gvildendamas tai, ką ten jam įdomaus pavyko rasti...


kertukas
Geras banginis

Klube: VIP narys

Parašė žinučių: 10182

2009-10-13 09:59 65 žinutė iš 111 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: kertukas Įtraukti kertukas Į adresų knygelę
Nustebau nedideliu susidomėjimu šiuo puikiu festivaliu. Manau, kaltė yra nerealiai susigrūdę renginiai Vilniuje...

O 2009 metų brito RUPERT MURRAY tiriamosios dokumentikos šviesulį Horizonto pabaiga
(The End of the Line) dar likusiame 18 d. 15 val. seanse labai skatinčiau pamatyti. Tikrai nepagalvojote, jog Žemės vandenynų turtai, kuriais taip grožimės kituose dokumentiniuose filmuose, yra tokiame išnykimo pavojuje !!!. Turiu galvoje ,žinoma, gyvūniją. Filme nnuosekliai, aiškiai ir labai įdomiai atskleidžiama visas problemos visapusis gilumas. Tikrai sujaudins ne vien pasišventusius kovai už ekologiją žiūrovus. Laimė, filmas palieka ir viltį, jog dar ne viskas prarasta.
Prisimenu, kaip Edvinas Pukšta rašė iš kokybiškiausio kino festivalio SUNDANCE mieste (JAV), kokį įspūdį jam paliko filme rodomo mėlynojo tuno išnaikinimo pavojus. Tai didžiulė žuvis, esanti delikatesų sąrašuose. Ar netapsite Mitsubishi korporacijos nedraugai, pamatę ką ji išdarinėja?...

Gaila, jog pirmąjį seansą organizatoriai padarė paskutiniu ir žiūrėjo tik vos daugiau kaip 10 žmonių...

O štai Peru dokumentininkės Užmarštis, nors rodoma kito pasaulio kultūra, pasirodė "nekabinanti".


kertukas
Geras banginis

Klube: VIP narys

Parašė žinučių: 10190

2009-10-15 11:18 66 žinutė iš 111 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: kertukas Įtraukti kertukas Į adresų knygelę
Vilniaus dokumentinių filmų festivalyje savo filmus žiūrovams pristatys svečiai

Vilniaus dokumentinių filmų festivalyje (spalio 9-18 d.) apsilankys Konkursinės programos filmų autoriai iš Estijos ir Latvijos. Savo filmų retrospektyvą taip pat pristatys festivalio svečias, Konkursinės programos žiuri narys, rusų režisierius Sergejus Dvorcevojus. Režisieriaus filmai bus parodyti spalio 14 d. 18 val., 15 d. 18.10, 16 d. 20 val., 17 d. 17 val.
Pabendrauti su festivalio publika atvyks filmo Alioša režisierius Meelis Muhu (Estija). Šis filmas pernai buvo parodytas nepatogaus kino festivalyje "Ad Hoc" ir sulaukė didžiulio žiūrovų susidomėjimo.
1991 metais Estijai atgavus nepriklausomybę, dauguma Sovietų režimo pastatytų paminklų buvo nugriauti. Tačiau bronzinis kareivis Alioša liko stovėti Talino centre. Raudonosios armijos kareivio skulptūra 1947 m. iškilo žuvusiesiems Didžiojo tėvynės karo metu atminti. Estijos nacionalistams šis paminklas simbolizavo Sovietų okupaciją ir kruvinų represijų pradžią. O rusakalbius Estijos gyventojus Alioša jungė su Rusija ir rusiškuoju identitetu. Filme matome žmones, kurie 2005–2007 metais rinkosi prie Bronzinio kareivio paminklo, taip įrėždami naują liniją istorinėje Estijos atmintyje. Nesutarimai dėl istorijos lėmė tai, kad paminklas buvo perkeltas į kitą vietą.
Filmas bus parodytas spalio 15 d. 14 val. "Skalvijos" kino centre.
Festivalyje taip pat dalyvaus filmo Naujoji karta (rež. Aliona Suržikova) prodiuserė Martina Tramberg (Estija).
Filmas "Naujoji karta" pasakoja apie paauglius, gimusius Estijoje po 1990-ųjų. Jie gyvena tipiškame didelio miesto miegamajame rajone. Snežana pastojo būdama penkiolikos. Mokykloje jai užduoda mažai namų darbų, ji jaučiasi pernelyg pavargusi, kad juos darytų. Ištisas dienas mergina žiūri televizorių. Ji niekada gyvenime nėra mačius savo tėvo, o su motina ir patėviu sutaria nekaip. Būdama keturiolikos ji išėjo iš namų ir gyvena su savo vaikinu Vova ir jo tėvais. Vova labai džiaugėsi, kai gimė kūdikis, tačiau jis nebuvo jo tėvas. Snežana paliko Vovą ir apsigyveno su Lioša ir jo tėvais.
Filmas bus rodomas spalio 15 d. 16.20 "Skalvijos" kino centre.
Prodiuseris Uldis Cekulis, pristatys filmą Laikas (rež. Dainis Klava, Latvija).
Šiaurės elnių kerdžiaus gyvenimas monotoniškas kaip ir tundros kraštovaizdis. Jis teka vienoda, ramia vaga nuo vienos elnių migracijos iki kitos. Laikas tarp migracijų priklauso tik kerdžiui. Tai jo laikas.
"Laikas" bus rodomas vienoje programoje su rež. Alionos Suržikovos "Naująja karta" - 15 d. 16.20 "Skalvijos" kino centre.
Estų režisierė Agne Nelk susitikime su žiūrovais papasakos apie Lotmano pasaulį, filmą apie žymų rusų semiotiką, kultūrologą, literatūros istoriką, poetikos ir estetikos tyrinėtoją, mitologą, teatro ir kino teoretiką, vieną iš žymios visame pasaulyje Maskvos – Tartu semiotinės mokyklos kūrėjų - Jurijų Lotmaną.
Kiekvienas žmogus yra atskiras pasaulis. Mikrokosmai neturi ribų – jie tokie pat neaprėpiami, kaip ir vaizduotė. Jurijaus Lotmano vaizduotė buvo neabejotinai laki: joje tilpo ir rusų literatūra, ir ištisa semiosferos galaktika, ir karo komunikacijos ypatumai. Būdamas kosmopolitas, jis keliavo įvairiomis orbitomis rinkdamas informaciją. Galiausiai surinktos idėjos, mintys pradėjo ieškoti išraiškos formų – vienos jų gimė žodžiais, kitos piešiniais. Lotmano pasaulyje susitinka Hitleris ir Stalinas, susipina Sankt Peterburgo ir Tartu vaizdai. Prie atviro stalo kalbasi garsieji semiotikai: Eco, Uspenskis, Toporovas, Jegorovas, Ivanovas, Piatigorskis. Pasaulių tiek, kiek žmonių. Tačiau yra tik vienas toks Lotmano pasaulis.
Filmas bus rodomas "Skalvijos" kino centre 16 d. 18 val.
VDFF inf.


kertukas
Geras banginis

Klube: VIP narys

Parašė žinučių: 10191

2009-10-16 07:42 67 žinutė iš 111 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: kertukas Įtraukti kertukas Į adresų knygelę
Garsi praėjusios savaitės Vilniaus viešnia Nino Kirtadze gavo geriausio Europos filmo prizą 2005 metais. Spalio 18 dieną, 19.15 val. Skalvijoje bus rodomas naujesnis, 2007 metų jos garsus filmas Durakovo: kvailių kaimas. Šis oficialiai nominuotas 2008 metų analogiškam prizui gauti, bet užtat praėjusiais metais tarptautiniame Sandanso (JAV) kino festivalyje (pagal susiklosčiusias tradicijai tai – kokybiškiausio kino festivalis pasaulyje) buvo apdovanotas už geriausią režisūrą. Pasak režisierės, visa tai, ką ji patyrė filmuodama netoli Maskvos esančiame Durakovo kaime, priminė močiutės pasakojimus apie totalitarinės valstybės prievartą paprastam žmogui. Kaimas – tai vieta, kurioje gali suprasti, kaip gyveno sovietiniai žmonės, o kartu vieta, kurioje senų vertybių pagrindu formuojama Rusijos ateities karta. Didelėje klebonijos teritorijoje viešpatauja toks kniazius, panašiai kaip Kėdainiuose Uspaskich. Kaimiečiai baisiausiai priklausomi nuo jo gerumo ir valios. Jis tikrai "nešą šviesą" kaimiečiams, bet įpina juos į neįtikėtiną imperialistinės demagogijos ir propagandinio auklėjimo liūną. Kadangi nieks negali paprieštarauti, tai tu "kvailių" auklėjimas atrodo kaip fantasmarogija ir komedija. Ir stebiesi žiūrėdamas, ir linksminiesi...





kertukas
Geras banginis

Klube: VIP narys

Parašė žinučių: 10200

2009-10-19 10:23 68 žinutė iš 111 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: kertukas Įtraukti kertukas Į adresų knygelę
Triumfavo estų filmas
Rūta OGINSKAITĖ
LR korespondentė
2009-10-19

Kino centre "Skalvija" sekmadienį pasibaigusio Vilniaus dokumentinių filmų festivalio laureatai gavo Kazickų šeimos fondo įsteigtas premijas.

"Dokumentininkai dirba daug ir nuoširdžiai, tačiau dažnai jų darbas menkai vertinamas", – tokią verslininkės Jūratės Kazickaitės mintį perdavė Kazickų šeimos fondo administracijos direktorius Zenonas Bedalis apdovanojimų "Skalvijoje" metu.

Pati J.Kazickaitė yra kūrusi dokumentinius filmus, todėl ypač džiaugiasi, kad jos šeimos fondas prisideda prie dokumentikos šlovinimo.

"Skalvija", rengdama tokio retai matomo Lietuvoje kino festivalį, per šešerius metus prisipratino ir užsiaugino publiką, dešimt dienų smalsiai ir ištikimai žiūrinčią dokumentinius filmus.

Laikas keičia tradicijas

Šiemet trijų Baltijos šalių filmus vertino rusų kino meistras Sergejus Dvorcevojus, kurio filmų retrospektyva buvo šio festivalio dalis.

Kitas žiuri narys – čekų kino režisierius šmaikštuolis Miroslavas Janekas, surengęs dokumentikos dirbtuves Muzikos ir teatro akademijos studentams. Konkurso laureatus rinko ir Ala Pigalskaja, vizualinės kultūros specialistė iš Baltarusijos.

Pažiūrėję 12 filmų – po keturis iš Estijos, Latvijos ir Lietuvos – žiuri nariai premijavo du estų ir vieną lietuvių filmą.

Lietuvių kino dokumentininkui Audriui Stoniui už filmą "Keturi žingsniai" paskirta trečioji premija. Vertinimo komisijai patiko režisieriaus siekimas pažiūrėti, kaip laikas keitė tradicinius vestuvių ritualus.

Praėjusiais metais A.Stonio "Keturi žingsniai" buvo populiariausias dokumentinis filmas.

Politikuojantys charakteriai

Abu premijuoti filmai iš Estijos skirti politikai. Antroji premija atiteko režisierės Alionos Poluninos filmui "(Ne) revoliucija". Čia įamžinti įvykiai Rusijoje prieš prezidento rinkimus, o filmas galėjo būti sukurtas tik Estijoje – nes kas Rusijoje prodiusuotų juostą apie ketinimus nuversti valdžią!

Filmavimo grupė sugebėjo prieiti itin arti Rusijos opozicijos, vadinamos "nacbolais" (nacionalbolševikais?). Tai uždrausta politinė organizacija. Žiūrovai pamato, kokie aršūs ir bedaliai personažai veikia opozicijoje.

Tačiau matydamas opozicijos ir pozicijos aistruolių susidūrimus gatvėje nelabai atskirsi, kas yra kas. Abi pusės atbukusios ir sužvėrėjusios.

Bronzinio kareivio likimas

Pirmąją premiją pelnė režisieriaus Meeliso Muhu filmas "Alioša". Šiuo vardu Estijos gyventojai vadina Taline stovinčią sovietinio kareivio skulptūrą. Filmas remiasi 2005-2007 metų įvykiais, po kurių kareivio paminklas buvo iškeltas iš Talino centro.

Raudonais dažais aplietas bronzinis kareivis tapo dvejopu simboliu. Vieniems tai okupantas, kitiems – išvaduotojas. Graudu ir šiurpu stebėti, kaip prie "Aliošos" atslenka senyvi Estijos rusakalbiai su gėlėmis, kaip sveikinami vos bepaeinantys karo didvyriai, ordinais nusisagstę krūtines.

Šiame filme nieko nesmerkiama. Už tai "Alioša" ir apdovanotas – čia pakanka erdvės žiūrovų sprendimams.


kertukas
Geras banginis

Klube: VIP narys

Parašė žinučių: 10202

2009-10-20 13:36 69 žinutė iš 111 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: kertukas Įtraukti kertukas Į adresų knygelę
Ciklas 3E-DOX

SKALVIJA

Sakmė apie raudantį kupranugarį
"Die Geschichte vom weinenden Kamel" / "The Store of the Weeping Camel"
Rež. Byambasuren Davaa, Luigi Falorni
(dokumentika, Mongolija, Vokietija, 2003, 90 min.)
24 d. – 17 val.

Pavasaris Pietų Mongolijos dykumoje. Klajoklių šeima padeda kupranugarių kaimenei susilaukti jauniklių. Vienos iš patelių gimdymas itin sunkus, bet galiausiai pasaulį išvysta itin retas baltas kupranugariukas, kurio motina neprisileidžia. Kai pastangos atkurti ryšį tarp motinos ir jauniklio pasirodo bergždžios, jaunesnieji klajoklių šeimos berniukai pasiunčiami į dykumą ieškoti muzikanto.
----------------------

2004 metų mūsiškiame KINO PAVASARIO festivalyje tai buvo didžiausias hitas. Vėliau kiekvienais metais vis rodomi "etnografiniai" filmai iš tos pačios Mongolijos, Kazachstano, Tadžikistano bei panašių egzotinių šalių buvo aiškiai silpnesni. Ir nors pagal žiūrovų apklausą Kupranugaris užėmė "tik" antrą vietą festivalyje po tada į madingumo viršūnę šovusiam Ki duk Kimui (Pavasaris, vasara, ruduo, žiema ir vėl pavasaris), tai parodo dokumentinio filmo gerumą, nes pralenkė dešimtis vaidybinių atvežtų juostų.

Džiugu, jog radau merginos, kuri pamačiusi Kino pavasaryje SAKMĘ APIE RAUDANTĮ KUPRANUGARĮ, brūkštelėjo tokį komentarą. Aš tokių žodžių nesugebėčiau parinkti:

"Kokia laimė, kad vis dėlto pamačiau šį filmą. Tai filmas-pasaka, meilės plačiąja prasme filmas, socialinis reportažas. Jau seniai kine bemačiau tokį harmoningą pasaulį, dar nenusiaubtą civilizacijos narkotikų, neužgožtą perku-parduodu santykių. Čia žmonės, švytintys tikru gerumu, pagarba ir meile vienas kitam, kartu gyvenantiems gyvuliams, gyvenimui. Čia yra laiko pasakoms, lopšinėms. O ar jums yra tekę dokumentinio filmo metu pamatyti tikrą stebuklą? Pas mus tik pikantiškų naujienų skyrelyje parašytų, kad atliekami eksperimentai, kaip reaguoja gyvūnai į muziką. O mongolų klajoklių gyvenime tai, pasirodo, natūralus dalykas. Ir raudantis kupranugaris filmo pavadinime ne graži personifikacija. Kupranugariukui Botok mamą Ingeen Temee sugrąžinančio ritualo giesmė sklinda iš pačios širdies, mongolų muzikos instrumentų stygos atliepia kupranugarės raudą - ir suklūsta visi, gyvūnai ir žmonės. Tokią stebuklingą giesmę turbūt gali giedoti tik labai tyra ir kantri motinos širdis, žmogus, nepraradęs ryšio su gamta, sutariantis su dvasiomis.
Ech, tam filme tiek daug nuostabių momentų, visko neišpasakosi. Eikit bent pažiūrėti, kaip bendrauja šeima tarpusavyje - neklykia nei sutuoktiniai vienas ant kito, nei tėvai ant vaikų, kokia situacija bebūtų. Viskas ramiai, pagarbiai ir su meile..."




kertukas
Geras banginis

Klube: VIP narys

Parašė žinučių: 10286

2009-12-07 23:00 70 žinutė iš 111 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: kertukas Įtraukti kertukas Į adresų knygelę
12.12 (šeštadienį) SKALVIJOJE 17 val. bus rodomas labai intriguojantis filmas Vabzdžių garsas, kuris buvo išrinktas geriausiu Europos 2009 m dokumentiniu filmu, kada šio festivalio metu buvo atvykę tų rinkimų, paprastai vykstančių Vokietijoje žiuri.

Tai paskutinis Lietuvoje seansas iš 3-jų numatytų.
Pagalvojau, kad jeigu aš būčiau žiuri nariu. tai neįsivaizduoju, kad žinočiau metų bėgyje sukurtą kitą dokumentinį filmą, kuris būtų vertesnis šio prizo.

Filmo situacija - unikali. Žiemą Šveicarijos miškuose atsitiktinai keliavęs žvejys surado iš polietileno suręstoje palapinaitėje lavoną, kuris buvo virtęs mumija. Medikai nustatė, jog ši mirtis buvo savižudybė badaujant - 176 m vyras mirties valandą turėjo sverti apie 36 kg. Iki šiol nenustatyta šios mumijos asmenybė - civilizuotoje Europoje jo niekas nepasigedo...
Tarp lavono kojų buvo rastas dienoraštis. Va jo pagrindu ir sukurtas 1,5 val. filmas. Taigi, skaitomas tas dienoraštis. Kaip jūs manote, kiek turėjo išbūti gyvas ir sugebėti dar parašyti savo pojūčius ir mintis nė kasnio burnon nebeimantis žmogus?! Nepatikėsite. Žmogaus organizmnas tiek priešinasi norui palikti šį pasaulį, kad yra neabejotinai pačiu galingiausiu varikliu Žemėje. INteligentiškas, išsilavinęs (tai aiškiai matyti ir jo raštų) vyras dienoraštyje taiop ir neparašo užuominų, kas jis ir kodėl nusprendė tokiu kankinamu bei nežmoniškos valios reiklaujančiu būdu apleisti šį pasaulį. Jis stebisi, kodėl jo tiek ilgai tas pasaulis nepaleidžia, o ANAS nepriima. Filmą žiūri (ypač klausai diktoriaus ar seki vertimą) vienu atsikvėpimu. Tai ir studija mokslui, tai ir signalai anoreksikams, bet klausimas, kokia psichikos būsena privertė taip žmogui nuspręsti žudyti, liks amžiams, matyt, nepaaiškėjusi...
Būtinai siūlau pamatyti šį filmą !!!
Pasakoje jį žiūrėjo apie 15 žiūrovų. Tai žiauri neteisybė filmo įdomumo atžvilgiu...




kertukas
Geras banginis

Klube: VIP narys

Parašė žinučių: 10298

2009-12-10 22:25 71 žinutė iš 111 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: kertukas Įtraukti kertukas Į adresų knygelę
Šeštadienį 17 val. Pasakoje bus rodomas Durakovo - kvailių kaimas http://www.kinopasaka.lt/news/128/43/Durakovo---kvaili%C5%B3-kaimas/d,

filmas.

Teko jį matyti. Užtikrintas žiūralas. Toks ir propogandinis ir antiptopogandinis filmas apie Rusiją. Tiksliau vieną ypatingai keistą kaimą. Daug humoro.




kertukas
Geras banginis

Klube: VIP narys

Parašė žinučių: 10778

2010-09-19 22:28 72 žinutė iš 111 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: kertukas Įtraukti kertukas Į adresų knygelę
2010
Rugsėjo 23 d. vėl pakvies Vilniaus dokumentinių filmų festivalis SKALVIJOJE

Per atidarymą bus parodyta Julijos Gruodienės ir Rimanto Gruodžio filmo "Lieknas" premjera. Tai pasakojimas apie kaimo keistuolę, kuri pelkėje sukūrė nuostabų parką. Lietuviškų premjerų festivalyje bus ir daugiau. Tai ir Audriaus Stonio filmas "Aš perėjau ugnį", kuris uždarys festivalį, ir Jūratės Samulionytės "Vilniaus Šanchajus" – jis bus parodytas konkursinėje Baltijos šalių programoje. Ši juosta atstovaus Lietuvai kartu su J. ir R. Gruodžių "Upe", Mykolo Vildžiūno "Šarka2" bei Domanto Vildžiūno "Tikras Garsas Valstybės Atgimimo 1989–1993". Dar viena lietuviška festivalio programa – "Skalvijos" kino akademijos studentų dokumentinių filmų programa.

Šių metų VDFF programoje – ir dvi retrospektyvos. Kino kritikė Rūta Oginskaitė parengė Roberto Verbos filmų retrospektyvą. Ją sudarys keturios programos: "Šimtamečių godos", "Išeinu, kad sugrįžčiau", "Paskutinė vienkiemio vasara" ir "Šventėn". Antroji VDFF retrospektyva pristatys geriausius lenkų režisieriaus Paweło Łozińskio filmus.

Pagrindinė programa

Pagrindinėje festivalio programoje – garsūs pastarųjų metų dokumentiniai filmai. Coco Schrijber filmas "Sumauti pirmadieniai ir braškių pyragaičiai" ("Bloody Mondays and Strawberry Pies", Olandija, 2008) pasakoja apie nuobodulį ir jo poveikį žmogui. Filmo herojai – 32 metų Volstryto biržos makleris, dykumų klajoklis, Antrojo pasaulinio karo šnipas, laiką tapantis dailininkas ir Brenda Spencer, kuri būdama šešiolikos mokykloje nušovė vienuolika žmonių, nes jai "nepatinka pirmadieniai". Vidinis nuobodulio kankinamo žmogaus "aš" prabyla Johno Malkovichiaus balsu ir klausia: "Kiek dar žmonių pasaulyje jaučiasi taip, kaip aš?" Nuosekliausi dokumentinio kino antiglobalistai Michaelas Winterbottomas ir Matas Whitecrossas filme "Šoko doktrina" ("The Shock Doctrine", D. Britanija, 2009) remiasi Naomi Klein bestseleriu. Jie atskleidžia katastrofų kapitalizmo mechanizmą: masinių nelaimių įkandin seka puikiai suderinti vyriausybių bei verslo gigantų išpuoliai prieš sugniuždytus žmones ir šalis – stichijos, ekonominės krizės bei karai laikomi puikiomis laisvosios rinkos galimybėmis. Dokumentiniame pasakojime grįžtama iki doktrinos užuomazgų radikaliose Čikagos universiteto profesoriaus Miltono Friedmano teorijose ir paneigiamas mitas, kad globali laisvoji rinka suvešėjo demokratinėje dirvoje.

Festivalio svečias – žymus prancūzų dokumentininkas Nicolas Philibert’as, kurio filmų retrospektyvą VDFF surengė prieš kelerius metus. Konkursinėje programoje jis pristatys filmą "Nenetė" ("Nénette", Prancūzija, 2009). 1969 m. Borneo salos džiunglėse gimusiai orangutanei Nenetei jau virš keturiasdešimt. Seniausiame pasaulio zoologijos sode "Jardin des Plantes" ji gyvena ilgiausiai iš visų gyvūnų. Populiarumu niekam nenusileidžiančią senolę per dieną aplanko keli šimtai žmonių.

Konkursinėje programoje bus parodytas ir pernai "Prix Europa" apdovanotas Paweło Łozińskio filmas "Chemoterapija" ("Chemia", Lenkija, 2009). Tai neįprastas kolektyvinis vėžiu sergančių žmonių, Varšuvos onkologijos centro pacientų, portretas. Režisierius filmavo tas kelias valandas, kurias jie praleidžia prijungti prie lašelinių su vaistais. Tai apmąstymų ir pokalbių su artimaisiais bei kitais ligoniais laikas, padedantis susitaikyti su liga, įveikti baimę. Filmą Vilniaus žiūrovams taip pat pristatys pats režisierius, jis vadovaus ir festivalio žiuri.

Aleksando Gutmano filmas "Rugpjūčio 17-oji" ("17 avgusta", Rusija, Lenkija, 2009) pasakoja apie kalėjimą, kuriame kalinami iki gyvos galvos nuteisti nusikaltėliai. Pasak režisieriaus, jo filme tarsi veidrodyje atsispindi šiuolaikinės Rusijos gyvenimas. Dar vienas filmas apie šiuolaikinę Rusiją – Davido Kinsellos "Žudančios merginos" ("Killing Girls", Norvegija, 2009). Jis nukelia į pavėluotų abortų kliniką paauglėms Sankt Peterburge. Kartais čia atkeliauja merginų, norinčių nutraukti nėštumą likus mėnesiui ar dviem iki gimdymo. Tai pasakojimas apie tris merginas, nusprendusias nutraukti nėštumą paskutiniais mėnesiais, bei apie tokius abortus atliekančią gydytoją. Filmo režisierius taip pat bus festivalio svečias.

Meno pavidalai

Specialioji programa "Meno pavidalai" skirta filmams apie menininkus ir meną. Gary Hustwito "Pavidalai" ("Objectified", JAV, 2009) – tai antrasis režisieriaus kuriamos dizaino trilogijos filmas. 2008 m. VDFF jau rodė filmą "Helvetika", paskutinė trilogijos dalis "Urbanizuotas" ("Urbanized"), pasirodysianti 2011 m., prabils apie miesto dizainą. "Pavidalai" – tai filmas apie industrinį dizainą, sudėtingą santykį su mus supančiais daiktais ir apie žmones, kurie juos kuria. Romano Liberovo filmo "Josifas Brodskis. Pokalbis su dangaus gyventoju" ("Josif Brodskij. Razgovor s nebožitelem", Rusija, 2010) pagrindą sudaro Josifo Brodskio pokalbis su muzikos kritiku Solomonu Volkovu, vykęs 1993 m.

Niujorke. Brodskis pasakoja apie esminius savo gyvenimo posūkius, atvirai atsakinėja į jautrius klausimus, juokauja ir kalba apie poeziją. Režisierius taip pat atvyks į Vilnių pristatyti filmo žiūrovams. Lucy Walker "Sąvartynas" ("Waste Land", D. Britanija, Brazilija, 2010) pasakoja apie žymaus menininko Viko Munizo kelionę į gimtąją Braziliją ir "Gramačo sodais" vadinamą didžiausią pasaulio sąvartyną Rio de Žaneiro pašonėje. Čia jis fotografuoja spalvingą grupelę "katadorų" – perdirbamų atliekų rinkėjų. Filmo "Trimpinas. Išradimų muzika" ("Trimpin: The Sound of Invention", rež. Peter Esmonde, JAV, 2009) herojus yra menininkas, išradėjas, inžinierius ir kompozitorius. Trimpinas nežaidžia pagal komercinio meno rinkos taisykles: jo darbų nepristato jokia galerija, jis neturi vadybininko, mobiliojo telefono ir interneto svetainės, tačiau jo išskirtinius muzikinius "įrenginius" liaupsina visas pasaulis. Filme "Išėjimas per suvenyrų krautuvę" ("Exit Through the Gift Shop", JAV, D. Britanija, 2010) rodomas ekscentriškas ir smalsus Los Andžele gyvenantis prancūzas Thierry Guetta, niekuomet nepaleidžiantis iš rankų kameros. Jis tampa gatvės meno dokumentininku ir nusprendžia surasti tapatybę kruopščiai slepiantį garsųjį Banksy, kuris ir yra filmo režisierius.

Išskirtinis šios programos filmas – JAV socialinės dokumentikos veterano, kino klasiko Fredericko Wisemano filmas "La Danse: Paryžiaus Operos baletas" ("La Danse – Le Ballet de L’Opera de Paris", Prancūzija, JAV, 2009). Filme atskleidžiamos visos trupės gyvenimo puses: nuo administracinių ir techninių rūpesčių iki šokio pamokų bei septynių baleto spektaklių repeticijų bei premjerų.

Konkursinė programa

Konkurse bus parodyta po keturis naujausius latvių, estų ir lietuvių dokumentininkų filmus. Latvių režisieriaus Viesturio Kairišo "Lohengrinas iš "Varka Kru" ("Loengrīns no Varka Kru", Latvija, 2009) – tai latvių rogutininko Martino Rubenio, 2006 m. Turine laimėjusio žiemos olimpinių žaidynių medalį, portretas. Alternatyviosios kultūros sluoksniuose jis žinomas ir kaip DJ Betonas iš grupės "Varka Kru". Viena garsiausių šiuolaikinių latvių režisierių Laila Pakalniņa filme "Rubiko keliu" ("Pa Rubika ceļu", Latvija, 2010) rodo Rygą su Jūrmala jungiantį dviračių taką, vis dar vadinamą buvusios Latvijos komunistų partijos lyderio vardu. Filmuojant vaikštinėjančius žmones, bėgikus, dviratininkus, šunis, paukščius, mopedus, dangų skrodžiančius lėktuvus, Latvijos pilietis Alfrēdas Rubikas, kadaise griežtai pasisakęs prieš Latvijos nepriklausomybę, buvo išrinktas į Europos parlamentą. Filme "Versija Vera" (Latvija, 2010) režisierė Ilona Brūvere pasakoja apie skulptorę Verą Muchiną, sukūrusią vieną sovietinių simbolių – milžinišką darbininko ir valstietės skulptūrą. Remiantis Rygoje gyvenusios žymios skulptorės dienoraščiais, atkuriama epochos atmosfera, nagrinėjamas moters menininkės santykis su valdžia, menu, savimi. Unos Celmos filme "Moterys ir sargybiniai" ("Sievietes un sargi", Latvija, 2009) žvelgiama į graudų gyvenimą Afganistano moterų kalėjime.

Garsaus estų dokumentininko Jaako Kilmi filmas "Disko ir atominis karas" ("Disco and Atomic War", Estija, 2009) pasakoja apie keistą informacijos karą tarp totalitarinio režimo ir populiariosios kultūros. Vladimiro Loginovo "Tapatybės" ("A&#1081;dentity", Estija, 2009) herojė – menininkė Tania Muravskaja, kuri jaučiasi svetima ir bando bent per kūrybą suartėti su Estijos žmonėmis. Moonikos Siimets "Pasaulio čempiono" ("World Champion", Estija, 2009) herojus 83 metų Herbertas Seppas mokyklą lankė pirmosios Estijos respublikos laikais, dar vaikas buvo ištremtas į Sibirą. Jis yra geriausias Estijos šuolininkas su kartimi savo amžiaus grupėje. Alionos Suržikovos "Panelė Robinzonė" ("Miss Robinson", Estija, 2009) herojė Olga jau septintus metus dirba kiaurą parą veikiančiame bare ir ieško meilės, norėdama pagaliau ištekėti. Pirmasis potencialus sutuoktinis buvo suimtas ir pasodintas. Gyvenimas nestovi vietoje ir Olga susiranda naują "internetinę" meilę.


Specialiame VDFF seanse bus parodytas festivalio svečio Roy’aus Lekuso (Prancūzija) filmas "Įstrigę krante: likimo pamesti jūreiviai". Kartu su Daisy Asquit (D. Britanija) jis surengs meistriškumo kursus, kurių tema – socialinės dokumentikos prodiusavimas ir kūrimas.

Visos programos išvardytos čia: http://vdff.lt/Articles/public/more/id/36

Pagal "Skalvijos" inf.

P.S. Žiuri pirmininko, garsaus režisieriaus-dokumentininko interviu apie šios rūšies kiną:

http://www.7md.lt/lt/2010-09-17/kinas/nelabai_zinau_kas_yra_tiesa.html


kertukas
Geras banginis

Klube: VIP narys

Parašė žinučių: 10782

2010-09-20 22:09 73 žinutė iš 111 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: kertukas Įtraukti kertukas Į adresų knygelę
2010 m PROGRAMA, Skalvija:

Sumauti pirmadieniai ir braškių pyragaičiai
Rež. Coco Schrijber
(Olandija, 2008, orig. k., liet. subt., 87 min.)
17 val.

VDFF atidarymas
Lieknas premjera
Rež. Julija Gruodienė, Rimantas Gruodis
(Lietuva, 2010, 28 min.)
19 val.

Pavidalai
Rež. Gary Hustwit
(JAV, 2009, 75 min.)
20.30

Rugsėjo 24 d.

Josifas Brodskis. Pokalbis su dangaus gyventoju
Rež. Roman Liberov
(Rusija, 2010, rusų k., liet. subt., 44 min.)
18 val. (filmą pristatys režisierius)

Paweło Łozińskio filmų retrospektyva (I programa)
Gimimo vieta
19.30

Ponia iš Ukrainos
(Lenkija, 2002, 19 min.)
19.30

Šoko doktrina
Rež. Michael Winterbottom, Mat Whitecross
(Didžioji Britanija, 2009, 78 min.)
21 val.

Rugsėjo 25 d.

"Skalvijos" kino akademijos studentų dokumentinių filmų programa (90 min.)
13 val.

Lohengrinas iš "Varka Kru
Rež. Viesturs Kairišs
(Latvija, 2009, 80 min.)
15 val.

Upė
Rež. Julija Gruodis, Rimantas Gruodis
(Lietuva, 2009, 30 min.)
15 val.


Paweło Łozińskio filmų retrospektyva (II programa)
Tokia istorija
(Lenkija, 1999, 58 min.)
17.15

Kac, kac
(Lenkija, 2008, 28 min.)
17.15

Sąvartynas
Rež. Lucy Walker
(Didžioji Britanija, Brazilija, 2010, 98 min.)
21 val.

Rugsėjo 26 d.

Šarka²
Rež. Mykolas Vildžiūnas
(Lietuva, 2010, 28 min.)
15 val.

Disko ir atominis karas
Rež. Jaak Kilmi
(Estija, 2009, 80 min.)
15 val.

Rugpjūčio 17-oji
Rež. Aleksandr Gutman
(Rusija, Lenkija, 2009, 62 min.)
17.30

Trimpinas. Išradimų muzika
Rež. Peter Esmonde
(JAV, 2009, 77 min.)
19 val.

Rugsėjo 27 d.

Josifas Brodskis. Pokalbis su dangaus gyventoju
Rež. Roman Liberov
(Rusija, 2010, rusų k., liet. subt., 44 min.)
15 val.

Tapatybė
Rež. Vladimir Loginov
(Estija, 2009, 62 min.)
16.15

Rubiko keliu
Rež. Laila Pakalniņa
(Latvija, 2010, 30 min.)
16.15


Specialus seansas "VDFF svečias"
Įstrigę krante: likimo pamesti jūreiviai
Rež. Roy Lekus
(Latvija, Prancūzija, 2010, 52 min.)
18 val. Filmą pristatys režisierius.

Išėjimas per suvenyrų krautuvę
Rež. Banksy
(JAV, Didžioji Britanija, 2010, 87 min.)
19.20

Sumauti pirmadieniai ir braškių pyragaičiai
Rež. Coco Schrijber
(Olandija, 2008, 87 min.)
21 val.


Rugsėjo 28 d.

Pasaulio čempionas
Rež. Moonika Siimets
(Estija, 2009, 38 min.)
17 val.

Tikras Garsas Valstybės Atgimimo 1989–1993
Rež. Domantas Vildžiūnas
(dokumentika, Lietuva, 2010, 45 min.)
17 val.

Šoko doktrina
Rež. Michael Winterbottom, Mat Whitecross
(Didžioji Britanija, 2009, 78 min.)
19.10

Paweło Łozińskio filmų retrospektyva (III programa)
Seserys
(Lenkija, 1999, 12 min.)
28 d. – 20.40

100 metų kino teatre
(Lenkija, 1995, 62 min.)

Rugsėjo 29 d.

Versija Vera
Rež. Ilona Brūvere
(Latvija, 2010, 75 min.)
17 val.

Vilniaus Šanchajus
Rež. Jūratė Samulionytė
(Lietuva, 2010, 25 min.)
17 val.

Chemoterapija
Rež. Paweł Łoziński
(Lenkija, 2009, 58 min.)
19 val. (filmą pristatys režisierius)

Pavidalai
Rež. Gary Hustwit
(JAV, 2009, 75 min.)
20.40

Rugsėjo 30 d.

Panelė Robinzonė
Rež. Aliona Suržikova
(Estija, 2009, 28 min.)
17 val.

Moterys ir sargybiniai
Rež. Una Celma
(Latvija, 2009, 52 min.)
17 val.

La Danse: Paryžiaus Operos baletas
Rež. Frederick Wiseman
(Prancūzija, JAV, 2009, 159 min.)
18.40

Rugpjūčio 17-oji
Rež. Aleksandr Gutman
(Rusija, Lenkija, 2009, 62 min.)
21.30

Spalio 1 d.

Žudančios merginos
Rež. David Kinsella
(Norvegija, 2009, 79 min.)
18.30 (filmą pristatys režisierius)

Sąvartynas
Rež. Lucy Walker
(Didžioji Britanija, Brazilija, 2010, 98 min.)
20.20


Spalio 2 d.

Paweło Łozińskio filmų retrospektyva (IV programa)
Sławomiras Mrożekas pristato
(Lenkija, 1997, 48 min.)
17 val.

Inventorizacija
(Lenkija, 2010, 9 min.)
17 val.

VDFF uždarymas
Aš perėjau ugnį premjera
Rež. Audrius Stonys
(Lietuva, 2010, 38 min.)
19 val.

Spalio 3 d.


Chemoterapija
Rež. Paweł Łoziński
(Lenkija, 2009, 58 min.)
17 val.

Išėjimas per suvenyrų krautuvę
Rež. Banksy
(JAV, Didžioji Britanija, 2010, 87 min.)
18.20



kertukas
Geras banginis

Klube: VIP narys

Parašė žinučių: 10791

2010-09-25 12:03 74 žinutė iš 111 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: kertukas Įtraukti kertukas Į adresų knygelę
Pirmieji įspūdžiai.

Galiu pasakyti, kad festivalio atidarymas kuklutės erdvės sausakimšoje SKALVIJOS salytėje buvo vienas iš geriausiai apgalvotų ir organizuotų tarp pastaruoju laiku matytojų. Ypač perspektyvus ir labai žiūroviškas tik ką susikūrusių popjazz jaunuolių atlikėjų kolektyvas (2 akordeonai ir kongo perkusija su pagrindiniu solistu birbyninku) skėlė šaunias lotynų amerikos ritmų melodijas. Apie šį kolektyvą dar išgirs LT muzikos pasaulis.

Kai po premjerinio pusvalandinio seanso Lieknas apie unikalaus charakterio biržietę Aldoną, nelabai galinčią jaukiai jaustis žmonių kolektyve, ligotą nuo jaunumės, bet savo vizijos ir užsispyrimo dėka sumūrijusią namą, ir kastuvu, grėbliu užsodinusią sodą su vandens telkiniais į kurį atvyksta pažiūrėt net juodaodžiai iš kito svieto, kalbėjau su patyrusiu vidurinės kartos LT dokumentininku RIMANTU GRUODŽIU, jis tyliai paaiškino:
- Šito filmo dabar festivalyje jau neberodys, bet mes dalyvaujame (jie su žmona Julija yra visų savo filmų bendraautoriai) konkursinėje programoje šeštadienį 15 valandą su Upe.
Pagalvojau, rūgštele, koks kuklumas. Juk be fakto, kad ta "UPĖ" iškovojo "Auksinę gervę" kaip geriausias 2009 m lietuviškas dokumentinis filmas, prie jo dar prirašoma:
Madrido dokumentinių filmų festivalis "Documenta Madrid", Ispanija (2010) – pirmasis žiuri prizas
Florencijos "Festival dei Popoli", Italija (2009) – žiūrovų prizas

o svarbiausia, Karlovy Varų tarptautinis filmų festivalis, Čekija (2010) – geriausias trumpas dokumentinis filmas.
Juk šio A klasės festivalyje Grand prix seniai seniai yra tegavęs tik mūsų kino genijus Arūnas Žebriūnas, savo filmų apie vaikus lygiu sugebėjęs pramušti sovietines nepraleidžiančias už kordono sienas. Juk nepalyginamai geresnis už AMAYA Igno Miškinio filmas ARTIMOS ŠVIESOS, praėjusių metų Karlovy Vary festivalyje "atsižymėjo" tik dalyvavimu ir "puikiu publikos filmo priėmimu"...
Bet gal VILNIAUS DOKUMENTINIŲ FILMŲ festivalyje ištikro suvežti filmai iš pasaulio tokio kalibro, kad tokiam asui kaip pasakojimui apie prie Upės tvyrantį jonaviečių gyvenimą tikrai bus rimta konkurencija? Palauksim rezultatų

O dar vieną pamatytą filmą ŠOKO TEORIJA jau labai rekomenduočiau nepraleisti SKALVIJOJE rugsėjo 28 dieną. Tai vienintelis politinės-ekonominės-istorinės pakraipos filmas, kalbantis apie 1975-2008 metus. Kaip žinome, 2008 metai - pasaulinės ekonominės krizės pradžia. "Sąmokslų teorijos" kūrėja parašė knygą, tapusią bestseleriu, o daugiausia kartų KINO PAVASARIO programoje rodžiusio savo filmus užsienietis, britas MICHAEL WINTERBOTTOM, (http://www.biteplius.lt/lt/2forum.showPosts/652570.462-=(338819470, http://www.biteplius.lt/lt/2forum.showPosts/494828.462-=(1759211167) pasižymintis tuo, jog kuria visiškai skirtingos stilistikos filmus, eilinį kartą nustebino - sukūrė pagal šią knygą dokumentinį filmą.
Dažnai skeptiškai žiūriu į "viruozinimus" apie pasaulį, kuriame gyvename. Jį pažįstame ne iš pasakojimų. Tačiau šitas filmas didžiai sudomino.
Rašytoja savo teorijas ir įrodymus suka faktais įrodinėdama, kad garsiojo Čikagos universiteto profesoriais, Nobelio premijos laureato MILTON FRIEDMAN veiklos analize. iki pat mirties 2006 metais vadinamieji "čikagos berniukai" įrodinėjo, kad tik karų, nelaimių, kitokių kataklizmų išvarginti žmonės turi galimybę sukurti demokratiją ir globalią laisvąją rinką. Jų šūkiai, kaip antai, privatizuoti reikia viską, išskyrus teismus ir kelius, filme atskleidžiami pradedant Čilės istorija, kai 1975 m marksistą Alijendę keitė Pinočeto diktatūra, kai 1978 m Pasaulio futbolo čempionato Argentinoje finalas vyko tik 2 km nuo didžiulio kankinimų kalėjimo, kai čikagos berniukų šalininkės Margaret Thecher karjerą išgelbėjo tik karas Folklende, kai ėmes vykdyti Freedmano doktriną Jelcenas (tokių kadrų, kai tankų patrankos atakavo Rusijos dūmą, aš nebuvau matęs arba tiek išsamiai nebuvo rodoma per TV) ir įvarė Rusiją į 400 kartų infliaciją, kai JAV New Orleano potvynio metu benamiais virtusius vaikus, čikagiečiai vadino didžiule perspektyva įvykdant šalies švietimo reformą. kad prieš išvedant JAV kariuomenę iš Irako daugiamilijardinius kontraktus turėjo daugiau privačių verslo kompanijų, aptarnaujančių kariškius, negu buvo Irake tų ... kariškių.
Viskas perteikta puikia dokumentine medžiaga.


kertukas
Geras banginis

Klube: VIP narys

Parašė žinučių: 10792

2010-09-26 23:06 75 žinutė iš 111 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: kertukas Įtraukti kertukas Į adresų knygelę
La Danse: Paryžiaus Operos baletas

Ką galima pridurti šalia tikslaus filmo aprašymo http://www.vdff.lt/la-danse-paryziaus-operos-baletas ?

Visų pirma, kad filmas tikra šventė beleto gurmanui. Tie, kas lankosi Vilniaus operos ir baleto teatre ar Tarptautiniuose šokio festivaliuose (Vilniuje ir Kaune tokius žinau), patirs ilgalaikį malonumo peną. Jie ras tą grožį, dėl ko mylį baletą.
O tie, kurie matė retus baletinius pasirodymus Niujorko Metropoliten Operos spektaklių transliacijose Vingio kino teatre ar net turėjo progos regėti ankstesnes garsiojo Maurice Bejart gastroles ar vasarą įvykusį fantastišką JAV trupės COMPLEXIONS baletą Ūkio banko arenoje, turės gerą progą dar kartą iš arti išvysti tokią šokio techniką, kokią matė šiuose pasirodymuose. T.y. tokį šokimo lygį ir šokėjų paruošimą, koks Lietuvoje, deja, nėra pasiektas.

Filmo autoriaus idėją perprasti nesunku - prasideda šokėjų trenažais, tęsiasi repeticijų scenomis ir pasiekiama ištraukomis iš sukurtų spektaklių (žr. aprašymą nuorodoje). Visa tai įvelkama į užkuliusinius reikalus - siuvami kostiumai, vyksta teatro vadovų diskusijos apie garsiojo Paryžiaus operos ir baleto teatro šokio stiliaus ateitį (per metus jo spektaklius aplanko 300 000 žiūrovų), aiškinamosi kaip kovoti už šokėjų teises gauti pensiją sukakus 40 metų, kai visiems kitiems tas laikas ateina šalyje 65-ių.
Rodoma galybė repeticijų, prasišokimų, baletinių scenų kūrimo procesai. Visa tai atliekama niekam nepasakojant ir nekalbant "į kamerą". Tiesiog filmininkai filmuoja, o į juos nekreipiamas joks dėmesys - visi dirba lyg to filmavimo nebūtų. Netgi vieno prašokimo metu lyg slaptai mikrofonais buvo
"apdovanoti" du choreografai, kurie tarpusavuje komentuoja ką mato ("kodėl jos raitūzai tokie ilgi... ji šoka aiškiai per žemai...") Puikus stilius!

Aš kaifavau nuo modernaus šokio, baletinės technikos. Dažnai šokama pagal elektroninės muzikos parafrazes. Didžiulio simfoninio orkestro filme net nėra...
O teatro "virtuvė" labai naturaliai įveda žiūrovą į teatro ūkį, jo globališkumą...

Bet yra ir kritinė filmo pusė. Režisierius neabejotinai tiek susižavėjęs baleto grožiu ir artistų meistryste, jog nesiryžta nė pagalvoti apie žirkles. Gal reikėjo kiek patrumpinti teatro direktorės monologus kolegoms, gal taip neįsijausti į teatro ūkį (rodomi, tiesa trumpai, net pastato statybinio remonto, valymo po spektaklio vaizdai), yra net tiesiogai nesusijusių, bet tik pagalbinėms teatro funkcijoms tarnaujančių veikų rodymo. Pateikti žiūrovui 160 minučių baleto grožio nesiužetiniame kine, yra aiškiai per daug. Būtent dėl to ir pradėjau pasakojimą, kad filmas - baleto gurmanams. Jiems - neprailgs. O štai neliepsnojantiems aistringa baleto meilės liepsna, filmo, greičiausiai bus bent jau pusvalandžiu per daug. Jiems galiu tik patarti - jei privargote po 120 minučių, galite ir apleisti salę. Tiek kiek išvydote, susidaryti pilnam vaizdeliui ir užtenka...
Tačiau nežiūrint to, netgi nedegantiems meile šokiui, artistų paruoštumas, įvaldyta technika, raumenynas, darna su muzika, šokių kompozicijose perteikiamas jausmingumas, turėtų padaryti įspūdį.
Liko vienintelis seansas SKALVIJOJE palankiu 160 min. trukmei laiku, rugsėjo 30 d. 18.40 min.
Jeigu tikrai bobų vasara baigėsi, patartina įsigyti bilietą iš anksto - į "nenuskambėjusius" seansus bilietų tikrai būna. Bet į turinčius gerus atsiliepimus, Skalvijos ir Pasakos salės užsipildo...


Tikrinti, ar yra naujų atsakymų temoje
Atsakyti Kitos temos Nauja tema



Pranešti apie naujas žinutes šioje temoje
Mano prenumeratos

Statistika

Kinomanai: 3.105 Žinučių forume 189.318 2.245 Narių klube 3.025 Banga.lt laikrodis 20:23 Dažnai užduodami klausimai ir atsakymai



Kinomanai

Moderuoja: Diaboliq, BangaLT, kertukas, Froidas
Statusas: ne narys (Įstoti)
Filmų archyvas
Forumas
Naujienos
Nariai
Foto
Nuorodos

Banga.lt klubai


Mano įrankiai

Privačios žinutės
Mano temos
Dienoraštis
Draugų adresai
Mano duomenys

Mano meniu

Į mano meniu įkelti puslapį: Vilniaus dokumentinių filmų festivalis

Prisijungę draugai

Visi draugai

Paieška

 

Dažnai užduodami klausimai