Ar moki mylėti?
Yra daug meilės formų,daug žodžių ją apibūdinti. Ar moku mylėti?Manau ne… 
~
jei ką, tai žodžio “meilė” apibūdinimams jau buvo tema: [bite.lt/plius/bendravimas/klubai/2forum.showForumPosts/2677 50.245-=(1190097014](http://www.bite.lt/plius/bendravimas/klubai/2forum.showForumPosts/267750.245-=(1190097014) 
o geras neištrynė 
na mane tiesiog siutina kai sako “įsimylėjau” tai vienas iš bukiausių žodžių…[…]
del skonio gincijamasi
aš daug ko nesugebu. teisingai padaryti to - irgi.
gal taip, gal ne. Laikas parodys… Zinau tik tai, jog noriu myleti.
moku! bet noreciau moketi geriau…
na gerai tada kyla klausimas kas tai ‘mokėjimas mylėti’?
Kiekvienas mes mylim kaip mokam. Ir taip kaip as myliu tau gali buti nepriimtina. Tai kam klausti to ka zodziais neimanoma apsakyti nes vistiek liks kazkas nepasakyta. 
/‘buitiška’ meilė. /gailestis. /ta absoliučioji. \logika žudo jausmą.
o kodėl gi? mylėti ir būti įsimylėjusiam/-iai yra visiškai skirtingos būsenos. ar tamsta nusiteikusi prieš pačią tokią būseną?
na nžn ‘įsimylėti’ vaikiškas ir tuščias žodis; o kaip būsena taipogi kvaila,nepastovi ir paviršutiniška asocijuojasi su kažkokių ‘idealų’ garbinimu… kas yra naivu.
nemoku ir kazin ar mokesiu
kvaila-nekvaila, tiesiog viena iš būsenų, kurias patiria gyvenime žmogus. kartais tai tiesiog nevaldoma, kartais tai kaip neatskiriama įžanga į mylėjimą… yra daug tokių jausmų, kurie pratrūksta nevaržomi ir yra protui nepavaldūs, bet dažnai jie duoda netgi labai teigiamų rezultatų 
žiūrėk, jei tik kokia moteris ateina pasipuošusi į darbą (nors šiaip vaikšto su pilku kostiumėliu), paleistais plaukais (šiaip jos plaukai būna kietai suveržti į kuoduką), ir ištisai šypsosi nuo ausies iki ausies (dažniausiai jos lūpos būna sučiauptos ir pavirtusios į plonytę liniją), tuoj bendradarbės pradeda šnibždėtis, kad greičiausiai ji įsimylėjo. ir, ko gero, tai bus tiesa
koks skirtumas ar jos plaukai paleisti ar ne ar jos būsena pakili ar ne…juk tai nesitęs amžinai 
amžinai nesitęsia niekas. svarbu kuo daugiau akimirkų būti laimingam. jei aš laiminga ir patenkinta savimi, negi mano būsenai turėtų turėti įtakos tokios būsenos priežastis? gal tai ir nesitęs amžinai, bet gal per tą laiką ji atsinaujins savo garderobą, kurį jau mirtinai reikėjo atnaujinti, bet vis nebuvo ūpo, gal ta pakili būsena sužadins įkvėpimą ir įkvėps ją nuveikti kažką didingo, gal… tų “gal” gali būti labai daug… o kai pačiai atrodo - reikėtų kovoti su tokia būsena?
nelabai supratau minties. bet galiu pasakyt tiek,kad niekam nerūpi tas jos garderobo naujumas kaip tik jai pačiai…(na gal ir antrąjai pusei priklauso nuo žmonių). o dėl ‘kovojimo’ tai irgi kaip kam;analitiniam protui nedaug pastangų reiktų. Aplamai manau priėjom prie kitos temos ‘pasitikėjimo savimi’…lyg kito rodomas dėmesys jį sustiprina.Ir iš simpatijos virsta į ‘įsimylėjimą’…? nžn nžn…
taip, rūpi tik jau atsinaujinti garderobą. ar tai nepakankama priežastis tai padaryti? kuo daugiau darysime patys dėl savęs, o ne dėl kitų, tuo mums patiems bus geriau 
gali paaiškinti, ką reiškia “analitinis protas”? 
ir kodėl jam nedaug pastangų reikėtų šiuo atveju?
taip, būtent apie tai aš ir kalbu. kito rodomas dėmesys sustiprina mūsų pasitikėjimą savimi, o tuo pasinaudodami mes galėtume kalnus nuversti.