Šlaitinis stogas
Šlaitinių stogų dangos
Stogas vadinamas penktuoju namo fasadu. Tai ypač svarbi
namo dalis. Nuo stogo kokybės priklauso ir viso namo kokybė. Jei jis patikimai nesaugos nuo vandens, bus sugadinta vidaus apdaila, iškils grėsmė pastato konstrukcijoms. Šiame straipsnyje apžvelgsime šiuo metu Lietuvoje populiariausias stogų dangas, supažindinsime su jų savybėmis.Į
Iš pradžių aptarsime keletą bendrų dalykų, kurie gali rūpėti renkantis stogo dangą nuosavam namui. Stogo dangos pirkimas yra atsakingas dalykas. Tam reikia pasiruošti iš anksto, apsvarstyti visus pasirinktos stogo dangos privalumus ir trūkumus, nes danga perkama ilgam laikui. Reikėtų apskaičiuoti dangos atsiperkamumą. Nupirkta danga turi tarnauti kuo ilgiau. Nuspręsti, kokia stogo danga bus uždengtas namas, reikėtų dar prieš pradedant jį projektuoti, nes danga gali nulemti kai kuriuos stogo konstrukcijos ypatumus.
Kiekvieną stogo dangą veikia lietus, sniegas, tirpsmo vanduo, oras ir vėjas, saulės radiacija, CO2 dujos, temperatūrų kaita ir kt. Kad stogo danga tarnautų ilgai, ji turi būti atspari visiems šiems veiksniams.
Nedegi stogo danga reikalinga tuomet, kai palėpė yra nešildoma ir stogo konstrukcijoje nėra šilumos izoliacijos, nes visos garo ir hidroizoliacinės plėvelės yra degios, tad jeigu stogo danga ir bus nedegi, ugnis vis tiek plis plėvele. Jeigu kaimynų namai yra arti jūsų namo, vertėtų pagalvoti apie nedegią stogo dangą, kad užsiliepsnojus kaimyno namui ugnis lengvai nepersimestų ant jūsiškio.
Visoms stogo dangoms reikalingas panašus nuolydis. Molinėms čerpėms reikia didesnio nuolydžio, kitoms dangoms tai nėra labai svarbu, bet paprastai nuolydis turėtų būti ne mažesnis kaip 12°. Lietuvoje statesni stogai rekomenduojami dėl didelio kritulių kiekio ir dažnų atodrėkių žiemą. Aptirpęs sniegas gali suledėti ir gadinti stogo dangą.
Stogo dangos svoris nėra toks svarbus dalykas, kaip kartais bandoma aiškinti, ypač tuo atveju, kai stogas yra apšiltintas. Bet kokia danga uždengto stogo konstrukcijos turi atlaikyti tas pačias vėjo ir sniego apkrovas, be to, jos laiko šilumos izoliaciją ir vidaus apdailą (pvz., gipso kartoną). Sakysim, betoninės čerpės už skardą sunkesnės devynis kartus, tačiau apskaičiavus visas stogui tenkančias apkrovas betoninėmis čerpėmis dengto stogo konstrukcijos turės būti tvirtesnės tik 10–20%.
Renkantis stogo dangą, reikėtų pagalvoti ir apie lietaus vandens surinkimą. Galima rinktis skardinius arba plastikinius lietvamzdžius ir latakus.
Plastikiniai lietvamzdžiai. Vakarų šalyse plastikiniai lietvamzdžiai gaminami jau 40 metų. Pagrindiniai plastikinių lietvamzdžių privalumai – tai sandarumas, greitas, paprastas ir saugus montavimas, ilgaamžiškumas. Svarbiausia, kad jie nerūdija. Kokybiškų lietvamzdžių spalva ir forma nesikeičia mažiausiai 20–40 metų. Plastikinių lietvamzdžių ir latakų detalės gali būti klijuojamos arba sujungiamos guminėmis tarpinėmis. Plastikiniai lietvamzdžiai reaguoja į temperatūrų pokyčius, todėl gaminamos specialios detalės, kad vandens nutekėjimo sistema veiktų be priekaištų. Montuojant plastikinius lietvamzdžius, nereikalinga speciali įranga, nes juos tereikia įstatyti į vietą.
Skardiniai lietvamzdžiai. Šie lietvamzdžiai gali būti pagaminti iš cinkuotos arba polimerais dengtos skardos. Pastarieji gaminami iš 0,6 mm storio cinkuotos skardos, kuri iš abiejų pusių yra padengta plastizoliu. Tokie lietvamzdžiai atsparūs korozijai. Gaminami kelių spalvų lietvamzdžiai. Galima pasirinkti apvalų arba kampuotą lietvamzdžių ir latakų modelį. Lietvamzdžių komplekte yra visos pakabinimo ir sujungimo detalės, todėl lietaus vandens nutekėjimo sistema montuojama greitai ir paprastai.
Nereikėtų pamiršti ir kitų svarbių dalykų: žaibolaidžio, antenos laikiklio, sniego užtvaros, kamino apskardinimo, tiltelio, reikalingo kaminui prižiūrėti, stogo kopėčių, ventiliacijos kaminėlių ir stoglangių. Apie visa tai reikėtų pagalvoti jau renkantis stogo dangą.
Perkant bet kokį daiktą, daug ką lemia jo kaina. Apskritai visų stogo dangų kaina yra panaši. Šiek tiek brangesnės yra importinės molinės čerpės. Pigesni stogai dengiami šiferiu ir bituminėmis čerpėmis. Jei stogo danga gaminama Lietuvoje, jos kaina yra mažesnė už tokios pat importuojamos. Pavyzdžiui, lietuviškos molinės čerpės kainuoja maždaug tiek, kiek užsienietiškos betoninės. Tad nustatyti kažkokią tikslią kiekvienos dangos rūšies kainą labai sunku. Galima sakyti, kad paprasto dvišlaičio apšiltinto stogo 1 m2 kaina svyruoja nuo 80 iki 150 Lt. Tačiau šie skaičiai nėra galutiniai, nes daug kas priklauso nuo stogo konfigūracijos. Jei stogo konfigūracija sudėtinga, jo kaina išauga dėl susidarančių dangos atliekų, didesnių darbo sąnaudų ir jungimo detalių. Kartais sudėtingos konstrukcijos stogo kaina gali būti dvigubai didesnė, nei paprasto stogo. Kiekvienu atveju reikia rinktis konkrečiam stogui labiausiai tinkančią dangą, nes vienu atveju pigesnė bus vienokia stogo danga, kitu – kitokia. Vienos statybinės firmos apskaičiavimais, vieno individualaus namo stogą dengiant vienokia ar kitokia stogo danga, susidaro kelių tūkstančių litų skirtumas. Turint galvoje kelių šimtų tūkstančių litų namo sąmatą, toks skirtumas nėra didelis, todėl daug didesnę reikšmę įgyja kitos stogo dangos savybės.
Skardinės stogo dangos. Šias stogo dangas šlaitiniams stogams galima naudoti tiek statant naujus, tiek rekonstruojant senus pastatus. Geriausiai ši danga tinka lengvų konstrukcijų namui. Skardinę dangą galima būtų suskirstyti į dvi kategorijas: pagal tai, iš ko ji pagaminta (plienas, aliuminis, varis), ir pagal formą (profiliuoti lakštai, lygi juostinė skarda). Varinė ir aliuminė danga naudojama tik reprezentaciniams objektams, nes tokia danga yra labai brangi. Pasaulyje labiausiai paplitusi dažyta profiliuota plieno skarda. Lietuvoje ji taip pat greitai išpopuliarėjo, bet didesnę skardinių stogų dalį turbūt sudaro juostine cinkuota plieno skarda dengti stogai.
Pagrindiniai skardinės dangos privalumai yra jos lengvumas (1 m2 dangos sveria 4–5 kg) ir greitas bei paprastas montavimas. Tačiau gamintojai pataria skardinę dangą patikėti dengti tik profesionalams. Kadangi danga yra lengva, ją laikančios konstrukcijos taip pat gali būti lengvesnės. Gerai uždengta profiliuota skarda nesideformuoja. Gamintojai teigia, jog jų stogų danga turėtų laikyti mažiausiai 50 metų. Praktika rodo, kad skardinio stogo ilgaamžiškumas labiau priklauso nuo darbų kokybės, o ne nuo pačios dangos. Jei skardinę stogo dangą veikia kenksminga aplinka, skarda tarnauja trumpiau. Dangai gali kenkti ir blogai sutvarkytas kaminas. Ugnis skardine danga neplinta. Vasarą skardinis stogas gali įkaisti iki 80–100°C. Atidarius stoglangį šis karštis plūsteli į vidų.
Po skardine danga labai greitai susikaupia kondensatas, nes plona skarda greitai įkaista ir greitai atvėsta. Todėl 100 m2 skardinio stogo rekomenduojama įrengti specialų stogo ventiliacijos kaminėlį. Dar viena bėda – prastai sulaikomas garsas. Stipriau lyjant, mansardiniame aukšte girdėti lietaus lašų barbenimas. Norint išvengti kondensato sukeliamų bėdų, labai svarbu tinkamai įrengti stogo konstrukciją. Dirbti su skarda reikia atsargiai, kad nebūtų pažeistas apsauginis sluoksnis. Pažeidus paviršių, reikia iškart uždažyti tą vietą specialiais dažais. Kad danga tarnautų ilgai, reikia griežtai laikytis jos dengimo technologijos ir naudoti gamintojo tiekiamas ar rekomenduojamas naudoti detales.
Skardinės stogo dangos spalva priklauso nuo polimerinės dangos rūšies. Vienos jų gali turėti apie 10 standartinių spalvų, kitos – apie 20. Galima užsisakyti bet kokią nestandartinę spalvą, bet tada reikės mokėti brangiau arba pirkti didelį kiekį dangos. Lietuvoje šiuo metu populiariausios ruda ir žalia spalvos.
Paprastas 100 m2 stogas uždengiamas per 3–4 dienas, sudėtingos konstrukcijos – maždaug per 10 dienų. Kad liktų kuo mažiau atliekų, skardos lakštai kiekvienam stogui gaminami individualiai. Jei skardos lakštą tenka pjauti įstrižai, nuostoliai, susidarantys dėl atliekų, įrašomi užsakovo sąskaiton.
Dengti stogą dažyta lygia skarda ir brangiau, ir sudėtingiau. Reikia labai lygaus ištisinio pakloto, be to, siūlių valcavimas yra labai kruopštus ir atsakingas darbas, todėl stogo dengimas lygia skarda trunka ilgiau. 20% padidėja ir skardos sąnaudos. Cinkuota skarda yra pigesnė, bet ne tokia patvari.
Betoninės čerpės. Vokietijos stogdengių asociacijos duomenimis, betoninės čerpės pradėtos gaminti prieš 150 metų ir naudojamos iki šiol. Vakarų Europos šalyse vyrauja nuostata, kad stogo danga privalo tarnauti tiek metų, kiek ir namas. Lietuvoje 1930–1940 m. primityviu rankiniu būdu iš prastai sutankinto mišinio pagamintos čerpės išsilaikė iki mūsų dienų.
Ši danga yra ilgaamžė. Kai kurie gamintojai suteikia jai 50 metų garantiją. Čerpės nekenkia žmogaus sveikatai, neteršia aplinkos. Jos yra visiškai nedegios, o gaisro metu nekinta jų savybės. Čerpes lengva nuardyti, todėl gesindami gaisrą gaisrininkai gali dirbti daug greičiau ir efektyviau. Kadangi betoninių čerpių tankis didelis, o pačios čerpės yra storesnės, jos lėtai reaguoja į temperatūros svyravimus. Ši savybė labai sumažina kondensato atsiradimo tikimybę. Be to, tarp čerpių patenka oras, kuris ištraukia susidarančią drėgmę.
Čerpės, kuriose spalvos pigmentas sumaišytas su mase, yra pigesnės, o padengtos lateksiniais dažais – brangesnės. Šių čerpių paviršius yra matinis. Jei čerpių paviršius blizgus, kaina dar pakyla. Gamintojai taip dažyti pataria tamsių spalvų čerpes. Lateksiniai dažai tarnauja apie 15 metų, o vėliau stogą galima perdažyti. Populiariausios yra raudonos, rudos, juodos ir žalios čerpės.
Klojant betonines čerpes, reikia labai tiksliai sukalti grebėstus. Stogas dengiamas greitai. Kiek ilgiau užtrunka čerpių užkėlimas ant stogo. Tvirtinant čerpes prie grebėstų, kas penkta čerpė prikalama vinute, taigi jų nereikia rišti prie konstrukcijų. Vidutiniškai 1 m2 stogo uždengti reikia 10 čerpių. Du patyrę stogdengiai 250 m2 ploto stogą čerpėmis užkloja per 3 dienas. Šią dangą lengva remontuoti.
Betonines čerpes galima užleisti vieną ant kitos nuolydžio kryptimi, todėl jų nereikia pjaustyti. Dėl tos pat priežasties, tinkamai sudėjus grebėstus, galima paslėpti geometrinius stogo netikslumus. Betoninės čerpės yra sunkios (viena čerpė sveria apie 4,5 kg), tačiau jos gerai sulaiko garsą ir yra atsparios rūgščiam lietui. Betoninėmis čerpėmis dengti stogai atrodo puikiai.
Molinės čerpės. 1998 m. Vokietijoje po ilgų debatų, kuriuose dalyvavo stogo dangų gamintojai, tyrimų institutai ir bandymų laboratorijos, buvo prieita išvados, kad pati ilgaamžiškiausia stogo danga yra molinės čerpės. Vokietijoje molinėmis čerpėmis uždengta 50–55% stogų. Jei pasirinksite keramines čerpes, turėsite prestižinį, ilgaamžį, ekologišką ir estetišką stogą. Restauruojant paminklosauginius objektus, molinės čerpės turi būti naudojamos tam, kad būtų išsaugotas pastatų autentiškumas.
Molinės čerpės yra ilgaamžė stogo danga. Lietuvoje pagamintos čerpės atlaiko 150 šalčio ciklų, importinės – net iki 400 šalčio ciklų. Remiantis Lietuvos meteorologų statistika, per paskutiniuosius šešiasdešimt metų vidutiniškai per metus šalyje būna 6–8 šalčio ir atlydžio ciklai. Vadinasi, 400 šalčio ciklų atlaikančios čerpės tarnaus 50–70 metų. Šį tarnavimo laiką galima sulyginti, pvz., su automobilio garantija – 3 metai arba 100 000 km. Tačiau iš tikrųjų automobiliai tarnauja kelis kartus ilgiau.Taip pat yra ir su molinėmis čerpėmis.
Gaminamos spalvotos ir glazūruotos čerpės. Nedegtos, dar minkšto molio čerpės apipurškiamos engoba, kurią sudaro skystas molis (95%), priedai (5%) spalvos pakeitimui ir glazūravimui, jei gaminamos blizgančios čerpės. Engoba – skystas molis – puikiai įsigeria į dar minkštos čerpės paviršių. Degimo krosnyje šis paviršinis sluoksnis susilydo su čerpės mase. Taip pagaminama mechaniniam poveikiui atspari spalvota čerpė, kurios spalva visą laiką išlieka tokia pati. Natūralios molio spalvos ir spalvotų čerpių ilgaamžiškumas visiškai nesiskiria.
Čerpės lėtai reaguoja į temperatūros svyravimus. Keraminės čerpės saulėtą dieną per 4–6 val. įkaista iki 30–50°C, o atvėsta per 8–10 valandas. Stogo temperatūra lėtai kinta dėl to, kad čerpės yra inertiškos. Taigi dėl vidaus patalpų temperatūra keičiasi švelniai ir tolygiai. Per dieną įšilęs stogas naktį atiduoda savo šilumą patalpai, ir, atvirkščiai, per naktį atšalęs stogas dieną saugo nuo saulės kaitros.
Kai kurios gaminamos čerpės turi keturgubas tarpusavio jungtis (falcus), todėl tokiomis čerpėmis užklotas stogas yra visiškai sandarus. Minimalus stogo nuolydis importinėms čerpėms turi būti 16°. Čerpinė danga gerai apsaugo nuo išorės triukšmo, kurį sukelia lietus, kruša, slenkantis sniegas ir kt. Danga yra atspari rūgštiniam lietui. Ši danga lengvai ir greitai išmontuojama gaisro atveju, todėl gaisro nuostoliai būna mažesni. Vidutinis 1m2 molinių čerpių sveria 42–44 kg. Importinės čerpės tvirtinamos prie grebėstų: kas trečia ketvirta čerpė pritvirtinama nerūdijančio plieno kabliukais.
Čerpės gaminamos štampavimo ir tempimo būdu. Daug patvaresnės yra štampuotos čerpės. Jų vandens įgėrimas labai mažas (2,5%), nes molio masė gerai supresuojama.
Bituminių čerpių danga. Ši danga tinka tiek rekonstrojamų, tiek naujai statomų pastatų šlaitinių stogų dengimui. Bitumines čerpes patartina naudoti tais atvejais, kai stogas turi daug skirtingų plokštumų, nes tai yra lanksti, lengvai klojama danga. Be to, lieka mažai atliekų. Dengiant stogus bituminėmis čerpėmis, reikalingas minimalus papildomų medžiagų kiekis. Šių medžiagų kaina sudaro labai nedidelę stogo dangos kainos dalį.
Bituminių čerpių danga pasižymi skirtingų spalvų ir atspalvių gausybe. Bituminės čerpės turi ir šilumą izoliuojančių savybių. Ši stogo danga sulaiko triukšmą, atsirandantį lietaus lašams barbenant į stogą. Bituminės čerpės padengiamos specialiais keramizuotais grūdeliais arba natūralaus akmens barstalu. Tai suteikia stogo dangai spalvą, apsaugo nuo žalingo aplinkos poveikio, ultravioletinių spindulių ir kt. Ši danga yra visiškai nekenksminga, plačiai naudojama visame pasaulyje, ypač JAV ir Kanadoje. Šiose valstybėse 80% individualių gyvenamųjų namų stogų uždengti būtent bituminėmis čerpėmis. Europoje bituminės čerpės ypač populiarios Skandinavijos šalyse.
Pagal Lietuvoje galiojančius standartus, bituminės čerpės priskiriamos prie vidutiniškai užsiliepsnojančių degių medžiagų, o kitose pasaulio valstybėse bituminės čerpės laikomos atsparia liepsnai ir karščiui medžiaga, kuria liepsna neplinta.
Pasak bituminių čerpių gamintojų, geresnės kokybės danga realiai tarnauja 25–50 metų. Pačiai medžiagai suteikiama 8–20 metų garantija. Visiškai nuo saulės šilumos susiklijavusiai dangai suteikiama 25 metų garantija. Garantuojama, kad bituminių čerpių lapeliai neatsiklijuos ir stogas bus hermetiškas. Susidėvėjus bituminių čerpių dangai, tiesiai ant jos galima kloti naują dangos sluoksnį. Tai galima kartoti kelis kartus.
Bituminės čerpės labai lengvai klojamos, nes dirbant naudojamas tik hermetikas, ruloninė danga, vinys, plaktukas ir peilis. Bituminių čerpių danga klojama ant ištisinio medinio pakloto. Galima naudoti dvigubo pjovimo lentas (ne platesnes nei 15 cm), bet geriausiai tinka atspari drėgmei OSB plokštė. Suklojus bitumines čerpes, jos susiklijuoja ir susidaro ištisas hidroizoliacinis dangos sluoksnis, atsparus atmosferos poveikiams. Trys darbininkai per dieną gali užkloti apie 100 m2 stogo, o turint specialią prie kompresoriaus prijungtą įrangą, kuri bitumines čerpes prie medinio pagrindo prišaudo metalinėmis kabėmis arba vinimis, per darbo dieną galima uždengti apie 150 m2. Kadangi dauguma bituminių čerpių gaminamos iš oksiduoto bitumo, rekomenduojama jas kloti tada, kai oro temperatūra yra ne žemesnė kaip 5°C šilumos.
Beasbestinis šiferis. Praėjusio šimtmečio pradžioje austrui Liudvigui Hatshekui pavyko pagaminti pirmuosius gofruotus, asbestu armuotus cemento pluošto lapus. Tačiau tuo metu išradimas nesulaukė deramo pripažinimo. Tik pokario metais, prireikus greitai ir pigiai atstatyti antrojo pasaulinio karo metu sugriautus ištisus miestų kvartalus, buvo prisimintas L. Hatsheko atradimas. Tuomet ši stogo danga plačiai paplito Vakarų Europoje, Amerikoje ir Rytų bloko valstybėse. Tačiau 1970 m. Vakaruose asbestas buvo pripažintas kenksminga vėžį sukeliančia medžiaga. Neužilgo jam buvo surastas pakaitalas – natūralaus pluošto medžiaga (fazeris). Armuotas šiuo pluoštu šiferis tapo elastingas ir ypač atsparus smūgiams. Pritaikius ypatingą dažymo technologiją, sumažėjo išorinio dangos paviršiaus poringumas, dangos erozijos ir samanojimo tikimybė. Šiuolaikinį beasbestinį šiferį sudaro armuojantis pluoštas (fazeris), cementas, celiuliozė, kartonas, vanduo ir oras. Šios dangos amžius – 50 ir daugiau metų. Lietuvoje beasbestiniams šiferio lapams suteikiama penkerių metų garantija, Lenkijoje ir Vokietijoje – 30 metų.
Ši danga naudojama tiek rekonstruojant senus, tiek statant naujus namus. Rekonstruojant pastatą, uždengtą asbestiniu šiferiu, nereikia keisti medinės stogo konstrukcijos, nes viena beasbestinio šiferio dangos serija atitinka senojo šiferio bangų matmenis. Naudojant specialias sandarinimo virves, galima dengti stogus, kurių nuolydis yra 7°.
Beasbestinis šiferis ypač atsparus klimatiniams ir biologiniams poveikiams. Ši danga laidi garui, todėl nesusidaro kondensatas. Dėl savo elastingumo ji yra atspari staigiems temperatūros pokyčiams. Beasbestinis šiferis gerai sugeria garsą, yra nedegus. Jį lengva išardyti gaisro metu, be to, jis nereaguoja į elektromagnetines bangas.
Beasbestinis šiferis yra gana lengvas (14 kg/m2), tad montuojant stogo konstrukcijas sutaupoma mediena. Naudojant šią dangą nereikia nupjautų vietų padengti antikorozinėmis medžiagomis, nes netgi pažeidus dažų sluoksnį danga neyra.
Danga greitai klojama. Du kvalifikuoti darbininkai per darbo dieną gali uždengti apie 80 m2 stogo. Vienam dirbti sunku, bet įmanoma.
Beasbestinio šiferio stogo danga yra originalios formos. Jos išvaizda neimituoja kitų dangų. Galima pasirinkti juodą, rudą, raudoną, oranžinę arba žalią dangos spalvą.
Šiuo metu Lietuvoje pradėta prekiauti beasbestinėmis plokštelėmis, kurių matmenys yra 30×30 ir 20×20 cm. Jų savybės tokios pat, kaip ir didžiųjų lakštų. Mažų matmenų beasbestinio šiferio plokštelės puikiai tinka sudėtingos konfigūracijos stogams dengti
ar sitai tikrai kazkas perskaitys? 
Cerpes isties neblogai- jos lyjant nieko nekalba 
As tai pasiskaiciau rimtai tik apie savo metalini stoga 
tai cia Ranilla prie metaliniu galima priskirti taip? Va ko nepadare meistrai tai neprimontavo sniegui sulaikyti sieneliu, tai dabar kai atlydys ir slenka nuo stogo sniegas - kosmariskas garsas
Garsas tai garsas, bet kai mieste masiskai ant galvu sniegas krenta 
Omnitelio staba per ziema aptverta laiko, bijomasi auku- sutaupe kelis litus sniego tvorelei 
Lietuviai 
Taip taip, ir mes masinos stengiames nepalikti tiesiai ties stogeliu, nes kai deda lavina sniego slapio, tai ka ten zinai gali stoga ir pamusti truputi kazkaip ir niekas neperspejo dedant stoga 
Juk nedaug kainuoja tvoreles! O ka ten gali zinoti is pradziu.
Tai kad nuo savo namo stogo sniegas nuslenka, nedidele beda- uztat stoga maziau slegia. Gatveje tai cia tikra beda- kai nuo penkto auksto krenta suledejusi lavina Prie rusu visur buvo tvoreles, tai dabar ziopliai neuzdeda.
ir gerai padare kad tos sieneles nesumontavo. kai sniego l. daug jis vistiek slenka zemyn. pas mane jos yra tai kai nakti nuvaziavo sniegas tai drebancia sirdim keliaus is lovos ir ejau laukan ziureti, maniau kad kokia namo siena nugriuvo.