Kaip su dalyvavimo laidotuvese pareiga?
Vakar mire mano kadaise buvusios artima drauges tevas. Su ja susibegam dabar dar pora kartu i metus, pasirasom emailais, bet artimos draugystes nebera (metus buvom grupiokes-padruzkes),paskui ji truputi negraziai pasielge ir draugyste aprimo. Lyg ir reiketu ir noreciau palaikyti zmogu tokiom aplinkybem, bet situacija keblina tai, kad ji gyvena Klaipedoje, man nuo Kauno toloka, is darbo tik 6 galiu iseiti, tai geriausiu atveju puse 8 -8 tik buciau klaipedoje, ir sivakar turiu grizti, nes ryt 7 vel i darba…Apie savo masinos benzo srebima patyliu, tas nulekimas i klaipeda man atseitu apie 100lt minimum…tai va sedziu ir nesuprantu ka man dabar daryti vaziuoti ar geriau veliau gal susitikti pakalbeti…vis tiek ten seimos tragedija, liko mazas brolis, jauna mama, drauge pati turi vyra ir mergyte maza, tai kaip ir ne vienisa ir patys jie baisiai pergyvena, tai ar yra isvis prasme kad as ten atidumsiu kaip jaunas menulis valandai…nes tik tokia galimybe turiu…
jei tau taip nepatogu važiuoti ten, tai paskambink ar parašyk kažką šilto ir gražaus jai. kai mirė mano močiutė, tai mano buvęs vaikinas nors ir piktas ant manęs buvo, bet vistiek atėjo į laidotuves iš pagarbo smano močiutei
Tai jau aisku kad as su ja ir kalbejau, ir grazaus sakiau,ir klausiau ka padeti gal galiu su laidotuvem ar ka, sake nieko cia nebepadesi, tvarkosi normaliai. butu kaune ar bent vilniuje, tai net kalbos nebutu, tikrai vaziuociau.
nemanau, kad čia tokia privaloma pareiga ir trūks-plyš reikia lėkt 
ir beje, aš nenorėčiau, kad mano draugės suvažiuotų į mano artimo žmogaus laidotuves 
manau, kad tikrai nėra būtinybės lėkti į tuos šermenis. Žmonių bus daugybė ir tų palaikančių gal net per daug. Pamenu savo savijautą per mamos laidotuves - suėjo visi senai matyti draugai, tolimi giminės, kalbėjo paguodos žodžius, o man tuo metu buvo giliai dzin ką jie šneka. Žinoma, buvo svarbus artimų draugų palaikymas, nes jiems galėjau išsakyti visą skausmą. O tolimesni ir lieka tolimesni. Vienintelis dalykas džiuginęs širdį matant tą daugybę žmonių - kad mano mama jiems rūpėjo ir ne vien mus sukrėtė jos mirtis, nes atėjo ir bendradarbės, su kuriomis ji jau daugelį metų nebuvo dirbusi. O dėl draugės, tai žymiai naudingiau bus, po keletos savaičių pas ją nuvažiuoti ir ištempti kur nors prasiblaškyti.
Manau drauge turetu suprast,jei tu nedalyvautum laidotuves,juk nemazas atstumas ir laiko stoka.O be to pasiulei savo pagalba ir pareiskiai uzuojauta 
.Tikrai nelabai kuo ir padetum ten nuvykusi,kai turesi daugiau laiko nuvaziuok jos aplankyti
Svarbiausia yra nenuvaziuoti, bet parodyti tai draugei, kad tu su ja ir sunkia akimirka, o ta tu jau padarei telefonu.
Nu tai paguodet mane labai, aciu uz patarimus, tai va as panasiai ir masciau, kad yra jos seima, tai ne tik ja, o ji pati mama ir broli tures palaikyti, turi saunu vyra, galybe giminiu ten, tai mano atlekimas valandelei jai nemanau kad dabar bus svarbu, nes tokiu momentu as ir manau kad simtas metu butu iki kazko. manau savaitgali jei ne si, tai kita reiks nuvaziuoti. Aciu.
na visu pirma tu jau ja palaikei… o 2 sermenys nera malonus dalykas nei jai, nei tau ir as nemanau, kad butent tokiomis aplinkybemis jum reiketu susitikti… be to bent jau man tokiais atvejais nesinori nieko matyti… norisi susivokti savyje… so itariu, kad gerai padarei nusprendusi nevaziuoti…
Man tokiose situacijose geriausiai padeda pabandymas mintyse apsikeisti rolėmis su tuo žmogumi ir užduoti sau tuos pačius klausimus: ar turi ji pas mane atvažiuoti? ar aš įsižeisiu jei neatvažiuos? ir t.t. Paprasta tada geriau suvoki situaciją ir jei vėliau tas žmogus kitaip sureaguos, tai tebus faktas, kad jūs skirtingos. Trumpiau ir banaliau - elkis taip kaip nori kad su tavimi elgtųsi (ech, jei taip galėtume - pasaulis būtų bemaž idealus! 
). O iš savo praktikos galiu pasakyti, kad tie žmonės nėra visiškai dzin, bet jei reikėtų išvardinti kas iš artimiausių buvo o kas ne, dar tektų gerokai galvą palaužyti…
Mane tai nervina kai sulekia burys guodeju.Vietoj to ,kad pabutum prie tau brangaus zmogaus,atsisveikintum, turi klausytis banaliu uzuojautu ir rupintis ar pavalges ir pageres tas zmogus atsibeldes is uz 100-tu kilometru.Laidotuviu diena ,palydeti i kapus- prasau.Uzknisa tos lietuviskos laidotuves su giesmininkais, lankininkais ir gedulingais pietum perauganciais i senai nesimaciusiu giminiu baliu… Demesi reikia rodyti gyvam.Mirusiam pagarba galima pareiksti ir vaziuojant pro sali gele ant kapo padejus.
galima ir taip ir taip. uzsukimas ir pasilabinimas nepablogins…
Is savo patirties sakau, kad kiekvienas zmogus atvazeves i laidotuves yra labai svarbus, taciau is kitos puse nei tu turesi laiko su ja normaliai pabendrauti nei jinai, siuo atveju geriau po kokio mensiuko dvieju nuvaziuoti ir pusdienii su ja praleisti, nes po tiek laiko ir pasijaucia ta tikroji tustuma. Tada labiausiai ir reikia draugu paramos.
As manau kad jei jau uzuojauta pareiskei ir kalbejotes, tai geriau po visko usitikt, pasisneket draugiskai, prablaskyt ja biski.
Nevaziavau, bet ir dar del vienos priezasties - elementariai niekam is ju neprisiskambinau! tai telefonai isjungti, tai aisku begarses isijunge. O Klaipedoje nieko nezinau net kur laidojimo namai, nei nieko. Paskui jau laidotuviu diena (pagal mane laidotuviu) jau nebeskambinau, pagalvojau kad butu noreje - butu atskambine. Uzvakar tik susiradau drauge, sake nieko nenorejo matyti nei sneketi. Tai gal ir gerai padariau kad nevaziavau.
**
**