Viešoji erdvė (viešumas). Apie santuoka nuo 21 žinutės.
Sugriuvus tarybinei santvarkai žmonės gavo laisvę ir daugiau viešos erdvės t.y. pradedant didelėmis parduotuvėmis, kavinėmis, restoranais, kinoteatrais, renginiais… Kartais stebint žmones kyla klausimas ar jie skiria erdves, ar suvokia jų paskirtį ir ar moka teisingai naudotis? Kaip jaučiates viešoje erdveje? Ar ji jūsų netrikdo? Kaip teisingai išnaudoti, kuo ji naudinga? Kaip viešojoje erdvėje pasikeičia žmogaus elgesys? Gal viešumos visai nereikia? Kiek žmogus gali naudoti erdvių? Ka duoda viešos diskusijos? Ar nemanote kad viešumas įpareigoja? Ar tai ka darai privačiai visada yra moralu? Privatai??? Filosofai užsidaro savo erdvėje ir mąsto, bet mes juk ne jie ir ne vienuoliai 
perdaug klausimu. 
Kokia darba rasai sia tema gal? Klausk konkreciau tada.
Padarei klaida savo nick’e - Faidras, ko gero, Froidas turejo buti… 
Tema gera, nėr čia ko spygaut. Jei spygaut norit - eikit prie balsavimo urnų pasistumdyt. Sovietiniais metais buvo dvi viešos vietos - Neringos restoranas ir Palangos paplūdimys 
Nu gerai, juokauju. Noriu atkreipti dėmesį į viešų vietų įvairovę ir į viešumą kaip kovos būdą, ypač žiniasklaidoj. Naujų erdvių atsiradimas sudomina ir pabosta, padeda ir kenkia. Iš dalies žmonės viešode vietose dabar elgiasi drąsiau. Pavyzdžiu galima laikyti net maudymosi kostiumėlių mados istoriją. Jei anksčiau su pantalonais į vandenį lįsdavo, tai dabar su stringais - ir tai jau per daug. Kartais man atrodo, kad visuomenė bando ištrinti ribas ir tuo lyg paslėpti savo pačių asmeninį ribotumą. Ir čia kalba jau eina ne apie stringus, o apie psichologinius dalykus. Žmogus pabrėžia tai, ko jis neturi. Viešosios vietos yra karnavalas. Čia daug daugiau kaukių, nei įprastai. Čia galma būti žiūrovu arba tapti dėmesio centru. Priklausomai nuo nuotaikos, nuo aplinkybių. Viskas turi tendenciją pabosti. Kodėl dabar populiarūs rinktinės publikos, uždari tūsai? Man pačiai jie patinka. Nes tai viešoji erdvė, kuri dar jauki. Nors kartais paskęst svetimoje minioje irgi kaifas. Su tom viešosiom erdvėm įdomiai gaunasi - žinau daugybę žmonių, sergančių ar sirgusių sociofobija. Anksčiau tokio reiškinio nebuvo. Taigi, viešojoj erdvėj žmonės labiau pažeidžiami. Pirmoji vieša bendra erdvė turbūt buvo traukiniai, nes jie skirti visų socialinių sluoksnių atstovams. Jais dundėjo tiek vargšai, tiek ponai. Įdomu, kažką į temą pasakiau? Ai, einu prabalsuot. Į viešąją erdvę
Gal ir ne į visus klausimus atsakysiu, bet esmę pasistengsiu suformuluot. Taigi, viešumoje kai kurie žmonės pasikeičia, kai kurie ne. tai priklauso nuo jų amžiaus, nuo jų išsilavinimo, požiūrio į gyvenimą… Kai esi jaunas ir linkęs maištauti, Tau tas pats ką pagalvos kiti, todėl elgiesi taip, kaip nori, o jei Tau svarbu ką žmonės pasakys - elgiesi santūriai, stengiesi atrodyti gražiai ir pan. Žinoma, tai dar priklauso dėl ko gyveni - ar dėl savęs, ar dėl kitų. Kartais viešuma (visuomenė) riboja žmogaus laisvę. Jis turi elgtis pagal kažkokias nerašytas taisykles. Iš kur mes jas (tas taisykles) sužinome? Mus auklėja taip mūsų tėvai, juos auklėjo jų tėvai… Pasaka be galo. Kas apie bendravimą. Diskusijos viešumoje skatina griauti nepasitikėjimą savimi(arba atvirkščiai), stengtis būti geru oratorium. Asmeniškai man, viešasis bendravimas labai padėjo. Dabar nebijau naujų pažinčių, didelių nepažįstamų žmonių susibūrimų. Nežinau ar atsakiau į visus klausimus… Tačiau tema tikrai nebloga. 
o viešos idskusijos labai gerai. visada įsiveliu.
Atsakyk i suprantamus arba po 3 klausimus per diena, tada per 4 dienas iveiksi 
Darbo šia tema nerasau tiesiog senei mąsčiau šia tema ir kai per 1 televizijos laida nugirdau ši terminą iškart supratau, kad šiuo klausimus bent jau dėl savęs galiu atrast dauk naujo
Kol vaikas mažas jo erdvė irgi maža, jam augant erdvė irgi auga. Turbūt galima sakyti, kad kuo didesnė žmogaus erdvė (akyratis) tuo didesnis žmogus? 
Be to žmonės, o ypač vyrai linke žymėti savo erdvę, pvz.: sėdint už stalo jie pasideda mob. tel. ir taip pažymi savo erdvės ribas, taip jie užtikrina savo saugumą. Įdomu ar galima laikyti aplankytą šalį viena savo erdvių, juk viena sykį ją aplankes jos ilgiesis. Taip pat ir su žmonėmis, pažystami žmonės yra tavo erdvių veikėjai, kurie yra erdvių dalis, kiekvienas iš jų veikia savo ir kitų erdvėse. Susipažinus su žmogumi tu gali patekti į jo erdves, o jis į tavasias. Taip mes pažystame pasaulį. Konfliktų priežastis-erdvių pažeidimas? Manau dažnas atvejis, kai patenkam viešumon į bendrą (viešą) erdvę, tada mūsų erdvė gali ribotis ar net susijungti su kito žmogaus erve. Jeigu žmogus į kurio ervę tu įžengei taves netoleruoja tu patirsi agresiją iš jo pusės. Tai palieka nemalonius įspūdžius 
Privati žmogaus erdvė yra sakralus jo egzistencijos štabas. Dažnas erdvių kaitaliojimas, jeigu žmogus neištiria tų erdvių, nuasmenina žmogų. Čia yra taip arba tu iš erdvės pasisemi arba erdvė iš taves atima. 
man tai problemu su viesa erdve nekyla gyvenu savo atskiroj bendruomenej ir nelabai daznai nosi kitur iskisu, o kai iskisu tai ne tas galvoj…
Faidrai, per protingas tamsta, kad mes su tavim diskutuotume - viska pats pasakai, nebelieka ka pridurti. gal tamsta is kulturos klubo taip i kulturos ministerija? tik poksht ir kedeje. bet ir ten, vargu ar bus su kuo diskutuoti…
Į kultūros ministerija geriau tiktų kult. kl. moderatoriai nes jie ten rastų ne tik su kuo padiskutuoti, bet dar teisinga kultūros vystymo kryptį nurodytų.
abejoju as ta teisinga kulturos vystymosi kryptimi, atleiskite… ishkryptimi
ale lauzaisi, Faidrai, kaip boba. priimk komplimenta gi!
Priimu . Verti mane viešai raudonuoti 
. Ačiu 
Gal dar i privatą ką parašysi?
intymaus nieko negaliu rasinet, nes teket zadu
Pas kiekviena savi trukumai
cia trukumas?
Ne, bet aš dar nepasiruošes rimtiems santykiams 
o as apskritai rimtai gyvent nezadu