Teatro festivalis "Sirenos"
…siemet pirmakart apie tai isgirdau, taciau susidomejau…gal kas anksciau siurejote sio festivalio spektaklius? daugiau apie si artejanti stebukla : vilniusfestivals.lt/index.php3?menu_id=126&lang=lt
reiks gal apsilankyt 
…
ugu…visai nebloga programa" 
pirma karta girdziu. idomu.
Nu jo sita festivali planuoja kaip viena is svarbiausiu metu teatru ivyki. Mane tai labai domina latviu rezisiriaus Alvio Hermanio spektaklis “Ilgas gyvenimas”. Latvijoje atseit i sito origanalaus teatralo spektaklius, bilietai ispirkti du metus i prieki 
Dar Lietuvoje taip nera 
net pas Korsunova 
Be to but gerai papulti i Eimanto Nekrosiaus “Vysniu soda” su rusu teatro ir kino zvaigzdemis. Idomu palyginti su Tumino “Vysniu sodu” 
.
keista…nes nesu didele teatro megeja, geda…bet prisipazinsiu,kad net didziuju musu rezisieriu sektakliu nesu maciusi (na Korsunovo kelis spektaklius tik esu maciusi 
taciau is tiesu…repertuaras yra labai idomus…keli spektakliukai yra mano planuose"
As irgi pirma karta girdziu… Labai noreciau apsilankyti…
Manau, festivalis žada būt teigiamas įvykis net ne visiškiems teatro fanatams kaip aš. Būtinai eisiu Cezario kūrybos pažiūrėt - paprasta, pozityvu ir neužkemša smegenų, tuo tarpu Koršunovą bent jau aš paliksiu už kadro. Nu nafik tokią aroganciją.
Nu jo… del Korsunovo, tai as irgi panasiai galvojau 
ale visgi knieti ta isliaupsinta “Salta vaika” pamatyti 
(mazdaug, kad isitikint, jog tikrai jis mane jau uzknisa ) O del Cezario, idomu kaip svieciasi sio rezisieriaus perspektyva !? Duok dieve, kad ateina nauja karta,kuri irodytu, kad i teatra zmones galime sukviesti ir be viesu smaukymusi bei kitu pigiu triuku 
Jo,čia tai nuostabu… Gal kas žinot,kaip ten dėl kainų? Už kiekvieną spektaklį reiks mokėti atskirai? Ar laaabai brangiai? Nes labai daug iš ten noriu pamatyti,tik nežinau kaip piniginė leis .
vakar kai suzinojau bilietu kainas, tai net zagtelejau. Vieno spektalio bilietai svyruos nuo 40 - 90 Lt 
Nu suprantu, kad ta publika kuri eina Coperfildo triuku pasiziureti gali moketi tokias babkes, bet meno zmones… Pagal A.Korsunova, net aktoriai ir kiti teatralai tures moketi babkes ir kvietimu tipo beveik nebus. Siaip, ka domina sis festivalis, nemazas interviu su Korsunovu apie “Sirenas” yra idetas naujame zurnaliuke “K” .
siaubas!! 
o as net i kelis norejau uzsukti…matyt kazka kito reikes galvoti…
siandien norejau nusipirkti bilietuka i rusu spektakli Deguonis, bet jau 50lituku siek tiek pagailo
Ale kainas ir uzsikele… nu ir kiek spektakliu dabar zmogus gali pamatyt? 1-2? 
i “salta vaika” eisiu
neik Jau geriau uz tokias babkes rinkis ka nors is uzsienio rezisieriu. O “S.V” dar spesi prisiziureti uz gerokai mazesne kaina
Zinau, kad ne visi turi galimybe skaityti “Verslo zinias”, todel permetu Vaido Jauniskio straipsni apie si festivali. Tikiuosi kazkam bus isdomus paskaitineti “Sirenų” daina apie naują teatro realybę Vaidas Jauniškis Rugsėjo 24-spalio 3 d. vyksiančiam Tarptautiniam teatro festivaliui itin tiksliai parinktas “Sirenų” pavadinimas: jis pateikia tas naujojo Europos teatro dainas, kurioms neįmanoma atsispirti, ir drauge sukaukia kaip greitosios pagalbos automobilis mūsų teatro kūneliui. Ilgai gyrėmės esą krepšinio ir teatro šalis. Sporto pergalės tai patvirtina, bet dėl teatro galime paabejoti. Mūsų režisieriai skina laurus šen bei ten, namuose sulaukiame keleto tikrai gerų spektaklių (vidutiniškai 2-3 per sezoną), tačiau tai ir viskas. Per keliolika nepriklausomybės metų neatidaryta nė viena nauja scenos aikštelė, o naujų vardų, su kuriais išplauktume į pasaulio vandenis, taip pat neatsirado nė vieno. Todėl naujajam tarptautiniam teatro festivaliui, vyksiančiam rugsėjo 24-spalio 3 dienomis, itin tiksliai parinktas “Sirenų” pavadinimas. Jis pateikia tas naujojo Europos teatro dainas, kurioms neįmanoma atsispirti, ir drauge sukaukia kaip greitosios pagalbos automobilis mūsų teatro kūneliui. Gyvenimas po LIFE’o “Teatro festivalis yra kiekvieno jį rengiančiojo autoportretas”,- teigia kritikė Rūta Oginskaitė naujajame “Teatro” žurnale, skirtame įvairiems festivaliams. Jei pasinaudotume šia formule, akivaizdžiai matytume keletą “Sirenų” ir LIFE’o, palaidoto 2000 metais, skirtumų. Anas buvo dviejų savaičių įvykis, apie kurį buvo šnekama dvejus metus iki jo ir dvejus po jo. Spektakliai - geri, brangūs ir įdomūs, bet veikiau atsitiktiniai. Žvaigždės priviliodavo teatro publiką ir rėmėjus, masiniai renginiai - švenčių išsiilgusiuosius. Per keliolika metų publika pakito: fejerverkais Vingio parke nieko nenustebinsi, tačiau ir besidominčiųjų “tiesiog geru teatru”, spėju, apmažo. Dar mažiau esti garantijų, kad rėmėjai paaukos dalį lėšų specifiškesniam, ne popkultūros produktui - vis dėlto provincialėjame ne dienomis. Ryškus ir išsisluoksniavimas bei nišų užėmimas, ir klausimas, ar šiandien LIFE būtų efektyvus toks, koks jis buvo. Ir visiškai neįmanomas be valstybės paramos. Ypač kai festivalis bando brėžti aiškią liniją - pristatyti Europos dabartį ir ateitį - teatro “jaunuosius”, kuriančius šiandien ir kursiančius ryt. Nors abiejų renginių organizatorių leksika ir šaukiniai panašūs (Rūta Vanagaitėrūpinosi “atverti langą ir įsileisti šviežio oro gūsį”, Elona Bajorinienė kviečia “iškirsti nišą” šalies kultūros sienoje), tai reiškia ne tik tai, kad lango anais laikas niekas taip ir nepravėrė. Anksčiau rūpėjo teatro vidus, šiandien - jo padėtis visuomenėje.Bet šįkart festivalio portretą kurti vien iš jo rengėjų komandos sudėtingiau. Jų amžius - 26–45-eri - apima mažiausiai tris madų ir pažiūrų kartas, ir akivaizdu, kad vienintelis juos vienijantis bruožas (be meilės teatrui) yra tolerancija. Bet anaiptol ne politinis korektiškumas. Todėl į programą įtraukti ir tai pačiai kartai atstovaujančių užsieniečių spektakliai, ir lietuvių - nuo Mariaus Ivaškevičiaus iki Rimo Tumino. Žanro požiūriu atstumai - kaip nuo Lietuvos iki Madagaskaro. Užsienio vitrina Ir vis dėlto jie valdo teatro pasaulį. Taip galima būtų pristatyti “Sirenų” prisišauktuosius. Iš tiesų be Krzysztofo Warlikowskio “Apvalytųjų” neįmanoma būtų kalbėti apie naująjį Europos teatrą, ir šis spektaklis, pasak teatro gandų, yra vertinamas kaip geriausia - greta “Apvalytųjų”, pastatytų Oskaro Koršunovo Stokholme - skandalingosios Sarah Kane pjesės inscenizacija. Kraujas ar spjūviai į veidą šįkart daug skaudesni nei fiziniai ar grįsti tik maištininkiška reklama. Šviežesnio oro, kaip išraiškos priemonės teatrui, gali suteikti Maskvos “teatr.doc” vaidinamas “Deguonis”: pasakojimas apie šiuolaikinį pasaulį, išrėkiamas hip hopo ritmu. Kalbama, kad kartais ši Ivano Vyrypajevo, vieno iš talentingiausių šiandienos Rusijos dramaturgų, pjesė atliekama (ar tiktų “suvaidinama”?) ir kokiame nors madingame Maskvos klube, ir pagal ją publika gali šokti. Gali, jei gyvenimo tiesos nerėžia ausies. Į “Vyšnių sodą” galima eiti iš nostalgijos – Nekrošiui, geriems rusų aktoriams, Čechovui. Arba norint kaip undinei panerti į jo povandeninį pasaulį. Spektaklis ilgas. Bet kas pasakė, kad spektaklis turi trukti 2 ar 3 valandas? O gal 6? Toks susitarimo reikalas paneigiamas elementaria teze: geras spektaklis turi trukti iki pabaigos. Pagaliau nereikia nei važiuoti, nei šaukti “Į Maskvą!”. O Alvio Hermanio “Ilgas gyvenimas” visai neilgas, bet kad viską sužiūrėtum, festivalio rengėjai siūlo neštis operinius žiūronus: kiekvienas daiktas scenoje liudija jo šeimininko gyvenimo atkarpą. Latvių režisierius Hermanis nepaliauja eksperimentuoti (pamenate jo “Žuvėdrą” su lėlytėmis ir vodka per pertrauką?) ir šįkart pateikia realybės šou, kuriame aktoriai balansuoja ant vaidinimo ir gyvenimo ribos. O belgų “uBung” nutiesia tiltą tarp LIFE’o ir “Sirenų”. Anuomet jauna žvaigždė ir LIFE’o atradimas Alainas Platelis buvo tik ką išėjęs “Victoria” teatro mokslus. Jo žaidimai žanrais, vaidyba, su aktoriais neprofesionalais atėjo būtent iš “Victorios”, kurios spektaklyje “uBung” derinamos įvairios disciplinos, ir vaikai, žaidžiantys/vaidinantys suaugusius - ne vien teologinės disertacijos “Ar vaikai išgelbės pasaulį?” medžiaga. Lietuvių viliotiniai Anuomet LIFE’as kaltintas, esą žudęs Lietuvos teatrą. Kodėl - galima tik spėlioti. Ar dėl to, kad užsieniečių spektakliai buvo gerokai aukštesnio lygio, ar kad lietuviai buvo kiek ignoruojami? Šįkart užsienio svečiams solidžiai pristatoma mūsų vitrina: 10 spektaklių įvairiose scenose, svečiai bus vežami ir į Kauną. Tai nauja ir kitur pasitvirtinusi praktika: kviesti teatro žmones iš užsienio ir pristatyti jiems mūsų teatro meną. Todėl jau šiandien įsiregistravę per 40 teatro kritikų, festivalio direktorių ir vadybininkų gali paversti moraliniu auksu - Lietuvos reklama, būsimomis gastrolėmis - valstybės investuotus į festivalį 265.000 Lt.Ko gero, beprecedentis atvejis, kad ant bilieto būtų parašyta: "Dalį jūsų bilieto kainos apmoka “Maxima”. Taip bilietas tampa vadybos pradžiamoksliu - privataus rėmėjo pinigai leidžia už bilietą žiūrovui sumokėti savą kiek mažesnę dalį - 30–90 Lt. O bendras festivalio biudžetas, įskaičiavus rėmėjų pinigus, išreikštus paslaugomis, siekia per 700.000 Lt. Tokia vadybos pamoka žiūrovams. Bet nauja ir tai, kad bus pasirūpinta ir lietuviškos auditorijos ugdymu, jos auginimusi: tai atskiras mokslas, kurį keleto dienų seminare mūsų vadybos pirmeiviams pateiks garsus britų vadybininkas Andrew MacIntyre’as, dirbantis su tokiomis institucijomis kaip UNESCO, Britų taryba, “Tate Modern” meno galerija Londone, “BBC Philharmonic Orchestra”. Dialogas tarp spektaklių, seminarų ir publikos bus tęsiamas festivalio klube “Barbacan Palace”: vaizdo įrašai išplės Europos teatro panoramą, čia vyks susitikimai su kūrėjais. Pagaliau ne kiekvieną dieną Europoje būna toks vakaras, kai už vieno stalo susės 6 ryškiausios Europos teatro žvaigždės ir kalbės apie tai, kaip kadaise jie buvo autsaideriai. Tai - taip pat naujoji Europos teatro realybė. “VŽ”
Ajsiu ajsiu ajsiu i SIRENAS…
…aptikau kainorastyje ir pigesniu bilietuku…tad…i kelia