Kada iš tikrųjų prasideda GYVENIMAS?

Kada iš tikrųjų prasideda GYVENIMAS?

Ta pati ir as pagalvojau,kada jis prasideda?

Va nu gyvenimas prasideda nuo30+tik reikia baikt(nulauzt medi ir suzlugdyt save) ji taip kol neprisiukslini…(as prisiukslinau)…Ps ne tame kad birka lekiau iskeles o siaip…

gryda Gėlė, jei toje rutinoje sugebi izvelgti kazka, kas tau miela, randi nors kelias minutes TIK sau, nemanau jog egzistuoji. O ir nuo 30+ dar gali daug ka keisti Šypsena

kada PATI pajauti kad gyveni taip, kaip norėtum ir nieko nesigaili… Mirkt

Jis jau baigėsi…prasidėjo pilkumas

Žliumbia

Isvaziuok atostogu,bet viena ir tik nesakyk kad negali,jai neturi pinigu pradek taupyti nuo siandien,isvaziuosi veliau.Pasikeisk sukuosena,nusipirk jaunatviskus rubus,eik i sporto kluba(susirasi nauju draugu).Pamatysi,kaip atsigausi,pasijusi jaunesne, zvalesne,sulauksi kitu vyru demesio ir prasides tikras gyvenimas.Palik visas problemas savo vyrui,giminems nors trumpam,ir pasijusi,kad gyveni.GYVENIMAS VIENAS,GYVENK,BET NEEGZISTUOK Labas

kai nusispjauni, ir pradedi gyventi ne tik kitiems, bet ir sau. kol vaikai maži, manau, tai praktiškai neįmanoma. Nepergyvenk, užauginsi, tuomet pajusi, jog niekam nebereikalinga. Turėsi laiko guventi sau TaipTik kas geriau sunku, pasakyti

Mane irgi kartais aplanko lygiai tokios pat mintys Šypsena Tiesa, dar neturiu vaiku, bet kiekvienas turi savo rutina, kuri kartais uzknisa ŠypsenaReceptas, kuris man tokiais atvejais padeda: eit pasivaiksciuot, susitikti su draugais, pasedeti kavineje, zodziu, svarbu istrukt is to kasdienybes rato ir pajusti, kad gyveni Šypsena Tokie paprasti dalykai, bet jie praskaidrina dienas, bent jau man ŠypsenaPvz., jei yra galimybe, nueikit siandien su visa seima kur nors i picerija ar kavine pavakarieniauti ir ne stovek prie puodu, manau, kad pageres nuotaika Mirkt

gyvenimas yra visada, cia ir dabar Šypsenagryda, o pagalvok jei neturetum viso sito, ka ishvardinai: darbo, namu, vyro, vaiku, virykles, vakarienes - ar tada tau atrodo, kad gyventum?

oi grydut, vieni verkia, kad yra seima daug puodu ir ta pati rutina, kiti pergyvena, kad tos seimos vis dar nera, norisi vaiku ir panasaus gyvenimo dziaugsmo(tos pacios rutinos), kiekvienam savos bedos svarbiausios ir opiausios. Nusisypsok, turi tikrai daug, juk laiminga jautiesi? Gal tokiu atveju reiktu pagalvoti, kad kitiems buna ir blogiau? Hmz jei nera galimybiu lakstyti po kavines, sporto klubus , taipasikviesk kaimyne puodeliui arbatos Šypsena arba pati eik pas ja. Tik nenusimink mes tave palaikom

Ne, as nesakau, kad kitu atveju butu blogai. Tavo drauge turi savo gyvenima ir manau, kad ji tikrai gali but labai laiminga, jei jai toks tinka. Tiesiog kartais mes neivertinam to, ka turim. Gal pavargstam nuo darbo, gal pritruksta gero zhodzhio is tu, kam ruosiam vakariene ar kieno problemas padedam spresti, o gal tiesiog taip veikia tai, kad vis tik senstam Nekaltas bet, pagalvojus jei viso to nebutu… Problemu, del ko atseit ‘tik egzistuoji’ galima prisigalvot bet kokioj situacijoj, kaip ir bet kokioj galima surasti kuom dzhiaugtis ŠypsenaP.S. o vaikai/vyras nemoka patys valgyt pasidaryt ar bent padet daryt?

o ką, tavo nuomone, turėtum kasdien veikti, kad drąsiai sakytum - “UH, GYVENU!” Pvz., kaip turėtų atrodyti tavo ketvirtadienis?

nu va, dar ir tokius vyrus shalia turi Gerai

o nera kokios mociutes, ar geros tetules, kuri bent vienai dienai galetu leisti tau padaryti tai ko nori? Gal jos galetu porai valandu priziuret tavo vaikiukus, paimt is darzelio, o tu per ta laika susitiktum su drauge Šypsena

Drovus o dabar to negali padaryti, nes… ??? 1. … 2 … 3 … ? Reikia pamaitint vyrą, vaikus? Gi sakei, patys puikiai susitvarko. Labai stiprus tavasis pareigos jausmas, matyt, čia suvadovavo… Nekaltas ir “uždarei” save _pareigų namuose._Organizuok “pabėgimą”, pasiruošusi bent valandėlei kitai užčiaupt sąžinei jos mielą burnelę… Šypsena

Pasiziuriu pro langa - toks grazus ruduo. kaip gera gyventi toki rudeni Tūsas

ai, tai kad zinok turbut ir tos kavines greit atsibostu Nekaltas na, as dabar kai pagalvoju, kaip gyvenciau jei nebutu salia vyro…taip kaip gyvenau turbut sunkiai pavyktu, juk negali nuolatos galvotis sau pramogu viena, nes ateina toks laikas, kai dauguma draugu sukuria seimas, turi antras puses ir vaikus…o visur vienai gal atsibostu Nekaltas manau visiems buna momentu, kad uzknisa gyvenimas, vienus uzknisa puodai ir rupinimasis seima, kitus uzknisa nuolatinis nersimas ir grizimas i tuscius namus…na, uzknisa viena diena, antra, o trecia jau ziurek ir pasiilgsti to savo iprasto ritmo ir tempo…as isivaizduoju jog egzistavimas buna tuomet, kai esi niekam nereikalingas, tiesiog kiurksai savam kiaute, su niekuo nebendrauji ir taip stumi dienas, gal net lauki kada visa tai pasibaigs ir uzmerksiu akis, o jei esi reikalingas, gali suteikti dziaugsmo kitiems ir sau, tai nejau tai yra egzistavimas?

deja, nėra.