REIKI — universali gyvybinė energija

REIKI — universali gyvybinė energija

1 4 7

  1. Nepretenduoju keisti kitų žmonių pasirinkimų, gyvenimo, tapatybės ir dalykų, kurie yra jų asmenybės dalis. Labai atsargiai žiūriu į tuos, kurie mėgina mane remontuoti, keisti, barti ir auklėti.
  2. Niekada netikrinu savo Draugų žodžių, veiksmų ir gyvenimo, neklausau žmonių gandų apie juos - aš jais paprasč̌iausiai tikiu.
  3. Neieškau problemų ten, kur jų nėra, neieškau jų kituose - stengiuosi neįstrigti detalėse ir puikiai suprantu, kad problemų̨ ir taip pakanka.
  4. Kasdien vis stipriau suvokiu, kad Gyvenimas yra mano širdies projektas, todėl tik iš jos mokausi, jos klausau ir ją vertinu. Ir šiandien puikiai suprantu, kad tik tas, kuris myli savo širdį ir vidų, gali nesuteršti kitų širdies, gyvenimo ir svajonių.

Benas Lyris, Mintys Tavo širdies pavasariui:

  1. Mokausi gyventi ne savaitėmis, bet akimirkomis.
  2. Stengiuosi nenusivilti viskuo suprasdamas, kad visi dalykai vyksta Dievo valioje.
  3. Mokausi melstis, kad Dievas ne sutvarkytų mano problemas ir sunkumus, bet duotų jėgų išmokti gyventi su viskuo.
  4. Suprantu, kad žmonės tampa blogesni ne iš gero gyvenimo, bet iš nevilties, pavydo, pykčio ir baimių - mokausi jų nenuteisti.
  5. Stengiuosi pamatyti žmones, kuriems iš tikrųjų reikia pagalbos, ir kurie neturi drąsos jos paprašyti.
  6. Klausau visų žmonių žodžių, pasakytų, parašytų man, tačiau į širdį susidedu žodžius tų, kurie man kalba su Meile.

Ukrainoje gyvenantis pranciškonas: dabar labiau nei bet kada atsiskleidžia pranciškoniška charizma

Kol vyksta karas, gyvename kartodami teisiojo Jobo žodžius "Jei priimame iš Dievo gėrį, kodėl nepriimti blogio?"

XVI a. gyvenęs anglų dvasininkas ir istorikas dr. Thomasas Fulleris yra pasakęs: "Širdis plyštų, jei nebūtų vilties." Kad ir ką tau tektų patirti šiuo metu, nepasiduok, kol neišauš rytas. O aušra visuomet brėkšta po kiekvienos tamsios nakties, po kiekvieno sulaužyto pažado. Rytas ateina po kiekvienos nesėkmės, išdavystės ar išsižadėjimo. Nepaliauk tuo tikėti! Dievas nušluostys visas ašaras nuo tavo akių, ir tu pabusi su nauja giesme lūpose.
Vienas didingiausių Šventajame Rašte aptinkamų pažadų skamba taip: "[…] ištikimoji VIEŠPATIES meilė niekada neišsenka, gailestingumo jam niekada nepristinga. Kas rytą jie nauji; didelė tavo ištikimybė! VIEŠPATS yra mano dalia, – sakau sau, – todėl į jį dėsiu viltis. Geras yra VIEŠPATS tiems, kurie jo laukia, žmogui, kuris jo ieško (Raudų 3, 22–25). Vakarykštė diena praėjo, baigėsi. Šiandien išaušo nauja diena. Apsispręsk džiaugtis ja!

DIENOS MALDA
Šlovinu Tave, Viešpatie, už Tavo ištikimą pagalbą, už aušros viltį, už naują dieną po nakties!

/Bob & Debby Gass/

IŠTVERTI NAKTĮ, IŠLAUKTI RYTO

"Ašaros gali lietis visą naktį, bet džiaugsmas ateina su aušra." (Psalmynas 30, 6)
Dievas lieka su mumis, kai mūsų gyvenime užslenka juodžiausia naktis. Pats pagalvok: jau kiek kartų puolei, kiek nesėkmių patyrei, bet iš Dievo malonės vėl pakilai ant kojų. Kad ir kokia tamsi būdavo naktis, kaskart išaušdavo rytas. Laikai ir santykiai keičiasi, o Dievas visuomet išlieka toks pat.
Taip, kaip pervedė tave per sunkumus praeityje, taip Jis žada pasilikti su tavimi kiekvieną dieną ir ateityje. Atkreipk dėmesį į žodžius "bet džiaugsmas ateina…". Tai reiškia, kad vėl pakilsi ir vėl džiūgausi. Troškimas nepasiduoti, išlikti kyla iš šaltinio, kuris jau yra tavo viduje. O to šaltinio versmė yra Viešpats. Leisk versmei lietis laisvai! Tau nereikia pačiam lieti srovės, tiesiog leisk jai veržtis, neužgniaužk.

1 4 1

Kava

Ar garsus rašytojas Markas Tvenas numatė savo mirtį? Na, jei jis to nepadarė, tai buvo didelis sutapimas. Rašytojas gimė 1835 m., kai pro žemę skriejo Halio kometa. Taip nutinka tik kartą per 76 metus, bet Tvenas numatė, kad kitą kartą jis mirs. "Aš atvykau su Halio kometa 1835 m.", – sakė jis 1909 m. – "Ji vėl pasirodys kitais metais, ir aš manau, kad su ja ir išvyksiu." Rašytojas mirė tą pačią dieną 1910 m.

Senas žmogus jau nesikelia iš lovos. Jį neša į tualetą ir ne visada spėja laiku. Tas žmogus žada pirkti naują automobilį. Jis nesuvokia, kad greitai mirs? O gal jis suvokia, kad nemirs niekada? Mano draugas Tomas, protingas, mąstantis žmogus, mokslų daktaras, sunkiai sirgo ir žinojo, kad greitai mirs, ir su tuo susitaikė. Jis pradėjo mokytis italų kalbos. Kam? Gal Dievas kalba itališkai?

Jis pradeda melstis. Ir į mane per žmonos rankas pradeda veržtis karštis. Kaip skaneris – bangom, stipriai… Aš kaip prie kokio gydančio aparato prijungtas. BUM šilumos banga per mane pereina! Galvoju: ‚Žmogau, tu tik nesustok! Tu tik melskis!’ Žmonai sakau: ‚Laikyk rankas!’ Ir aš guliu, žmona uždėjusi rankas, per kompiuterį vyksta malda iš Pakutuvėnų.

Žmogus baigė maldą, sako, dabar pašlovinsim Viešpatį. Žmona nuima rankas. Į ją žiūriu ir sakau: ‚Aš sveikas. Jeigu grįžęs buvau dar leisgyvis, tai dabar aš pasveikau po kovido.’ Žmona paragino parašyti tam žmogui, kuris už mane meldėsi, sako, reikia paliudyti. Tas žmogus buvo Aidas Markauskas."

"Tą dieną, kai išrašė iš Santariškių [Rimas dėl COVID-19 gulėjo ligoninėje], miesto autobusas mane parvežė namo. Visiškai nusilpęs atsisėdu fotelyje, pavaikštau po kambarį ir vėl grįžtu.

Prieš savaitę buvau gavęs kvietimą į nuotolinį maldos vakarą, kuris vyko Pakutuvėnuose, kur meldžiasi charizmatai. Aš esu toks beždžionėlė, kartais suignoruoju kvietimus ar apsimetu, kad jų nepamačiau. Žmogiška. Taip buvo ir su šituo skelbimu.

Ateina vakaras, esu namuose. Į kambarį, kuriame miegam, įeina žmona su laptopu, sako: ‚Čia vyksta toks maldos vakaras, paklausyk.’ Aš sakau: ‚Čia tas vakaras, kurį suignoruot bandžiau…’ Bet jeigu, Viešpatie, Tu pas mane taip ateini – žmonos rankomis – tai [juokiasi]…

Na, ir prasideda tas maldos vakaras. Žmogus meldžiasi: ‚Ateik, Viešpatie, siųsk savo Dvasią… Štai dabar aš matau vieną žmogų, kuriam tikrai labai reikia maldos. Reikia už jį pasimelsti. Uždėkit, jeigu galit, ant jo rankas.’ Žmonai sakau: ‚Uždėk rankas’ [juokiasi].

1 3 5

Angelas

Krikštas yra pirmasis iš krikščioniškų sakramentų ir tarsi vartai į kitus sakramentus, nes per jį mes tampame mistinio Kristaus Kūno, Bažnyčios, nariais ir įgyjame teisę priimti kitus sakramentus.
Didingas Krikšto slėpinys mūsų sąmonei apskritai turi pernelyg menką reikšmę. Pirmųjų amžių krikščionys kur kas labiau suvokė, kokį perkeitimą Krikštas atneša žmogui, greičiausiai dėl to, kad dažniausiai būdavo krikštijami jau suaugę ir patys patirdavo, kaip pagonis tampa krikščioniu, o nusidėjėlis – teisiuoju. Net jei savojo krikšto sąmoningai ir neišgyvenome, privalome dažnai apmąstyti, kokią didelę dovaną anuomet gavome ir kokia mums yra garbė per Krikštą būti priimtiems į Dievo šeimą.

TIKĖK, KAD JIS YRA

"Juk be tikėjimo neįmanoma patikti Dievui. Kas artinasi prie Dievo, tam būtina tikėti, kad Jis yra ir Jo ieškantiems atsilygina." (Hebrajams 11, 6)
Kas tau suteikia viltį? Ko trokšta tavo širdis? Ar tiki Dievo pažadu, kurį Jis tau suteikė? Tikras tikėjimas - tai ne tik užtikrintumas tam tikru atsakymu, bet greičiau visiškas pasitikėjimas Dievo ištikimybe ir Jo galia nepaisant aplinkybių. Kai Jis ką nors kalba tavo širdžiai, tai reiškia būtent tai, ką Jis sako, ir būtinai ištesės, ką pažadėjo. Tikras tikėjimas yra pasitikėjimas, kad Dievas ištesės duotą žodį.
Svarbiausias klausimas, ar tu apskritai tiki, kad Dievas egzistuoja ir tau padės. Ar tiki, kad Jis tau linki tik viso ko geriausio? Pasikliauk Jo visagalybe ir patikimumu. Gali būti ramus, Jis visuomet ištesi tai, ką pažadėjo.

/Charles F. Stanley/

1 3 1

Skaitau

ŠV. TOMAS AKVINIETIS, KUNIGAS, BAŽNYČIOS MOKYTOJAS

Šv. Tomas Akvinietis (1225–1274) gimė prie Montekasino (Italija). Po filosofijos studijų Neapolyje įstojo į brolių Pamokslininkų (dominikonų) ordiną ir tęsė studijas Paryžiuje, vėliau – Kelne, kur buvo šv. Alberto Didžiojo mokinys. 1257 m., tuo pat metu kaip ir šv. Bonaventūras, tapo teologijos dėstytoju. Šv. Tomo Akviniečio nuopelnai milžiniški. Žinoma, kad jis pritaikė krikščionybei Aristotelio filosofiją; visada skyrė pasiekiamą ir įrodomą proto sritį nuo Apreiškimu paremto tikėjimo srities. Jo teologija gimsta iš būtinybės šiuos dalykus suderinti. Šv. Tomas Akvinietis – filosofas, Šventojo Rašto komentuotojas, teologas, pasiekęs scholastikos apogėjų, mistikas – yra vienas didžiųjų religijos srities genijų.