Vedybos: svajone vs realybe
Visi susitupeje ir issilakste zmogiukai anksciau ar veliau susimasto apie vedybu galimybe (nors siais laisvu santykiu laikais gal yra kas ir nesusimasto ). Zinoma, visi nori, kad isrinktasis/toji butu kaip tiesiai is ju svajoniu nuzenge, deja realybe tokia, kad tas “nuzengimas” nevisiems ivyksta. Kokia siuo atveju geresne iseitis - likti vienam ir iki gyvenimo galo vaikytis svajone, ar pasirinkt daugmaz patenkinama varianta ir taip isvengt vienisos senatves. Kad ne visos santuokos is beprotiskos meiles tikiuosi jums ne naujiena . Na tikiuosi supratot klausima. Tai klausimas kuris turbut iskyla daugeliui pries pasakant lemtingaji TAIP P.S.: man asmeniskai sis klausimas dar neaktualus, siaip idomus kitu poziuris
…kazkaip neskraidau padebesiais…vedybos rimtas dalykas…bet man dar neaktualus…
man ir dar ojjj toli…
nemanau kad cia skraidymas padebesiais, nes istarti taip labai rimtas ir atsakingas kitas jau pasirinkto gyvenimo etapas…
Matyt geriau reikejo rasyt sia tema i “30+”
blah blah blah. mažiau galvok - daugiau gyvenk. ir visks bus narmaliai.
labai zjbs ir smutkes i kruva suvertus gyventi!
dede11, kol jaunas taip, bet kai tai daro 50meciai tai man nekaip atrodo
Po kokiu penkiu meteliu apie tai pagalvosiu
koks skirtumas! svarbu jiems zjbs! kitiems turi buti px!
O ka daryt kai tu esi pasiruosus o jis dar bijo tiesiog bega nuo atsakomybes!Tai pagalvoji gal neverta laukti o ieskotis kito nors ir nemylimo kad neliktum vienisa!
ir vel nesamones!
kazkaip man nepatinka autores poziuris, kad visi iesko, visi laksto, o siaip daugybe zmogu, kurie neturi jokiu partneriu ir nemato del to jokios problemikes
Kada i pensija iseisiu tada pagalvosiu
Na shiuo metu turiu ta pati papaciausia ir mes apie ta svajone jau realiai kalbam Taigi gana sunku isivaizduot kaip butu jeigu butu, na bet bet kokiu atveju manau, kad netekeciau vien del to, kad nelikt vienisha, vedybos be meiles, nemanau, kad kazko vertos, nors santuokoje svarbu ne tik meile, bet ir pagarba vienas kitam, poziuriu, vertybiu suderinamumas ir t. t. Mano manymu, Lietuvoj zmoniu mastymas daznai ir yra toks, ypac merginoms budinga: “ishtekeciau uz bet kokio, svarbu, kad nelikt vienishai”, tai tautos nebrandumo pozymis, gaila laimes tokios vedybos neatnesha, ashtrus kampuciai gali but nepastebimi tik labai trumpa laika…
, perlaz
Sunkus klausimas. Pažiūrėjus į vienišų žmonių (visokių kaimynų, pažįstamų) mano akimis nykų laisvalaikį sakyčiau, kad geriau tavo minėtas “patenkinamas variantas”, jei jis išties toks yra, nors jų paklausus galbūt išgirstum visai kitus argumentus O “likti vienam” išties baisiai skamba
Kol jauni, kol pilna laisvų draugų, bičiulių - taip Vėliau gali būti labai net liūdna
Tai dauguma tokie bailiai , nedaug vilties, kad kitas bus ryžtingesnis O kad užknisa, tai pritariu