Nuosavų sapnų įkaitai…
<p>Norėčiau papasakoti, kas nutinka, kai yra pažeidžiama pusiausvyra, tarp miego ir budrumo…</p>
<p>Tai nutiko daugiau nei prieš dešimt metų. Tuo metu turėjau tokį darbą, kad viską buvo galima sutvarkyti neišeinant iš namų , telefoninių skambučių dėka. Matyt gavosi įdomus derinys: nuolat patiriama įtampa ir gausybė laisvo laiko. Ir štai kas iš viso to išėjo… </p>
<p>Rytas. Viena ausim girdžiu, kaip antra pusė išeidinėja į darbą. Išėjo – gerai. Miegam toliau. Laikui einant rytais keldavausi vis vėliau ir vėliau. Dar po kiek laiko tai jau nebebuvo rytas, o popietė. O didžiausias malonumas buvo tame, kad pradėjau labai daug sapnuoti. Visi sapnai buvo tokie ryškūs, įdomūs, lyg žiūrėtum įdomiausius filmus ar pažintines programas. Netrukus pradėjo sektis sapnuoti toliau norimą sapną, kuris dėl kokių nors priežasčių buvo nutrūkęs ir aplamai sapnuoti norima tema.
Dauguma mano sapnų, bei jų detalių išsipildydavo taip tiksliai, kad kartais nejauku pasidarydavo… </p>
<p>Dar po kiek laiko į mano miego trukmę dėmesį atkreipė artimiausios draugės. Tai buvo juokučiai – “panašu, kad tu gali išmiegoti, kaip gaisrininkas – 25 valandas per parą…” Tuo tarpu miego trukmė vis ilgėjo ir ilgėjo…Nereikėjo nei valgyti, nei gerti, nei į WC nueiti. Nereikėjo nieko. Tik atsikėlus aš jau laukdavau nakties, kada vėl galėsiu pasinerti į nuostabių sapnų pasaulį. Jei dieną namuose suskambėdavo telefonas, atsiliepti keldavausi su pykčiu, kad vėl mane pažadino .Diena man tapo tokia nereikšminga, neįdomia laiko atkarpa, kuri tiko reikalams, namų ruošai ir viskas. </p>
<p>Prieš pat susivokiant, kas man darosi, budrumo ir miego santykis buvo toks: 4,5-5 val. budrumo ir …visos likę – nuostabiausių sapnų. Atsigulusi 20 val., galėjau atsikelti tiktai…kitą dieną, 18 valandą. Aš visą tą laiką nejaučiau jokio mieguistumo, kaip beje nebuvo ir persimiegojimo jausmo. </p>
<p>Vieną dieną man pasidarė baisu…Aš supratau, kad savo realų gyvenimą perkėliau kitur ir realus gyvenimas man tapo nereikalingas…Supratau, kad visus tuos mėnesius buvau savo pačios sapnų įkaite. </p>
<p>Susigriebiau…Stačia galva pasinėriau į darbus. Tada aš jau nebeskambinau, net su automobiliu nevažinėjau. Aš visur eidavau. Net neįsivaizduoju, kiek kilometrų suvaikščiodavau per dieną…
Sulig ta diena mano miegas ir sapnai pasikeitė. Nebebuvo tų nuostabių vaizdų, juos pakeitė…košmarai. Pasirodė antroji medalio pusė…Pajuokaudavau, kad " matyt sapnai kerštauja, kad iš jų karalystės persikrausčiau atgal, į realų pasaulį". </p>
<p>Taigi, mano atveju laikas ir darbas pasirodė besantys patys geriausi gydytojai… </p>
<p>Galiu tik spėlioti, kodėl taip buvo nutikę. Kur viso to priežastys. Ir dar…Kažin kas nutiktų, jei žmogus laiku neatsispirtų tokiai sapnų vilionei… </p>
<br>
<br>
<p>Nereikalinga panika dėl nežinojimo. <img border=“0” src=“/shared/oldFiles//i/xsmiles/smile1.gif” alt=“Šypsena”> Tai ne jokia ne liga. Šis reiškinys kaip speciali praktika detaliai aprašytas Karloso Kastanedos knygose, yra net atskira knyga (devinta jo knyga - “The Art of Dreaming” ), gali susirasti failą internete (galiu atsiųsti emailu) ar nusipirkti pačią knygą. Šis reiškinys rusiškai vadinamas “snovidenije”, angliškai “dreaming”. Tai yra vienas iš realių! pažinimo būdų, normali praktika. Tau ne bijoti jos reikia, o džiaugtis tokiu savo talentu. <img border=“0” src=“/shared/oldFiles//i/xsmiles/taip.gif” alt=“Taip”> Tai mažai kam pasiekiama ir tam didesnius gabumus turi būtent moterys.</p>
<br>
<br>
<p>Na, kaip jau minėjau, tai buvo daugiau nei prieš dešimt metų. Panikos, kaip tokios tai tikrai nebuvo…Tiesiog dalinuosi prisiminimais ir tiek.</p>
<br>
<br>
<p>Aš tavo vietoj ne tik dalinčiausi prisiminimais. Aš vėl panirčiau į tokius sapnus. Bet saikingai. Daugumai žmonių miegas yra prarastas gyvenimo laikas, o va tu gali taip gyventi pilnavertį pažinimo pilną gyvenimą ir dieną (nemiegodama), ir naktį (sąmoningai kontroliuojamai regėdama tokius sapnus). Pavydžiu tau. Susirask (nusipirk) tą knygą, joje daug kas paaiškinta, daug aprašyta patirties ir daug tokių dalykų, kokių pats nesugalvotum.</p>
<p>Kiekvienos nakties miegas/sapnas gali būti atsakymu į diena iškeltus klausimus. Matyt “polinkis” į tai niekur nedingo. Esu skaičius Kastanjedos knygų. Jei atvirai - mano jos nelabai patiko. ( skazki o sile, skriažali maga ir ta su lofoforomis…) Dėl tam tikrų aplinkybių į šiuos ir visus kitus dalykus nenoriu gilintis. Jie ir taip yra mano gyvenimo dalis.</p>
<p>Kam įdomu, minėtą K.Kastanedos knygą rusiškai galima atsisiųsti iš čia:
<a href=“http://kastaneda.nm.ru/k9/index.htm” target=“_blank”> </a><a href=“http://kastaneda.nm.ru/k9/index.htm”>http://kastaneda.nm.ru/k9/index.htm</a> </p>
<p>Daugiau medžiagos (knygų) iš čia:
<a href=“http://kastaneda.nm.ru/” target=“_blank”> </a><a href=“http://kastaneda.nm.ru/”>http://kastaneda.nm.ru/</a> <br>
<a href=“Lib.Ru: Карлос Кастанеда” target=“_blank”> </a><a href=“Lib.Ru: Карлос Кастанеда”>http://lib.ru/KASTANEDA/</a> </p>
<p>Iš čia galit atsisiųsti rusiškai ir angliškai:
<a href=“Warrior Texts” target=“_blank”> </a><a href=“Warrior Texts”>http://fullmoon.ru/castaneda/index.htm</a> </p>
<p>aciu uz informacija<img border=“0” src=“/shared/oldFiles//i/xsmiles/smile2.gif” alt=“Mirkt”></p>
<br>
<br>
<p>Tavo valia kaip tau gyventi ir į ką gilintis. <img border=“0” src=“/shared/oldFiles//i/xsmiles/smile1.gif” alt=“Šypsena”> Kaip sakoma tose knygose “yra daug kelių, kurie veda ten pat. Nesvarbu, kuriuo eiti, tad geriau pasirinkti artimą savo širdžiai kelią (“kelią su širdimi” <img border=“0” src=”/shared/oldFiles//i/xsmiles/smile1.gif" alt=“Šypsena”>)“.
“skazki o sile” - jo knyga <img border=“0” src=”/shared/oldFiles//i/xsmiles/taip.gif" alt=“Taip”>, o “skriažali maga ir ta su lofoforomis” - nesuprantu, ką čia turi omenyje.</p>
<p>Pejotos vartojimą vienoje iš jo knygų. Pamąstymus apie “sąjungininkus” ir etc…</p>
<br>
<br>
<p>Aa, turbūt tai skaitei pirmose jo knygose. Vėliau jis tai pateikia kitaip.
Jam teko pejotą panaudoti tik kelis (2 ar 3) kartus (nes jis buvo “užkimštas” ), daugiau jis jo nenaudojo, negėrė, nerūkė, net kavos negėrė. <img border=“0” src=“/shared/oldFiles//i/xsmiles/smile1.gif” alt=“Šypsena”> Jis pasisakė prieš narkotikų (“jėgos augalų” ) naudojimą, nes nors jie kažkiek padeda “atsidaryti”, bet padaro daug didesnę žalą kūnui.
O dėl “sąjungininkų” - tai čia išvis juokingas dalykas. Don Chuanas specialiai sukūrė tokį primityvų magų pasaulio vaizdą, nes tai atitiko vakarietiško pasaulio stereotipus-lūkesčius ir tik tai leido sulaikyti (mokytis) K.Kastanedą. Vėlesnėse knygose tai nušviečiama visai kitaip, nebelieka primityvizmo ir pasakėlių, ir iškyla didingas pasaulis, kurio šviesoje vakarietiškas gyvenimo būdas ir kultūra ima atrodyti tiesiog apgailėtini…</p>
<p>Va tas ir yra …ankstesnė knygose- vienoks požiūris, o paskui - kitoks…Progresija.</p>
<br>
<br>
<p>Ne progresas, ne evoliucija. Tai yra sąmoningai parinktas metodas palaipsniui pereinant prie aukštesnio lygio požiūrio (paaiškinimo) į tuos pačius dalykus. Don Chuano (Kastanedos mokytojo-mago) požiūris nesikeitė. Tiesiog negali iškart peršokti į aukščiausią lygį, tenka palaipsniui.</p>
<p>Kaip pavadinsite - nepagadinsite.</p>
<p>labaj idomu… Klausimas buvo, kajp ishsilaisvinti ish sapnu pasaulio, netapti jo ikaitu… tau geraj, tavo sapnai gerio pobudzhio… man buvo kitajp… kaj buvau vajkas sapnuodavau beveik vien koshmarus, tad kazhkas patare mano motinai nupirkti man flomasteriu ir popieriaus <img border=“0” src=“/shared/oldFiles//i/xsmiles/smile6.gif” alt=“Cha cha”> taj ash pradejau paishyt, ir ishpaishydavau tuos sapnu personazhus and popieriaus, kitajp sakant, ikalindavau sapnus realybeje <img border=“0” src=“/shared/oldFiles//i/xsmiles/smile2.gif” alt=“Mirkt”> pradejau sapnuoti blogus sapnus vis recheu ir recheu, dabar bevejk visaj nebesapnuoju… ir esu neblogas pieshejas… <img border=“0” src=“/shared/oldFiles//i/xsmiles/smile1.gif” alt=“Šypsena”></p>
<br>
<br>
<p><b>Tu ne nesapnuoji, o tik neatsimeni savo sapnų. </b>
Tai įrodyti labai paprasta - paprašyk ką nors tave pastebėti ir pažadinti, kai tu sapnuosi - tuomet tu dar atsiminsi savo sapną.
Mūsų miegas eina ciklais, kiekvieną ciklą sudaro “greito” ir “lėto” (galima naudoti ir kitus terminus) miego dalys, vieno ciklo trukmė grubiai orientaciškai sudaro gal apie porą valandų. “Greito miego” metu mes sapnuojam, o “lėto” - ne. Vieni žmonės atsimena beveik visus per naktį susapnuotus sapnus, o kiti nieko arba paskutinį sapną. Aš irgi paprastai sapnų neatsimenu, atsimenu tik tada, jei pabundu sapnuodamas (pvz., sučirškus žadintuvui). Ir dar įdomi savybė - jei aš nepagalvoju apie tą pabudus dar atsimenamą sapną, tai po kurio laiko jo jau nebegaliu atsiminti.</p>
<br>
<br>
<p><img border=“0” src=“/shared/oldFiles//i/xsmiles/taip.gif” alt=“Taip”> jo, manau tajp visiems buna… shiryt kajp tik susapnavau labai idomu nuotykini-fantastini sapna, su daug ivairiaspalviu butybiu, nuo kazhko pabudau, ir, nenoredamas grizht i realybe, toliau nusmigau - i ta pati sapna, ir nuotykiaj tesesi dar bent pusvalandi <img border=“0” src=“/shared/oldFiles//i/xsmiles/smile1.gif” alt=“Šypsena”></p>
<p>Stebint miegantį žmogų sapno, REM ( rapid eye movment ) momentą galima atskirti iš akių judesių. Kitos miego stadijos akių judesių neturi ( kartais I stadija gali turėti pavienius akių judesius, REMo akių judesiai yra dinamiški, kitokie.)</p>
<br>
<br>
<p>O kokias iš viso stadijas turi miegas?
Tai reikia pakelti žmogui vokus, kad nustatyti miego stadiją? <img border=“0” src=“/shared/oldFiles//i/xsmiles/smile6.gif” alt=“Cha cha”></p>
<p>Miegas turi I-IV lėtojo miego stadijas ir REM (rapid eye movment arba greitojo miego stadija, sapnas )</p>
<p>Voką pakėlus stadijos nenustatysi. Tam yra visą naktį rašomos polisomnogramos.</p>
<p>Jei žmogų pažadintumėte tuo metu, kai anas pradėjo akis judinti, didelė tikimybė, kad jis prisimintų tuo metu sapnuotą sapną.</p>