Gyvenime daug kas pamirstama…
…taciau draugai ir su jais praleistos dienos-niekada… Manau verta pritart siai minciai,juk kai buna sunku,mes daznai nusikeliam i prisiminimus…
… nusikeliame į prisiminus ir blogai darome… verta gyventi šia diena, šia akimirka… vertinti tai ką turime šiuo metu ir dabar… o žvalgymąsis į praeitį… tai lyg nedideliais žingsniukais žygiuotumėme atgal… 
Tai ne žygiavimas atgal, o tiesus kelias į depresiją, kažkodėl dažniausiai praeitis atrodo kur kas geresnė už dabartį, ir kur kas šviesesnė už rytojų… 
… ne visada… tai priklauso nuo prisiminimų ir nuo mūsų pačių požiūrio į prisiminimus… jei mes nuspręsime, kad anksčiau buvome tokie laimingi, o dabar… tai žinoma kelias į depresiją… bet prisiminimai bet kuriuo atveju jų negalime ignoruoti, nes tokia mūsų prigimtis… tik kartais bandydame analizuoti situacijas mes žingsniuojame atgal, kai verta verčiau mąstyti dabarties situacijas, o ne žvalgytis atgal…
…Geriau žiūrėti į ateitį, mintimis su gera išeiga sprendžiant problemas.
… tačiau nesusitaikęs su savo praeitimi… nesugebėsi spręsti ateitis problemų …
Nepriėmęs savęs tokio, koks esi, su visais pliusais ir minusais- niekada nebūsi laimingas.
pritariu pirmiem dviem komentaram, tikrai neverta ziureti i praeiti, tai kartais priveda prie depresijos pagristos nostalgija. Neesu kategoriskas ir nesakau, kad nereikia niekad ziuret i praeiti, tai tesiog neimanoma, bet per daug zmoniu beveik visa laika gyvena praeitimi, pamirsdami svarbiausia - dabarti
Oh Jesus!Drįsčiau nesutikti.Tiesiog, kai nėra žmogaus šalia, tu pripranti, tu išmoksti tvarkyti savo gyvenimą kitaip.Žodžiu prisitaikai prie susidariusios padeties, ir draugai būtent pamirštami.(mano atveju) tik nereikia lialia, kad jie nebūvo tikri draugai ir etc.viskas su laiku išnyksta. šiaip ar taip draugas nėra amžinas dalykas.
Žmogus į gyvenimą ateina vienas ir vienas iš jo išeina…Nereikėtų būti per daug priklausomiems nuo aplinkinių ir visai nesvarbu, kas tai būtų: draugai, giminės ar dar bala žino kas. Laimė nuo draugų nepriklauso.
Beabejo jog kiekvienas žmogus kartkartėmis atsigręžia į praeitį,tik abejočiau ar tai daryti yra verta… Kam save skaudinti,ir keliauti prisiminimų takais,ypač jei jie buvo skaudūs?Geriau žvelkime į ateitį… Ir gyvenkime naują gyvenimą,nekartodami tų pačių klaidų… 
~
O kodel uzmirsti praeiti? Taip galima dasisneketi kad istorijos mokslo nereikia.
nesamone,kad reikia gyventi sia diena.Praeitis-tai musu patirtis
ka cia nusisneki
Kodel taip kategoriskai? Kai tau sake kad nekistum pirstu prie ugnies, nes nudegsi. Tau prikisus ir nudegus, nejau neigijai patirties ir dabar nekisi nes zinai kad skaudes.
pats galvok ka sneki,idomu,jei prarastum atminti taigi visko tektu mokytis is naujo.pagalvok biski asiliuk.
Na ne apie tai kalbėjau,bet visaj sutikčiau su tavo paskutiniais žodžiais ~