Peter’io Weir’o filmai
Rytoj matysime gerą Peter Weir bei tiesiog iškilų Jim Carrey filmą Trumeno šou (Truman show) Atiduodu žodį Jonui Ūbiui: “Peterio Weiro filmo “Trumeno šou” ( LTV, 8 d. 21.10 ) herojui Trumenui Berbenkui (Jim Carrey) prisiminimai apie dingusį tėvą susiję su noru suvokti save, peržengti ribas, už kurių laukia kitas pasaulis. Ribų peržengimo motyvas stiprus daugelyje Weiro filmų, pvz., “Liudininke”, “Piknike prie Kybančios uolos”, ar “Paskutinėje bangoje”, tačiau šįkart ir pats filmo herojus yra ypatingas. Jis gyvena dirbtiniame rojuje – mažame provincijos miestelyje, o visas jo gyvenimas yra pats mėgstamiausias žiūrovų serialas. Tiesiog kažkada kažkam šovė į galvą sukurti tokį realybės šou, kuriame bus rodomas vieno žmogaus gyvenimas – nuo pirmojo klyksmo iki paskutinio atodūsio, o genialus inžinierius sukūrė Trumenui miestą, prismaigstytą nematomų kamerų. Tačiau tuomet, kai Trumenas sužino visą tiesą apie save, jį slegia ne šimtai kamerų ir statistų, bet tai, kad visas jo gyvenimas – meilė, draugystė, atmintis, net praeitis – buvo surašytas iš anksto, o vaidmenų ir žodžių niekas neturi teisės keisti. Todėl pati žiauriausia filme ir yra susitikimo su tėvu scena. Šou scenarijuje tai buvo numatyta po kelių serijų, todėl herojus “susijaudino ne laiku”. Be abejo, pirmiausia Weiras išjuokia suplanuotą, manipuliuojamą, rinkodaros taisyklėms visiškai paklūstantį šiuolaikinį pasaulį, kurio valdymo mechanizmus šiuo metu geriausiai atskleidžia (žinoma, kad prieš savo valią) televizija. Ji užsimojo sukurti idealią realybę, bet nesugebėjo suvokti, kad tai – pati idiotiškiausia ir žiauriausia fikcija. Tačiau Trumenui pradėjus ieškoti savo tikrosios tapatybės, saldaus ir saugaus pasaulio vaizdas subliūkšta. Palikdamas jį, Trumenas įžengia į savo likimo erdvę. Ji baugina, nes to likimo scenarijaus jau niekas nebegalės sukurti. Taip Weiras suformuluoja daug sudėtingesnius klausimus ir pastūmėja filmą iš piktos satyros į dar vieną – metafizinį – lygmenį.”
Filmas tikrai puikus. Carrey truputi pagadino sau reputaciją komiškais vaidmenimis. Bet jis puikus draminis aktorius, manau. Prisiminus puikų filmą “Man on the moon”, kur jis “kažkokį lietuvį” (kaip filme buvo pasakytą) vaidina 
Trumeno show Music by Philip Glass, beje