Skyrybos- pasaulio pabaiga ar tiesiog gyvenimas eina toliau
Manau, kiekvienas ish musu esame patyre, ka reishkia skyrybos… Kuomet tawe palieka, arba esi pats/pati priversta/as palikti kitą. Jei esi pripratęs būti kartu, kur beaisi, ką beveiksi viskas primena Jį/Ją… Kaip gydotės tokias žaizdas? Kokie būdai lengviausiai pamiršti? Ar tai tik laiko klausimas? Ar reikia ieškotis laimės kito/kitos glėbyje? Dėkoju už atsakymus Mjau… 
Nu ka astau galiu pasakyti… Geriausias vaistas - laikas
na manyciau geriausiai viska uzgydo laikas… su laiku viskas nublanksta… 
Hm…laikas neblogas gydytojas 
…dar geresnis, veiskmingesnis ir greitesnis yra kiti draugai ir siaip bet kokia veikla…Tai nereiskia kito glebio ieskojimas 
Vnz, tikiuosi supratai ka norejau pasakyti 
Beje, pries pora dienu kazkokiam lankstinuke maciau knyga, apie tai, kaip “isgyventi” po issikirimo, nelaimingos meiles ir pan…Jei lb nori, galiu susirasti ta skrajute ir parasyti knygos pavadinima 
ne ne, nebootina… tiesiog ishtirko labaj sunku (kalbu ne apie 2sav draugystes) atrodo viskas kurta kartu ir drauge, viskas primena Jy ir atrodo kad jo nera neymanoma. Juk kaip sunku seimoms kur vedybos siekia 20-30 metu, ir kuris nors isheina… Jezau… =( Nejau tik laikas… kazhkaip atrodo, kad minutes lygios walandoms… Mjau…
Kad ir issiskiri gywenimas eina toliau… …
Nemanau kad gyvenimo pabnaiga 
…priverstas/-a palikt, niuz insdomiai…siaip, tai kiekvienas i visa tai(issiskyrima) skirtingai reaguoja, vienam gali but issiskyrimas labai lengvas, kitam- begalo sunkus…laikas- geriausias gydytojas…laikas gydo zaizdas, laikas ismokina gyventi…praejusio laiko nebesugrazinsi, bent jau daznu atveju, tad viskas savo laiku…laikas bega kaip vanduo, tad net nespesi apsidairyti, o jau liks tik prisiminimai( kuriuos geriau saugoti tik gerus, kad ir kaip bebutu)…o jau tada galima pradet galvoti ir apie tolimesnius santykius su kitais, daznai bandymas uzsimirsti kito glebyje dar labiau paastrina prisiminimus, skausma ir pan. …bet tai velgi labai daug kas priklauso nuo pacio zmogaus, nuo jo saviitaigos, kuri labai daug ka duoda, reiskia: padeda, arba pablogina susidariuse padeti…
Bet juk tu negyvenai su juo nei 20, nei 30 metu…Tau turetu buti kiek lengviau Be to, tu jauna, tavo gyvenime bus dar tu vaikinu, skyrybu ir t.t…Taip, kad tokie isbandymai, tai lyg grudinimasis tolimesniems isbandymams. Zinau, labai sunku is pradziu…bet po to viskas pasimirsta. As net tiksliai negaliu pasakyti, kas man padeda tokiose situacijose, bet manau, kad vistik…laikas
man neteko patirti skyrybu. 
Na aš šeip esu jauans žmogus, ir dėl skirybų nesisieluoju labai, nes žinau akd bus dar tų mergų
geras visai poziuris…
Na ten *kad turėjo būt 
Neblogas poziuris, tik kazkodel nesigalvoja jisai kai issiskiri…
Na tu issiskirimu nebuvo perdaugiausia nu bet asaru nelieju,nes ji to nebuna verta o taip tai px kazkaip keista buna max savaite paskui vel pradedi gyventi tik del saves ir vel gyvenimas tampa grazus,gal net grazesnis nei draugystes periodu
taip ir supratau … bet poziuris is ties ne blogas, visad gali atsirasti geresne/-is, kuris uzims pries tai buvusio vieta…
Na ištikrūjų aš raminu tokaiis atvejais taip: “Na blem blem gaila nebeturiu tokios zjbs panos…bet ai px yra juk tų mergų pilna, susirasiu kitą, juk tai ne pasaulio pabaiga”
Na nežinau tai tiesiog mano toks pamąstymas šia tema
kai tai isikali i galva, saviitaiga daug ka lemia, tai is tikruju is ties ir suveikia…