Ar žmogus- savo likimo kalvis? Religija vs. pasauliečiai
Dažnai yra sakoma: “žmogus-savo likimo kalvis”. Bet ar tai tiesa? Pasauliečiai turi šį posakį. Tuo tarpu, bažnyčia, dvasininkai sako kitaip: “kokį kryželį Dievas uždėjo, tokį mes ir turim kantriai nešt”. O kokia jūsų, mieli bangiečiai, nuomonė į mano išsakytas mintis?
Beje. Nuomones galite išsakyti įvairiais požiūriais. Čia religija su pasauliečiais supriešinau tik šiaip.
taip, zmogus savo likimo kailis…zinoma, ne viskas klostosi taip, kaip norime, taciau tai naturalu ir nera “nulemta is anksto” 
…gyvenimas pilnas atsitiktinumu ir tiek 
…
Dievo nera. 
**
**
Kas yra žmogaus gyvenimo kalvis jei ne jis pats? Tik prie tos frazės dar reiktų dadėti kad reik mokintis kaip kalti tą savo gyvenimą, nes butent nežinojimas, nemokėjimas ir iškala tokį gyvenimą, kad paskui kenčia pats žmogus ir aplink jį gyvenantys. O mokytis galima įvairiai. Vieni eina pas dvasinius mokytojus, kiti iš knygų mokosi, treti iš kitų žmonių, ketvirti iš savo klaidų ir t.t. Šiaip tai visos nelaimės, nepasisekimai, ligos ir daug kas kita mus skaudina - tai kartu irgi pamokos, parodančios kaip nereikia gyventi. Dabar žmonės mažai klauso dvasinių mokytojų, kurie pataria kaip daryt, galvot ir t.t. kad žmogus butu laimingas. Bet užtat gyvenimas visada visus be kalbų stato į vietą, ir priedo dar neaiškina už ką ir dėl ko. Geriau jau paklausyt išmintingų žmonių, nei pačiam “galvą trankyt į sieną” ir įsitikint kad ji kieta.
zmogus jau toks ir yra, kad pirma trenks galva i siena nei paklausys patarimu. Dazniausiai is savu klaidu mokomasi, o ne is svetimu.
happy_r, žmogus nėra “toks”, įvairių žmonių yra.
na gerai, zmones jau tokie.
Sutinku, bet tik is dalies. Ir pats zmogus lemia savo paties likima ir dar visas aplinkinis pasaulis daug prideda…Butu per daug lengva gyventi siam pasauly, jei vien tik zmogus butu savo likimo kalvis. Daug tu kalviu yra musu visu likimo…manau 
TABUrete, taip, gyvenimas yra bendras visiems, bet jau vien tai kad žmogus įsikunija šitoj visuomenėj, jau vien tai reiškia kad kažką prikūrė, kas jį nubloškė į tokią visuomenę, aišku yra ir tokių, kaip skaičiau knygoj, kurie gimsta čia savo noru, o ne dėl to kad privalo, jie turi savo tikslus dėl kurių čia įsikunija.
Manau, kad zmogus isties turi tempti jam uzdeta kryzeli, taciau tik pats eidamas vienokiu ar kitokiu keliu gali ta nasta palengvinti arba dar labiau apsunkinti. Galutinis kelias vis vien yra vienas ir tas pats, kuris jam yra numatytas. Tik pats zmogus gali pasirinkti, ar eiti tiesiu ir lengvu keliu i jam paskirta galutini tiksla, ar klaidzioti aplinkeliais. Taigi, keleliu daug - tikslas vienas (nulemtas). O pasakymas, kad zmogus pats nukala sau dalia (likima) butent atspindi tai, kokiu keliu (vingiuotu ar tiesiu) jis eis i ta savo tiksla. Galbut klystu…
Sutinku, bet negi niekada neteko buti tokioj situacijoj, kai tu ABSOLIUCIAI nieko pakeist ar itakoti negali? Man teko. Nors gali buti ir taip, kad kazkox budas kazka pakeist tada man buvo tik as jo nemaciau…Kaip ten bebutu, manau,kad viskas aplinkui daug ka lemia, labai daug, bet pats zmogus irgi lemia.Ir didziaja dali.
TABUrete, manau yra gyvenimo sferos, kurias lemia tik pats žmogus, pvz jo vidinis pasaulis, ir yra ką kiti sukūria, bet ir tai neatsitiktinai, nes kiekvienas gyvena tarp tų, kurie panašus į jį, arba tarp tų, kuriems yra karmos įpareigotas. Juk kiekvienoj šaly labai skirtinga situacija, yra ir uždarų bendruomenių ir t.t.
Manau, kad šiuo klausimu neteisingai cituoji ir priešpastatai krikščionybę. Iš vienos pusės, tai biblijoj gali rasti daug ir visai kitokios reikšmės citatų, o iš kitos pusės, tai tu dar gali rinktis, kur nešti tą “uždėtą kryželį” .
Kad tektų nešti, reikia “nusipelnyti”…
Manau, kad viskas parasyta zvaigzdese. Viskas nuspresta is anksto ir nera ka cia kalti.
Mes esame čia , o žvaigždės yra ten…Ir jos tikrai ne prie ko…Ne žvaigždės iš žmogaus gyvenimo laimę atima ar duoda norą gyventi. Tai tik žmogaus valioje. Patogu savo kaltę suversti kažkam…kad ir žvaigždėm…
mano mąstymo kelią ypatingai atitiko camiu ‘alchemikas’. kad tu jau turi savo gyvenimo kelią, ir laiks nuo laiko gauni kažkokius ženklus ‘iš aukščiau’. bet jau tu čia sprendi, ar pastebėsi tą gautąjį ženklą, ar praleisi pro akis, o jei ir pastebėsi, tai ar pasirinksi būtent tą ieškojimų kelią, ar tiosiog leisi gyvenimui tekėti sava vaga. bet iš tikrųjų, kažkas yra numatyta. mano gyvenime tai pasitvirtino tikrai ne kartą. bet norint to pasiekti teko nemažai paaukoti ir ‘pakentėti’. žodžiu, turi likimą, bet jo formą ir pabaigą tikrai nukali pats 