vieniem, psichologas nereikalingas, kiti gedisi sakyti, kad pas ji lankosi, treti nori, bet neisdrista…
man asmeniskaij, visiskaij negeda, kad kartais nulekiu issipasakoti jai. nesvarbu ar man gera ar negera ar gal tiesiog norisi pasikalbet su vyresniu zmogum…
siandien buvo tokia situacija. Kad siandien psichologe (nors as ja visada vadinu vardu, o ne kitaip) susitikau gatveje, matesi, kad zmogus prislegtas, tad net keista buvo, kad pasiule arbatos. Nulekem i kavine pasisnekejom, nors tikrai nekamantinejau jos. Juk visiems kartais "prasiverzia". Aisku, as buvau matyt, pats pirmas zmogus pasitaikantis tuo metu…
Kaip va kartais gyvenime buna, kad ima ir apsisuka jis aukstyn kojom. Dabar ne as jai pasakoju, o ji man nors is ties, tai dar labiau mus kazkiek subiciuliavo
O jus ar turite savo psichologa? Juk jis nebutinai turi gydyti, juk jis va gali buti tavo draugas, arbatos kartu gerejas
Labukas,
Tikrai dziugu tureti drauga psichologa!! va as dabar esu taip pat 12kl. ir uzauges ) noriu buti taipogi psichologas, ten ir bandysiu stoti. Psichologija mane vilioja ne tik todel,kad noreciau zinoti kuo daugiau tiku zmoniu slapciausiu svajoniu, ar darbeliu, o del to ,kad mane labai kibina tokie dalykai, kodel daugelis daro taip ,o ne kitaip, kaip geriau reiktu elgtis ir panasiai ir zinoma buti puikiu pasnekovu ir patareju sunkiu momentu kaip atsitiko tau ta popiete manau ir tu jau esi is dalies psichologe iki. Laurynas is Vilniaus.
Pats geriausias psichologas man-tai as pati. Niekas kitas man taip nepades, kaip as pati, tuo jau turejau progos isitikinti. Jei nueiciau pas psichologa, esu tikra, kad jis nieko naujo man nepasakytu, ko as pati nezinociau…
Buvo anskciau kol draugelis nesusirado darydavom nespaudos klubus (inforamcija nespaudai t.y. ne placiajai visuomenei), o tuo paciu dar budavo milijonas tai zinau kad kita ryta neskaitant skaudancios galvos jausdavomes labai gerai
Svarbiausia yra garsiai issakyti mintis - kartais vien to uztenka kad problema issisprestu
o cia dar anekdotas ta pacia tema : Vazinejasi dviraciais du psichoterapeutai. Staiga vienas - babach -
issidrebia ant zemes. Sunkiai atsikelia: kelnes suplyse, koja
nubrozdinta, alkune pasruvusi krauju, skruostas sumustas. Arciau
privaziuoja antrasis ir nuosirdziai su uzuojauta klausia:
Nukritai? Tau skauda? Gal nori apie tai pasikalbeti?
As, vakar buvau pas bureja, ir man labai patiko, jog su ja galejau pakalebti, kaip su daugiau ismananciu zmogum, patiko tai, kad dave visokiu draugisku patarimu, pasnekejom apie gyvenima, ir isejau labai pasikrovus kazkokios teigiamos energijos, teisog buvo gera… Manau, kad tikrai ten sugrisiu, kai bus labai sunku.
na manau lietviai dar nepribrendo prie to, kad kiekvienam reikia turet savo psichologa… labiau linke savo problemas issakyti kitiem - draugam, seimai ir t.t. kazkodel galvojame, kad nueit pas si specialista geda…
o kodel? juk uzsieni tai pats normaliausias dalykas…
[quote]13iliuzija rašė:
na manau lietviai dar nepribrendo prie to, kad kiekvienam reikia turet savo psichologa…
[/quote]
LTB papasakotas anekdotas labai puikiai prieštarauja tavo teiginiui. Visada analizuoju problemas ir dar nebuvo atvejo, kad nerasčiau tinkamo sprendimo. Ar pavyks jį įgyvandinti - tai jau kitas klausimas. Bet čia ir psixologas būtų bejėgis.
nesutinku, manau lietuviai kaip tik yra pribrende, tik kad va kazkaip dar yra tokia nuostata, kad jei tu lankaisi pas psichologa, tai tu nesveikas ir pan.
[quote]Temidė rašė:
Kaip va kartais gyvenime buna, kad ima ir apsisuka jis aukstyn kojom. Dabar ne as jai pasakoju, o ji man nors is ties, tai dar labiau mus kazkiek subiciuliavo
[/quote]
Manau, kad to ir buvo siekta. Nesudėtingai žmonių jausmais sužaista partija.