Sodu bendrijos sargo dienorastis
05.15 Sodų bendrijos pirmininkas pasiūlė padirbėti sargu. Pamąsčiau, sutikau 05.16 Apžiūrėjau patikėtą teritoriją. Išsiaiškinau kur kas auga. Netoliese nuo ridikų ir svogūnų palikau keletą degtinės su laisvinančiaisiais butelių. 05.18 Sklypai gausiai patrešti organinėmis trąšomis 05.20 Butelių niekas nebeliečia, daržovių kol kas taip pat 05.21 Iškabinėjau skelbimus, kad tikrins ridikėlių radiacijos lygį. Kai kuriuos šakniavaisius nudažiau šviečiančiais dažais. 05.23 Vietinėje aludėje pasimėgaudamas klausiausi pokalbio apie tai, kad sodų bendrija įsikūrusi buvusioje radioaktyvių medžiagų laidojimo aikštelėje. Įsiterpiau į pokalbį ir pripliurpiau, kad ten dar ir nelabieji veisiasi. 05.25 Nuėjau pas tėvą Spiridoną. Gerai pasėdėjom ir sekančiame pamoksle užsiminė kaip elgtis sutikus nelabuosius. 05.28 Baigėsi mokslo metai. Iš biologijos mokytojo pasiskolinau skeletą. Šiaip ar taip per vasarą nenaudojamas. 05.29 Prijungiau skeletą su sirena prie iždininko žemuogių lysvės 05.30 Įranga suveikė. Vagis įsliuogė į trisdešimties metrų kriaušės viršūnę, kur anksčiau dar niekam įsilipt nepavykdavo. Kategoriškai atsisako išlipti. 06.03 Atvažiavo iždininkas, papasakojau kokia padėtis. Kategoriškai atsisako pjauti kriaušės viršūnę, tai pats aukščiausias medis. Lazdos tiek aukštai neskrenda, numušt vargšelio nesiseka. Reiks mastyt ką daryti 06.06 Perspėjau sėdintį kriaušėje, kad šiąnakt pilnatis ir į medžioklę išeina vilkolakiai. Vis tiek nelipa. Na – na … 06.06 naktis Išdažiau savo Sargį a-lia “Baskervilių šuo” ir paleidau į iždininko sklypą. Po galais… Tas tipas cirke turėtų dirbti, o ne sodus švarint… Tokių šuolių su trigubais salto dar nebuvau matęs. 06.13 Savaitę niekas nesirodė. Senutės einančios į kapinių koplytėlę baimingai žegnojasi. Atėjo tėvas Spiridonas ir biologijos mokytojas. Pasėdėjome, išgėrėme, pakalbėjome apie prietarų naudą ir žalą. 06.16 Viename sklype nušvilpė morkas ir kopūstus. Sriubos užsimanė ar ką?.. 06.17 Kitame kaimo gale, apleistame name įsikūrė bomžai. Paėmiau seną žmonos peruką, vis tiek nebenešioja. 06.18 Užsimečiau peruką ir iš baidyklės pasiskolintą švarką, išgėriau su bomžais ir papasakojau, kad čia nesaugu. Nelabieji vaidenasi, žmonės dingsta. Apsimečiau miegančiu, sulaukiau kol išeis, numečiau avino griaučius, peruką ir viską apliejau trim litrais iš skerdyklos paimto kraujo. 06.19 buvo užsukęs įgaliotinis, domėjosi ar ne aš išgąsdinau bomžus. Pasiteiravau kas atsitiko. Papasakojo, kad laukė ryte norėdamas patikrinti dokumentus. Šie užėjo į namą ir išlėkė iš ten tokiu greičiu, kad motociklu pavyti nepavyko… Apsimečiau neturįs supratimo… 06.23 Iš pažystamos pramoninių prekių parduotuvės vedėjos pasiskolinau nenaudojamus manekenus. Iškabinėjau vyšniose ir abrikosų medžiuose. 06.24 Senutės turguje pasakoja, kad sodų bendrijoje įsikūrė satanistų sekta, ir kad naktimis vykdomos ritualinės žudynės. Beje keista… turguje nei vyšnių, nei abrikosų nusipirkt nėra. Kažin kodėl? 06.30 Atvažiavo brolis Petras su draugais, atvežė žadėtąją kaukę. Nebūčiau žinojęs, ką užsisakiau, garantuotai bučiau apsiš… išsigandęs. Sako, kad išrinko pačią mieliausią, o naktį ji dar baisesnė, nes šviečia… Išgėriau su jais. 07. 01-03 Kol brolis svečiuojasi, patruliuoju užsidėjęs kaukę ir jo baikerio raguotą šalmą. Vietinės senutės pasakoja, kad sodų bendrijoje vaikštinėja pats Šėtonas ir spaudžia tėvą Spiridoną imtis priemonių. Kažin, iš kur jos žino, kas čia dedasi, jei jau tokios niekuo dėtos? 07.04 išlydėjau Petrą 07.07 Atsigavau po Petro išleistuvių. Pastebėjau, kad visas tas dienas Sargio nešėriau. Vargšelis. Paleidau vakare paieškot ko nors ėdamo. 07.08 Niekada nemaniau, kad žmogus gali lygia plytų siena užsilipt iki antro aukšto. Pasirodo gali… kabo žemyn galva, įsikibęs į karnizą. Pradžioje garsiai keikėsi, vėliau užkimo. (visažinės senutės skundėsi tėvui Spiridonui, kad aš prišaukiu vaiduoklius, kurie po to visą naktį rėkauja) Sargis apačioje melancholiškai kramto antrą batą ir gailiai žiūri į alpinistą. Bandžiau šaukt: “Kvaily, mesk ką turi valgomo”, o šis atsakė, kad nieko valgomo neturi, tik pora irisų spėjo nupjauti, va, jie mėtosi… 07.09 Sulaukiau šeimininko, o alpinistas atgavo balsą. Prisiviliojau Sargį gabalu dešros ir jis nenoromis paliko savo teisėta grobį. Šeimininkas privertė alpinistą rausti rūsį, kaip kompensaciją už karnizo nuomą. Pasirinkime tarp rūsio kasimo ir pažinties su Sargiu pratęsimo nugalėjo rūsys. 07.12 Sode vėl pašaliniai. Sutariau su sodų savininkais, kad vartus naktimis laikys uždarytus, o žoles kraus ant kelio 07.13 Už samagono butelį savaitei iš kaimo piemens pasiskolinau bandą ožkų. Dvi valandas prisukinėjau ožkoms prie ragų pentagramas 07.20 Gražinau piemeniui kaip reikiant nusipenėjusią bandą. Ožiai sėkmingai suėdė visas ant kelio sukrautas žoles. Kai naktį kažkokie vagys bandė sunkvežimiu apsilankyti agurkų, jiems kelią pastojo ožys Michejus (juodas su metriniais ragais). Derliaus rinkėjai spruko kaip nuo velnio, pakeliui išversdami seną nudžiūvusią slyvą, ir nudūmė tiesiai pas tėvą Spiridoną maldaudami išvaduoti nuo nelabojo pinklių. Šis išpažintį išklausė o atgailą paskyrė tokią: papasakoti viską apylinkės įgaliotiniui. Viskas baigėsi tuo, kad tėvelis gavo padėką, aš porą butelių degtinės, o vagys – minimalias bausmes. (atsižvegė į sąvonorišką prisipažinimą ) 07.24 Į savo vilą aštuoniolika džipų atvažiavo naujas rusas. Iki šiol nežinau kuo vardu. Visa bendrija apsupta sargybos, pašalinių neįleidžia. Galima pailsėti… 07.30 Pas naują rusą atvažiavo draugai. Keista, tuščių butelių ir alaus skardinių piramidė vis auga, tačiau toks įspūdis, kad jie nieko nevalgo. Sargis beveik nebepaeina, pilvas iki žemės. Ir žiūri tokiomis akimis, kad jaučiu išskyrus raudonuosius ikrus ir šašlyką nieko kito gyvenime nebeės. Nors ir prisikišau šaldytuvą visokių gėrybių, puotos kelt jam nė nemanau… 08.04 Naujas rusas su draugais išvyko. Jei gerai pastebėjau, pirmą mašiną vairavo jų danų dogas. Nors jie tiek prisisiurbė, kad kelionės saugumas nuo to vargu ar nukentės… 08.12 Visi apylinkių bomžai renka butelius ir skardines, daržovių neliečia. Kol kas netrukdau… 08.13 Vėl trylikta, reikia imtis darbo. Pigiai prisipirkau žvakių su pasibaigusiu galiojimo laiku. 08.14 Visą vakarą tvirtinau žvakutes prie pomidorų pagalių. Plius uždegimo virvutės, baterijos, jungikliai… 08.15 Siaubingas klyksmas ir kažkokia figūra, bėganti nesirinkdama kelio. O iš ryto turguje visi tik ir šneka, kad Petrovos sūnėną bandė pagrobti nelabieji. Iš pradžių įviliojo į Dievo prakeiktą sodų bendriją, po to bandė apjuosti pragaro liepsnos siena. Na ir meluoja! Kažkodėl nėra turguje pomidorų. Papildomai prijungiau magnetofoną su sūnaus mėgstamos grupės įrašais. 08.17 Buvo užsukęs mokytojas. Pasiėmė skeletą, išgėrėme, pakalbėjome. Pas jį buvo užėjęs mechanizatorius, klausė kaip nusidažyt juodai staiga per naktį pražilusius plaukus, o tai tenka vaikščiot su slidininko kepure. 08.18 Susitariau su tėvu Spiridonu, kad šis suorganizuos kryžiaus žygį į sodų bendriją. Jis ne prieš, ypač atsižvelgiant į didelį tikinčiųjų skaičiaus padidėjimą šią vasarą. Mieste supirkau pernykštės pirotechnikos likučius. Beveik veltui. 08.23 Tėvas Spiridonas iškilmingai nuvedė procesiją į sodų bendriją kovoti su nelabaisiais. Procesijai einant pro komposto krūvą padegiau viską, kas ten buvo paslėpta. Efektas stulbinantis. Senutės bėgo tokiu greičiu, kad lengvai gali pretenduoti į vietą šalies lengvosios atletikos rinktinėje. Su tėvu Spiridonu gerai išgėrėme, o vakare pasklido kalbos, kad tėvelis vienas kovėsi su nelabaisiais. Tiesa, be rezultatų… 08.29 Susitariau su karinio dalinio vadais dėl pratybų sodų bendrijos teritorijoje. Su savininkais susitariau dėl pagalbos armijai produktais 08.31 Dvi dienas kariai maskavosi pomidoruose ir kasė apkasus ten, kur šeimininkai ruošėsi krauti kompostą. Pomidorų suvalgė ne daugiau, nei buvo sutarta ir netgi nieko neišmindžiojo. Užtat kai vakare atvyko nekviesti svečiai, jų laukė nemalonus siurprizas. Kariams , kaip priklauso, išdavė pilną tuščių šovinių komplektą, ir į retą rinkėjų – mėgėjū vorą atidengė tankią automatų ugnį. Šie puolė prie mašinų, viena jų pasimetė ir centrinėje sankryžoje susitiko su tanku. Pasak tanko ekipažo, piestu pasistojusi gaziką matė pirmąsyk gyvenime… 09.04 Gavau padėką iš karinio dalinio vadovybės ir laišką nuo karių. Jiems įskaitė įskaitą ir rašė, kad dar niekada mokymuose nebuvo taip linksma. Parašiau laišką vadovybei, užsiminiau apie bendradarbiavimą kasant bulves. 09.15 Jokių incidentų. Nuobodu. Atėjo laiškas iš pulkininko. Sutinka už 10 procentų derliaus 09.17 Pateikiau pasiūlymą dėl bulvių visuotiniame susirinkime. Visi sutinka 09.24 visas bulves be nereikalingo triukšmo nukasė. Paprašiau karių, kad visus bulvienojus perneštų į niekada nekasinėtą dykvietę. Pašalinau visą apsaugą. Laukiu. 09.28 pradžioje girdėjosi keistas triukšmas, po to neaiškus murmėjimas, dar vėliau triaukščiai keiksmai debilų sodininkų adresu, nesugebančių išauginti bulvių, vienus bulvienojus. 09.29 Gėrėjausi šviežiai sukasta dykviete 09.30 Visuotiniame susirinkime gavau padėką ir pasiūlymą kitiems metams vėl sudaryti sutartį. Pirmininkui pasiūlius, pusė šviežiai sukastos dykvietės prijungta prie mano sklypo.
Super 
jega, seniai taip nesijuokiau 
Geras
Labai jau daug prirashyta,net akys pavargo 
Bet neveltui
jega
as irgi tokio sargo-sodininko noriu 
bet ir isradingumas zmogeno
geras
Sitas gerulis… 
Vakar gavau i e-mail, ir irgi buvau galvojes ideti kur nors i banga, bet gerai kad nedejau, nes butu jau pasikartoje 
Ne nu cia unreal, niekada dar taip nesiraiciau sededamas prie kompo. Dekui tau
prikolas uz sita geriau tik katino dienorastis
Seniai taip besijuokiau
Ten kai armija pasikviete, labiausiai patiko. Ir siaip parasyta liuks
Geras! Geras! Geras! Prisijuokiau kaip reikiant 
dazniau tokiu dienorasciu.
ujjj gerulis tikrai geras subtilus jumoras