Vilniaus dokumentinių filmų festivalis (112 žinutė)

Vilniaus dokumentinių filmų festivalis (112 žinutė)

Kino centras "Forum Cinemas"

Lietuvių dokumentikos vakaruose – pirmosios lietuviškos komedijos

Kino centre "Coca-Cola Plaza" ateinantį pirmadienį, gruodžio 18d., prasideda lietuvių dokumentinių filmų atgimimo metas. "Lietuvių dokumentinio kino vakaruose" bus parodyti lietuvių dokumentikos Aukso fondai, kuriuos moksleiviai ir studentai galės žiūrėti nemokamai. Tai saugyklose, archyvuose ir namuose saugomi senieji lietuvių dokumentiniai filmai, nuotraukos. Pirmieji keturi vakarai bus skirti keturiems vyresnės kartos režisieriams – Robertui Verbai ir Henrikui Šablevičiui, Rimtautui Šiliniui ir Gediminui Skvarnavičiui.

Nors lietuvių dokumentiką šiuo metu garsina jaunoji režisierių karta – Arūnas Matelis, Audrius Stonys – tačiau jie mokėsi pas tuos pačius kino profesionalus. Keleto iš jų šiandien nebeturime – Roberto Verbos ir Henriko Šablevičiaus vardu dabar kalba jų darbai, jų meistriškai filmai. Todėl apie šių režisierių kūrybą pasakos jų bendražygiai ir pasekėjai – operatorius Algirdas Tarvydas, nufilmavęs beveik visus R.Verbos filmus bei režiserius Audrius Stonys, buvęs H.Šablevičiaus studentas.

Režisieriai Rimtautas Šilinis ir Gediminas Skvarnavičius savo kūrybą pristatys patys. Anot kino kritiko Skirmanto Valiulio, sustatyti greta šie režisieriai mūsų kine atrodo kaip rimtuolis ir linksmuolis. R.Šilinis išgarsėjo ilgais probleminiais, publicistiniais filmais su ryškiais laiko pėdsakais: "Savojo "aš" beieškant" (1977m.), "Post scriptum senam filmui" (1980m.), "Nojaus arka" (1988m.). Sukūrė ir įtaigių menininkų portretų. Dabar rūpinasi kino kronika ir kuria Lietuvos vadovų portretus.

Gediminas Skvarnavičius po filmo "Prie mėsos reik drąsos" (1975m.), įsidrąsino ir linksmai šaipėsi iš kasdienių bėdų ir tapo kino feljetonininku: "Būkite sveiki, ufonautai" (1979m.), "Mano vardas – Leonardas" (1981m.), "Duobė" (1987m.), "Kuo prikąsime liežuvį?" (1990m.). Tiems, kurie kino dokumentikoje ieško herojiškų herojų, teko prikąsti liežuvį. Kritikas Saulius Macaitis tvirtina, jog pagrindinis G. Skvarnavičiaus filmų herojus – pats autorius su neišsenkančia ironija ir išmone.

Robertas Verba pirmasis į lietuvių dokumentiką atvedė gyvą kaimo žmogų su jo nepakartojama šnekta ir išmintimi: "Žmogus ir žemė" (1965m.), "Šimtamečių godos" (1969m.), "Paskutinė vienkiemio vasara" (1971m.). Jo filmus rodant ir anais laikais, ir dabar salės pilnutėlės, vieni šypsosi, kiti ir ašarą braukia. Atgimimo metais R. Verba užsidėjo ant peties video kamerą ir nėrė į minią.

Henrikas Šablevičius iš pradžių rinkosi herojus keistuolius, švelnų humorą, mėgo ne tik pagauti faktą, bet ir surežisuoti jį – "Apolinaras" (1973m.), "Žmogus, einantis namo" (1986m.), "Atspindžiai", (1968m.), "Moteriški žaidimai" (1969m.), "Memento mori" (1992m.). H. Šablevičiaus rūpesčiu Muzikos ir teatro akademijoje buvo įkurta kino ir televizijos katedra. Iš ten į kiną pasipylė ir jo mokiniai.

"Lietuvių dokumentinių filmų vakarai" kino centre "Coca-Cola Plaza" vyks gruoždio 18, 19, 27, 29 d.

Lietuvių dokumentikos vakarų programa

2006 m. gruodžio 18-29 d.

Kino centras "Coca-Cola Plaza"
Vilnius

Gruodžio 18 d.
19 val. 3-ia salė
Režisieriaus Roberto Verbos dokumentinių filmų seansas.
Pokalbis su operatoriumi Algirdu Tarvydu, kuris filmavo beveik visus R.Verbos filmus.

Gruodžio 20 d.
19 val. 3-ia salė
Režisieriaus Rimtauto Šilinio kūrybos vakaras.
Dalyvauja pats režisierius.

Gruodžio 27 d.
19 val. 3-ia salė
Režisieriaus Henriko Šablevičiaus kūrybos vakaras.
Pokalbiui prieš seansą pakviesti režisieriaus mokinį režisierių Audrių Stonį.

Gruodžio 29 d.
19 val. 3-ia salė
Režisieriau Gedimino Skvarnavičiaus kūrybos vakaras.
Dalyvauja pats režisierius.

Režisierius kalbins kino kritikas Skirmantas Valiulis

Vilniaus dokumentinių filmų festivalis

SKALVIJA

Pagrindinė programa
"Casa Blanca"
Rež. Aleksandra Maciuszek
(Lenkija, Meksika, Kuba, 2015, ispan. k., angl., liet. subt., 62 min.)
18 d. – 17.10
PASAKA 22 d. – 19.30
Šiame subtiliai gyvenimą stebinčiame filme vaizduojama Casa Blanca – ties Havanos įlanka įsikūręs žvejų kaimelis. 76-erių Nelsa ir 37-erių jos sūnus Vladimiras dalinasi kambarėlį sename name. Nelsa pusiau paralyžiuota, sunkiai vaikšto. Vladimiras turi Dauno sindromą ir beprotiškai domisi pasauliu, todėl dienų dienas leidžia šmirinėdamas po apylinkes, geria romą ir linksminasi su vietiniais žvejais. Vladimiras vienintelis rūpinasi silpstančia Nelsa, o ši – vienintelė sergsti lengvai į bėdas pakliūnantį Vladimirą. Vieną dieną moteris suserga… (N-13)

"Amy"
Rež. Asif Kapadia
(Jungtinė Karalystė, JAV, 2015, angl. k., liet. subt., 128 min.)
18 d. – 21 val.

Filmas prasideda 1998 m. namie nufilmuota scena, kurioje jauna, išdykusi Amy keturioliktojo draugės gimtadienio proga mėgdžioja Marilyn Monroe. Filmas baigiasi 2011 m., po trylikos metų, įvykusiomis jos laidotuvėmis, kai narkotikai, alkoholis ir bulimija pasiėmė galutinę duoklę iš jos gležno kūno. Filme skamba jos dainos, rodoma virtinė įvykių, užgniaužusių jos talentą. Filmo režisierius pasakojimą montuoja iš videokamerų, mobiliųjų telefonų, žinių laidų ir televizijos šou medžiagos. Tai intymus dienoraštis, kuriame Amy Winehouse yra sumani, juokinga ir labai talentinga. (N-16)

"21 diena"
"21 Days"
Rež. Tamara Dondurey
(Rusija, 2014, rusų k., angl., liet. subt., 67 min.)
19 d. – 19.50
PASAKA 20 d. – 19 val.
21 diena yra laikas, kurį slaugos namuose gali praleisti nepagydomai sergantys pacientai. Šis laikas priklauso nuo vidinių ciklų – jis gali prabėgti, prailgti arba beveik niekuo nesiskirti nuo įprasto gyvenimo ritmo. Klajojame fizinėmis ir dvasinėmis erdvėmis: per palatas, sodus, atsiminimus. Tai dviejų protagonistų, dviejų vienas kito nepažįstančių žmonių istorija. Jiems pokalbiai apie mirtį yra kasdienybės dalis. (N-16)
Susitikimas su režisiere.

"Bananiniai blynai ir lipnūs ryžiai"
"Banana Pancakes and the Children of Sticky Rice"
Rež. Daan Veldhuizen
(Olandija, Laosas, 2015, orig. k., angl., liet. subt., 93 min.)
21 d. – 14.40, 24 d. – 19 val. Susitikimas su režisieriumi.

Kai kuprinėmis nešini keliautojai atvyksta į mažytį Šiaurės Laoso kaimelį ieškodami tradicinės patirties, vietiniai gyventojai atranda Vakarų atrakcijas. Susitinka du vienas kito geidžiantys pasauliai: vienas ilgisi autentikos, kitas – modernybės. Susitikimas paveikia visus. Keliautojų viešnagė supriešina vietinius gyventojus ir suardo dviejų vaikystės draugų ryšį.
Tai daugiabriaunė Rytų susitikimo su Vakarais istorija, aiškiai ir vaizdingai fiksuojanti šių kultūrų sankirtą. Kalbama ir apie draugystę – kaip mums būti kartu šiame greitai besikeičiančiame pasaulyje. (N-13)

“Pasaulis ant sofos”
“Le divan du monde”
Rež. Swen de Pauw
(Prancūzija, 2015, pranc. k., angl., liet. subt., 95 min.)
21 d. – 16.30
PASAKA 24 d. – 17 val.
Georges’as Federmanas yra psichiatras. Mažyčio jo kabineto sienas dengia iškarpos, tarsi jis būtų nusikaltimų tyrėjas, besižavintis pasaulyje vykstančiais skandalais. O ryškiaspalviai, karingais šūkiais išmarginti jo marškinėliai lyg metų laikus žymi filmo scenų kaitą. Šalia šios įspūdingos asmenybės matome nenutrūkstamą pacientų srautą. Jie ateina palengvinti savo naštą, kad jų gyvenimai taptų pakenčiami. Ar jie prancūzai, ar užsieniečiai, ieškantys prieglobsčio, ar nelegalūs imigrantai, iš Strasbūro rajono ar iš kito žemyno, plepiai ar tyleniai, iškalbingi ar mikniai, narciziški ar neurotiški – visus juos išklauso ir paguodžia Federmanas. Mes irgi jų klausomės ir stebime šiuos komiškus ir tragiškus vaizdelius. (N-13)

"Staiga mano mintys nutrūksta"
"Suddenly My Thoughts Halt"
Rež. Jorge Pelicano
(Portugalija, 2014, port. k., angl., liet. subt., 111 min.)
22 d. – 21.10

Kavos puodelis, cigaretė. Moneta, dar vienas puodelis kavos. Koridoriais slampinėjantys pacientai. Jie vaikšto po vieną. Laukimas. Tarp psichiatrinės ligoninės sienų besikartojantis gyvenimas, aiškus protas ir pamišimas. Į šią šizofrenišką erdvę porai savaičių įneria teatralas ir kartu su pacientais imasi statyti spektaklį. Netrukus išvystame jį šuoliuojantį po ligoninės teritoriją, jis repetuoja haliucinuojantį arklį. Kuo ilgiau sekame jį ir ligoninės gyventojus, tuo labiau suvokiame: ribos trinasi. (N-16)

VDFF konkursinė programa

"Nėra laiko gerumui"
Rež. Aloyzas Jančoras
(Lietuva, 2014, liet. k., angl. subt., 68 min.)
19 d. – 14 val.

Tai poetinis pasakojimas apie garsios menininkų šeimos likimą. Tėvas – lietuviško kino patriarchas Arūnas Žebriūnas, motina – dainininkė, scenos primadona Giedrė Kaukaitė, vyresnioji dukra – dailininkė Monika Žebriūnaitė-Edgar, jaunesnioji – muzikantė Ūla Ulijona Žebriūnaitė. Jie visi yra talentingi žmonės, kurių pamatinės vertybės – šeima ir prosenelių kultūrinis palikimas. Tačiau kasdieniame gyvenime jie jaučiasi vieniši. Kartu su visa tauta patiria politines permainas. Filme atskleidžiamas ne tik konkrečios šeimos, bet ir visos lietuvių tautos dramatizmas. (N-13)

"Skruzdėlynas"
"Sipelgapesa"
Rež. Vladimir Loginov
(Estija, 2015, estų, rusų k., angl., liet. subt., 83 min.)
19 d. – 14 val.

Didžiausiame Talino blokinių pastatų rajone stovi garažų kompleksas, kuriame vyksta žiūrovo akies vertas gyvenimas. Pradžioje tik automobiliams laikyti skirtas pastatas virto įvairiausių neįprastų, kartais mažai ką bendro su automobiliais turinčių įstaigų ir paslaugų centru – čia esama ne tik automobilių taisyklų, kavinių, restoranų, bet ir veterinarijos klinika bei sauna. Trumpų novelių forma kuriamas įspūdingas šio keisto pastato portretas. (N-13)

"Pabėgimas iš Rygos"
"Escaping Ryga"
Rež. Davis Simanis
(Latvija, 2014, latv. k., angl., liet. subt., 70 min.)
20 d. – 16 val.

Du jauni vaikinai priversti bėgti iš gimtojo Rygos miesto, kai Pirmasis pasaulinis karas apverčia aukštyn kojomis prieš tai egzistavusį pasaulį. Vėliau tiedu jaunuoliai tampa vienomis unikaliausių XX amžiaus asmenybių: vienas – kino režisieriumi, kitas – visos Britų imperijos mentoriumi. Jų kelionėse į pripažinimą laukė linksmi, liūdni ir net gyvybei pavojingi nuotykiai. Tai istorija apie režisieriaus Sergejaus Eizenšteino ir filosofo Isaiah Berlino gyvenimą, jų draugystę dramatiškų įvykių fone. (N-13)

"Meistras ir Tatjana"
Rež. Giedrė Žickytė
(Lietuva, 2014, liet. k., angl. subt., 84 min.)
20 d. – 16 val.

Tbilisio milicija jį girdė vynu, Odesos vagys važiuodavo jo aplankyti tiesiog šiaip sau. Iš Baškirijos gilumos jam siuntė medaus, armėnų katalikas vaišino pietumis. Namuose laikė gyvą liūtą. Vieni jį laikė bepročiu, kiti – genijumi. Jis pirmasis pralaužė uždarą romantinę lietuviškos fotografijos tradiciją ir su fotoaparatu išmaišė visą Sovietų Sąjungą. Vilniuje gyveno su gražuole žmona Tatjana – jiedu tapo viena ryškiausių 7 dešimtmečio porų. "Meistras ir Tatjana" – maištingo kūrėjo Vito Luckaus aistringos meilės ir tragedija pasibaigusio gyvenimo istorija. (N-13)

"Nematomas miestas"
"Neredzama pilseta"
Rež. Viesturs Kairish
(Latvija, 2014, rusų, ukr. k., angl., liet. subt., 68 min.)
22 d. – 16.50

Černobilio zonoje jau dešimt metų gyvena trisdešimtmetis Igoris. Čia jis atvyko tikėdamasis rasti prieglobstį nuo modernios civilizacijos, tačiau jį tebekamuoja asmeniniai ir pasauliniai klausimai. Igoris įkūnija ir ramybę, ir begalinę įtampą. Nuostabiu turėjęs būti miestas dėl katastrofos virto pragaru, o dabar pamažu vėl grįžta į rojaus pavidalą. Nuo didžiųjų pasaulio įvykių atitolusius, senučius Igorio kaimynus supa vešli gamta, kurią, lyg didingą meno kūrinį, fiksuoja operatoriaus kamera. (N-13)

"Sėkmės metai"
Rež. Rimantas Gruodis
(Lietuva, 2014, liet. k., angl. subt., 28 min.)
22 d. - 16.50

Dvidešimt trejų metų Laima kartu su vyru ir sūnumi gyvena aptriušusioje medinėje troboje ties triukšminga Via Baltica autostrada. Ji laukiasi antro vaikelio. Dirbdama kasdienius darbus moteris atvirai pasakoja vargingą savo vaikystės istoriją, tačiau liūdesys jos akių netemdo. Ji myli, džiaugiasi ir visomis išgalėmis rūpinasi tuo, ką turi – savo šeima ir gyvulėliais. Ar daug reikia, kad būtum laimingas? "Man kiek yra, tiek gana", – atsako Laima. Filme trumpai blyksteli žmonės, kurių atšiaurus ir pažeidžiamas gyvenimas mažai kam rūpi. (N-13)

"Mėgėjai"
Rež. Audrius Antanavičius
(Lietuva, 2015, liet. k., angl. subt., 20 min.)
23 d. – 19 val.

1962 m. gydytojo Vitolio Laumakio ir inžinieriaus Adolfo Morėno draugystė prasidėjo visiškai atsitiktinai, gatvėje tvarkant sugedusį motociklą. Kaip nuo motociklo kalba pasisuko apie kiną, jie neprisimena, tačiau tais pačiais metais Kėdainių kultūros centro rūsyje jie įkūrė mėgėjiško kino studiją "Mėgėjas". Ilgainiui ji tapo ne tik viena garsiausių mėgėjiško kino studijų Lietuvoje, bet ir antraisiais jų namais, kur per penkis dešimtmečius jie sukūrė beveik šimtą trumpametražių filmų. Nors Vitolis ir Adolis aktyviai dirba iki šiol – skaitmenizuoja turimą filmuotos medžiagos archyvą, tačiau "Mėgėjo" studijos laukia nemalonios permainos. (N-13)

"Anapus baimės"
"Bailu robeza"
Rež. Herz Frank, Marija Kravčenko
(Latvija, Izraelis, 2015, rusų, hebr. k., angl., liet. subt., 80 min.)
23 d. - 19 val.

Būdamas dvidešimt šešerių Yigalas Amiras pasikėsina į ministro Yitzhako Rabino, teikusio vilčių dėl Izraelio taikos su Palestina, gyvybę ir pasmerkiamas pūti kalėjime iki gyvos galvos. Izraelyje kartu su vaikais gyvenančią rusų akademikę Larisa Tremblovą sujaudina jaunojo žudiko istorija, ji pradeda jį lankyti. Filmas seka tarp moters ir žudiko įsižiebusią meilės istoriją, kuri pritraukė daugybės Izraelio gyventojų dėmesį. Filmo kūrėjai metų metus mėgina suvokti šią sudėtingą situaciją. Tai paskutinis Herzo Franko filmas, kurio filmavimo pabaigos jis nebesulaukė. (N-13)

"Labas, Rasma!"
"Čau, Rasma!"
Rež. Laila Pakalnina
(Latvija, Estija, Lietuva, 2015, estų, suomių, anglų k., angl., liet. subt., 38 min.)
24 d. – 16.30

Anot legendos, Estijos vandenyse prieš 74 metus nuskendo Latvijos laivas "Rasma", kurio krovinys buvo toks įspūdingas, kad vietiniai gyventojai trejus metus valgė iš jo parsigabentus miltus. Ten taip pat buvo daug dviračių ir siuvimo mašinų. Valiūkiškai nusiteikusi režisierė eina per pakrantėje gyvenančius žmones ir domisi šios istorijos detalėmis. Žiūrėti iš jų sudėtą koliažą – tikra pramoga: prieš akis iškyla ne tik įsivaizduojamas laivas, bet ir smagus apylinkėse gyvenančių žmonių portretas. (N-13)

"Gryno mąstymo erdvė"
"Puhta motte ruum"
Rež. Puu Estonia
(Estija, 2015, estų k., angl., liet. subt., 75 min.)
24 d. – 16.30

Janas Jõemetas gyvena taip, kaip svajotų kiekvienas humanitaras – atsiskyręs miško namelyje, kur gali kiaurą dieną filosofuoti. Tai vienas savičiausių naujosios kartos Estijos mąstytojų. Dešimtajame dešimtmetyje jis buvo kultinis dėstytojas, nors pats nebaigė studijų – 1500 puslapių apimties bakalauro darbas jam atrodė per prastas, todėl jis jo nesigynė. Siužetas fiksuoja dar vieną jo mėginimą baigti universitetą ir veria ekscentrišką Jano minčių pasaulį. (N-13)

Alberto ir Davido Mayslesų filmų retrospektyva

"Psichiatrija Rusijoje"
"Psychiatry in Russia"
Rež. Albert Maysles
(JAV, 1955, angl. k., liet. subt., 14 min.)
19 d. – 21.30

1955 m. Albertas Mayslesas motociklu apkeliavo Rusiją. Šios kelionės metu jis nufilmavo tai, kas vėliau virto pirmuoju jo filmu. "Psichiatrija Rusijoje" – naujas žvilgsnis į sovietinę psichinės sveikatos apsaugą. (N-16)

"Susipažinkite su Marlonu Brando"
"Meet Marlon Brando"
Rež. Albert Maysles, David Maysles
(JAV, 1966, angl. k., liet. subt., 29 min.)
19 d. – 21.30

Tai žavus ir atviras pasaulinės kino žvaigždės portretas: ironiška jo akistata su spauda. Kai televizijos žurnalistai aktoriaus klausinėja apie naujausią filmą, Brando į jų beprasmius klausimus atsako sąmojingai ir įžvalgiai. Jis nenori savęs pardavinėti. "Nuostabus pasirodymas", – viena moteris komentuoja naująjį projektą. "Ar jūs jį matėte?" – paklausia jis. "Ne, dar nemačiau." "Tuomet iš kur žinote?" – pasiteirauja nuolat besišypsantis ir nesikuklinantis Marlonas Brando. (N-16)

"Pilkieji sodai"
"Grey Gardens"
Rež. David Maysles, Albert Maysles, Ellen Hovde, Muffie Meyer
(JAV, 1976, angl. k., liet. subt., 94 min.)
20 d. – 19 val.

Tai tikra ponios Edith Bouvier Beale ir jos dukters Edie, Jacqueline’os Kennedy Onassis tetos ir pusseserės, istorija. Motina su dukra gyvena jųdviejų susikurtame pasaulyje – didžiuliuose, 28 kambarių namuose, vadinamuose Pilkaisiais sodais. Jų namai tokie apleisti, kad vietinė valdžia grasino iškeldinti moteris dėl sanitarinių ir saugos pažeidimų. Ši žinia tapo viena karščiausių šalies žiniasklaidos naujienų, mat motina gimė aristokratų šeimoje, duktė buvo nuostabaus grožio aktorė, palikusi karjerą Niujorke ir grįžusi rūpintis mama. Jų santykis virto ekscentriška abipuse priklausomybe, kurią pirmą kartą atskleidė pas jas į svečius su filmavimo įranga atvykę Mayslesai. (N-13)

"Gimme Shelter"
Rež. Albert Maysles, David Maysles, Charlotte Zwerin
(JAV, 1970, angl. k., liet. subt., 91 min.)
21 d. – 21.10

1969 m. rugpjūtį Vudstoko festivalis apibrėžė "gėlių vaikų" kartą. Tų pačių metų gruodį netoli San Francisko vykusiame "The Rolling Stones" koncerte, sutraukusiame 300 000 žmonių, kilo riaušės ir apsauginiai nužudė vieną gerbėją. Kaip atsitiko, kad meilės karta virto nusivylusiųjų karta? Filmas fiksuoja šį virsmą. (N-16)

"Prekeivis"
"Salesman"
Rež. Albert Maysles, David Maysles, Charlotte Zwerin
(JAV, 1969, angl. k., liet. subt., 90 min.)
23 d. – 21.10

Šioje juostoje kamera seka Biblijos pardavėjus, jų žingsniavimą ties džiaugsmo ir nusivylimo riba. "Barsukas" Paulas Brenannas, "Giperis" Charlesas McDevittas, "Kiškis" Jamesas Bakeris ir "Bulius" Raymondas Martosas. Pravardės išreiškia savitą kiekvieno jų prekiavimo stilių. Jų misija paprasta – įtikinti žmones nupirkti tai, ką jie vadina "vis dar didžiausiu bestseleriu pasaulyje". Vis dėlto Bibliją parduoti sunku. Todėl jie daug kalba, juokauja, seka pasakas, žarsto komplimentus. Jų auditorija – daugiausiai viduriniosios darbininkų klasės katalikai – vienišos našlės, susituokusios poros, imigrantai iš Kubos, nuobodžiaujančios namų šeimininkės. (N-16)

Specialus seansas
Kino "liekanos": sugrąžinta istorija
(120 min.)
18 d. – 18.30

Operatoriaus, režisieriaus Roberto Verbos dokumentinis filmas "Šimtamečių godos" (1969) laikomas kanoniniu ir etapiniu Lietuvos kino istorijoje. Neretai ypatingi kūriniai ilgainiui apipinami legendomis. Vieną legendą apie "Šimtamečių godas" ir nusprendė patikrinti VšĮ "Meno avilys" komanda. Jie aiškinosi, ar tiesa, kad kuriant šį filmą liko šimtai metrų nufilmuotos, bet nepanaudotos kino juostos?
Filme nepanaudota medžiaga pasiklydo archyvo saugyklose. "Liekanos" – taip paprastai archyvistų įvardijama nežinoma, nei vienam filmui, nei autoriui nepriskirta medžiaga. Jos rasta daug: saugyklų užmarštyje ilsėjosi daugiau nei trijų valandų trukmės stulbinančiai įdomios "Šimtamečių godų" "liekanos".
Seanso metu bus parodytas dokumentinis filmas "Šimtamečių godos" bei atrasta ir atrinkta archyvinė kino medžiaga.
VšĮ "Meno avilys", siekdami aktualinti Lietuvos kino paveldą, sugrąžinti ir priminti lietuvišką kino dokumentiką, jau ne vienerius metus vykdo senų lietuviškų filmų skaitmeninimą ir restauravimą. Renginyje taip pat bus pristatytas naujas DVD rinkinys "Lietuvos dokumentinio kino antologija". (N-7)

Specialioji programa "Šoa"
"Šoa"
"Shoah"
Rež. Claude Lanzmann
(Prancūzija, 1985, orig. k., angl., liet. subt., 570 min.)
19 d. – 17 val. (I dalis, pristatymas), 23 d. – 16.30 (II dalis)

Dvylika metų kurtame monumentaliame Claude’o Lanzmanno filme Holokaustas apmąstomas ir perteikiamas per pokalbius su arčiausiai jo buvusiais asmenimis: išgyvenusiaisiais, kaltininkais, stebėtojais. 9,5 val. trukmės filme nėra jokios archyvinės medžiagos, šią tragediją mėginama atkurti kalbantis su liudininkais ir vaikščiojant po įvykių vietą. Tokią formą nulėmė Lanzmanno nerimas, kad vos prieš 40 metų vykęs genocidas jau laikomas sausa istorija. Režisierius sukūrė epinį, bet sykiu ir intymų, paveikų, išbaigtą filmą – čia forma ir turinys triumfuodami atskleidžia anksčiau nutylėtą tiesą ir perrašo dokumentikos taisykles. "Šoa" nepraranda savo svarbos. (N-13)

"Dorasis"
"The Decent One"
Rež. Vanessa Lapa
(Izraelis, Austrija, Vokietija, 2014, vok., angl. k., angl., liet. subt., 96 min.)
20 d. – 14 val.
PASAKA 23 d. – 21 val.
Neseniai atrasta šūsnis nacių gestapo vado asmeninių laiškų, dienoraščių ir nuotraukų atskleidžia jį buvus dėmesingą, mylintį vyrą, dukrai atsidavusį tėvą. 1945 m. Himmlerio šeimos namuose rasti dokumentai dešimtmečius buvo slepiami Tel Avive, vėliau juos nusipirko dokumentinių filmų režisierė Vanessa Lapa. Iš intymiausių Himmlerio šeimos tekstų ir retos archyvinės medžiagos ji sukuria intriguojantį portretą žmogaus, atsakingo už vienus žiauriausių Antrojo pasaulinio karo įvykių, tačiau laikiusio save didvyriu. (N-13)

"Mano nacistinis palikimas"
"My Nazi Legacy: What Our Fathers Did"
Rež. David Evans
(Jungtinė Karalystė, 2015, angl. k., liet. subt., 92 min.)
22 d. – 19 val. (pristatymas)

Ar galite įsivaizduoti, ką reiškia būti asmenų, teistų už Antrojo pasaulinio karo nusikaltimus, sūnumis? Hansas Frankas ir Otto von Wächteris buvo nacių vadai ir Hitlerio patarėjai, jie atsakingi už tūkstančius mirčių. Jų sūnus Niklasą Franką ir Horstą von Wächterį istorija paveikė skirtingai, jų nuomonės tėvų atžvilgiu priešingos. Per pokalbius su Franku ir Wächteriu skleidžiasi liūdnai pagarsėjusių nusikaltėlių charakteriai, jų tėviška įtaka, gebėjimo atleisti svarba. Filme atskleidžiamas unikalus požiūris į tėvo ir sūnaus santykius, naujai įprasminami mus saistantys ryšiai. (N-13)

"Eugeninė sąmonė"
"Eugenic Minds"
Rež. Pavel Štingl
(Čekija, Slovakija, 2013, čekų k., ankl., liet. subt., 76 min.)
24 d. – 21.15
PASAKA 21 d. – 19.30
Žmonijai ėmus tyrinėti savo kilmę ir išsižadėjus Dievo, mokslininkai sukūrė naują terminą – eugenika. Šios disciplinos tikslas buvo sukurti tobulą žmogaus genofondą. Atsidavę mokslininkai tikėjo, kad eugenika išgelbės žmoniją ir pagerins pasaulį. Naciai šį tobulumo siekį pavertė košmaru. Pseudomoksliniai metodai tarnavo jų "Galutiniam sprendimui".
Unikalius archyvinius kadrus režisierius Pavelas Štinglas jungia su įspūdinga animacija ir sąmojingais rašytojo Patriko Ouredniko komentarais. Tai intriguojanti istorinė esė apie trapią ribą, skiriančią teisėtą mokslą nuo piktnaudžiavimo. (N-13)

Specialus seansas
"Gotlandas"
"Gotland"
Rež. Viera Čaknyov, Lukaš Kokeš, Klara Tasovska, Petr Hatle, Rozalie Kohoutova
(Čekija, 2014, čekų k., angl., liet. subt., 100 min.)
20 d. – 21 val. (filmą pristatys prodiuseris), 21 d. – 18.30 (po seanso vyks diskusija)

Trumpose filmo novelėse atveriamas netradicinis požiūris į XX a. įvykius Čekoslovakijoje: Prahoje, ant Letna kalvos, stovėjusios didžiausios Europoje Stalino statulos pakeitimas gigantiška reklamine iškaba, aktorės Lidos Barovos ir Josepho Goebbelso romanas, rašytojo ir piloto Eduardo Kirchbergerio tarnyba Čekijos saugume (STB), Zdenko Adameco sprendimas susideginti protestuojant prieš visuomenės būklę, Tomašo Bakos požiūris į darbo prie konvejerio ateitį.
Šį filmą sukurti įkvėpė populiari lenkų žurnalisto Mariuszo Scygielio knyga "Gotlandas", kurioje autorius rašo apie neįprastus, siurrealius, erzinančius, juokingus, kitaip tariant – kafkiškus gyvenimo Čekoslovakijoje aspektus. (N-13)

Papildoma info apie 2015 m. konkursinę programą:

"Labai įdomūs estų dokumentiniai ieškojimai. Kaip ir pernai jie išsiskiria
savo įvairiapusiškumu, bandymu atrasti naują netikėtą pasakojimo kampą,
kitą požiūrio tašką. Kiekvienas filmas – vis kitas kūrinys, tik su jam
būdinga forma, raiška, kino estetika", – sako viena iš programos
sudarytojų Agnė Mackevičiūtė.

Konkursinėje programoje – trys estų filmai. Postsovietinės epochos
estetika, primenančia Gariūnų laikus, išsiskiria festivalyje viešėsiančio
Vladimiro Loginovo Skruzdėlynas. Tai filmas apie garažų kompleksą.
Atidžiai stebėdamas čia verdantį gyvenimą režisierius kuria posovietinės
kartos paveikslą, čiuopia charakteringus jos virsmus.

Kitas festivalio svečias – estas Puu Estonia – taip pat kuria portretą.
Filmo Gryno mąstymo erdvė centre – keistuolis, atsiskyrėlis, savitas
mąstytojas Janas Joemetsas. Likimo ironija, kad jis taip ir nepabaigė
universiteto, nes buvo nepatenkintas savo bakalauro darbu, kurio apimtis
siekė 1 500 puslapių. Dabar jis bandys dar kartą.

Po pasakos atsiradimo ir suvokimo pamatais kasasi estų animatorius Prittas
Tenderis. Kelionė pas kirminų maitintoją – tai antropologinė kelionė į
nelengvai suvokiamą čiukčių pasaulį ir jų archetipus, mįslinga pasaka,
kurios prasmė skleidžiama per skirtingas reakcijas ir intrepretacijas. Jų
gausu ir latvės Lailos Pakalniņos pasakojime Labas, Rasma! – lengenda
apie nuskendusį krovininį laivą "Rasma" virsta smagiu pakrantės gyventojų
portretu.

Menininkai ir asmenybės – gija, stipriausiai jungianti Baltijos šalių
dokumentininkus. Ypač gausu jų lietuvių kūryboje. Tai maištingas
sovietmečio epochos fotografas Vitas Luckus (Meistras ir Tatjana), su
šalies Nepriklausomybe atėjusias permainas apmąstantis kino klasikas
Arūnas Žebriūnas ("Nėra laiko gerumui"). Latvis Dāvis Sīmanis rekonstruoja
režisieriaus Sergejaus Eizenšteino ir filosofo Isaiah Berlino draugystę
(Pabėgimas iš Rygos).

Pokyčiai neišvengiami, anksčiau ar vėliau tenka su jais susitaikyti –
byloja šie menininkų protretai. Tačiau tai suvokia ir kaip gyvenimo
duotybę priima ir kiti filmų herojai: šalia greitkelio gyvenanti Laima
(Sėkmės metai), daugiau nei 50 metų dokumentinius ir vaidybinius filmus
savo įkurtoje studijoje "Mėgėjas" kūrę Vitolis ir Adolfas, linksmai save
vadinantys profesionaliais mėgėjais (Mėgėjai). Kiti – ieško
prieglobsčio: tikėdamasis pabėgti nuo civilizacijos trisdešimtmetis Igoris
jau 10 metų gyvena po katastrofos atsigaunančioje Černobilio zonoje
(Nematomas mietas).

Tikrą diskusijų cunamį Izraelyje sukėlė ministro Yitzhako Rabino
nužudymas, tačiau dar labiau kalbos įsiplieskė, kai tarp jaunojo žudiko ir
Izraelyje gyvenančios rusų akademikės įsiplieskė meilės romanas. Tačiau
filmas Anapus baimės, teigia programos sudarytojos, išskirtinis ne tik
savo tema, bet ir filmo autorių pasirinkta pasakojmo forma. Konkursinę
programą užveria Audriaus Stonio Avinėlio vartai apie Krikšto stebuklą.

Tris geriausius programos filmus tarptautinė žiuri paskelbs rugsėjo 26 d.
per festivalio uždarymą, tačiau žiūrovai jau dabar kviečiami dalyvauti
totalizatoriuje ir bandyti atspėti laureatus svetainėje www.vdff.lt.
Totalizatoriaus laimėtojui atiteks akreditacija į kitų metų festivalį.

2015

Kelios dešimtys rinktinių dokumentinių pasakojimų lauks rugsėjo 17–27 d. "Skalvijos" kino centre ir kino teatre "Pasaka". Pirmą kartą festivalis lankysis uostamiestyje – spalio 2–4 d. jis vyks Klaipėdos kultūros fabrike.

Siužetai, pranokstantys lakiausią vaizduotę

Pagrindinės festivalio programos branduolį sudaro festivalių laurų sulaukę ir žiūrovų simpatijas pelnę filmai. Vienas jų – Sandanso festivalio pagrindiniu prizu įvertinta režisierės Crystal Moselle Vilkų gauja: klaustrofobiškas pasakojimas apie šeimą, kurios vaikai 17 metų praleido be jokio kontakto su išoriniu pasauliu.

Pasak festivalio rengėjų, dokumentinis kinas moka subtiliai praverti duris į vidinį žmogaus pasaulį. Jautriai ir išmintingai tai daro festivalyje apsilankysiančios Tamaros Dondurei filmas 21 diena, santūriai ir pagarbiai į filmo herojus žvelgia režisierė Aleksandra Maciuszek pasakojime Casa Blanca. Jų temos – žmogiškas orumas, meilė žmonėms ir gyvenimui. Dramatišką dainininkės Amy Winehouse portretą Amy sukūrė Asifas Kapadia, atkūręs jos gyvenimo istoriją iš šimtų buitine kamera ir telefonu nufilmuotų įrašų.

Programos filmai nepasiduoda bandymui įsprausti juos į griežtas normas, apibrėžti jų vietą. Kūrėjai subtiliai trina ribas – ne tik tarp kino žanrų, bet ir tarp normalumo ir pamišimo, tikrovės ir vaidybos, "čia" ir "ten".

Apie tai byloja į vidinį šizofrenijos pasaulį nukeliantis portugalų režisieriaus Jorge Pelicano filmas Staiga mano mintys nutrūksta, tai liudija įžvalgaus psichiatro Georges Federmano susitikimai su jo pacientais (Pasaulis ant sofos, rež. Swen de Pauw), tradicinio rytietiško ir modernaus vakarietiško pasaulių susidūrimą stebinti Daano Veldhuizeno kamera (Bananiniai blynai ir lipnūs ryžiai).

Tačiau filmuose lieka erdvės ir vaizduotei. Ją žadina scenos iš dokumentinės esė Egzotika, erotika ir t.t. (rež. Evangelia Kranioti): hipnotizuoja jūrų peizažai, didingai praplaukiantys laivai milžinai, aistringi pasakojimai apie laisvę, ilgesį ir meilę – jie skirti jūreiviams, kurių krante laukia moterys.

Filmai be dekoracijų

Kasmet dokumentinio kino meistrus pristatanti festivalio retrospektyva šiemet supažindins su amerikiečiais Albertu ir Davidu Mayslesais. Dokumentinio kino klasikai pagarsėjo kaip tiesioginio kino (direct cinema) pradininkai. Esminis jų principas – leisti istorijai rutuliotis savaime, tyliai ir kantriai stebint pasakojimo herojus, nebandant inscenizuoti ar provokuoti realybės.

Broliai Mayslesai – kūrėjai, kurie geba papasakoti daugiau nei vien tik atskiro žmogaus istoriją: jie perteikia laiko dvasią, užčiuopia visuomenės virsmus, epochos išskirtinumus. Tai išryškėjo jau pirmajame A. Maysleso filme "Psichiatrija Rusijoje" (1955), kurį jis sukūrė apkeliavęs Rusiją motociklu.

Brolių filmų herojai – ryškios asmenybės: legendinis aktorius Marlonas Brando ("Susipažinkite su Marlonu Brando", 1966), vidinį konfliktą išgyvenantis prekeivis Biblija ("Prekeivis", 1968), šėlstanti "Rolling Stones" grupė ("Gimme Shelter", 1970), aukštuomenės gyvenimą pamynusi Jacqueline Kennedy sesuo Edith Bouvier Beale ir jos duktė Edie ("Pilkieji sodai", 1976) , bet kokia kaina savo viziją siekiantys įgyvendinti menininkai ("Besidriekianti tvora", 1978) ar mados dievaitė Iris Apfel ("Iris", 2014).

Holokausto patirtis

Specialioji festivalio programa "Šoa" šiemet gvildens nacių "palikimo" klausimus. Nusikaltimai žmonijai, jų pripažinimo, atsakomybės klausimai, iš kartos į kartą perduodamas kaltės jausmas – klausimai, į kuriuos ieško atsakymų šios programos filmų kūrėjai.

Britas Davidas Evansas surengė nuteistų nacių nusikaltėlių palikuonių akistatą su jų tėvų nusikaltimais (Mano nacistinis palikimas). Vanessa Lapa filme Dorasis rėmėsi 1945 m. nacių nusikaltėlio Heinricho Himmlerio namuose rastais dokumentais, kurie dešimtmečius buvo saugomi Tel Avive. Pavelas Štinglas filme Eugeninė sąmonė gilinasi į tai, kaip mokslinis bandymas sukurti tobulą žmogų virto nacių ideologijos įrankiu, tarnavusiu "Galutinio sprendimo" įgyvendinimui. Svarbiausias programos filmas – dvylika metų kurtas Claude’o Lanzmanno Šoa("Shoah",1985). Ilgas, 9,5 val. trunkantis pasakojimas prikelia tai, kas istorijos puslapiuose vis dažniau įvardijama sausa statistika. Pokalbiai su Holokausto aukomis, liudininkais, vykdytojais, buvimas tragedijos vietose suteikia unikalią galimybę priartėti prie to, ką amžininkai vadina didžiausiu moderniųjų laikų blogiu. Filmo peržiūrą sudarys 4 seansai.

Specialūs seansai

Vienetiniai festivalio seansai bus skirti išskirtinėms Lietuvos kino ir teatro asmenybėms. Kartu su "Sirenų klubu" bus pristatytos dvi lietuviškos premjeros. Tai Audronio Liugos filmas Eimuntas Nekrošius: nutolinti horizontą, įkūnijantis asmenišką autoriaus požiūrį į teatro režisieriaus kūrybos procesą, ir Miko Žukausko pasakojimas Trikampiui pakilus: Krystianas Lupa stato ,Didvyrių aikštę",sugrąžinantis įžymaus lenkų režisieriaus repeticijas Lietuvos nacionaliniame dramos teatre.

Prieš porą metų festivalį atvėręs režisieriaus Roberto Verbos dokumentinis filmas "Šimtamečių godos" (1969) vėl sugrįš į festivalio ekraną. Tik šį kartą su filme nepanaudota, neseniai archyvų saugyklose "Meno avilio" atrasta medžiaga.

Jau nebeegzistuojančios Čekoslovakijos XX a. istoriją sugrąžins netradicišku požiūriu išsiskiriantis kino novelių rinkinys Gotlandas. Jį įkvėpė daugybe literatūros premijų apdovanota lenkų žurnalisto Mariuszo Szczygieło to paties pavadinimo knyga, atskleidžianti kafkiškus gyvenimo Čekoslovakijoje aspektus. Specialiajame seanse "VDFF svečias" filmą pristatys prodiuseris Tomášas Hrubý.

Konkursinė programa
Geriausi pastarųjų metų estų, latvių ir lietuvių darbai tradiciškai lauks konkursinėje Baltijos šalių programoje. Joje bus parodyti lietuvių režisierių filmai: Audriaus Stonio "Avinėlio vartai", Aloyzo Jančoro "Nėra laiko gerumui", Giedrės Žickytės "Meistras ir Tatjana", Rimanto Gruodžio "Sėkmės metai", Audriaus Antanavičiaus "Mėgėjai". Festivalio uždarymo filmas – taip pat lietuviškas. Tai ne vieną dešimtmetį kurtas Arturo Jevdokimovo filmas Suokalbis, pasakojantis apie Rašytojų sąjungos kavinę, kurią gaubia legendos ir prisiminimai.

Konkursinėje Estijos programoje – Vladimiro Loginovo filmas "Skruzdėlynas" apie garažų kompleksą Talino blokinių pastatų kvartale, Vahuro-Paulo Puu Estonia "Gryno mąstymo erdvė", pasakojanti apie vieną savičiausių jaunosios kartos Estijos filosofų Janą Jõemetą. Priito Tenderio ir Liivo Niglaso filmas "Kelionė pas kirminų maitintoją" pasakoja apie estų animatoriaus Tenderio antropologinę kelionę, kuri padės suprasti čiukčių pasaką.

Latvių dokumentikai atstovaus Daviso Simanio Pabėgimas iš Rygos, pasakojantis apie du garsius išeivius iš Latvijos sostinės – režisierių Sergejų Eizenšteiną ir filosofą Isaiah Berliną, jų draugystę dramatiškų įvykių fone. Viesturo Kairišo filmo "Nematomas miestas" herojus – Černobylio zonoje jau dešimt metų gyvenantis trisdešimtmetis Igoris. Čia jis atvyko tikėdamasis rasti prieglobstį nuo modernios civilizacijos, tačiau jį tebekankina asmeniniai ir pasauliniai klausimai. Garsios latvių režisierės Lailos Pakalninios filmas Labas, Rasma! remiasi legenda apie Estijos vandenyse prieš 74 metus nuskendusį Latvijos laivą "Rasma", gabenusį itin įspūdingą krovinį. Valiūkiškai nusiteikusi režisierė kalbina pakrantėje gyvenančius žmones ir domisi šios istorijos detalėmis. Iš jų sudėtame koliaže prieš akis iškyla ne tik įsivaizduojamas laivas, bet ir smagus apylinkėse gyvenančių žmonių portretas.

Konkursinėje programoje bus parodytas ir dokumentinio kino klasiko Herzo Franko (1926–2013) filmas Anapus baimės (kurtas kartu su Marija Kravčenko), kurio premjeros režisierius jau nebesulaukė. Tačiau filmas Izraelyje sukėlė diskusijų bangą, mat pasakoja apie Yitzhako Rabino žudiką ir jo šeimą.

Susipažinti su festivalio programa rengėjai kviečia http://www.vdff.lt

2010 m PROGRAMA, Skalvija:

Sumauti pirmadieniai ir braškių pyragaičiai
Rež. Coco Schrijber
(Olandija, 2008, orig. k., liet. subt., 87 min.)
17 val.

VDFF atidarymas
Lieknas premjera
Rež. Julija Gruodienė, Rimantas Gruodis
(Lietuva, 2010, 28 min.)
19 val.

Pavidalai
Rež. Gary Hustwit
(JAV, 2009, 75 min.)
20.30

Rugsėjo 24 d.

Josifas Brodskis. Pokalbis su dangaus gyventoju
Rež. Roman Liberov
(Rusija, 2010, rusų k., liet. subt., 44 min.)
18 val. (filmą pristatys režisierius)

Paweło Łozińskio filmų retrospektyva (I programa)
Gimimo vieta
19.30

Ponia iš Ukrainos
(Lenkija, 2002, 19 min.)
19.30

Šoko doktrina
Rež. Michael Winterbottom, Mat Whitecross
(Didžioji Britanija, 2009, 78 min.)
21 val.

Rugsėjo 25 d.

"Skalvijos" kino akademijos studentų dokumentinių filmų programa (90 min.)
13 val.

Lohengrinas iš "Varka Kru
Rež. Viesturs Kairišs
(Latvija, 2009, 80 min.)
15 val.

Upė
Rež. Julija Gruodis, Rimantas Gruodis
(Lietuva, 2009, 30 min.)
15 val.

Paweło Łozińskio filmų retrospektyva (II programa)
Tokia istorija
(Lenkija, 1999, 58 min.)
17.15

Kac, kac
(Lenkija, 2008, 28 min.)
17.15

Sąvartynas
Rež. Lucy Walker
(Didžioji Britanija, Brazilija, 2010, 98 min.)
21 val.

Rugsėjo 26 d.

Šarka²
Rež. Mykolas Vildžiūnas
(Lietuva, 2010, 28 min.)
15 val.

Disko ir atominis karas
Rež. Jaak Kilmi
(Estija, 2009, 80 min.)
15 val.

Rugpjūčio 17-oji
Rež. Aleksandr Gutman
(Rusija, Lenkija, 2009, 62 min.)
17.30

Trimpinas. Išradimų muzika
Rež. Peter Esmonde
(JAV, 2009, 77 min.)
19 val.

Rugsėjo 27 d.

Josifas Brodskis. Pokalbis su dangaus gyventoju
Rež. Roman Liberov
(Rusija, 2010, rusų k., liet. subt., 44 min.)
15 val.

Tapatybė
Rež. Vladimir Loginov
(Estija, 2009, 62 min.)
16.15

Rubiko keliu
Rež. Laila Pakalniņa
(Latvija, 2010, 30 min.)
16.15

Specialus seansas "VDFF svečias"
Įstrigę krante: likimo pamesti jūreiviai
Rež. Roy Lekus
(Latvija, Prancūzija, 2010, 52 min.)
18 val. Filmą pristatys režisierius.

Išėjimas per suvenyrų krautuvę
Rež. Banksy
(JAV, Didžioji Britanija, 2010, 87 min.)
19.20

Sumauti pirmadieniai ir braškių pyragaičiai
Rež. Coco Schrijber
(Olandija, 2008, 87 min.)
21 val.

Rugsėjo 28 d.

Pasaulio čempionas
Rež. Moonika Siimets
(Estija, 2009, 38 min.)
17 val.

Tikras Garsas Valstybės Atgimimo 1989–1993
Rež. Domantas Vildžiūnas
(dokumentika, Lietuva, 2010, 45 min.)
17 val.

Šoko doktrina
Rež. Michael Winterbottom, Mat Whitecross
(Didžioji Britanija, 2009, 78 min.)
19.10

Paweło Łozińskio filmų retrospektyva (III programa)
Seserys
(Lenkija, 1999, 12 min.)
28 d. – 20.40

100 metų kino teatre
(Lenkija, 1995, 62 min.)

Rugsėjo 29 d.

Versija Vera
Rež. Ilona Brūvere
(Latvija, 2010, 75 min.)
17 val.

Vilniaus Šanchajus
Rež. Jūratė Samulionytė
(Lietuva, 2010, 25 min.)
17 val.

Chemoterapija
Rež. Paweł Łoziński
(Lenkija, 2009, 58 min.)
19 val. (filmą pristatys režisierius)

Pavidalai
Rež. Gary Hustwit
(JAV, 2009, 75 min.)
20.40

Rugsėjo 30 d.

Panelė Robinzonė
Rež. Aliona Suržikova
(Estija, 2009, 28 min.)
17 val.

Moterys ir sargybiniai
Rež. Una Celma
(Latvija, 2009, 52 min.)
17 val.

La Danse: Paryžiaus Operos baletas
Rež. Frederick Wiseman
(Prancūzija, JAV, 2009, 159 min.)
18.40

Rugpjūčio 17-oji
Rež. Aleksandr Gutman
(Rusija, Lenkija, 2009, 62 min.)
21.30

Spalio 1 d.

Žudančios merginos
Rež. David Kinsella
(Norvegija, 2009, 79 min.)
18.30 (filmą pristatys režisierius)

Sąvartynas
Rež. Lucy Walker
(Didžioji Britanija, Brazilija, 2010, 98 min.)
20.20

Spalio 2 d.

Paweło Łozińskio filmų retrospektyva (IV programa)
Sławomiras Mrożekas pristato
(Lenkija, 1997, 48 min.)
17 val.

Inventorizacija
(Lenkija, 2010, 9 min.)
17 val.

VDFF uždarymas
Aš perėjau ugnį premjera
Rež. Audrius Stonys
(Lietuva, 2010, 38 min.)
19 val.

Spalio 3 d.

Chemoterapija
Rež. Paweł Łoziński
(Lenkija, 2009, 58 min.)
17 val.

Išėjimas per suvenyrų krautuvę
Rež. Banksy
(JAV, Didžioji Britanija, 2010, 87 min.)
18.20

Triumfavo estų filmas
Rūta OGINSKAITĖ
LR korespondentė
2009-10-19

Kino centre "Skalvija" sekmadienį pasibaigusio Vilniaus dokumentinių filmų festivalio laureatai gavo Kazickų šeimos fondo įsteigtas premijas.

"Dokumentininkai dirba daug ir nuoširdžiai, tačiau dažnai jų darbas menkai vertinamas", – tokią verslininkės Jūratės Kazickaitės mintį perdavė Kazickų šeimos fondo administracijos direktorius Zenonas Bedalis apdovanojimų "Skalvijoje" metu.

Pati J.Kazickaitė yra kūrusi dokumentinius filmus, todėl ypač džiaugiasi, kad jos šeimos fondas prisideda prie dokumentikos šlovinimo.

"Skalvija", rengdama tokio retai matomo Lietuvoje kino festivalį, per šešerius metus prisipratino ir užsiaugino publiką, dešimt dienų smalsiai ir ištikimai žiūrinčią dokumentinius filmus.

Laikas keičia tradicijas

Šiemet trijų Baltijos šalių filmus vertino rusų kino meistras Sergejus Dvorcevojus, kurio filmų retrospektyva buvo šio festivalio dalis.

Kitas žiuri narys – čekų kino režisierius šmaikštuolis Miroslavas Janekas, surengęs dokumentikos dirbtuves Muzikos ir teatro akademijos studentams. Konkurso laureatus rinko ir Ala Pigalskaja, vizualinės kultūros specialistė iš Baltarusijos.

Pažiūrėję 12 filmų – po keturis iš Estijos, Latvijos ir Lietuvos – žiuri nariai premijavo du estų ir vieną lietuvių filmą.

Lietuvių kino dokumentininkui Audriui Stoniui už filmą "Keturi žingsniai" paskirta trečioji premija. Vertinimo komisijai patiko režisieriaus siekimas pažiūrėti, kaip laikas keitė tradicinius vestuvių ritualus.

Praėjusiais metais A.Stonio "Keturi žingsniai" buvo populiariausias dokumentinis filmas.

Politikuojantys charakteriai

Abu premijuoti filmai iš Estijos skirti politikai. Antroji premija atiteko režisierės Alionos Poluninos filmui "(Ne) revoliucija". Čia įamžinti įvykiai Rusijoje prieš prezidento rinkimus, o filmas galėjo būti sukurtas tik Estijoje – nes kas Rusijoje prodiusuotų juostą apie ketinimus nuversti valdžią!

Filmavimo grupė sugebėjo prieiti itin arti Rusijos opozicijos, vadinamos "nacbolais" (nacionalbolševikais?). Tai uždrausta politinė organizacija. Žiūrovai pamato, kokie aršūs ir bedaliai personažai veikia opozicijoje.

Tačiau matydamas opozicijos ir pozicijos aistruolių susidūrimus gatvėje nelabai atskirsi, kas yra kas. Abi pusės atbukusios ir sužvėrėjusios.

Bronzinio kareivio likimas

Pirmąją premiją pelnė režisieriaus Meeliso Muhu filmas "Alioša". Šiuo vardu Estijos gyventojai vadina Taline stovinčią sovietinio kareivio skulptūrą. Filmas remiasi 2005-2007 metų įvykiais, po kurių kareivio paminklas buvo iškeltas iš Talino centro.

Raudonais dažais aplietas bronzinis kareivis tapo dvejopu simboliu. Vieniems tai okupantas, kitiems – išvaduotojas. Graudu ir šiurpu stebėti, kaip prie "Aliošos" atslenka senyvi Estijos rusakalbiai su gėlėmis, kaip sveikinami vos bepaeinantys karo didvyriai, ordinais nusisagstę krūtines.

Šiame filme nieko nesmerkiama. Už tai "Alioša" ir apdovanotas – čia pakanka erdvės žiūrovų sprendimams.

Ruošiantis kino filmui "Margiris"

Visai įdomus filmas. Buvo ruoštasi, matyt, tokiam pačiam satelitiniam filmui, kaip tapo G.Beinoriūtės Vulkanovka. Po didžiojo kino, sudariusiam puikų duetą su pagrindiniu - Š.Barto "Septyni nematomi žmonės".
Ir belieka apgailestauti, jog artimu laiku, nepradės šioje dokumentikoje pristatoma grupė dirbti prie filmo. Visada ją palaikiau. Likimo ironija, jog kaži ar ginčą laimėjęs D.Banionio - J.Marcinkevičiaus tendemas irgi galės pradėti filmvimą bent sekančiais metais dėl visiems suprantamų priežasčių…

O "Ruošiantis "Margiriui" geras ir istorine-pažintine prasme.

Tai nutapė mano vaikas - neabejotinai įdomus amerikiečių dokumentinis reportažas apie šiomis dienomis vykstantį fenomeną - šalyje išgarsėjusią 4-metę dailininkę. Va sensacijos motyvas man ir buvo mažiausiai įdomus. Nė kiek neabejoju, kad filme pateikiams faktas - šaunus jaunosios Marlos tėvo BIZNIO PLANAS. Jei jau slaptos kameros negali parodyti to lygio piešimo, koks galų gale gaunasi baigtuose paveiksluose, tai ką čia beabejoti…

Lapkričio 5 -11 d. Vilniuje, “Skalvijos” kino centre, startuoja Vilniaus dokumentinių filmų festivalis. Jis skirtas dokumentinio kino gerbėjams ir tiems, kuriems nusibodo pramoginė putra ar tariamieji “realybės šou”, užplūdę kino teatrų bei televizijos ekranus. Šių dienų dokumentinis kinas - labai įvairus, todėl neatsitiktinai į jį gręžiasi net patys išrankiausi sinefilai. Skirtingos festivalio programos bandys įrodyti net patiems išrankiausiems žiūrovams dokumentinio kino įvairovę, parodyti, kas jaudina pasaulio ir lietuvių dokumentininkus, supažindins su Lietuvoje vis dar menkai žinomais dokumentinio kino meistrais - skandalinguoju austru Ulrichu Seideliu, prancūzų fotografijos ir kino klasiku Raymond’u Depardonu. Festivalis - tai ir bandymas išsiaiškinti, kiek Lietuvoje yra dokumentinio kino gerbėjų, juolab kad programoje atsidūrė garsiausi, kontroversiškiausi pastarųjų metų filmai, kurių autoriams rūpi aktualios problemos - besiplečiančios, bet ir kartu ir nepaliaujamai atakuojamos Europos tapatybė, antiglobalistiniai judėjimai, lyties keitimas. Pagrindinė programoje bus parodytas vienas garsiausių pastarųjų metų antiglobalizmo manifestų - Ricko Rowley “Ketvirtasis pasaulinis karas”, apie kurį Peteris Wintonickas iš Kanados “Point of View” yra pasakęs, esą jis “dokumentuoja ateities istoriją, jai dar neatėjus, kai dar daug ko galime išvengti”, o garsioji antiglobalistų manifesto “No Logo” kūrėja Naomi Klein pavadinofilmą “galingu, radikaliu riksmu iš fronto linijos”. Pasak Naomi Klein, šis filmas išreiškia naują pasipriešinimo dvasią. Šioje programoje pamatysime 2003 m. geriausiu skandinavų dokumentiniu filmu pripažintą suomio debiutanto Mikos Ronkaineno filmą “Šaukiantys vyrai”, vokietės Monikos Treut filmą “Gendernautai”, kuris vadinamas kelione į vadinamųjų “lyčių keliautojų” paslaptis. Festivalio rengėjai laukia naujos garsaus lietuvių dokumentininko Edmundo Zubavičiaus trilogijos, Valdo Navasaičio ir Mariaus Ivaškevičiaus pilno metražo filmo "Dviese ant tilto"premjeros, Juliaus Žižliausko filmo “Eldoradas, lietuviai Brazilijoje”. Vilniaus festivalis tapo bene didžiausio pasaulyje Tarptautinio Amsterdamo dokumentinio kino festivalio tinklo nariu. Todėl Vilniuje bus rodoma šiame festivalyje premijuotų ir pripažintų filmų programa, kurioje daug dėmesio skiriama šių dienų Europos ir europiečių tapatybei. Programa suskirstyta į kelias temas: “Europos tvirtovė?”, “kultūros tapatybė” ir "“Kas, jei ne mes?”. Vienas Amsterdamo programos filmų - Stanislawo Muchos “Centras” atves ir į Lietuvą, mat režisierius pasišovė aplankyti visas vietas, kurios save įvardija Europos centrais. Kelionė buvo ilga, nes tų centrų atsirado ir Vokietijoje, Austrijoje, Slovakijoje, Lenkijoje, ir, žinoma, Lietuvoje. Daug šios programos filmų skirta aktualiai naujosios Europos problemai - nelegaliems imigrantams. Festivalio partneriais tapo Lenkų kultūros institutas Vilniuje, kuris pristato unikalų lenkų visuomeninės televizijos eksperimentą “Plačiai atvertos akys”. Šešių filmų programoje bus parodyta ir diskusijų sukėlusi Maciejaus Drygaso juosta “Vilties balsas”, pasakojanti apie "Laisvosios Europos "radijo poveikį keliems lenkų istorijos dešimtmečiams . Filmo herojai - tie, kas rizikuodami savo laisve platino “Laisvosios Europos” pranešimus, ir tie, kas “slopino” šio radijo signalus. Kitas festivalio partneris - Goethe’s institutas, jo sudaryta dokumentinių filmų programa bus parodyta festivalio išvakarėse - lapkričio 2- 4 d. ir pakartota festivalio metu. Šią programą sudaro keturi filmai, iš kurių išsiskiria Andreaso Veielio filmas “Vaidybos įaistrinti”, kuris šiemet Vokietijoje sumušė net vaidybinių filmų populiarumo rekordus. Tai pasakojimas apie keturis jaunus aktorius, siekiančius meistriškumo aukštumų. Režisierius savo herojus stebėjo septynerius metus. Iš tų stebėjimų gimė unikalus filmas. Lapkričio 3 -5 d. belgų kinematografininkas, rašytojas bei prodiuseris Peteris Kruegeris surengs kūrybines dirbtuvės Vilniaus muzikos akademijos ir Vilniaus dailės akademijos kino, televizijos ir video specialybių studentams. Jis taip pat pristatys savo ir garsaus dokumentinių filmų kūrėjo Peterio Brosenso įkurtos studijos INTI FILMS filmų retrospektyvą, kurios programoje Brosenso filmas “Šuns būsena”, kadaise pradėjęs LTV dokumentinio kino vakarus. Vienas festivalio tikslų - pristatyti tarptautinei publikai ir festivalio svečiams Europoje nežinomą lietuvių dokumentinio kino klasiką. Šiemet bus rodoma Roberto Verbos filmai bei diskutuojama, kaip juos pristatyti pasauliniuose kino forumuose. Dokumentinis kinas mėgsta aktyvų žiūrovą. Jo kūrėjai nepataikauja fikcijų gerbėjams, nes realios istorijos būna kur kas labiau neįtikėtinos ir dramatiškesnės nei vaidybiniame kine. Todėl tiems, kam iškilo grėsmė tapti tiesiog kino vartotoju, gera dokumentinių filmų dozę gali sugrąžinti pasitikėjimą vis labiau virtualia tampančia realybe. Išsamesnę informaciją pateiksime spaudos konferencijoje, kuri įvyks spalio 26 d. 12 val. “Skalvijos” kino centre.“Skalvijos” inf.- - - - - Minimi vardai/ pavadinimai: Ulrich Seidl imdb.com/name/nm0782430/ Raymond Depardon imdb.com/name/nm0220019/ Ricko Rowley “Ketvirtasis pasaulinis karas” indymedia.org.uk/en/regions/scotland/2004/08/296843.html Mikos Ronkaineno filmą “Šaukiantys vyrai” imdb.com/title/tt0352418/ Monikos Treut “Gendernautai” imdb.com/title/tt0192069/ Andreaso Veielio “Vaidybos įaistrinti” imdb.com/title/tt0402508/ Peter Brosen “Šuns būsena” imdb.com/title/tt0169268/ Vienžo su informacija gaidys. Gal kas patars ką reiktų aplankyti? Drovus

zhinau, kad “Shaukiantys vyrai” susilauke nemazho atgarsio sundance festivalyje.

mane tas zodis labai lengvai paperka Girtas

ale informacijos pakartojimas: Vilniaus dokumentinių filmų festivalis testuos sostinės publikos provincialumo lygį Sostinės “Skalvijos” kino centre vyksiantis Vilniaus dokumentinių filmų festivalis ketina būti atsvara šiuo metu gausiai siūlomiems pramoginiams produktams bei testuoti sostinės publikos provincialumo lygį. “Pirmajame dokumentinių filmų festivalyje rodysime garsiausius, kontroversiškiausius pastarųjų metų filmus. Šis festivalis bus savotiškas testas, kiek Vilniaus publika gali būti neprovinciali”, - spaudos konferencijoje antradienį teigė festivalio organizatorė, “Skalvijos” direktorė Živilė Pipinytė. Festivalio organizatoriai laukia smalsių, tikruoju pasaulio vaizdu besidominčių žiūrovų, nes, pasak Ž.Pipinytės, žiniasklaida šį vaizdą dažnai iškreipia. Lapkričio 5-11 dienomis Vilniuje vyksiantis festivalis keliose skirtingose programose pristatys apie 40 lietuvių, vokiečių, belgų, amerikiečių bei kitų dokumentinių filmų, supažindins su Lietuvoje vis dar menkai žinomais dokumentinio kino meistrais - skandalinguoju austru Ulrichu Seideliu, prancūzų fotografijos ir kino klasiku Raymondu Depardonu. Pasak Ž.Pipinytės, festivalio filmuose kartojasi aktualios problemos - Europos tapatybė, antiglobalistiniai judėjimai, lyties keitimas, emigrantai. Programoje bus parodytas vienas garsiausių pastarųjų metų antiglobalizmo manifestų - Ricko Rowley “Ketvirtasis pasaulinis karas”, taip pat 2003-iaisiais geriausiu skandinavų dokumentiniu filmu pripažintas suomio debiutanto Mikos Ronkaineno filmas “Šaukiantys vyrai” ir provokuojanti vokietės Monikos Treut kino juosta “Gendernautai”, pasakojanti apie transvestitus. Į festivalio programą įtrauktos ir dvi lietuviškų filmų premjeros - garsaus lietuvių dokumentininko Edmundo Zubavičiaus trilogija “Paribio postai”, Valdo Navasaičio ir Mariaus Ivaškevičiaus pilno metražo filmas “Dviese ant tilto”. Festivalyje taip pat bus parodytas Juliaus Žižliausko filmas “Eldoradas, lietuviai Brazilijoje” bei vyks Roberto Verbos kino juostų retrospektyva. Vilniaus festivalis tapo vieno didžiausių pasaulyje tarptautinio Amsterdamo dokumentinio kino festivalio tinklo nariu. Todėl Vilniuje bus rodoma šiame festivalyje premijuotų ir pripažintų filmų programa, kurioje daug dėmesio skiriama šių dienų Europos ir europiečių tapatybei. Programa suskirstyta į kelias temas: “Europos tvirtovė?”, “Kultūros tapatybė” ir “Kas, jei ne mes?”. Vienas Amsterdamo programos filmų - Stanislawo Muchos “Centras” atves ir į Lietuvą, mat režisierius pasišovė aplankyti visas vietas, kurios save įvardija Europos centrais. Kelionė buvo ilga, nes tų centrų atsirado ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje, Austrijoje, Slovakijoje, Lenkijoje. Festivalio partneriais tapo Lenkų kultūros institutas Vilniuje, kuris pristato unikalų lenkų visuomeninės televizijos eksperimentą “Plačiai atvertos akys”. Šešių filmų programoje bus parodyta ir diskusijų sukėlusi Maciejaus Drygaso juosta “Vilties balsas”, pasakojanti apie “Laisvosios Europos” radijo poveikį keliems Lenkijos istorijos dešimtmečiams. Filmo herojai - tie, kas rizikuodami savo laisve platino “Laisvosios Europos” pranešimus, ir tie, kas “slopino” šio radijo signalus. Kitas festivalio partneris - Goethes institutas. Jo sudaryta dokumentinių filmų programa bus parodyta festivalio išvakarėse - lapkričio 2-4 dienomis ir pakartota festivalio metu. Šią programą sudaro keturi filmai, iš kurių išsiskiria Andreaso Veielio filmas “Vaidybos įaistrinti”, šiemet Vokietijoje sumušęs net vaidybinių filmų populiarumo rekordus. Režisierius septynerius metus stebėjo keturis jaunus aktorius, siekiančius meistriškumo aukštumų. Lapkričio 3-5 dienomis belgų kinematografininkas, rašytojas bei prodiuseris Peteris Kruegeris surengs kūrybines dirbtuvės Vilniaus muzikos akademijos ir Vilniaus dailės akademijos kino, televizijos ir videospecialybių studentams. Jis taip pat pristatys savo ir garsaus dokumentinių filmų kūrėjo Peterio Brosenso įkurtos studijos “Inti films” filmų retrospektyvą, kurios programoje P.Brosenso filmas “Šuns būsena”. Bilietai į festivalio filmus kainuos 5 litus. Pasak festivalio organizatorių, festivalio biudžetas bus mažas. Kadangi dėl skolų “Skalvijos” kino centro sąskaitos yra areštuotos, todėl organizatoriai negali pasinaudoti nė Kultūros ministerijos renginiui skirtais 10 tūks. litų. Dar 2 tūkst. litų festivaliui skyrė Vilniaus miesto savivaldybė, o 15 tūkst. litų - Kultūros ir sporto rėmimo fondas. “Savivaldybei priklausantis kino centras festivalį rengia skatikais”, - apgailestavo spaudos konferencijoje dalyvavęs Teatro ir kino informacijos ir edukacijos centro direktorius Audronis Liuga. Pasak Ž.Pipinytės, lapkričio 3 dieną spręsis “Skalvijos” likimas - sostinės savivaldybės Ekonomikos komitetas svarstys, ar skirti lėšų kino centro skoloms padengti. BNS

Kada gauni tokią gėlę, tikrai negalima konstatuoti, kad NEMOKAMAI Mirkt Ir kaip mat užmiršti nusivylimus, nepasitenkinimus, kurie, žiū, ir persekioja. O jis “kirba” šioje temoje, kad rašai, rašai, o, rūgštele, neskaito nieks. Sakau, nieks, nes nesureaguoti į bombikę, kurią mestelėjau pirmąjame savo reportaže tiesiog negalima buvo nesureaguot. O ji tokia: “Baigsiu tuo, kad festivalyje bus ir pats Michael Moor…” O kodėl ne? Aptriušusi ta SKALVIJA, jei lyginsime su SCANORAMOS buveine VINGIU. Tačiau, prie gerų norų, net tokiame CENTRE galima daryti solidžiai - štai vokiečių filmus pristatė GEOTHĖS instituto direktorė, belgų filmą “Šuns būsena” garsios studijos “Inti films” prodiuseris, režisieriu, dar ir rašytojas Peter Kruger, beje su filmo režisieriumi Peter Brosens ir įkūręs tą studiją. To negana, galvojant apie 2004m vieno iš garsiausių pasaulyje kino žmogaus Michael Moor pasirodymo SKALVIJOS kino festivalyje?! Netik4kite toliau… O mano “pareiga” aiškinti Cha chaGruodžio viduryje į Lietuvą atvyksta KAROLINA ČAO. Atvyksta “ruošti dirvą” savo vyro atvykimui pas mus dirbti. Na, tas jos vyras, kaip ir nieko - kai kas bandė aiškinti, kad tikroji pavarde galima rašyti Mingėla, vardas Antanas. Bet susilaikykime nuo mielo mums “lietuvinimo”, ir parašykime peliukų TEISYBĘ: ne pasisvečiuoti, ne pasirodyti, o dirbti atvyksta pats Anthony Minghella , sukūręs mažai kam žinomus filmus Cha cha “ANGLAS LIGONIS”, “TALENTINGASIS MISTERIS RIPLIS”, “ŠALTAS KALNAS”. Ir atvyksta dirbti ne prie TV serialo, kurį po to JAV firma išsiveš, ir good-bye Lithuania. Jo darbas liks ilgam, ir kiekvienas norintis galės jį įvertinti… Tai va, jei pražiopsojote MOORĄ, šių metų CANNES triumfatorių, patologišką JAV prezidento nekentėją, pasamdžiusį 1000 operatorių, kad filmuotų paskutiniuosius rinkimus, tai neaiškinsiu, ką mūsų žemėje darys “ANTANAS”… Na, galų gale dėl Michael Moor tenka paaiškinti… Katu su kitais gan žinomais asmenimis - Kada gauni tokią gėlę, tikrai negalima konstatuoti, kad NEMOKAMAI Mirkt Ir kaip mat užmiršti nusivylimus, nepasitenkinimus, kurie, žiū, ir persekioja. O jis “kirba” šioje temoje, kad rašai, rašai, o, rūgštele, neskaito nieks. Sakau, nieks, nes nesureaguoti į bombikę, kurią mestelėjau pirmąjame savo reportaže tiesiog negalima buvo nesureaguot. O ji tokia: “Baigsiu tuo, kad festivalyje bus ir pats Michael Moor…” O kodėl ne? Aptriušusi ta SKALVIJA, jei lyginsime su SCANORAMOS buveine VINGIU. Tačiau, prie gerų norų, net tokiame CENTRE galima daryti solidžiai - štai vokiečių filmus pristatė GEOTHĖS instituto direktorė, belgų filmą “Šuns būsena” garsios studijos “Inti films” prodiuseris, režisieriu, dar ir rašytojas Peter Kruger, beje su filmo režisieriumi Peter Brosens ir įkūręs tą studiją. To negana, galvojant apie 2004m vieno iš garsiausių pasaulyje kino žmogaus Michael Moor pasirodymo SKALVIJOS kino festivalyje?! Netik4kite toliau… O mano “pareiga” aiškinti Cha chaGruodžio viduryje į Lietuvą atvyksta KAROLINA ČAO. Atvyksta “ruošti dirvą” savo vyro atvykimui pas mus dirbti. Na, tas jos vyras, kaip ir nieko - kai kas bandė aiškinti, kad tikroji pavarde galima rašyti Mingėla, vardas Antanas. Bet susilaikykime nuo mielo mums “lietuvinimo”, ir parašykime peliukų TEISYBĘ: ne pasisvečiuoti, ne pasirodyti, o dirbti atvyksta pats Anthony Minghella , sukūręs mažai kam žinomus filmus Cha cha “ANGLAS LIGONIS”, “TALENTINGASIS MISTERIS RIPLIS”, “ŠALTAS KALNAS”. Ir atvyksta dirbti ne prie TV serialo, kurį po to JAV firma išsiveš, ir good-bye Lithuania. Jo darbas liks ilgam, ir kiekvienas norintis galės jį įvertinti… Tai va, jei pražiopsojote MOORĄ, šių metų CANNES triumfatorių, patologišką JAV prezidento nekentėją, pasamdžiusį 1000 operatorių, kad filmuotų paskutiniuosius rinkimus, tai neaiškinsiu, ką mūsų žemėje darys “ANTANAS”… Na, galų gale dėl Michael Moor tenka paaiškinti… Katu su kitais gan žinomais asmenimis, “Shell”, “Pfizer”, IBM korporacijų vadovais jis … pasirodys FESTIVALIO EKRANE, kaip antiglobalistinio Mark Achbar, Jennifer Abbott filmo Korporacija herojus (9d. 17val.) Šis filmas šiemet Sundance festival pripažintas geriausiu dokumentiniu filmu !!!. Tai va, kol kas M.Mooras bus Lietuvoje tik taip. Bet ir tas gerai… P.S. temos pradžioje minima, kad suomių, danų Rėkiantys vyrai turi sąsajų su Sundance festivaliu. Mano pastangos jas surasti buvo bevaisės - gal blogai ieškojau ???. Net įtariau, kad maišoma su geru dešimtmečiu senesniu filmu iš būsimosios SCANORAMOS Vyrų choru. Bet ir šio neradau tarp dalyvavusių ten… Jei kas užsiims, gal paryškinkite situaciją?

Nors skelbiama, kad festivalis prasidės lapkričio 5d., bet Skalvijoje jau šiandien prasideda rodymai: 02 d. 17.00 "State of Dogs " / “Šuns būsena” (Belgija, Olandija, Danija, Suomija, Mongolija, dok. f., 1998, 1.25) 19.00 “Vaidybos įaistrinti” (“Die Spielwuetingen” Mirkt (Vokietija/ Germany/ 2003/ 108 min./ 35 mm/ spalvotas / Colour) 21.00 “Absolut Warhola” (Vokietija, dok. f., 2002, 1.20, liet. sub.) 3 d. 17.00 “Trijulė iš Belvilio” (“Les Triplettes de Belleville” Mirkt (Animacinis komedija, Prancūzija, Kanada, Belgija, 2003, 1.20) 19.00 “Ponas Zwillingas ir ponia Zuckerman” (“Herr Zwilling und Frau Zuckerman” Mirkt (Dokumentinė drama, Vokietija, 1999, 2.06, liet. subt.) 21.30 “Nazareth” / “Nazaretas” (Belgija, Svedija, Suomija, Vokietija, dok. f., 1997, 52 min., liet. sub.) 4 d. 16.00 Videodarbų konkurso “Lytis ir populiarioji kultūra” filmų peržiūra ir prizininkų apdovanojimas 19.00 “Šiais metais Černovicuose” (“Dieses Jahr in Czernowitz” Mirkt 21.30 “City of the Steppes” / “Stepių miestas” (Mongolija, Vokietija, Prancūzija, 1994, 52 min.) Bilieto kaina - 5 Lt.

Pažiūrėjau visus tris šios dienos seansus. Kadangi iki 6 ryto, kada reiks keltis į darbą ne tiek ir daug beliko, nepasakosiu, nes antras (daugiau lyg ir nebus) filmų seansas bus savaitgalį, tai dar spėsiu parašyti savo išvadas. Vienu sakiniu: vienas filmas davė impulsą plačiai nuskambėjusiam “KINO PAVASARYJE 04” mongolų filmui “Sakmė apie raudantį kupranugarį” (tai daug pasako, kas matė), vienas vokiečių - lux darbas, kitas - viršūnė! Taigi, kaupkite pinigėlius brangiam malonumui - 5-ių seansų abonementas kainuoja net 20 litų Cha cha

Visus 4-is iki šios minutės rodytus festivalio filmus pasižiūrėjau. Visi savotiškai ir skirtingai vertingi. Pradėsiu nuo šviežiai matyto, šiandieninio vokiško Ponas Zwillingas ir ponia Zuckermann Pažiūrėjus apie akademinę valandą iš 126min. filmo trukmės, išsiaiškinau, kas vertingiausia šiame filme, kurio atsiradimo kilmę, istoriją aprašiau aukščiau esančioje žinutėje gana išsamiai, - tai galimybė buvusią salėje Imogen pasistengti “priartinti prie kino ir nutolinti nuo teatro”. Sunku pasakyti, ar pavyko, nors filmas buvo tam ir dėkingas - prie “šnekančių galvų” gana gerai derėjo dar dvi šnekančios, tiesa sudarydamos problemų skystokai susirinkusiems žiūrovams, “kurių galvų” čia dabar klausyt… Kaip ten bebūtų, kiną priešinti su teatru nėra jokios prasmės, tai rezultatai nesvarbūs. O su kitomis šio filmo “vertėmis” kiek sudėtingiau. Susidariau nuomonę, kad geriausias apibūdinimas būtų, kad tokį pat “lygį” būtų pasiekę ir Lietuvos dokumentininkai. Taigi, jei labai vertinate lietuviškus dokumentinius filmus, kada ekrane tik pasakojama, filmas jums. Jei žiūrite i tai su skepsiu, manyčiau, galima likti ir nemačius tų žydų gyvenimėlio Ukrainoje, nes… kuriant tokius filmus, reikia _ cinkelio _. Ir kadangi mačiau kitus du vokiečių filmus, kuriuose tas CINKELIS buvo toks, kokio niekaip nepasieks lietuviškas dokumentinis kinas, tai negaliu nepasidžiaugti už tuos, kurie dar žiūrės nuotaikingus, bajeristinius filmus… Vaidybos įaudrinti (lapkričio 5d. 21val.) Filmas dokumentinis. BERLYNO 2004 metų KINO festivalis žiūrovų prizas geriausiam filmui Esant tokiam deriniui, praktiškai viskas pasakyta, kas bent kiek įsivaizduoja, ką reiškia didžiuliame kino forume gauti publikos Lūpos prizą !!!, tas supras, ką norėjau pabrėžt… Pasakysiu ir asmenišką pastebėjimą. Filmas pasakoja apie akademinio jaunimo aistrą teatrui, vaidybai ir tos profesijos siekimą per visą studijų laiką (neabejoju, kad filmą būtina pamatyti moksleiviams, kurie irgi svajoja sieti savo likimą su menu!). Ir su kuo tokią aistrą galima būtų lyginti? Aišku, su trimis filmo “SVAJOTOJAI” personažais… Taip, prisiminti anų aistrą filmams, aktoriams galima, žiūrint į “Vaidybos įaudrintus”, tačiau… Bertolucci pralošia. Jis kur kas mažiau įdomus… Jeigu “iškepęs” savo filmą “GYVENIMAS-TAI STEBUKLAS” žvaigždė EMIRAS KUSTURICA pamatė lenko Stanislawo Micho Absolut Warhola , jau apie pralošimą nėra nė kalbos - vienas iš trijų pasaulyje kino autorių, du kartus laimėjęs CANNES kino festivalį, iš gėdos turėjo slėptis po kėde - vokiečių (išskyrus režisierių) kurtame filme herojai “kaip nulieti” yra tarsi perėję iš vieno filmo į kitą. Tačiau KAIP SKIRIASI JIE tuose filmuose! Žiūri į “poparto dievuko” Warholo giminaičius - ir džiūgauja širdis, žiūri į Kusturicos “perspaudimus” - tikriausias “sudegęs teatras”… Norit pakelt nuotaiką prieš darbo savaitę - ateikit į SKALVIJĄ. Nereikia geros nuotaikos, neateikit… Na, ir garsios belgų studijos Šuns būsena. (lapkričio 6d. 21val.) Neabejotinai geras kinas. Nerekomenduotinas tiems, kurie beprotiškai myli savo augintinį, kaip ir garsiausias meksikiečio GONZALES INNARITU filmas “MEILĖ KALĖ”. Nes liūdna žiūrėti. Sunkoka rasti analogų, kurie geriau nusakytų, ką reiškia terminas poetinis kinas, gyvenimiška filosofija. Kadangi ta filosofija, legendų ir tradicijų prasme dėstoma mongoliškai, po daug žadančios pradžios, rodėsi, kad tos poetikos daugiau negu įdomumo, tačiau finalinės stadijos tą paneigė - filmas tikrai baigiasi puikiai nusakydamas Mongolijos tradicijų, gyvybės ryšio su gamta, tikėjimo apibrėžimus. Jei Kino pavasaryje “Raudančiame kupranugaryje” susipažinome su Mongolijos kaimo kasdienybe, tai šiame filme siužetas rutuliojamas maždaug 1992m Ulan Batore, “chruščiovkų” prieigose ir viduje… Filmas priskirtinas prie sunkių, bet stiprių kategorijos… Gero žiūrėjimo Labas

Korporacija (“The Corporation”) Režisieriai/ Director : Mark Achbar, Jennifer Abbott lapkričio 9d.17val. Ištrauka iš aprašymo, kurio adresą nurodžiau praeitoje žinutėje: “Filme kalba įvairių korporacijų (“Shell”, “Pfizer”, IBM ir kt.) vadovai, mokslininkai, istorikai, visuomenės veikėjai, šiuolaikinio kapitalizmo kritikai, režisierius Michaelas Moore’as ir net pramoninis šnipas.” Filmas pripažintas geriausiu dokumentiniu filmu sundance festival Beje, niekaip neradau ryšio su šiuo festivaliu temos pradžioje minimiems Rėkiantys vyrai. Net įtariau, kad sumaišyta su dešimtmečiu “vyresniu” islandiškuoju “Vyrų choru” iš SCANORAMOS. Bet ir šito sąsajų neapčiuopiau… Jei, kas galite išaiškinti - išaiškinkite Taip

tik tiek, jog buvo ten rodomas… Mirkt

Paradoksali festivaline tema - kone jokiu shansu, kad galetum OBJEKTYVIAI (t.y. pamates) parekomenduoti ka paziureti, idant filmai nekartojami Nustebęs Kita vertus, vakar nuejau i VAIDYBOS IAISTRINTI ir ne tik permaschiau, kad negalima lyginti dokumentinio ir menininio filmo (jokioj srity… kad ir lankomumo), bet ir shio permastymo paankstintas, noreciau visus pakviesti uzeiti i SKALVIJA ir uzmest aki i koki filmuka. Na, kad ir jau rekomenduota ABSOLUT WARHOLA (sekmadienis 21:00). FAKTAS, kad DOKUMENTINIS VAIDYBOS IAISTRINTI, gerokai pralenke 90% siuo metu k/t rodomu MENINIU filmu.