ISM ar VU ?
Noreciau isgirsti atsiliepimu apie ISM,kaip ten su studijom, ar verta studijuot neakivaizdiniam magistranturoje?
Koks poziuris i si diploma? Ar geriau studijuot VU verslo vadyba?
nelabai supratau, tu cia nori studijuot bakalaura ar magistranturoj? nors as laikuasi nuomones kad px kur studijuosi (aisku VU skaitosi kruciau) bet jei turesi koses galvoje ir sugebesi ta darbdaviui parodyt tai diplomas itakos netures
mm magistranturos studiju man reik
ISM - puikiai besivystanti europinio lygio aukstoji mokykla, suteikianti pilnaverti aukstaji issilavinima.
Mano draugas ten studijuoja. Deja, kolkas tik bakalauro studijas. Taciau atsliepimai kuo puikiausi. Destytojai be galo tolerantiski, placiu paziuru.
Taip pat ISM diplomas pripazistamas tiek Europos, tiek Amerikos bei Australijos zemynuose. Manau,kad tai dar labiau praplecia profesines galimybes.
Minusas tik tas,jog ISM studijos zymiai daugiau kainuoja uz VU.
reix stoti…
Tai jau nebe i japonu kalba? 
Patarciau VU
kodel?
visur ekonomika, japonologija, vadyba, IT realiai ziuriu galimybes ir labai abejoju ar ten istosiu
o kajp nebus tokie, jei shitokias bapkes moki
tik VU
be kalbu, juk i Ism sustoja turtingu teveliu vaikeliai neturintys smegenu ir nesugebantys istoti i univera
Vadybos asai - ISM
Antroje dešimtuko pozicijoje - vadyba. Kritikuotinas pats vadybininkų rengimas. Universitetai ką tik vidurinę baigusius jaunuolius, neturinčius konkrečių jokios srities žinių, rengia būti aukščiausio rango vadybininkais. Todėl šie nežino, kaip pritaikyti universitetuose įgytas teorines žinias. Tradiciškai Vakaruose vadyba studijuojama po konkrečios bakalauro studijų programos. Tarkime, transporto inžinerijos bakalauro studijas baigęs jaunuolis toliau studijuos vadybos magistrantūroje.
Veikiausiai neatsitiktinai ir darbdaviai tarp geriausių vadybininkų kalvių nurodė ne valstybinius universitetus, kurie, kaip minėjome, visi "kepa" vadybininkus, o privačias vadybos mokyklas, labiau besiorientuojančias į vadybininkus praktikus.
Didžiausią vertinimą surinko ISM (Tarptautinė vadybos mokykla). Ji, pasak kalbintų darbdavių ir švietimo srities specialistų, "keliomis galvomis aukščiau už visus kitus vadybininkų rengėjus". Antroje vietoje - BMI. Trečia pozicija atiteko Tarptautinei verslo mokyklai prie Vilniaus universiteto.
Studijų mokestis šiose vadybos kalvėse itin solidus. Tarkime, ISM vadybos bakalauro studijos (po vakarinės mokyklos) per ketverius metus atsieitų arti 29 tūkst. litų.
BMI už 18 mėnesių trunkančias bakalauro studijas tenka pakloti iki 36 tūkst litų. Į šią sumą įskaityta ir vadovėlių kaina.
dar truputi ka raudau apie ISM ir VU tvm’a
pati stosiu kazkur ce ir smarkiai domejausi
taigi va
Lietuvos padangėje kaip grybai po lietaus pradėjo dygti privačios mokymo įstaigos. Iš monopolijos gniaužtų išsivaduojančią rinką bando užkariauti įvairaus plauko kompanijos. Vienos turi stiprius, pasaulyje žinomus partnerius, kitos stokoja ne tik tokio darbo patirties, bet ir supratimo, kaip daryti verslą.
Dvi privačios verslo mokyklos
Šiandien norėčiau aptarti tas įstaigas, kurios per kelerius gyvavimo metus sugebėjo tapti privačios aukštosios mokyklos etalonu, sugebėjo suderinti privatų mokslą ir akademinį gyvenimą. Vilniaus Universiteto (VU) 1996 metais įsteigta Tarptautinė verslo mokykla (TVM) buvo šios srities pradininkė. Ji ilgą laiką formavo privataus mokslo įvaizdį Lietuvoje, kol 1999-aisiais Kaune pradėjo veikti pertvarkytas "Biznio mokymo centras" (BMC), pasivadinęs Tarptautine aukštąja vadybos mokykla (ISM). Tiesa, rimtesnę konkurenciją TVM pradėjo jausti tik po dvejų metų, 2001-aisiais, kai į Vilnių atsikėlęs ISM padalinys pradėjo siūlyti bakalauro studijas būsimiems tarptautinio verslo vadybininkams. Tarp dviejų visiškai skirtingų
mokyklų užvirė lygiavertė kova, tačiau laimėtojas vis dar neaiškus. Viena vertus, ar gali maža privati mokykla (ISM - red.past.) konkuruoti su Vilniaus Universiteto padaliniu - TVM? Kita vertus, lietuviai vis dar "galvas pametę" dėl vadinamojo "užsienietiško" išsilavinimo, o tai ir yra ISM stiprioji pusė, mat vienas jos įkūrėjų - Norvegijos vadybos institutas "BI".
TVM ir ISM palyginimas
Pabandykime palyginti šias mokyklas keliais aspektais: finansiniu, akademiniu ir tarptautiniu, įvardykime jų pliusus ir minusus, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį.
Įdomiausias dalykas būsimajam vadybininkui turėtų būti finansai. Net tiems, kurie viliasi niekada neturėsią reikalų su sausu buhalteriniu dalyku ir svajoja tapti meno vadybininkais, teks rūpintis biudžetu, pajamomis ir išlaidomis. Atminkit: pajamos neturi viršyti išlaidų.
Pirmoji kliūtis, su kuria susiduriate - tai “startinis mokestis”. ISM’e siekia 28 800 Lt, o TVM’e užtenka 19 200 Lt. Ženklus skaičius, lyginant jau vien mokslo kainas, tačiau moksleiviams, šiuo metu gyvenantiems ne Vilniuje, reikėtų įvertinti ir buto nuomos kainas sostinėje. Per metus gali tekti išleisti nuo 3000 Lt vien tik būsto nuomai, be to, ne kiekvienas yra linkęs pabėgti nuo tėvų. Tiesa, yra galimybė ISM’e už studijas mokėti vos 7200 Lt, tačiau vargu ar per ateinančius penkerius metus atsiras bent vienas studentas, aštuoniskart iš eilės sugebėsiantis gauti ¾ nuolaidą. Tiems, kam nerūpi mokslo kaina, iš karto pasiūlyčiau prestižines Didžiosios Britanijos mokyklas, tačiau tokiam mokslui teks pakloti daugiau nei 20 tūkstančių svarų sterlingų per metus.
Grįžkime prie dviejų aptariamų mokyklų. ISM būstinė yra Kaune, todėl “vidutinis atstumas nuo bet kurio Lietuvos kampelio” yra mažesnis nei tuo atveju, jei reikėtų pasiekti Vilnių. Kita vertus, Vilniuje susitelkęs visas akademinis branduolys. Negalėčiau ir nenorėčiau nieko bloga pasakyti apie Kauną, tačiau statistika rodo, kad didžioji jaunimo dalis veržiasi mokytis sostinėje. O čia ISM padalinys patalpų kokybės atžvilgiu kiek nusileidžia TVM’ui. Tiesa, nereiktų pamiršti, kad abi mokyklos paskelbė persikraustysiančios į naujas patalpas, kur tikrai užteks vietos visiems studentams. Ar kalbos virs darbais, netrukus pamatysime.
Akademinė programa
Būtent ji turėtų sudaryti apie 40 procentų bendro mokyklos vertinimo, būtent šis dokumentas turėtų būti atidžiai skaitomas prieš pasirenkant studijų kryptį. Deja, kaip rodo statistika, vos kas dešimtas abiturientas į tas programas žvilgteli.
TVM akademinė programa pirmaisiais studijų metais atrodo kiek labiau išplėsta nei ta, kurią siūlo ISM, tačiau per ketverius metus ir vienoje, ir kitoje mokykloje išdėstomi tie patys 160 kreditų, o dalykų įvairovė labai nesiskiria. Drąsiai galėčiau teigti, kad būtent programų panašumas bakalauro studijų pakopoje ir skatina studentus į jas nekreipti dėmesio. Abiejose mokyklose nuo trečio kurso galima mokytis anglų kalba. Tai leidžia studentui drąsiau jaustis, jei jis norėtų magistrantūrą studijuoti kitose šalyse, tačiau ne taip reikalinga tam, kuris ketina likti Lietuvoje.
Abi mokyklos yra tarptautinės ir suteikia galimybes studentams keliauti po pasaulį – tam skirtos mainų programos, tačiau jomis gali pasinaudoti tik patys gabiausieji, todėl neužtenka vien įstoti ir "mokėti pinigus". Manyčiau, tai abiejų mokyklų pliusas, o ne minusas, nes sukuriama sveika konkurencija, studentai skatinami siekti geresnių rezultatų ir, manyčiau, pagaliau tai privers pakeisti nuomonę, kad privatus mokslas – tai "diplomas už pinigus".
Kyla klausimas, kodėl ISM vis dar konkuruoja su TVM dėl vietos po saule, t.y. dėl kiekvieno abituriento, ieškančio privačios mokyklos, jeigu daugiau privalumų turi Vilniaus Universiteto TVM. Vienas iš svariausių ISM’o pliusų - Biznio mokymo centras, kuris sugeba pritraukti aukščiausio lygio vadybininkus, jie - potencialūs darbdaviai. Tačiau už šią prabangą kiekvienas studentas sumoka apie 2400 Lt per metus.
Svarbiausia – teisingas pasirinkimas
Abiturientas, prieš pasirinkdamas, kur ir ką studijuos, turėtų nuspręsti, ar sugebės iš aukštosios mokyklos pasiimti viską, o kartais ir daugiau, negu ji siūlo. Priešingu atveju stoti į privačią mokyklą tikrai neverta. Derėtų apsispręsti ir ko sieksite baigę bakalauro studijas – karjera užsienio universitetuose sietina su ISM vardu, o magistratūros studijoms VU Ekonomikos ar matematikos fakultete tikrai pakaks pigesnės, bet ne prastesnės alternatyvos – TVM. Paradoksalu, tačiau Lietuvos darbo rinka kenčia dėl kvalifikuotų darbuotojų stygiaus, todėl darbdaviui nelabai svarbu, kokioje mokykloje įgijote paklausią profesiją.
Linkiu teisingai apsispręsti ir pasirinkti jums tinkamą aukštąją mokyklą.
na ne, as manau, kad ten stoja tie, kurie sugeba ir isgali susimoketi uz tas studijas. nebutinai turi buti turtingu teveliu vaikeliai. pvz as stosiu ten, bet irgi nesu milijoniere. i univera vietos ribotos… o musu 50000 - tai taip pat laimes dalykas tu istosi ar ne. o ka daryti, jei rezultai nekokie?
beje, mano nuomone, kad baigus tokia mokykla ir didesne galimybe darba susirasti…
paryskintas sakinys skamba keistai tavo supratimu visi baige mokykla TURI istoti i univera? nifiga, univere turi mokytis tik geriausi o ne taip kaip yra dabar. ir ISM bei TVM deja bet dabar yra tokios mokyklos kur mokymosi procesai kai kuriose vietose stipriai slubuoja. na bet cia jau OT…
Susirasti gal ir pades lengviau, bet ishsilaikyt tame darbe tikrai ne, viskas tik nuo pates saves priklauso, o ne istaigos kur mokeisi.
pasiziurejus i pasymius su kokiais zmones istoja tikrai netikiu, kad tai normalus univeras. nu gerai gal jis ir gerai ruosia bet jau tokius bukius mokina kad ka zinau…
black-attack o kur tu radai ta straipsni apie TVM ir ISM? gal butru galima nuoroda gauti?
na as galvoju apie ism magistrantura.
nes vu mokymo lygis 
nenoriu dar du metus suktis tarp zmoniu pasiklydusiu savyje…nesuprantanciu net elementariausiu dalyku, o vienas ismokstas sakinys eskaluojamas keleta metu…geda…
aukstojo moxlo pliusuka turiu, tad magistrantura dabar man reikalinga tik del ziniu.
del to kad ten stoja tik turtinguju dundukai vaikuciai, dazniausiai tai neturtinguju piktas pavydas…
uz moksla visada imanoma susimoketi ir paciam…tereikia noro. ir nedejuot kaip blogai.