Akimirka

Akimirka

Ar galit isivaizduoti kad kiekviena akimirka gali pakeisti jusu gyvenima. Tarkim tam tikru metu jus nejote pesciomis o nusprendete vaziuoti autobusu ir nesutikote to zmogaus kuri butumet sutike eje pesciomis ir su kuriuo veliau butumet praleide visa gyvenima ir tai pakeite tik vienos akimirkos sprendimas vaziuoti autobusu. Jei butumet nusprende eiti pesciomis visas gyvenimas butu kitoks. Ir tokiu momentu yra labai daug. Kai pagalvoji kaip gyvenciau jei tam tikra akimirka nebutu kasnors ivyke ir kad kiekviena minute, keicia musu gyvenima tai Baisu

Geras pastebėjimas. Bet manau kad ne tik tokie paprasti pasirinkimai lemia kaip mums bus ateity, dar lemia mūsų karma, kitaip tariant, ką mes rinkomės va taip paprastai ir visuose praeituose įsikunijimuose. Viskas užsirašo mumyse ką mes renkamės, ir po to tie įrašai irgi lemia. O lemia pagal paprasčiausią teisingumą: ką mes rinkomės - tą ir turim. Jei rinkomės daryti daug gerų pastangų, tai ir turim daug gero, jei mažai, tai ir turim mažai. Ir t.t. Jei mes kam nors kada nors kenkėm, ir neatlyginom, tai karma privers atlygint, nes juk teisingumas gyvenime yra. Tik dalis žmonių nesivadovauja teisingumu, bet gyvenimas ir jo dėsniai juk nuo to nesikeičia. Tik atlygis neateina greit, dėl to susidaro iliuzija, kad gal jo ir nebus. Bet kas daro daug gero, tas kada nors gaus daug gero, nes dėsniai juk visada veikia. Taip manau.

Man lengviau įsivaizduoti tai, kad viskas yra nulemta, ir tie “akimirkos pasirinkimai” jau būna užprogramuoti seniau. Mums tik atrodo, jog mes “renkamės”, “darom sprendimus”, o iš tikrųjų mes ir negalėtumėme pasirinkti kito varianto, nes jau nuo seno nulemta, kad mes prieisim prie t.t. kryžkelės ir pasuksim būtent tuo keliu, o ne anuo. Gal toks požiūris artimesnis Juoko išsakytoms mintims, nors apie karmas nelabai ką tesu girdėjusi.

netiesa - bet nors ir karma yra, mes begalo daug visokių naujų pasirinkimų galim daryti, jei ne veiksmuose, tai mintyse, ar jausmuose. Mes mažai naujų gerų dalykų renkamės, bet juk galim juos rinktis, mums gi nieks nedraudžia. Manau mes nesame užprogramuoti, nes juk pilnai atsakom už savo pasirinkimus. Kompiuteris pvz. yra užprogramuotas, bet jis neatsako už savo veikimą, už jo veikimą atsako žmonės kurie jį užprogramavo. Turbut reik išnaujo patikėt, kad galim rinktis ką norim. Ir mintyse, ir jausmuose, ir noruose, ir veiksmuose. Žvaigždė

Juokui: galbūt ir nesame užprogramuoti kaip kompiuteriai, suntinku. Galime rinktis tarp tokių galimybių, kaip, pvz, valgyt ledus ar šokoladą, valytis dantis ar ne ir pan. Bet lemtingų sprendimų priimti patys negalime. Jie už mus jau priimti. Bet nenoriu spyriotis kaip ožka, ypač kai kalbame apie tokius nepatikrinamus dalykus Šypsena Spėju, kad paprasčiausiai tu, Juoke, skaitai vienokias knygas, o aš kitokias Gėlė

jei tayp kwarshinsi galwa ishprotesi ! ash kaip tik galwoju kad wiskas tik i nauda ! i psio !

netiesa - taip, gal skirtingas knygas skaitom, bet žiurėk, paimkim pavyzdį. Vaikinas klausia merginos: kodėl tu taip pasielgei, o ji atsakytu: brangusis, aš taip užprogramuota. Šypsena Manau tokio atsakymo juk negali but, ar ne taip? Gėlė

jei pasirinkimus darom mes - tai kur karma? mes kuriame savo gyvenimą, o ne… kažkoks programuotojas šalia mūsų

Gelmike - mes darom pasirinkimus, o karma tik reaguoja. Ir jei praeitam įsikunijime kažką padarėm negero, tai karma privers tam žmogui atlyginti žalą. Kaip ji tai padaro tai jau kitas klausimas, bet ji visada teisingai daro. Jei nebutume kenke tam žmogui, karma neverstų. Dar yra vienas momentas, kad karma pastato mus į tą vietą, į kurią mes statėm kitą žmogų, ji duoda patirti mums tai ką dėka mūsų patyrė kitas žmogus. Karma visiškai neutrali ir negailestinga - ji kaip veidrodyje atspindi mumis, mūsų elgesį, mintis, norus, požiurį ir t.t. Kai karma sureaguoja, tada dažnai žmonės sako kad gyvenimas žiaurus, bet jei jiems karma primintų jų elgesį, tai pasirodytų, kad jie patys buvo negailestingi ir t.t. Jei karma greičiau sureaguotų į žmonių elgesį, tai daug kas greit “prablaivėtų”, bet matyt duoda mums galimybę pasitaisyt.

Ir visų savo užsiprogramavimų autorius - tik pats žmogus, jo pasirinkimai sukelia tam tikras programas, kurias paskui jis turi įvyditi iki galo, ir dažnai nesuprasdamas žmogus daro tai, ko kažkada labai norėjo, arba išpirkinėja savo kaltę, arba skina gerų savo darbų skanius vaisius. Iš karmos pozicijos tai viskas pasauly vyksta teisingai, visi gauna butent tai kas jiems priklauso, bet juk kartu galima gerinti savo gyvenimą. Žvaigždė

… galbūt įdomiausias apibūdinimas, mano nuomone, buvo kino filme “Atsargiai. Durys užsidaro”… galbūt kartais labai vertėtų pažvelgti atgal, o dar tiksliai pasimokyti iš savo klaidos… nors… žvalgytis į praeitį vėlgi neverta… galbūt tikslingiausia vertinti esamą akimirką… bet kartais taip beprotiškai norisi sužinoti… kas būtų, jeigu būtų…

Taidė - geras posakis su durimis. Kiekviena akimirka greit praeina ir “užsidaro”, jos daugiau nebus, užtat kol dar yra ta akimirka, reik ja idomiai praleist, nes jei neišnaudojam akimirkos, ji “užsidaro”, ir ateina kita akimirka, paskui ir ta “užsidaro atminty”, ir taip visos akimirkos bėga.

O tas posakis"kas butu, jeigu butu" tai daug gali pakeisti mūsų gyvenime jei juo naudosimės geraja prasme. Pvz kas butu, jei žmogus atsisakytų visų savo silpnybių? Kas butu jei mes mažiau klaidų darytume, kas butu, jei… Ir taip begalo…

Na, paprastai merginos išradingesnės būna Juokiasi

jei butu bobute su kiausais butu diedukas… einam, darom, renkames, kaska gaunam, kazko netenkam - taip jau yra…

bet juk pasaulyje yra tiek desningumu,tokiu kaip tai kas tikrai turi ywykti-butinai ywyks… jeigu tas zmogus tikrai toks swarbus tawo gywenimui-tu ji tikrai sutiksi… o galwoti akimirkas, tai kaip ir bandyti ismastyti kodel zodis “maisas” reiskia zodi “maisas”,o ne pvz “gele”… musu gywenimukas per daug trumpas, kad kazko gailetumemes, o ypatingai tokiu akimirku

Pagalvokime - laikas neegzistuoja… Zmogus egzistuoja ne laike jis egzistuoja kiekviena akimirka… Zmogaus protas yra toks, kad jis viska suvokia kaip grandine… Upe teka, vejas pucia, laikas eina… Bet laikas niekur gi neina !!! Jis eina tik musu galvoje. Todel galime i visus ivykius zmogaus gyvenime ziureti kaip i visuma, o i procesus laike ziureti kaip i isore, supancia “stovinti” zmogu… (Kad butu lengviau isivaizduokite, kad ne zeme sukasi aplink saule, o saule aplink zeme… Viskas gi priklauso nuo atskaitos tasko) Todel galim isivaizduoti, kad ne zmogus juda, masto, jaucia ir t.t pasaulyje, o kad jis yra atskaitos taskas ir pasaulis juda, mintys juda ir jausmai juda aplink zmogu… Taip man atrodo bus galima lengviau suprasti kodel protingas pasaulis pateikia mums ta ar kitka… P.S. Nepykite, sios teorijos iki galo dar neisvysciau… Ji man reikalinga, kad galeciau “pamirsti” stereotipus ir laisvai mastyti…

Amžinybė - o tu pabandyk i mėnulį mintimis nuskrist, kur tada dings pasaulis? Gal pasaulis tik planeta? Mes ant jos gyvenam, ne ji ant mūsų, ar ne taip?

Is vaikystes man liko toks prisiminimas - vaziuojame su masina ir as galvoju - o jeigu viskas, ka matome uz lango tik iliuzija, gal tai tik vaizdai ant masinos langu, kuriuos mes stebime is vidaus… Taip pat ir su zmogumi… O gal visa tai sapnas, iliuzija ? Niekada negali buti tikras… P.S. Pasirinkite atskaitos taska ir irodykite, kad jis tikras… Šypsena(Siaip nuo tokio galvojimo man jau smegeneles kaista, reikia pabaigti su tom “nesamonem” kaip sako mano zmona…