Ar vienatvė jus slegia?
Manau, kad vienatvė kartais yra gerai. Visai į naudą pabūti vienam su savo mintimis, viską apmąstyti, nusiraminti. Mėgstu pabūti viena, atsiriboti nuo kitų, tačiau neilgam…
nemegstu vienatves. 
ir nzn kdl 
gereu jauciusi kai salia yra da kazkas
Hmmm… Mane asmeniskai vienatve pradeda slegt, kai pradedu saves gailet, tipo as cia vienas, nieks manes nesupranta ir t.t… Bet tada susivokiu, kad vienatve su manim yra todel, kad as pats to noriu, ir man tai gerai 
Tiesiog kartais ateina toks noras saves gailetis, nelebai geras noras, tiesa sakant…
Ir is vis - kaip gali vienatve slegt? Manau, tai naturali zmogaus busena. Taip, zmogus turi poreiki pasisocializuot, pasneket blevyzgas su kuo nors, issikalbet galu gale, bet… Tai tik poreikis, ne butinybe…
As taip manau, wa 
Slegia … 
Aisq neistisai, tereikia kuom nors uzsiimti, bo taip ir nuproteti galima… 
Jau prislege…
Gelbekit!!!
As irgi pastaruoju metu jauciuos gan vienisa…o dar ir tamsa uz lango dar labiau slegia(
Vienatvė neslegia. Slegia vienišumas. Vienatvė tai vieta, kurioje būni su savimi. O žinojimas, jog kitaip ir nebūna - slegia.
Vienatvė tai tarsi didžiulė tuštuma, kurią vargiai gali užpildyti didelės kompanijos, pažįstami ar šiaip draugai su kuriais linksma praleisti laiką. Tą gali turbūt tik žinojimas, jog šalia tavęs yra TIKRAS draugas, kuriuo nepaprastai pasitiki, brangini ir vertini, žinai, kad negalėtų išduoti ar nusisukti sunkią akimirką.
Buvau vieniša labai ilgą savo gyvenimo tarpą. Nuo pat vaikystės neturėjau draugų, o ką jau kalbėti apie nors vieną TIKRĄ draugą. Skandinaus vienatvėje ne metus ir ne du. Netikėtai viskas pasikeitė. Į mano gyvenimą įsiveržė žmogus, kuris mane iš esmės išmokė ne tik egzistuoji, bet ir Gyventi. Jo dėka mano pasaulis netikėtai apsivertė aukštyn kojomis ir laikui bėgant vienatvės jausmo nebeliko. Su tuo žmogumi mane sieja kur kas daugiau, nei tik draugystė. Ir jam visgi pavyko sunaikinti tą tuštumą.
na, kartais. Jeigu ta kompanija skiria tau kažkiek dėmesio, jeigu tau ten yra įdomu, nesijauti joje vienišas. Aš nelabai mėgstu būti viena. Dažniausiai negaiu būti viena, man reikia kažko šalia. Bet būna kai noriu pabūtio viena, paskaityti, šiaip ką nors paveikti. Tada man kitų nereikia.
vienatvės nejaučiu.nežinau tada ką ir sakyti.o apie vienatve pilna temų.
Aš esu/būnu vienas todėl, kad nerandu tinkamo pašnekovo. Tuomet pradedu šnekėtis su savimi.
Dar todėl, kad dažnai jaučiu apatiją. O ką daryti, jei nežinai, kas tau būtų tinkamiausias pašnekovas?
Vienatvė slegia todėl, kad tada žmogus jaučiasi niekam nereikalingas. Kartais būna ir tokių momentų kai norisi pabūti vienam, bet tai negali trukti daugiau nei porą dienų. Visada reikia su kažkuo išsišnekėti, nes visko savyje kaupti juk neįmanoma. Kai per ilgai neišsipasakojame mus slegia mūsų pačių bėdos ir ta našta pasidaro beveik nepakeliama. Aišku papasakojus savo nelaimes ir nuoskaudas kitiem jos neišnyksta, bet pasidaro lengviau.
na, vienam būti kartais reikia, tačiau vienam atsibosta, nes reikia bendravimo, reikia santykių su kitais Mane vienatvė slegia kartais, o kartais padeda atstatyt viską, ką sugriauna žmonės
net ir dideliausioje kompanijoje gali pasijusti vienišas. tai priklauso nuo žmogaus bet kokiu atveju.
"buk tu dievazin koks drasuolis, o vienatve vis vien labai slegia"
kodel zmogui reikia issikalbeti su kuo nors? kodel ta vienatve tokia baisi? ar kartais net dideleje kompanijoje nesijauciate vienisi? 
Kad ir kip bebūtų, tačiau slegia. Dirbu tokį darbą, kuris susijęs su bendravimu,ir grįžus namo, labai pasiilgstu žmonių, pasiilgstu antros pusės
siaip neslegia… bet po kurio laiko norisi bendrauti. bet tik norisi… slegti nepradeda
[quote]" kodel zmones paprastai vengia vienatves? todel, kad retai, kuris budamas pats su savimi, dziaugiasi malonia draugija."
[K.Dosi]
[/quote]
as tai nesidziaugiu savo draugija. man malonu bendraut su kitais, kad tik nereiktu but su savim.
as tai nesidziaugiu savo draugija. man malonu bendraut su kitais, kad tik nereiktu but su savim.
[/quote]
kodel? zmogus turi moketi buti su savimi. reikia pabuti ir vienumoje kartais.