"Jeigu išeidamas galėtum pasiimti tik vieną prisiminimą, kas tai būtų?"

"Jeigu išeidamas galėtum pasiimti tik vieną prisiminimą, kas tai būtų?"

Kartu su savimi išsineščiau visą savo 14-ąjį gimtadienį. Buvo pats geriausias iki šiol ir visada liks atminty.

<br>

<br>

<p>Kažkada… gal prieš 5-6 metus važiavau traukiniu iš Kauno į Vilnių. Niekada nemėgau važiuojant mokytis ar šiaip skaityti… man kur kas labiau patikdavo stebėti žmones.</p>

<p>Vieną kartą priešingame vagono gale pamačiau merginą… maždaug mano metų… kaip ji žaidė su savo jaunesniuoju broliuku… Jie nesikalbėjo… jie nesipyko… jie nešūkavo… bet jie buvo labai laimingi… nuoširdžiai laimingi… Žodžiais meluoti paprasta - akimis kur kas sunkiau… Deja, žodžių jie nenaudojo, nes ten sedėjo žmonių negalinčių kalbėti šeimyna.</p>

<p>Tai truko labai neilgai, bet mano atmintyje visam laikui pasiliko prisiminimas… ramybė, tyla ir laimė.</p>

<p><i>“There’s no way to happiness. Happiness is the way”</i>

  • Buddha</p>

<p>Norėčiau, kad kas nors tą atsiminimą atstatytų 100%</p>

<hr>

<p>Gal galėtumėt papasakoti savo? <img border=“0” src=“/shared/oldFiles//i/xsmiles/drovus.gif” alt=“Drovus”> Kodėl būtent tas prisiminimas…</p>

<p>vaikinas, geriantis is mano ranku… jis tai dare naturaliai, nieko nevaidindamas- tiesiog gere ir tiek… si vaizda matau ir daba, nors tai buvo pries tris metus… tai buvo pirmas zingsnis i didziausia meile mano gyvenime <img border=“0” src=“/shared/oldFiles//i/xsmiles/zvaigzde.gif” alt=“Žvaigždė”></p>

<p>isimintiniausios akimirkos… daug tokiu… <img border=“0” src=“/shared/oldFiles//i/xsmiles/drovus.gif” alt=“Drovus”> ir visos tokios ryskios… <img border=“0” src=“/shared/oldFiles//i/xsmiles/smile1.gif” alt=“Šypsena”></p>

<p>zava, suprantu, kad jum wapininkam sunku padoru teksta suregzti, tai gal ir nevertetu? klausimo esme ir yra tame, kad ar sugebetum atrasti <i>viena vieninteli</i> atsiminima, kuri noretum pasiimti su savimi? visi ju turi daug…</p>

<p>jos gintarines akys, kurias pirmakart isvydau autobuse pries metus… dar niekad iki siol nemaciau bent panasiu… <img border=“0” src=“/shared/oldFiles//i/xsmiles/angelas.gif” alt=“Angelas”></p>

<p><i>Tikriausiai pasiimciau prisiminima apie mama. Jos nnuosirdzia sypsena, mylinty zhvilgsny ir shiltas rankas. Vienintelis likes artimas zhmogus, mano gyvenime reishkiantis daug <img border=“0” src=“/shared/oldFiles//i/xsmiles/angelas.gif” alt=“Angelas”></i></p><i>
</i>

<p>Prisiminimą aušros. Nėra nieko nuostabesnio, kaip aušra. Aušra žiema, vasarą, rudenį, darganotą rytą. Prisiminimas pasakiškos aušros.</p>

<p>Mazai dar pragyvenau. atsiminimai ne tik yra pamatytas vaizdas. Manau kolkas tai butu, kaip sedejau svetimam sode ant tresniu medzio ir tada keistai pasijutau labai labai laimingas <img border=“0” src=“/shared/oldFiles//i/xsmiles/laimingas.gif” alt=“Laimingas”> kartais uzplusta tai netiketai <img border=“0” src=“/shared/oldFiles//i/xsmiles/laimingas.gif” alt=“Laimingas”></p>

<p>… manau, kad išeidami… mes nepasiimsime jokių prisiminimų… jie mums atrodys tokie naivi… bet, jei galėčiau… pasiimčiau tą vasarą Sočyje… vaikino glėbį pajūryje, apsaugą nuo vėjo ir tą neapsakomo saugumo jausmą… <img border=“0” src=“/shared/oldFiles//i/xsmiles/grazi.gif” alt=“Flirtas”></p>

<p>tokių gražių prisiminimų - kaip albumuos nuotraukų… reikia 1 - svarbiausio - prisiminimo, ką daryti ir kaip elgtis, numirus… t.y., prisiminti, kad esi <i>on the way</i> <img border=“0” src=“/shared/oldFiles//i/xsmiles/angelas.gif” alt=“Angelas”></p>

<p>Manau tai butu vieno bangiechio akyz <img border=“0” src=“/shared/oldFiles//i/xsmiles/myliu.gif” alt=“Myliu”></p>

<p>jei tik galechiau…pasiimchiau Menuli…savo minchiu drauga…kiekviena giedra nakti shviechianti man i veida…
atsiminima…kaip kaikam ji rodzhiau…kaip liejosi kruvinos asharos zhiurint i ji…kaip brolis mane vadindavo menuliuke…kaip viena shalta nakti…prie veida kaitinanchio lauzho sedejau ir zhiurejau i ji ir dainavau jam…kaip mazha budama ishsigandau kai jis buvo labai didelis ir arti zhemes…pagalvojau kad sprogs…
norechiau pasiimt ilga pasisedejima nakti ant one peako ir zhiurejima i menuli…bet to dar nebuvo…</p>

<p>Aš kažkodėl galvoju, kad jei papasakosiu savo brangiausius prisiminimus nepažįstamiems žmonėms, jie gali tiesiog pranykti.Gal tai ir neįmanoma, bet nenoriu rizikuoti.Imsiu ir perduosiu brangiausius dalykus, o juos pasisavins ir matys kažkas, bet ne aš.<i>Kas nors skaitėt knygą “Siuntėjas”?</i></p>

<p>Turiu keletą gerų prisiminimų, kuriuos prisimenu būdama labai vieniša…Jie visada nuramina ir sušildo.</p>

<p>skaiciau ir galvojau ar turiu koki ispudinga prisiminima, pasirodo ne, man dar reiskias pagyventi reikia<img border=“0” src=“/shared/oldFiles//i/xsmiles/smile1.gif” alt=“Šypsena”></p>

<p>Tai turbut butu akys pilnos asaru, pasitikincios sawimi ir tuo paciu dwejojancios, pilnos sawigarbos ir tuo paciu maldaujancios…Arba…sawo suni, jis wienintelis mane supranta…<img border=“0” src=“/shared/oldFiles//i/xsmiles/smile7.gif” alt=“Liūdnas”></p>

<p>Žinoma,kad norėtusi prisiminimų pasiimti kuo daugiau,bet vieną nutikimą karts nuo karto prisimenu ,kadais darganotą rudens velyva vakarą , su draugais ėjau miesto gatve,buvome gerai nusiteikę,juokavome ir t.t,beeinant pastebėjau autobuso belaukenčią meginą,kuri man pasirodė nuliūdusi nelinksma,pavargusi nuo kokiu tai rūpesčių ar pan.Praeinant pro ja aš į jos rankas idėjau nedidelę jūrinę kriauklę,kuria visa tą laiką turėjau savo delne,ji nusišipsojo ir padėkojo,tarytum ji tapo truputi laimingesnė,lyg ir nieko ipatingo,bet jos nuotaikos pasikeitimas paliko malonų prisiminimą.</p>

<p>visa gyveima prisiminsiu savo vaikyste ir siltus mamos apsikabinimus kaj ji sakydavo zujkute mano…o ash sypsodavausi kazkodel db tos sypsenos lieka vis maziau ir maziau…</p>

<p>siltas siltas vakaras…didelis didelis greitis, seniai gerai pazistama jamiroquai melodija (with a little L, klep klep…), Jis toks laimingas laimingas…ilgas keliukas, kojytes iskistos pro langa ir laime laime…nesibaigianti…</p>

<p>,…laimes akimirkos istringa giliausiai <img border=“0” src=“/shared/oldFiles//i/xsmiles/angelas.gif” alt=“Angelas”></p>