Mirtis..? (be tabu)

Mirtis…? (be tabu)

Kiek kartų susimąstot apie tai per dieną? Vidutiniškas statistiškai paauglys per dieną apie sexą susimąsto apie 250 kartų. O apie mirtį? Sutinku zmogus stengiasi nugyventi gyvenimą kuo mažiau patirdamas vargo ir kančios. Taigi visai neturi noro mąstyti apie Galą. Bet ar tai negalutinis viso gyvenimo tikslas? Sokratas sakė gyvenimas tai sielos liga, o pasveikimas? Juk visas gyvenimas tai tik pasiruošimas šiam didžiam ir natūraliam reiškiniui ir tik su juo susitaikius ir jį įsisamoninus ir perpratus galima suprasti link ko einam, tada pasidaro aišku kam rušiamasi ir kaip tą ruošimasi (gyvenimą) organizuoti. Tiesiog noriu pasakyti, kai žinai esmę nereikia klaidžioti tarp smulkmenų. O jeigu pasiklysti tarp jų reiškia neatliksi pasiruošimo, tai reiškia mirti bus sunku ir gyvenimas bus nuėjes per niek ! Manau vieni žmonės serga (gyvena) itin sunkiai, kiti gyvenimą perneša lengviau. O kaip jums sekasi padaryti sau Galą. NORIU TIK PASTEBĖTI, KAD GREITAI PADARYTI (NUSIGERT, NUSIŽUDYTI, PRISITRENKTI…) dar nereiškia teisingai ir kokybiškai ŠypsenaSunkiai serga tie, kurie nesuvikia ligos priežasčių ir nevartoja vaistų. Vaistai tai dorybės, kurias reikia ukdyti pasitelkus įvairius įrankius mokslą, kultūrą…

ir nori pasakyt, pasitelkiant kultūrą reik vaikus gelbėti nuo suicidinimosi? tam sakau gal geriau tiktu sportas, vis pigesne prevencijos priemone

Na nevisai ŠypsenaNorėjau pasakyti, kad mirtis žmogui, teisingai nugyvenus gyvenimą, nėra tragedija.

…manau visi galvoja apie mirti tik gal kiek skirtingai (kiekviena diena) …tu sakai tik tai suvokus galima normaliai gyventi, as nemanau kaipkada tas suvokimas viska dar labiau sujaukia ir tada tu susimastai kam isvis kazko reik jei viskas susiveda y viena taska…tada teliek tik nusispjauti y viska arba susinaikinti arba dar geriau apie tai negalvoti ir tiesiog egzistuoti kaip gyvuliukui kuris apsiriboje primityviu inkstinktu tenkinimu…

Faidrai, kurs esi skliausteliuose… mirtis tikrai negali buti gyvenimo tixlas. Mano nuomone mirtis - tai priemone sielai ishsilaisvinti ish nebetinkamo naudoti kuno. Kur patenka siela - jau kitas klausimas: kosmosas, vaakumas, kitas matmuo, o gal kitas zhmogaus kunas, gal ne tik zhmogaus? Dar kitas klausimas - ar pati siela gali mirti? atsakymo i tai nezhino niekas… apie mirti galvoju deja, dazhniau nei apie sexa Cha cha jaj butu atvirkshchiai, gal buchiau dar vienas statistinis laimingas kvailys, ishsishiepes, tystanchiom seilem, kai pamato bombishka blondine. Tokie negalvoja ne tik apie mirti, tokie negalvoja ir apie gyvenima…

ne, negali taip but, kad apie mirti galvoja kiekvienas. pasizhiurek kiek aplink tave tu laimingu kvailiu, paskendusiu buityje - kokia dar mirtis jiems gali rupeti? jie bijo mirties, o juk negalvosi apie tai, ko bijai, visalaik, ane? na, nebent butum paranojiku, che jau kitas reikalas… mirties suvokimas viska sujaukia, - taip… o susitaikymas su mirtimi viska sustato i savas vietas. aishkinu primityviai: o jetau tu ajetau - ash mirsiu! ka dabar daryti?..praeina kazhkiek laiko, panikos jausmas praeina, norom nenorom susitaikai su ta mintim, kad mirsi, ir… gyveni toliau, tik po to pripazhinimo, jaj esi protingas, i gyvenima turetum zhiureti kitaip… gyvenimas manau duotas neveltui. Jis turi tureti kazhkokia prasme, kitaip musu che nebutu… Tai nera vien ejimas i pabaiga…

…galvoti galim yvairiai visvien tiesos mes nezinojome ir nezinosime turbut netgi tos tiesios nera turbut netgi nieko nera turbut viskas tera turbut…TURBUT…

Idomiu minciu prisiskaiciau.Ir vistiek laikysiu savo tradicinęs pasenusios nuomones-mirtis tai tik kunui o ne sielai nes si gyvena amzinai.Ir tikrai mirtis negyvenimo tikslas. Juk tiksla bandyciau pasiekti kuo greiciau. o siaip apie mirti daznai pagalvoju bet kaip apie gera dalyka

…o kas yta siela…

Per paskutinias dienas apie mirti susimastau labai daznai, nes traukia sawizudybe…

O as tai vis galvoju - kodel tu sita tema vystai kulturos klube? Ji idomi, bet ar tikrai cia patakei? “Kitoks pasaulis” manau butu pats tas Taip. Pabandyk mane itikinti priesingai Mirkt

…traukia emm turbut ji ir mane trauke taciau visada reik prisiminti kad gyvenimo duris uztrengti lengva…ir mirti visada suspesim o pagyventi jau nebe…

Na, ansktyvoj paauglystej ir vaikystej nuolat apie tai masciau… apie mirti ir pan. Bet… mirtis yra vienintele tiesa ir neishvengiamybe, kuri nezinai kada ir kur, ale vis tiek ateis. Kas bus po jos - velniai zino. Gal ir nieko. Galima daug kuo tiketi, bet niekas to nzn. Taigis geriau galvoti apie tai ka gali pakeisti, spresti, o ne apie neishvengiamybe. Ishnaudoti savo laika chia, gyventi chia ir dabar Mirkt

Dieną naktį verkiu, kad mano net celiulito neišniekintą kūnelį po mirties ims ir išniekins kirmėlės! Ir dar giminės nusamdys raudotojas, kad už ją paverktų, nes bus užsiėme karjera, vaikais ir buitimi bei parasčiausiai neturės tam laiko. Draugai, žinau, nusamdys orkestrą, bet kam jis man, kai jau nebegalėsiu jo girdėt? Artimiausi žmonės nupirks gražią kapo duobę, bet alkoholikai duobkasiai ją iškas velniškai atsainiai. O kas blogiausia, jei nemirčiau, o užmigčiau letargo miegu ir mane gyvą palaidotų (uždusčiau po vainikais su dirbitėm lelijom - argi ne romatiška?). Viliuosi, kad kam nors suvirs iškviesti ‘‘Sroves’’ ar panašią laidą - jei būt žymiu ne dabar, tai bent po mirties! Kodėl mes taip sudėtingai žiūrim į tokius paprastus ir per visą priešistorę bei istoriją nesikeičiančius reiškinius, kaip mirtis, gyvybė, seksas, etc? Aš nemirsiu. Mano kūnas mirs. Žmonės bijo kūno mirties. Iš tos baimės ir nesveikas jaunystės kultas, ir dar bele kas. Sakoma, mirtis yra graži. Fizinė - abejoju. Susijusi su smarve, agonija ir kitais neestetiškais dalykais, antai kaip krešantis kraujas panagėse and etc. Bet metaforiškai, tikiu, mirtis graži. Juk mirtis tik pradžia.

Rasant tokius nepagristus teiginius reiketu bent prideti grazuji sutrumpinima IMHO. Sielos nemirtingumas,deklaruojamas kai kuriu religiju,svelniai sakant,nera faktas. Asmeniskai,kur kas itikanamesne versija laikau visiska ir negriztama psichiniu procesu nutrukima mirties metu. Taigi,galima gan drasiai pasakyti,kad mirtis yra pabaiga. Ir tai savaime suponuoja kitoki poziuri i egzistencija.

Aš manau, kad ir be mūsų galvojimo mirtis ateis savaime.Ir nesvarbu kiek kartų apie ją per dieną pagalvosime.O, kad apie ją galvojame, tai tiesa, nes tai paprasčiausiai neišvengiama.JUk kiekvieną dieną mes susitinkame su ja.Žiū, kelyje į darbą, mokslus avarija.Žiniose per kriminalus - mirtis, laikrasčiuose - mirtis.Jei taip žiūrėsime priekabiai visur mirtis.O nafig, graužtis dėlto, kas vyks po tai n metų?Gyvenkime čia ir dabar. Mirkt

Ka as tau galiu atsakyti respect, nes sexo atžvilgiu dorybe tau aš nusileidžiu, kiek bandžiau skaičiuoti apie mirtį ir sexą per dieną pagalvojų maždauk po lygiai kartų ir manau kad neatsitiktinai, kadangi orgazmas kituose kultūrose yra vadinamas mažaja mirtimi Šypsena

mazyte pastabele: prancuzu kulturoje Mirkto visi skeptikai, sakantys, kad teiginys ‘‘mirtis tik pradzia’’ (nu arba mirtis nera pabaiga, jei norite svelniau) nera faktas (neprisimenu i koki ten atsakova kreipiuosi) - apsis… aukstielniki. man nereikia svetimu faktu. as juos turiu Juokiasi

Jūs kaip apsiskaičiusi Flirtas žinote, kultūros apibrėžimą: Kultūra yra sudėtinga visuma, jungianti žinojimą, tikėjimą, meną, moralę, papročius ir visus kitus sugebėjimus bei įpročius, kuriuos žmogus igyja būdamas visuomenes nariu. Tylor, 1871 Kultūra yra tarytum gyvenimo planas, ji galima sukurti tik pasitelkus filosofija, o filosofija nagrineja zmogau egzistencija, kurios vienas is tarpsniu yra mirtis. Jeigu buciau L.Donskis pavadinciau tema mirties kultura. Papildant spasakysiu, kad mano tema tinka ir jūsu minetame forume ir esamame. Taip LabasBeje Kitoks pasaulis visai fainas klubas, AČIU kad parekomdavote jis mane tikrai sudomino Šypsena iš ties ten dauk įdomiu temu vienoje kuri vadinasi “orgijos” jau įrasiau savo komentarą. Gerai